Administracinė byla Nr. AN2-63-354/2019

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01040-2018-0

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                                                  6.1; 21.11.10; 21.11.11.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 15 d. nutarimo, kuriuo G. G. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1500 Eur bauda, ir

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       G. G.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.       Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu G. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

2.1.                      Skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo teisme apklaustų liudytojų: V. T., R. Z., G. L., S. L., J. A. parodymais. Pažymi, kad visi teisme apklausti liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytojai teisme apklausti antrą kartą, jų parodymai duoti teisme nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Atkreipia dėmesį, jog G. L., S. L., V. T. patvirtino, kad jo (G. G.) ūkyje vyko paruošiamieji darbai „(duomenys neskelbtini), kuriuos vykdė sporto klubas (duomenys neskelbtini), ir kad V. T., kaip klubo narys, tuo metu prižiūrėjo sporto klubui (duomenys neskelbtini) priklausančius arklius, o tai, jog Sporto klubas (duomenys neskelbtini) naudojosi ūkio patalpomis, patvirtina ir į bylą pateikta 2018 m. kovo 5 d. panaudos sutartis. Skunde pažymima ir tai, jog G. L., S. L., V. T. teisme patvirtino, kad už pagalbinių darbų atlikimą prižiūrint sporto klubui (duomenys neskelbtini) priklausančius žirgus buvo mokama – 400 Eur į mėnesį, kuriuos mokėjo sporto klubas (duomenys neskelbtini) buhalterė S. L., ir juos už atliktą darbą rugsėjo ir spalio mėn. gavo V. T., pinigai už atliktą darbą buvo išmokami pasirašant ant kasos išlaidų orderių.

2.2.                      Be to, skunde nurodoma, jog teisme apklaustų liudytojų parodymų teisingumą, įvykių nuoseklumą ir logiškumą, patvirtina ne tik jų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, kurie yra pateikti į bylą, o būtent: 2018 m. rugsėjo 14 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį V. T. (rašybos klaida pavardėje) sporto klubas (duomenys neskelbtini) už jo (V. T.) atliktą darbą rugsėjo mėn. sumoka 400 Eur; 2018 m. spalio 18 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį V. T. sporto klubas (duomenys neskelbtini) už atliktą darbą spalio mėn. sumoka 400 Eur. Apelianto manymu, būtent šie rašytiniai įrodymai patvirtina tai, kad už pagalbinius darbus prižiūrint arklius, esančius jo (G. G.) ūkyje, atlyginimą už darbą mokėjo ne jis, o sporto klubas (duomenys neskelbtini). Pastebima, jog tai, kad V. T. iš apelianto laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d. nėra gavęs jokių pinigų už darbą, patvirtina ir pats V. T., nes tiek pirminiuose jo parodymuose, kuriuos teismas laiko teisingais, teik teisme jis nurodė, „kad paskutinį kartą iš ūkininko G. G. pinigus yra gavęs rugpjūčio mėn.“, o tai reiškia, kad V. T. 2018 m. spalio 3 d. ir 2018 m. spalio 17 d. dirbo ne G. G. ūkio naudai, bet sporto klubo (duomenys neskelbtini) naudai, ir kuriam už atliktą darbą buvo sumokėta iš sporto klubo (duomenys neskelbtini) lėšų, tai patvirtina kasos išlaidų orderiai ir sporto klubo (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 17 d. prašymas dėl dokumentų pateikimo. Apeliantas pažymi, kak kai jis samdydavo V. T. darbui savo ūkyje, tai V. T. už darbą visada sumokėdavo, pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus (pvz., kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. birželio 11 d.), 50 Eur, esantis byloje). Apelianto vertinimu, kadangi V. T. 2018 m. spalio 3 d. ir 2018 m. spalio 17 d. darbą atlikinėjo sporto klubo (duomenys neskelbtini) naudai ir už darbą gavo atlygį iš šio sporto klubo, tai jis (G. G.) šiuo atveju su V. T. neprivalėjo sudaryti rašytinės darbo sutarties, todėl jokio pažeidimo nepadarė.

2.3.                      Skunde teigiama, jog R. Z. parodymai apylinkės teisme yra teisingi, nes: teritorijos prie (duomenys neskelbtini) arenos tvarkymą po varžybų organizavo ne ūkininkas G. G., bet sporto klubas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sporto federacija, pagrindas – 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuomos susitarimas su VŠĮ (duomenys neskelbtini); 2018 m. gruodžio 17 d. sporto klubo (duomenys neskelbtini) prašyme dėl informacijos ir dokumentų pateikimo nurodoma, kad būtent sporto klubas kartu (duomenys neskelbtini) sporto federacija organizavo teritorijos prie (duomenys neskelbtini) arenos sutvarkymo darbus ir savanorystės pagrindais ieškojo darbuotojų ir kad teritorijos sutvarkymo darbus padėjo atlikti V. T. ir R. Z.; liudytojas G. L., buvusio sporto klubo (duomenys neskelbtini) prezidentas, teisme nurodė, kad sporto klubas (duomenys neskelbtini) organizavo visus parengiamuosius darbus, kurie buvo atliekami G. G. ūkyje, nes sporto klubas jame laikė arklius, arklių priežiūrą vykdė V. T., kuriam už darbą buvo sumokėti 400 Eur, pinigai buvo išmokami pagal kasos išlaidų orderius, o taip pat klubas organizavo teritorijos sutvarkymo darbus prie (duomenys neskelbtini) arenos; liudytoja J. A. nurodė, kad būtent ji pagal sporto klubo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sporto federacijos prezidento prašymą paprašė R. Z. padėti atlikti pagalbinius darbus varžybų metu, pati jį ir atsivežė iš (duomenys neskelbtini), R. Z. jokio atlygio už atliktą darbą prie (duomenys neskelbtini) arenos negavo, R. Z. gyvena (duomenys neskelbtini) ir jis negalėjo su apeliantu susitarti dėl darbo ūkyje, o tuo labiau tvarkant ne apelianto ūkiui priklausančią teritoriją, R. Z. negalėjo būti priimtas į apelianto ūkį, nes jam yra atimtos traktorininko teisės, be to, apeliantas negalėjo jam (R. Z.) leisti traktoriumi valyti (duomenys neskelbtini) arenos teritorijos neturint traktorininko pažymėjimo; apklaustas teisme A. J. nurodė, kad jis filmavo traktoriaus darbą (duomenys neskelbtini) arenos teritorijoje, tačiau vaizdo medžiagos nepateikė, tai, apelianto vertinimu, patvirtina, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad R. Z. būtų realiai dirbęs su traktoriumi; tiek R. Z., tiek V. T., kaip ir visi kiti savanoriai iš 80 žmonių, talkinę varžybų metu, už atliktą darbą gavo ne darbo užmokestį, o jiems buvo nemokai suteikta apranga su varžybų atributika, maitinimas, tokių asmenų, kurie neatlyginamai atlieka visuomenei naudingą veiklą, yra laikoma savanoriška veikla, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas, kurio 3 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad veikla, kuri atitinka šiame įstatyme nustatytus savanoriškos veiklos principus ir organizuojama šio įstatymo nustatyta tvarka, nelaikoma nelegaliu darbu.

3.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimą ir netenkinti G. G. apeliacinio skundo.

3.1.                      Atsiliepime nurodoma, jog teismas, vertindamas liudytojų parodymus, elgėsi visiškai teisingai, atsižvelgdamas į galiojančią teismų praktiką. Suformuotoje teismų praktikoje nelegalaus darbo bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pirminiai paaiškinimai labiausiai atspindi objektyvią realybę, todėl teismai turi vadovautis jais, o ne vėliau teisme duotais parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-858/2010; N575-1271/2011; N575-2141/2011; N575-2417/2011; N575-535/2012), todėl teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai nesirėmė teisme duotais liudytojų V. T., R. Z., G. L., S. L. ir J. A. parodymais, kurie prieštaravo jų pačių paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms bei kitiems byloje surinktiems įrodymams.

3.2.                      Atsiliepime pažymima, kad pirminės apklausos metu V. T. apie jokius paruošiamuosius darbus varžyboms neminėjo, apie sporto klubo (duomenys neskelbtini) veiklą nieko negalėjo pasakyti, be to, apklausos teisme metu V. T. patvirtino, jog pirminius parodymus davė nieko neverčiamas. Pažymima, jog byloje nekilo abejonių, kas vairavo G. G. priklausantį traktorių, todėl filmuota medžiaga ir nebuvo pateikta. Atkreipiamas dėmesys, jog G. G. jau nebe pirmą kartą prisidengdamas sporto klubo (duomenys neskelbtini) veikla bando paslėpti darbo santykius po sportinės veiklos sutartimis, ir tai įvertino Šiaulių apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. A2.1-1449-899/2013 dėl pil. R. S. nelegalaus darbo ūkininko G. G. ūkyje.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4.       Apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisiniu vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

5.1.                      ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

5.2.                      Teismų praktikoje yra nurodoma, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Kartu nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymėtina, kad tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, jog už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą, nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

5.3.                      Skunde apeliantas G. G. nurodo, kad apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuris paremtas tik liudytojų pirminiais parodymais, nepagrįstai nesivadovaujant teisingais liudytojų V. T., R. Z., G. L., S. L., J. A. parodymais, duotais apylinkės teisme, teigia, kad byloje esantys įrodymai (liudytojų parodymai teisme, rašytiniai įrodymai) patvirtina tai, kad jis (G. G.) nėra kaltas dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, ir nurodo, jog V. T. ir R. Z. yra sporto klubo (duomenys neskelbtini) nariai ir darbus atliko savanorystės pagrindais, atlyginimo pastarieji negauna, tik stipendijas, kaip sporto klubo nariai, todėl tai nelaikytina nelegaliu darbu.

5.4.                      Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nutarimo motyvus ir konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju pirminiai V. T. ir R. Z. parodymai yra teisingi, jie atitinka nuoseklius pažeidimą fiksavusių pareigūnų parodymus, duotus apylinkės teisme, kuriais netikėti pagrindo nėra, nes duomenų, jog pažeidimą fiksavę darbo inspekcijos pareigūnai galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi ir dėl to galėtų apkalbėti G. G., nėra, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi pirminiais V. T. ir R. Z. parodymais. Konstatuotina ir tai, jog V. T. ir R. Z. parodymai apylinkės teisme yra prieštaringi, minėti liudytojai teisme niekaip nesugebėjo nurodyti savo parodymų pakeitimo priežastis, nors patys patvirtino, kad pirminius paaiškinimus darbo inspekcijos pareigūnams surašė patys, nieko neverčiami, todėl apylinkės teisme duoti V. T. ir R. Z. parodymai negali būti laikomi patikimais ir jais nėra pagrindo vadovautis. Be to, apygardos teismas pažymi, jog byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas padarė jo ginčijamą administracinį nusižengimą, ir kuriais abejoti nėra pagrindo, o paties pažeidėjo kaltės neigimas ir šią gynybinę versiją neva patvirtinančių aplinkybių pateikimas teismui vertintina kaip siekimas išvengti atsakomybės.

5.5.                      Apygardos teismo vertinimu, G. G. kaltė padarius administracinį nusižengimą įrodyta: 2018 m. spalio 24 d. administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2); 2018 m. spalio 24 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 3–4); 2018 m. spalio 3 d. V. T. paaiškinimu, kuriame nurodyta, jog jis dirba įvairius ūkio darbus pagal paslaugų kvitus nuo 2018 m. kovo 1 d., dirba kiekvieną dieną, gauna 400 Eur per mėnesį, paskutinį kartą paslaugų kvitą pasirašė birželio mėnesį, o atlyginimą paskutinį kartą gavo rugpjūčio mėnesį, atlyginimą išmokėjo G. G., dirba G. G. nurodytus darbus, G. G. suteikia darbo priemones, jis (V. T.) yra sporto klubo (duomenys neskelbtini) narys, tačiau nėra sportininkas (b. l. 11–12); 2018 m. spalio 17 d. V. T. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, jog dirbo prie (duomenys neskelbtini) arenos G. G. įsakymu, G. G. jį atvežė į darbo vietą (b. l. 6); 2018 m. spalio 17 d. R. Z. paaiškinimu, kur pastarasis nurodė, jog vairuodamas G. G. priklausantį traktorių šlavė, valė (duomenys neskelbtini) arenos teritoriją, šį darbą atlikti paprašė G. G., darbo sutarties pasirašęs nėra, varžybose kaip sportininkas nedalyvauja, atlieka tik pagalbinius darbus, G. G. žadėjo sumokėti už atliktą darbą (b. l. 7); nuosekliais liudytojų A. J. ir K. J. parodymais apylinkės teisme, kurie ir užfiksavo nelegalų darbą G. G. naudai ir kurių parodymuose nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su V. T. ir R. Z. pirminiuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, be to, atkreipiamas dėmesys, kad abu minėti liudytojai matė, kaip V. T. dirbo (pas G. G. ūkyje bei prie (duomenys neskelbtini) arenos), matė, kaip dirbo ir R. Z. (valė (duomenys neskelbtini) arenos teritoriją vairuodamas traktorių su šluota, o ne tiesiog patraukė traktorių, kuris neva trukdė pravažiuoti mašinai, be to, K. J. nurodė, kad R. Z., pateikęs paaiškinimą, toliau nuėjo į traktorių dirbti), taip pat šie liudytojai nurodė, kad fiksuojant pažeidimus 2018 m. spalio 3 d. ir imant paaiškinimus, jiems savo pareigas trukdė atlikti S. L., nes pastaroji nurodė V. T. nieko nerašyti, sakė nurodyti, jog jis (V. T.) yra sporto klubo (duomenys neskelbtini) narys (b. l. 101–102,115–116); iš dalies S. L. parodymais apylinkės teisme, kurie patvirtina pareigūnų parodymus, jog S. L. trukdė fiksuoti pažeidimus iš esmės bandydama nurodyti, ką rašyti ar nerašyti paaiškinimuose darbo inspekcijai, nes S. L. patvirtino, jog 2018 m. spalio 3 d. buvo priėjusi prie darbo inspekcijos pareigūnų, šiems imant paaiškinimus iš ūkyje dirbusių asmenų ir bandžiusi paaiškinti, kad V. T. yra sporto klubo narys (b. l. 117–118); iš dalies J. A. parodymais apylinkės teisme, kur pastaroji teigė, kad G. G. buvo nurodęs surasti pagalbos ir ji suradusi R. Z. (b. l. 118–119); byloje esančiais duomenimis iš SODROS, iš kurių matyti, jog nei R. Z., nei V. T. inkriminuojamu laikotarpiu (2018 m. spalio 3 d. – 2018 m. spalio 17 d.) legaliai nedirbo pas G. G. ūkyje (b. l. 38, 41, 44); sporto klubo (duomenys neskelbtini) įstatais (b. l. 19–23). Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas nesivadovavo G. L., S. L., J. A. parodymais, duotais apylinkės teisme. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas dalimi minėtų asmenų parodymų, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys duomenys, vadovavosi. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog teismas negali vadovautis prieštaringais bylos duomenimis, šiuo atveju prieštaringais minėtų liudytojų parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi tik ta dalimi minėtų liudytojų parodymų, dėl kurių patikimumo teismui nekilo abejonių. Taigi, iš paminėtų aplinkybių matyti, jog V. T. ir R. Z. dirbo G. G. nurodymu ir jo naudai ūkio darbus, aplinkos tvarkymo darbus, nesant sudarytos rašytinės darbo sutarties tarp paminėtų šalių, V. T. ir R. Z. dirbo paklusdami nustatytai darbo tvarkai, naudodamiesi G. G. suteiktomis darbo priemonėmis, darbas buvo atlygintino pobūdžio, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo požymiai G. G. veikoje.

5.6.                      Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nagrinėjamu atveju G. G. nuosekliai teigia, jog V. T. ir R. Z. yra sporto klubo (duomenys neskelbtini) nariai ir dirbo ne jo, o sporto klubo (duomenys neskelbtini) naudai, tačiau ši versija yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Iš byloje esančių (duomenys neskelbtini) sporto klubo (duomenys neskelbtini)  įstatų 5 straipsnio nuostatų matyti, jog šio sporto klubo nariu tampama vadovui pateikus prašymą įstoti į asociaciją bei sumokėjus nustatyto dydžio stojamąjį mokestį (b. l. 19–23). Pažymėtina, kad V. T. viso proceso metu, t. y. nuo pat jo pirminių paaiškinimų iki duodant parodymus apylinkės teisme, nesugebėjo nurodyti, kaip jis tapo minėto sporto klubo nariu ir kokios sąlygos yra norint tapti šio klubo nariu, o R. Z. pirminiame paaiškinime nurodė, jog kaip sportininkas varžybose nedalyvauja, apylinkės teisme taip pat nesugebėjo teisingai nurodyti, kokios yra sąlygos norint tapti klubo nariu (nenurodė apie reikalavimą sumokėti stojamąjį mokestį), be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, pirminiuose paaiškinimuose nei V. T., nei R. Z. nenurodė apie tai, kad jiems sporto klubas moka ar mokės kokią nors stipendiją, priešingai, abu asmenys teigė, jog dėl atlygio mokėjimo susitarė su G. G.. Be to, iš byloje pateiktų 4 sportinės veiklos sutarčių, sudarytų tarp sporto klubo (duomenys neskelbtini) ir V. R., M. I., J. T. ir J. R. (b. l. 24, 25, 26, 27), matyti, jog visos sutartys yra sudarytos skirtingomis datomis, tačiau visų sutarčių numeriai yra vienodi, todėl pritartina apylinkės teismui, jog sutartis V. R. vardu negali būti laikoma su technine klaida, neva ši sutartis sudaryta V. T. vardu, nes ši tariama klaida sutartyje padaryta du kartus, pateiktame sporto klubo kasos išlaidų orderyje taip pat du kartus nurodytas asmuo – V. R., tai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, rodo sutarties fiktyvumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad V. T. ar R. Z. būtų sumokėję sporto klubui stojamąjį mokestį, o sporto klubas būtų gavęs šį mokestį. Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nei V. T., nei R. Z. inkriminuojamu laikotarpiu nedirbo (nesavanoriavo) sporto klubo (duomenys neskelbtini) atstovų nurodymu ir šio klubo naudai, jų deklaruojama narystė klube yra tik siekis G. G. išvengti administracinės atsakomybės, nes realių duomenų, kad V. T. ir R. Z. būtų minėto klubo tikrais, o ne fiktyviais, nariais, byloje nėra.  

5.7.                      Aukštesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, jog G. G. nuosekliai laikosi savo versijos, kad yra nekaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina G. G. kaltę padarius darbo teisės pažeidimą, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog G. G. padarė administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 15 d. nutarimą nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                     Nijolė Matuzevičienė