Administracinė byla Nr. ATP-354-383/2011

                                                        Teisminio proceso Nr. 4-53-3-01166-2011-3

                            Procesinio sprendimo kategorija:50.15.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 8 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarties D. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

              n u s t a t ė :

              Kauno teritorinės muitinės inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad D. Ž. 2011-06-13 apie 19.10 val. vykdamas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną per Kybartų kelio postą automobiliu MERESEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotu O. D. vardu, deklaravo, kad negabena jokių prekių privalomų pateikti muitinei. Atlikus automobilio detalų muitinį tikrinimą, automobilyje, kuro bake po kilimėliais ir slenksčiuose, buvo rasta paslėpta: 870 pakelių cigarečių „Viceroy“. Rastų cigarečių vertė su priskaičiuotais mokesčiais yra 6318,50 Lt (atitinkamai 47,21 MGL, bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio), t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d.

              Vilkaviškio rajono apylinkės teismo  2011 m. liepos 14 d. nutarimu D. Ž. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 210 str. 2 d. ir ja paskirta 9000,00 Lt (devynių tūkstančių litų) bauda; konfiskuota 870 pakelių cigarečių „Viceroy“ ir transporto priemonė su kuria buvo gabentos prekės – automobilis MERESEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas O. D. vardu.

              D. Ž. skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį pakeisti. Nurodo, kad teismas rėmėsi tik vienintelio muitinės pareigūno parodymais, neatsižvelgė į pažeidėjo prašomą panaudoti byloje kaip įrodymą filmuotą medžiagą. Nebuvo atsižvelgta į prašymą duoti rašytinę deklaraciją, dėl to byloje jos pateikta nėra.

              Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas vertino byloje esančius įrodymus teisingai, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Skunde nurodyta informacija, kad D. Ž. deklaravo visas jo automobiliu gabentas prekes yra paneigiama Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto inspektoriaus tarnybiniame pranešime esančia informacija, šio pareigūno liudijimais teismo posėdžio metu. Paminėti dokumentai rodo, kad D. Ž. paprašė leisti jam raštu deklaruoti gabentas prekes tik po to, kai muitinės pareigūnai jį informavo, jog bus atliekamas automobilio detalus tikrinimas. Tik atvykęs į postą, D. Ž. žodžiu deklaravo, kad neveža prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, arba kurioms taikomi draudimai ar apribojimai ar specialus režimas. Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto inspektoriui V. P. nebuvo jokio tikslo nepriimti rašytinės D. Ž. deklaracijos, jei tik jis būtų ją pateikęs, kai atvyko į postą, o ne tada, kai buvo informuotas, jog bus atliekamas detalus automobilio tikrinimas. Pareigūnui nebuvo jokio suinteresuotumo teikti melagingus parodymus, kaip yra nurodoma skunde, priešingai, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą. Teismas visas aplinkybes išsiaiškino tinkamai ir paskyrė D. Ž. nuobaudą, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

              D. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

              Nustatyta, kad D. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai, ir nuobauda jam paskirta teisingai.

              Nors pažeidėjas kaltu dėl jam inkriminuojamo pažeidimo neprisipažįsta, tačiau jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme įvertintų įrodymų visuma.

              ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

              Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

              Liudytojas V. P. parodė, kad  pažeidėjas vykdamas per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, lengvųjų automobilių atvykimo kanale žodžiu deklaravo, kad gabena neapmokestinama prekių kiekį – 2 pakelius cigarečių bei 0,5 ar 1 litrą degtinės, tiksliai neprisimena. Automobilį detaliam tikrinimui nukreipė jis. Pažeidėjas nedeklaravo, kad slėptuvėse gabena cigaretes. Detalų tikrinimą atliko jis pats bei dar vienas mobiliosios grupės pareigūnas. Slėptuves surado liudytojas, tik po to pažeidėjas padėjo iš slėptuvių ištraukti cigaretes.

              Pats pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog įvažiavęs į muitinės teritoriją, jis pasakė, kad turi degtinės butelį ir veža cigaretes, parodė, kur jos buvo sudėtos  automobilio ertmėse - degalų bake, slenksčiuose bei automobilio salone po kilimėliais įrengtose slėptuvėse. Paaiškino, jog paslėpė, kad pareigūnai neatkreiptų dėmesio. Muitinės pareigūno paprašytas jas iškrauti, paprašė leisti užpildyti deklaraciją.  Po patikrinimo automobilyje buvo rasta 870 pakelių nedeklaruotų cigarečių, kurios buvo gabenamos, siekiant išvengti muitinės kontrolės.

              Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, kurią išanalizavus kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, vienareikšmiškai paneigta apelianto versija, kad jam buvo neleista užpildyti deklaraciją. Pažymėtina, kad D. Ž. apylinkės teisme aiškiai nurodė, jog cigaretes slėpė automobilyje degalų bake, slenksčiuose bei automobilio salone po kilimėliais įrengtose slėptuvės, todėl apeliacinio skundo argumentai yra priešingi nustatytiems faktams ir atmestini kaip nepagrįsti.

              Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į prekių gabenimo būdą,   darytina išvada, kad pareiškėjas siekė vežti prekes jų nedeklaravęs.

              Bylos medžiaga vienareikšmiškai patvirtina, kad apeliantas už analogiško pažeidimo padarymą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutarimu, kas pagrįstai leido teismui vertinti tokias aplinkybes kaip neigiamai charakterizuojančias apeliantą.

              Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, daroma išvada, jog apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti apylinkės teismo nutarimą nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

              n u t a r i a :

              D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

              Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

              Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir neskundžiama.

              Teisėjas                                                                       Valdas Vitunskas