Civilinė byla Nr. 2A-870-460/2025

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00611-2024-1

                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.3

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. S. ir V. S. (apeliantai) bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stogvyga“ (apeliantė) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. S. ir V. S. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Stogvyga“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. B.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai Panevėžio apylinkės teisme pateikė patikslintą ieškinį, juo prašė: priteisti solidariai ieškovams S. S. ir V. S. iš atsakovės UAB „Stogvyga“ 46 327,89 Eur turtinės žalos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei nurodė, kad ieškovai 2017 m. vykdė statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau - Objektas). Ieškovus atstovaujantis asmuo 2017 m. kovo 21 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovės direktorių V. A. dėl darbų ir medžiagų sąmatų pateikimo, pateikė Objekto projektą ir nurodė, kad darbų pradžia 2017 m. gegužės 15 d. Prieš šį elektroninį laišką šalys bendravo telefonu, derino darbus, sąmatą ir kt. Atsakovė (toliau - Rangovė ) 2017 m. kovo 28 d. atsakydama į užklausą elektroniniu laišku atsiuntė medžiagų sąmatą ir darbų atlikimo sąmatą. Šalys žodžiu patvirtino sąmatas ir Rangovė pradėjo darbus. Objekto stogo įrengimo medžiagų kaina sudarė 19 706,34 Eur, darbų kaina sudarė 13 900 Eur. Ieškovus atstovaujantis asmuo A. B. Rangovei darbų procese 2017 m. birželio 27 d. išsiuntė pirmąją pretenziją dėl atliekamų darbų, o būtent dėl stogo šoninių trikampių pakalimų ir pridėjo atliekamų darbų nuotraukas; 2017 m. birželio 29 d. pateikė pretenziją dėl netinkamo skardininkų darbo; 2017 m. liepos 29 d. pateikė pretenziją dėl darbo kultūros ir darbų kokybės; 2017 m. liepos 29 d. pateikė pretenziją dėl Rangovės darbuotojų Objekto fasado sugadinimo, taip pat pateikė pretenziją dėl sniego gaudyklių neįrengimo; Rangovei 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu nurodė baigiamuosius darbus; 2017 m. spalio 16 d. pateikė pretenziją dėl drėkstančių sienų. Rangovės direktorius V. A. atvyko į Objektą ir nurodė, kad reikalingos ventiliacinės angos. Ieškovus atstovaujantis asmuo Rangovei 2017 m. lapkričio 7 d. pateikė dar vieną pretenziją. Rangovė 2017 m. lapkričio 21 d. pateikė ieškovus atstovaujančiam asmeniui A. B. sąskaitas faktūras už Objekto atliktų darbų panaudotas medžiagas, kurios buvo išrašytos trims fiziniams asmenims pagal šalių susitarimą. Užsakovus atstovaujantis asmuo A. B. 2017 m. lapkričio 30 d. pakartotinai pateikė pretenziją Rangovei (UAB „Stogvyga“) elektroniniu paštu. Rangovė 2017 m. lapkričio 30 d. patvirtino, pažadėjo, jog kitą savaitę atvyks pašalinti atliktų darbų broką, tačiau darbuotojai neatvyko. Ieškovai 2018 m. birželio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Objektą - vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavė tretiesiems asmenims Ž. Ž. ir R. M.-Ž. (toliau - Objekto Pirkėjai). Užsakovus atstovaujantis asmuo A. B. 2018 m. liepos 17 - 24 d. pateikė pretenziją Rangovei dėl darbų trūkumų, kuri pasiteiravo, dėl kurio konkrečiai kotedžo pretenzija (buvo atliekami 5 kotedžų stogo įrengimo darbai). Ieškovai 2021 m. gegužės 21 d. gavo pretenziją iš Objekto Pirkėjų dėl netinkamos kokybės Objekto stogo ir užsakovus atstovaujantis asmuo 2021 m. gegužės 26 d. informavo Rangovę apie vieno iš objekto pirkėjų pateiktą pretenziją. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-19227-534/2022 (pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis 2023 metų bylos numeris yra Nr. e2-964-534/2023) pagal Objekto Pirkėjų ieškinį atsakovams (ieškovams) dėl netinkamos kokybės perduoto nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo (toliau - Byla), trečiasis asmuo byloje buvo Rangovė. Byloje 2023 m. spalio 24 d. sprendimu Objekto Pirkėjų ieškinys buvo patenkintas. Byloje priimtu sprendimu buvo nuspręsta įpareigoti atsakovus S. S. ir V. S. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir naudojant naujas medžiagas pašalinti pastato-vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, stogo defektus, nurodytus 2023 m. gegužės 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 23/05/19-01, demontuojant bei įrengiant naują stogo dangą pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimus ir „Ruukki Products“ AS montavimo instrukcijas bei atlikti 2023 m. gegužės 19 d. teismo ekspertizės akte nurodytus darbus, susijusius su stogo defektų pašalinimu: 1) patikslintų projektinės dokumentacijos sprendinių parengimas dėl stogo konstrukcijos vėdinimo ir patekimo ant stogo; 2) grebėstų ir papildomų tašų oro tarpo susiformavimui demontavimas; 3) demontavimas ir naujos difuzinės plėvelės įrengimas; 4) karnizų apdailos demontavimas ir naujos karnizų apdailos su tarpais montavimas. Sprendimu taip pat buvo nuspręsta įpareigoti atsakovus S. S. ir V. S. iš anksto suderinti su ieškovais Ž. Ž. ir R. M. – Ž. stogo defektų šalinimo darbų atlikimo grafiką bei tvarką; priteisti iš atsakovų S. S. ir V. S. ieškovų ir valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Byloje priimtas procesinis sprendimas grindžiamas 2023 m. gegužės 19 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 23/05/19-01 (toliau - Teismo ekspertizės aktas). Ieškovai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, tik Byloje atlikus teismo ekspertizę ir Byloje priimtu procesiniu sprendimu konstatavus, jog Objekto stogas, kurio įrengimo darbus iš savų medžiagų atliko Rangovė, yra netinkamos kokybės, ieškovams tapo žinoma apie defektus ir dėl šių Rangovės atliktų darbų patyrė nuostolius. Teismo ekspertizės akte buvo nurodyta, kad preliminari Objekto stogo defektų šalinimo išlaidų suma sudaro 13 591,71 Eur. Ieškovai 2024 m. vasario 8 d. Rangovei pateikė pretenziją, kuria prašė pašalinti Byloje nustatytus Objekto stogo trūkumus arba atlyginti turtinę žalą .Atsakovė 2024 m. vasario 15 d. atsakymu nurodė, kad su ieškovais rangos sutarties nesudarė ir darbų Objekte nevykdė, todėl su pateikta pretenzija nesutinka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-18615- 592/2024 išnagrinėjo antstolio A. N. prašymą dėl taikos sutarties vykdomojoje byloje patvirtinimo. Teismas patvirtino tarp ieškovų ir išieškotojų Ž. Ž. ir R. M.-Ž. pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys nusprendė, kad ieškovai sumoka taikos sutartyje numatytą 25 500 Eur išieškotojams Ž. Ž. ir R. M.- Ž., o išieškotojai patvirtina, kad ieškovams sumokėjus kompensaciją, tai bus laikoma tinkamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 įvykdymu ir išieškotojai daugiau jokių pretenzijų, kylančių iš sprendimo, ieškovams neturi ir ateityje nebeturės. Pažymėjo, jog minėta taikos sutartis yra susijusi su aukščiau nurodytame Teismo ekspertizės akte išdėstytais Objekto stogo defektais ir jų šalinimu. Taikos sutartimi iš esmės nuspręsta, jog visus Objekto stogo defektų šalinimo darbus atliks patys išieškotojai Ž. Ž. ir R. M.-Ž. ieškovų lėšomis. Ieškovai teigia, kad tarp jų ir Rangovės susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartis buvo sudaryta žodžiu. Atsakovė nepagrįstai, siekdama išvengti civilinės atsakomybės už netinkamos kokybės darbus ir pasinaudodama aplinkybe, kad rangos sutartis buvo sudaryta žodžiu, o atsiskaitymas įvyko grynaisiais pinigais, nepagrįstai teigia, kad ji, kaip rangovė, Objekte jokių darbų neatliko. Rangovei kyla pareiga užtikrinti, kad atlikti darbai būtų atlikti kokybiškai. Ieškovai dėl Rangovės nekokybiškai atliktų darbų patyrė nuostolius. Teismo ekspertizės akte, kurios Rangovė neginčijo, konstatuota, jog vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje stogo konstrukcija įrengta su defektais (aptartais ekspertizės akto a-h punktuose), kurie turi būti pašalinti, demontuojant visą stogo dangą ir įrengiant visiškai naują, naudojant naujas medžiagas. Apibendrindamas visus stogo defektus, teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad visi aukščiau paminėti defektai ir pažaidos yra statybinis brokas. Teismo ekspertas, atsakydamas į antrą klausimą dėl to, kokius darbus būtina atlikti, norint pašalinti nustatytus stogo įrengimo (montavimo) defektus, papildomai nurodė ir kitus darbus, kurie yra betarpiškai susiję su nustatytų stogo defektų šalinimu. Ieškovai nurodė, kad šioje civilinėje byloje Objekto stogo defektus ir trūkumus įrodinėja prejudiciniais faktais, nustatytais Byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o Byloje dalyvavo ieškovai ir atsakovė. Ieškovai teigia, kad Byloje nustačius, kad atsakovė netinkamai atliko Objekto stogo įrengimo darbus ir tai turėjo įtakos Objekto stogo kokybei, ieškovai turi teisę reikalauti taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę dėl netinkamai atliktų stogo darbų ir prašyti atlyginti visus nuostolius, susijusius su Rangovo atliktais stogo įrengimo darbais (CK 6.245 str. 3 d.). Ieškovai prašė priteisti patirtas išlaidas, susijusias su Rangovės netinkamai atliktais Objekto stogo įrengimo darbais. Ieškovai teigė, kad dėl Rangovės neteisėtų veiksmų (netinkamo Objekto stogo įrengimo darbų) yra patyrę tokius tiesioginius nuostolius: 1) Sprendimui Byloje įsiteisėjus Objekto Pirkėjai sprendimą, priimtą Byloje, pateikė vykdymui. Ieškovų turtas ir banko sąskaitos buvo areštuotos antstolio, kuris viso išieškojo iš ieškovų 11 451,46 Eur; 2) Byloje Ieškovai, gindamasi nuo pareikšto ieškinio ir bylose dėl Sprendimo vykdymo atidėjimo, viso patyrė 8 223,97 Eur teisinių išlaidų; 3) ieškovai patyrė 181,50 Eur Objekto apžiūros išlaidas pagal UAB „NP5“ išrašytą sąskaitą; 4) ieškovai patyrė 99,76 Eur išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio mokėjimu; 5) Iš ieškovų priteistos 871,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos byloje Nr. e2-964- 534/2024. Ieškovai nurodė, kad susumavus tiesioginius nuostolius jau yra patirta 20 827,89 Eur turtinė žala (toliau - Turtinė žala), kurių ieškovai nebūtų patyrę, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prisiimtas prievoles, t. y. įrengusi be defektų Objekto stogą. Ieškovai taip pat yra patyrę 25 500 Eur dydžio išlaidas, susijusias su Byloje nurodyto reikalavimo pašalinti Objekto stogo defektus vykdymu, nes jie pagal taikos sutartį patvirtintą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-18615-592/2024 sumokėjo naujiems Objekto savininkams Ž. Ž. ir R. M.- Ž. 25 500 Eur. Tai reiškia, kad ieškovai dėl Rangovės netinkamai atliktų darbų patyrė ne tik 20 827,89 Eur dydžio turtinę žalą, bet ir 25 500 Eur dydžio išlaidas, susijusias su Objekto stogo defektų šalinimu, kuriuos prašė priteisti iš atsakovės.

2.       Atsakovė UAB „Stogvyga“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad jokių rangos darbų ieškovams jų nurodytu adresu UAB „Stogvyga" neatliko. Iš atsakovės turimų elektroniniame pašte esančių duomenų matyti, kad 2017 m. į atsakovę buvo kreiptasi dėl stogo įrengimo sąmatos parengimo ir atsakovės atstovas V. A. sudarė stogo medžiagų ir stogo dengimo darbų sąmatų projektus, kurių kopijas kartu su ieškiniu pateikė ieškovai (ieškinio priedai Nr. P3 ir Nr. P4). Nepaisant to, jokios sąmatos dėl rangos darbų atlikimo nebuvo patvirtintos ir jų pagrindu nei su ieškovais, nei su kitais asmenimis nebuvo pasirašyta jokia rangos sutartis. Atsakovė pažymėjo, jog UAB „Stogvyga“ veikloje gana dažnai pasitaiko atvejų, kuomet potencialūs klientai teiraujasi medžiagų ir (ar) darbų kainų, tačiau, gavę prašomą informaciją, medžiagų ir (ar) darbų neužsako. Atsakovė nurodė, kad peržiūrėjusi turimus buhalterinius dokumentus, rado ir teikia teismui 2017 m. birželio 19 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. SAS 00007559 kopiją, iš kurios matyti, jog ieškovas S. S. yra nupirkęs iš atsakovės medieną, Tyvek Solid difuzinę plėvelę bei juostą už bendrą 6 168,05 Eur sumą. Šiame dokumente nurodyta suma visiškai atitinka ieškovų pateiktoje kasos pajamų orderio kopijoje nurodytą sumą, be to, minimame kasos pajamų orderyje nurodytas pagrindas yra būtent ši PVM sąskaita faktūra. Iš šių įrodymų atsakovė daro išvadą, jog ieškovą S. S. ir atsakovę siejo pirkimo - pardavimo, tačiau ne statybos rangos teisiniai santykiai. Pasak atsakovės, ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad juos ir atsakovą siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Ieškovai pateikė tariamai ieškovus atstovavusio asmens susirašinėjimą su atsakovės direktoriumi, tačiau atsakovė pažymėjo, jog šių elektroninių laiškų nėra gavusi ir mačiusi. Teigė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie šių elektroninių laiškų tikrumą, nepateikė jokių įrodymų, kad jie buvo atsakovei įteikti, ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atitinkamas jų nurodomas asmuo būtų buvęs ieškovų atstovas (ieškovai privalo turėti tai įrodantį notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą pagal CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau tokio dokumento nepateikia), be to, ir šių susirašinėjimų turinys nepatvirtina statybos rangos sutarties tarp ieškovų ir atsakovės sudarymo fakto. Atsakovė taip pat pastebėjo, jog net jeigu atsakovė ir būtų su ieškovais sudariusi rangos sutartį ir sumontavusi ieškovo S. S. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAS 00007559 nupirktas iš atsakovės medžiagas (medieną ar Tyvek Solid difuzinę plėvelę, ar juostą), tai ieškovų ieškinys dėl nekokybiškai atliktų stogo dangos montavimo darbų vis tiek nebūtų susijęs su šių medžiagų sumontavimu. Ieškovai teigia, kad su atsakove susirašinėjo juos atstovaujantis asmuo, tačiau ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atitinkamas jų nurodomas asmuo būtų buvęs ieškovų atstovas. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovai šiuo atveju nepateikė duomenų, kad būtų organizavę statybos rangos darbų priėmimą, nepateikė statybos rangos darbų priėmimo - perdavimo akto, nepateikė jokių duomenų, kad būtų priiminėję iš atsakovės statybos rangos darbų rezultatą, ar sumokėję už statybos rangos darbus, kas, pasak atsakovės, įrodo, kad jokia rangos sutartis tarp ieškovų ir atsakovės nebuvo sudaryta. Remiantis Statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 14 straipsnio 1 dalies 12 punktu, statytojas (užsakovas) privalo statant naujus ar rekonstruojant, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos pradžios, apie naujo rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos. Raštu pateiktą šiame punkte nurodytą informaciją Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos iki statybos pradžios paskelbia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Jeigu atsakovė būtų buvusi ieškovų statomo gyvenamojo namo rangovė, ieškovai apie tai būtų privalėję pranešti per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tačiau to nepadarė. Atsakovė taip pat teigia, kad iš ieškovų su ieškiniu pateiktos Pirkėjų jiems adresuotos 2021 m. gegužės 21 d. Pretenzijos bei ieškovų Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 pateikto atsiliepimo turinio aiškiai matyti, jog ieškovų samdyti asmenys stogo dangos „remonto“ darbus atliko ne tik 2021 m. rugsėjo 6 d., tačiau ir prieš pusantrų metų iki nurodytos datos, t. y. 2019 m. kovo 21 d. Tad taip pat tikėtina, jog tokio „remonto“ metu galėjo atlikti stogo dangos montavimo defektų. Vertindama Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 ieškovų (toje byloje - atsakovų) pateiktą atsiliepimą, iš jame 17-19 punktuose nurodytu aplinkybių atsakovė daro išvadą, kad ieškovai buvo informuoti ir žinojo apie jų pastatyto ir parduoto gyvenamojo namo stogo trūkumus ir šiuos trūkumus jie taisė patys, ar samdydami pasirinktus asmenis. Nors ieškovai teigia, kad stogo dangos montavimo rangos darbus atliko atsakovė, tačiau iš aukščiau minimų ieškovų atsiliepime išdėstytų teiginių matyti, kad ieškovai nesinaudojo CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytomis užsakovo teisėms, o nusprendė galimus stogo dangos montavimo trūkumus šalinti patys, kas atsakovei leidžia daryti išvadą, kad ieškovai nelaikė atsakovės rangove ir atsakingu asmeniu už atitinkamus rangos darbus; be to, ieškovai, šalindami galimus stogo dangos montavimo trūkumus, padarė naujų defektų, kurie buvo užfiksuoti minimame ekspertizės akte. Atsakovė nesutiko dėl ieškovės reikalavimais dėl dvejopo pobūdžio nuostolių atlyginimo. Ieškovai reikalauja išlaidų patirtų Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-964-534/2023 kompensavimo, t. y. iš jų priteistų bylinėjimosi išlaidų, antstolio išieškotų vykdymo išlaidų bei savo toje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pasak atsakovės, ieškovų išlaidos, patirtos naudojantis teisine pagalba susijusioje civilinėje byloje, savaime nereiškia žalos fakto. Ieškovų ir jų advokato sudarytas susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo ir jų kainos susijusioje civilinėje byloje yra dėl ieškovų asmeninio sprendimo naudotis teisine pagalba turėtos išlaidos. Tai, kad ieškovai pasirinko nagrinėjant susijusias civilines bylas turėti atstovą, yra jų teisė, o ne prievolė. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, reikšdami reikalavimą dėl nuostolių, grindžiamų susijusioje civilinėje byloje jos patirtomis išlaidomis, taip pat susijusioje byloje priešingai ginčo šaliai priteistomis ir atlygintomis bylinėjimosi išlaidomis priteisimo iš atsakovės, privalo įrodyti visas būtinas atsakovės civilinės atsakomybės už nurodyto pobūdžio nuostolius sąlygas. Sprendžiant dėl galimų atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos už aptariamo pobūdžio nuostolius, svarbu įvertinti faktines aplinkybes, paveikusias tokio pobūdžio ieškovų nuostolių atsiradimą. Susijusioje civilinėje byloje atsakovė dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Jau iš paties ieškovų pateikto ieškinio ir jo priedų yra akivaizdu, jog ieškovams buvo pranešta apie stogo įrengimo trūkumus ir apie juos ieškovai sužinojo jau 2018 m., kai jiems daikto pirkėjai apie tai pranešė. 2021 m. gegužės 21 d. ieškovams pirkėjai surašė išsamią pretenziją dėl stogo defektų. Kaip kad matyti, vėliau ieškovai samdė asmenis, kurie remontavo stogą (įskaitant ir 2021 m. rugsėjo 6 d. remonto darbus), o atsakovei nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų. Kaip kad matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-964- 534/2023 esančių pirkėjų pateikto ieškinio priedų, vėliau ieškovai nusprendė kvestionuoti pirkėjų teikiamas pretenzijas, o 2022 m. sausio 4 d. per atstovą advokatą L. V. nusiuntė pirkėjams atsakymą, be visa ko kita, kategoriškai nurodydami, kad „Pirkėjo Pretenzijoje nurodyti Būsto stogo defektai yra pašalinti, Pirkėjas daugiau į Pardavėją dėl Būsto stogo defektų, t. y. dėl vandens patekimo į Būsto vidų nebesikreipė, todėl laikytina, jog Pardavėjas tinkamai ir šalims priimtinu būdu Būsto stogo defektus pašalino. Papildomai Pirkėjas 2021 m. spalio 31 d. elektroniniu paštu pateikė PDF dokumentą, pavadinimu „SAMATA - Stogo Remontas.pdf“. Minėta dokumente nurodyta, jog D. D. parengė dokumentą „Preliminari samata nr. 267“, kuriame nurodyta, stogo darbų ir medžiagų kaina 13 955 Eur, įtraukta ir 1296,72 Eur GPM, t. y. iš viso suma nurodyta 15 252 Eur. Pirkėjas 2021 m. spalio 31 d. elektroniniame laiške nurodo, jog siunčiama stogo broko šalinimo darbų sąmata, parengta nepriklausomo stogų meistro. Nurodyta, kad Pirkėjas laukia atsakymo. Pardavėjas pareiškia, jog su pateikta Būsto stogo remonto darbų sąmata, atsiųsta Pirkėjo 2021 m. spalio 31 d. (toliau - Sąmata), nesutinka <...>“. Ieškovai išdėstė savo nesutikimo su pirkėjų pretenzijomis argumentus ir nurodė, jog „Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, Pardavėjas šiuo pareiškia, jog Pirkėjo nurodytus ir Pardavėjo nustatytus bei patvirtintus Būsto defektus pašalino per šalių suderintus terminus ir šalių suderinta tvarka. Pardavėjas nesutinka su Pirkėjo pateikta Sąmata dėl šiame rašte nurodytų priežasčių“. Kaip kad matyti iš pirkėjų pateikto ieškovams ieškinio (16 p.) šis kategoriškas ieškovų atsakymas ir lėmė tai, kad pirkėjai pareiškė daikto pardavėjams ieškinį teisme. Pasak atsakovės, nepagrįstą sprendimą atmesti pirkėjų pretenzijas ir bylinėtis su pirkėjais priėmė patys ieškovai, taip pat jie nusprendė pasitelkti advokatą, sulygo su juo tiek dėl teisinių paslaugų apimties, tiek dėl jų kainos. Taigi susijusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-964-534/2023 patirtas bylinėjimosi išlaidas nulėmė asmeninis ieškovų pasirinkimas. Atsakovė teigia, kad negali būti atsakinga nei už darbus, kurių neatliko, nei už ieškovų nuostolius dėl susijusioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes šie nuostoliai akivaizdžiai yra savarankiškų ieškovų veiksmų (sprendimų) padarinys. Tai, kad ieškovai patyrė išlaidų, susijusių su sprendimo priverstiniu vykdymu ar papildomas išlaidas, susijusias su jų nepagrįstai pareikštu prašymu atidėti byloje priimto procesinio sprendimo vykdymą, vėlgi yra ieškovų pasirinktų veiksmų rezultatas. Ieškovai ieškinyje teigia, kad apie stogo įrengimo trūkumus sužinojo tik tada, kada Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ekspertizės aktas. Jau iš paties ieškovų pateikto ieškinio ir jo priedų yra akivaizdu, jog ieškovams buvo pranešta apie stogo įrengimo trūkumus ir apie juos ieškovai sužinojo jau 2018 m., kai jiems daikto pirkėjai apie tai pranešė. 2021 m. gegužės 21 d. ieškovams pirkėjai surašė išsamią pretenziją dėl stogo defektų, kurią ieškovai teigia persiuntę atsakovei. Visos minimos aplinkybės rodo, jog ieškovai apie stogo įrengimo trūkumus sužinojo ne kai Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ekspertizės aktas, o ženkliai anksčiau, t. y. 2018-2021 m., o ekspertizės aktas tik patvirtino pirkėjų ieškovams reiškiamų pretenzijų, kurias ieškovai ginčijo ir su kuriomis nesutiko, pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą, todėl atsakovė prašo byloje taikyti ieškinio senatį. Atsakovė prašė ieškovų ieškinį atmesti pilna apimtimi kaip nepagrįstą ir pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir apklaustas vieno iš įvykusių teismo posėdžių metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Jis nurodė, kad ieškovai ieškinyje nurodė išsamias ir teisingas faktines aplinkybes, o atsakovė meluoja ir vengia atsakomybės. Teigė, jog ieškovai teisingai nurodė, kad 2017 m. mišriu būdu (dalis darbų atlikti rangos, o dalis ūkio būdu) vykdė statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Tarp jo ir ieškovų paslaugų sutarties pagrindu susiklostė atstovavimo santykiai, todėl jis atstovavo ieškovams santykiuose su trečiaisiais asmenimis, kiek tai buvo susiję su nurodytomis statybomis. A. B. nurodė, kad jis organizavo darbus, užsakinėjo medžiagas, esant poreikiui, ieškodavo rangovų, derindavo su rangovais atsiskaitymo sąlygas, vedė komunikaciją. Būtent tokia pati situacija susiklostė ir dėl stogo dengimo darbų. Pažymėjo, kad ieškovų statomas būstas buvo dalis statomo gyvenamojo namo, nes buvo statomas gyvenamasis pastatas, o pastarajame buvo ne mažiau kaip penki butai. Gyvenamojo pastato statybose dalyvavo visų 5 butų savininkai. Statybų etape, kuomet visam gyvenamajam pastatui buvo reikalinga įrengti stogą, trečiasis asmuo tiesiogiai kreipėsi į atsakovės direktorių V. A. Telefonu direktoriui buvo pristatyta kokius darbus reikės atlikti, kokį stogą įrengti. Atsakovės direktorius nurodė, kad reikia parašyti elektroninį laišką ir atsiųsti būsto projektą, tuomet atsakys elektroniniu paštu ir atsiųs dvi sąmatas - vieną už darbus, o kitą už medžiagas. 2017 m. kovo 21 d. elektroniniu laišku trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovės direktorių, kaip ir buvo sutarta telefonu. Atsakovės direktorius nuo pat pradžių aiškiai pareikalavo, kad už medžiagas būtų mokama pagal išrašytas sąskaitas grynaisiais pinigais, o už darbus mokėjimas būtų atliekamas grynaisiais pinigais be sąskaitų. 2017 m. kovo 28 d. atsakovės direktorius atsiuntė elektroninį laišką, kuriame buvo pridėti du dokumentai, kaip ir aptarta, viena už medžiagas, kurią reikėjo apmokėti grynaisiais pinigais, o už darbus mokėjimas atliekamas grynaisiais pinigais be sąskaitų. Iš byloje pateiktų dviejų sąmatų matyti, kad būtent taip ir buvo skaičiuojama. Sąmatoje už medžiagas buvo įtrauktas PVM, o sąmatoje už darbus PVM nebuvo nurodytas, tokiu būdu nurodant ir galutinę kainą už darbus. Atsakovė yra PVM mokėtoja, todėl į sąmatą būtų turėjusi įtraukti ir PVM mokestį už atliktus darbus, tačiau jos neįtraukė ir tai, pasak trečiojo asmens patvirtina, kad atsakovė reikalavo šią dalį sumokėti grynaisiais pinigais. Gavęs sąskaitas trečiasis asmuo, suderinęs su ieškovais ir kitais butų savininkais, patvirtino atsakovės pateiktas sąmatas ir atsakovė pradėjo vykdyti darbus. Visi atsiskaitymai su atsakove vyko per jį. Atsiskaitymai buvo vykdomi kaip ir buvo sutarta, už medžiagas buvo išrašytos trys sąskaitos faktūros. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis 2017 m. birželio 19 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kokiems asmenims (butų savininkams) išrašyti sąskaitas faktūras. Preliminari sąmata už medžiagas buvo numatyta šiai sumai: 16 286,23 Eur +3 420,11 Eur (PVM), iš viso 19 706,34 Eur. Tada atsakovė išrašė tris sąskaitas faktūras (iš esmės tokiomis pačiomis sumomis 6 147,37 Eur; 6 137,16 Eur ir 6 168,05 Eur, iš viso 18 452,78 Eur sumai, o pinigus taip pat priėmė grynaisiais pinigais. Trečiasis asmuo nurodė, kad suma buvo beveik 1000 Eur mažesnė, nei buvo paskaičiuota preliminarioje sąmatoje. Už atliktus darbus atsakovei buvo sumokėta grynaisiais pinigais. Trečiojo asmens žiniomis, atsakovė tokiu būdu, kai sąskaitą išrašo tik už medžiagas (nes yra mokamas PVM), o už darbus pinigus priima grynaisiais pinigais, veikė nebe pirmą kartą ir tokią atsiskaitymo tvarką pasiūlė būtent atsakovė. Trečiasis asmuo A. B. nurodė, kad jis teikė eilę pretenzijų atsakovei dėl netinkamai atliekamų darbų (pvz. dėl fasado sugadinimo, kuomet atsakovės darbuotojas trenkėsi į ištinkuotą ir išdažytą sieną ir pan.).Taip pat nurodė, kad atsakovei buvo siunčiamos nuolatinės pretenzijos dėl atliktų darbų trūkumų ir prašymai šiuos trūkumus ištaisyti. Pretenzijos atsakovei buvo siunčiamos laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. Atsakovės direktorius, gavęs šias pretenzijas, susisiekdavo telefonu ir trečiasis asmuo derindavo su juo tolimesnį darbo planą ir kitus veiksmus. Teigė, kad atsakovė darbus atliko netinkamai, nes nuolat buvo teikiamos pretenzijos dėl trūkumų šalinimo. Atsakovė dar žadėjo, kad atvyks pašalinti trūkumus, tačiau galiausiai komunikaciją nutraukė ir atsisakė bendradarbiauti iš esmės. Teigia, kad atsakovės pozicija yra melaginga, ji rašytiniais įrodymais nepaneigė ieškovų nurodytų aplinkybių. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. taip pat nurodė, kad jis neatliko statybos darbų vadovo funkcijų aptariamose statybose. Statybų laikotarpiu Statybos įstatymas numatė galimybę statybą atlikti mišriu būdu, kuomet dalis darbų atliekama ūkio būdu, o dalis užsakant rangovų paslaugas. Tuo metu galiojęs Statybos įstatymas nenumatė pareigos užtikrinti statybos darbų vadovo. Šiuo atveju nebuvo poreikio užtikrinti ir statybos techninės priežiūros, nes ji privaloma, išskyrus atvejus, ne didesnių kaip 300 kv. m bendrojo ploto nesublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų, nesudėtingųjų statinių statyba vykdoma ūkio būdu. A. B. teigė, kad jis buvo konsultacijų, organizacinių reikalų, atstovavimo, komunikacijos paslaugų teikėjas, kuris padėdavo penkiems butų statytojams, jeigu tokios pagalbos prireikdavo. Atsakovės pozicija, kad jis buvo statybos darbų vadovas ir privalo pasidalinti atsakomybę dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų yra tik jos siekis maksimaliai susimažinti atsakomybę už ieškovų patirtus finansinius nuostolius dėl netinkamai atsakovės atliktų paslėptų darbų trūkumų. Trečiasis asmuo taip teigia, kad atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp būsto pirkėjų ir ieškovų, neginčijo faktinių aplinkybių, kad būtent ji atliko ieškovų būsto stogo rangos darbus ir byloje skirta ekspertizė konstatavo, kad ieškovų statyto objekto stogas įrengtas netinkamai ir turi eilę defektų, už kuriuos turi atsakyti rangovas, kuris ekspertizės neginčijo ir tikisi išvengti atsakomybės ciniškai gindamasis, kad nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis. Trečiojo asmens nuomone, atsakovė privalėjo prisiimti atsakomybę nuo pat pradžių, pašalinti kilusius trūkumus, tuomet nebūtų susidariusi situacija ieškovams, be to atsakovė galėjo ginčyti ekspertizės išvadą, kurioje buvo nustatyti jos darbo defektai. Kadangi atsakovė faktiškai atliko darbus ieškovų statomame (ginčo) objekte ir netinkamai juos atliko, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovų patirtus nuostolius dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų. Trečiasis asmuo sutiko, kas ieškovai apie objekto faktinius trūkumus sužinojo tik teismo ekspertui patvirtinus apie tokių trūkumų egzistavimą ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Ieškovai, neturėdami atitinkamo išsilavinimo, neturėdami galimybės patekti ant stogo, taip pat patikrinti kokie darbai buvo atlikti stogo viduje, niekaip negalėjo sužinoti, kaip jie buvo atlikti. Kadangi trūkumai buvo nustatyti stogo viduje, todėl tokiems trūkumams, trečiojo asmens nuomone, yra taikomas 10 metų senaties terminas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovų S. S. ir V. S. ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti lygiomis dalimis ieškovams S. S. ir V. S. iš atsakovės UAB „Stogvyga“ 25 043,71 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius keturiasdešimt tris eurus 71 euro ct) turtinės žalos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos (2024 m. kovo 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 3 491,55 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 55 ct) bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovų S. S. ir V. S. iš kiekvieno po 851 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Stogvyga“. Kitą ieškovų ieškinio dalį teismas atmetė. Pagrindiniai teismo argumentai:

4.1.       Nors ir atsakovės atstovas neigė tarp šalių susiklosčiusius rangos santykius, motyvuodamas tuo, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, tačiau teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus sprendė, kad tarp ieškovų ir atsakovės susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Todėl atsakovei, rangovei, kyla pareiga užtikrinti, kad atlikti darbai būtų atlikti kokybiškai.

4.2.       Teismas nurodė, jog ekspertas kitoje civilinėje byloje teigė, kad stogo dangos pažaidos ir defektai buvo fiksuoti praktiškai visame stogo plote. Lokaliai pašalinti šių defektų nėra galimybės, kadangi pati danga yra sugadinta, o bandant ją demontuoti ji butų pažeista dar labiau, todėl stogo danga turėtų būti demontuota ir įrengta visiškai naujai.

4.3.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė dalyvavo kitoje civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 trečiuoju asmeniu, bet nėra pateikta įrodymų, kad ji būtų ginčijusi ekspertizės akto išvadas, ar būtų skundusi priimtą teismo sprendimą.

4.4.       Teismo vertinimu, šalių darbų priėmimo-perdavimo aktų nesurašymas dar nereiškia, kad atsakovė dėl šios aplinkybės gali būti atleista nuo atsakomybės už nekokybiškai atliktus darbus.

4.5.       Teismas sutiko su ieškovais, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-964-534/2023 pagal Objekto pirkėjų ieškinį atsakovams (ieškovams) dėl netinkamos kokybės parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas ir aplinkybės dėl įrengto stogo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. kokybės, kurioje buvo atlikta teismo ekspertizė nustačiusi jog Objekto stogas yra netinkamos kokybės (t. y. nustatytos faktinės aplinkybės apie trūkumus(defektus) ir kurioje dalyvavo ir atsakovė, turi prejudicinę reikšmę šioje byloje nagrinėjamam šalių ginčui ir iš naujo šios aplinkybės nenustatinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).

4.6.       Teismas nusprendė, jog atsakovė netinkamai atliko Objekto stogo įrengimo darbus ir tai turėjo įtakos Objekto stogo kokybei, todėl ieškovai turi teisę reikalauti taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę dėl netinkamai atliktų stogo darbų ir prašyti atlyginti visus nuostolius, susijusius su atsakovės, kaip rangovės atliktais stogo įrengimo darbais.

4.7.       Teismas sutiko su ieškovais, jog atsakovei laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. nevykdant savo, kaip rangovės, įsipareigojimų, ieškovai turėjo imtis priemonių šalinti Objekto trūkumus, todėl patyrė nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovė. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad atsižvelgdama į ieškovų prašymus ėmėsi kokių nors veiksmų dėl Objekte nustatytų trūkumų šalinimo.

4.8.       Teismo vertinimu, nors ieškovai, nereaguojant atsakovei į jų pretenzijas dar bandė šalinti atsakovės atliktų darbų trūkumus, tačiau vargu ar galėjo atlikti papildomų stogo defektus, nes ekspertas pateikė aiškią išvadą, kad turi būti keičiamas visas Objekto stogas, o neremontuojama lokaliai. Teismas pažymėjo, kad atsakovė įrodymų, kad defektai atsirado dėl kitų asmenų atlikto remonto, teismui nepateikė.

4.9.       Teismas pažymėjo, jog nors ir atsakovės atstovas dalyvavo Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjamos bylos Nr. e2-964-534/2023 posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiamos naujų Objekto pirkėjų pretenzijos buvusiems savininkams (ieškovams) dėl stogo defektų, tačiau atsakovė elgėsi pasyviai, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kurie paneigtų Objekto pirkėjų pretenzijas buvusiems savininkams, neginčijo byloje atliktos ekspertizės, neginčijo ir priimto teismo sprendimo.

4.10.       Teismas, vertindamas sumą, kurią ieškovai prašo priteisti iš atsakovės, sprendė, kad tik 11 070,50 Eur suma pagal Vilniaus apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 patvirtina faktą, kad jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas ir būtų Objektą sutvarkiusi be defektų, jo pirkėjai nebūtų pateikę ieškinio prieš ieškovus, kurie dėl to nebūtų patyrę nuostolių. Dėl to teismas sprendė, kad egzistuoja atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp ieškovų patirtų nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Šios išlaidos buvo patirtos ginant ieškovų interesus dėl atsakovės nekokybiškai atliktų rangos darbų Objekte ir vertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovai nebūtų turėję, jeigu jų teisės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nebūtų buvusios pažeistos.

4.11.       Teismas vykdymo išlaidų, 4 412,47 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl procesinio sprendimo vykdymo atidėjimu civilinėje byloje, išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo Nr. e2-964-534/2023, kurioje atsakovo S. S. prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo buvo atmestas, priteistos 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidos naujiems Objekto savininkams (patikslinto ieškinio priedas Nr. 3, Nr. 6; 181,50 Eur objekto apžiūros išlaidos (patikslinto ieškinio priedas Nr. 4), 99,76 Eur sumokėtas žyminis mokestis (patikslinto ieškinio priedas Nr. 5) nepriteisė, nes nusprendė, kad nėra atsakovės kaltės dėl to, kad ieškovai nevykdė priimto sprendimo byloje jam įsiteisėjus, be to, nebuvo atsakovės neteisėtų veiksmų, kad ieškovai nutarė kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tuo labiau, kad net ir jų prašymas buvo atmestas. Teismo vertinimu, šias išlaidas lėmė pačių ieškovų pasirinktas veiksmų rezultatas. 

4.12.       Teismo vertinimu, kadangi kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovų ir Objekto pirkėjų susitartos sumos (25 500 Eur) sumokėjimo pagal taikos sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-18615-592/2024, dydį nėra pateikta, todėl iš atsakovės priteisė Teismo ekspertizės akte nurodytas preliminarios Objekto stogo defektų šalinimo išlaidas, t. y. 13 591,71 Eur, nes ši žala yra atsiradusi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

4.13.       Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kada darbai Objekte buvo atlikti, garantinio termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą registracijos dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 10 d., todėl, teismo vertinimu, garantinis terminas baigiasi 2024 m. gruodžio 10 d. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovai kreipėsi į atsakovę su pareiškimu dėl trūkumų šalinimo per garantinį terminą, t. y. 2024 m. vasario 8 d., teismas sprendė, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo atsakovei apie trūkumus dienos ir ieškovų ieškinio pateikimo teismui metu nebuvo praleistas. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas baigiasi 2025 m. vasario 8 d. Be to, ieškovai nurodė, kad apie faktiškai atliktus stogo įrengimo darbo trūkumus sužinojo tik įsiteisėjus sprendimui civilinėje byloje tarp ieškovų ir Objekto pirkėjų, kurioje buvo atlikta teismo ekspertizė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

5.       Apeliantai (ieškovai) S. S. ir V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti apeliantams S. S. ir V. S. 21 665,68 Eur ir klausimą dėl šios sprendimo dalies išspręsti iš esmės – priteisti ieškovams 21 665,68 Eur, kuriuos sudaro: a) 380,96 Eur antstolio vykdymo išlaidos; b) 3 811,50 Eur teisinės išlaidos; c) 4 412,47 Eur teisinės išlaidos; d) 181,50 Eur Objekto apžiūros išlaidos; e) 99,76 Eur žyminio mokesčio išlaidos; f) 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidos; g) 11 908,29 Eur turtinės žalos atlyginimo išlaidos; tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręs, kad Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-51-620/2025 dalis, kuria atsisakyta tenkinti apeliantų S. S. ir V. S. ieškinį, negali būti panaikinta, pakeisti minėtą sprendimo dalį papildomai priteisiant apeliantams S. S. ir V. S. 3 811,50 Eur teisinių išlaidų. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1.       Apeliantų nuomone, skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis prieštarauja sprendimo motyvuojamajai daliai, t. y. apeliantams nebuvo priteista 3 429,50 Eur dydžio suma. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių skundžiamo sprendimo dalimi teismas atsisakė apeliantams priteisti tas išlaidas, kurias pats teismas laikė kaip pagrįstas ir priteistinas iš atsakovės – teisines išlaidas, kurias apeliantai patyrė byloje pagal Objekto pirkėjų ieškinį.

5.2.       Teigia, jog kitoje civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 priimtas sprendimas įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 24 d. Apeliantai, susidūrę su neigiamais rangovų atsakymais, kad Objekto stogo remonto galės būti atliekami tik pavasarį, buvo priversti kreiptis į teismą dėl procesinio sprendimo vykdymo atidėjimo.

5.3.       Jų nuomone, visos išlaidos, susijusios su Objekto stogo defektų šalinimu, defektų šalinimo termino atidėjimo ir pan., yra laikytinos apeliantų nuostoliais, patirtais išimtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o ne, kaip neteisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, dėl to, jog patys apeliantai pasirinko sprendimo nevykdyti iškart.

5.4.       Teigia, jog apeliantų patirtos 181,50 Eur Objekto apžiūros išlaidos, patirtos siekiant įvykdyti sprendimą byloje Nr. e2-964-534/2023 pagal Objekto pirkėjų ieškinį, yra laikytinos nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti atsakovė. 

5.5.       Apeliantų patirtos 380,96 Eur antstolio vykdymo išlaidos byloje Nr. e2-964-534/2023 pagal Objekto pirkėjų ieškinį priimto sprendimo, laikytinos apeliantų nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

5.6.       Apeliantų patirtos 4 412,47 Eur teisinės išlaidos, kurios buvo patirtos ginant apeliantų interesus sprendimo vykdymo atidėjimo byloje, 99,76 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, priteistos iš apeliantų sprendimo vykdymo atidėjimo byloje, laikytinos apeliantų patirtais nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

5.7.       Jų nuomone, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė, siekdama pašalinti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsiradusius Objekto stogo defektus, patyrė mažesnius nuostolius nei 25 500 Eur.

5.8.       Teigia, jog pats teismo ekspertizės aktą surašęs ekspertas patvirtino, jog Objekto stogo defektų šalinimo darbų kaina priklauso nuo įvairių aplinkybių, įskaitant ir nuo rinkoje galiojančių kainų. Atsakovai (šioje byloje ieškovai) nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad Objekto stogo defektų šalinimo išlaidos turi būti mažesnės nei tos, kurias apeliantai patyrė pagal taikos sutartį.

6.       Atsiliepime atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1.       Teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-964-534-2023 buvo nustatyta, kad atsakovai (šioje byloje ieškovai), gindami savo interesus, buvo aiškiai neteisūs.

6.2.       Jau iš paties ieškovų pateikto ieškinio ir jo priedų yra akivaizdu, jog ieškovams buvo pranešta apie stogo įrengimo trūkumus ir apie juos ieškovai sužinojo jau 2018 m., kai jiems daikto pirkėjai apie tai pranešė. Kaip kad matyti iš pirkėjų pateikto ieškovams ieškinio (16 p.), kategoriškas ieškovų atsakymas ir lėmė tai, kad pirkėjai pareiškė daikto pardavėjams ieškinį teisme.

6.3.       Nepagrįstą sprendimą atmesti pirkėjų pretenzijas ir bylinėtis su pirkėjais priėmė patys ieškovai, taip pat ji nusprendė pasitelkti advokatą (akcentuotina, jog advokato pagalba ieškovai naudojosi ir atmesdami pirkėjų pretenziją), sulygo su juo tiek dėl teisinių paslaugų apimties, tiek dėl jų kainos. Taigi, susijusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-964-534-2023 patirtas bylinėjimosi išlaidas nulėmė asmeninis ieškovų pasirinkimas.

6.4.       Atsakovė mano, kad negalima reikšti naujo civilinio ieškinio CPK 98 straipsnio pagrindu, t. y. dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, kurios susidarė kitoje civilinėje byloje.

6.5.       Jeigu apeliantai manė, kad teismo sprendimo įvykdymas yra neįmanomas, jie turėjo teisę skųsti tokį sprendimą apeliacine tvarka, arba galėjo motyvus apie ieškovų pateikto reikalavimo įvykdymo neįmanomumą pateikti pirmosios instancijos teismui.

6.6.       Tikina, kad teismo nutartimi konstatuota, jog apeliantai nepagrįstai kreipėsi dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, apeliantai nepagrįstai vengė įvykdyti teismo sprendimą ir apeliantai turėjo visas galimybes įvykdyti teismo sprendimą, tiesiog turėjo imtis aktyvių, realių veiksmų tam atlikti.

6.7.       Teigia, jog jų patirtos 181,50 Eur apžiūros išlaidos yra patirtos siekiant įvykdyti sprendimą byloje Nr. e2-964-534-2023 pagal Objekto pirkėjų ieškinį, yra laikytinos nuostoliais, tačiau apeliantai šių aplinkybių, apart pateiktos UAB NP5 sąskaitos faktūros ir bankinio pavedimo, apskritai daugiau jokiais įrodymais neįrodinėjo, neaišku, kaip šie pavedimai susiję ir ar susiję su byla.

6.8.       Tai, kad teismo ekspertizės akte nurodyta, jog defektų šalinimo kaina, priklausomai nuo pasirinkto darbų vykdymo būdo, pasirinktų rangovų, statybos darbų technologijos ir medžiagų, gali skirtis nuo paskaičiuotos skaičiuojamosios rinkos kainos, nereiškia, jog ši rinkos kaina yra tokia, kokią taikos sutartimi sutarė skolininkai su išieškotojais.

7.       Apeliantė UAB „Stogvyga“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1.       Apeliantė dėl tarp ieškovų ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo teigia, jog iš byloje kartu su ieškiniu pateiktų sąmatų (ieškinio priedai Nr. P3 ir Nr. P4), matyti, jog jos nėra pasirašytos ar kaip nors kitaip patvirtintos, tad šios sąmatos nereiškia sandorio sudarymo fakto. Apeliantės nuomone, ieškovai ir atsakovė nebuvo sudarę rangos sutarties ir jų nesiejo rangos teisiniai santykiai, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas.

7.2.       Pirmosios instancijos teismas trečiąjį asmenį A. B. savaime, be jokių argumentų, pripažino ieškovų atstovu, nors byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad atitinkamas asmuo būtų buvęs ieškovų atstovas.

7.3.       Byloje yra nustatyta, tą nurodė ir ieškovai procesiniuose dokumentuose, kad patys ieškovai su atsakovės atstovu niekuomet tiesiogiai nebendravo. Be to, oficiali Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikta informacija patvirtina, jog ieškovai atsakovės statybos darbų atlikimui kaip rangovės niekuomet nesamdė.

7.4.       Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad užsakovas pagal įstatymą turi teisę reikalauti arba grąžinti dalį už darbą sumokėtos kainos, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, visiškai ignoravo faktą, kad ieškovų teigimu, jie už stogo įrengimo darbus nesumokėjo 2000 – 3000 Eur sumos, kas įrodo, jog jie jau pasinaudojo viena CK 6.678 str. 3 d. numatytų teisių (nesumokėjo už darbus), tad alternatyvios teisė reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų nebeturi.

7.5.       Apeliantė teigia, kad ieškovai neįrodinėjo, jog atsakovė būtų atlikusi ieškovams projektavimo paslaugas, tad už šias paslaugas išlaidos jokiais pagrindais negali būti priteisiamos.

7.6.       Apeliantės nuomone, ieškovų paaiškinimus sugretinus su ekspertizės akto išvadomis matyti, kad ekspertas įvardijo kaip nekokybiškai atliktus darbus, kurie buvo atlikti pačių ieškovų ar jų samdytų asmenų, neva „šalinant“ stogo darbų trūkumus: nekokybiškai atlikti stogo kraigo sandarinimo darbai, nekokybiškai atlikti pastato frontonuose parapetų apkardinimo darbai, nekokybiškai atlikti dangos montavimo darbai, naudoti netinkami sraigtai, iškritę sraigtai, mechaniniai skardos pažeidimai, stogo dangos sandūros ties apskardintais ventiliaciniais kanalais įrengtos ne pagal „Ruukki Products“ AS valcinis profilis montavimo instrukcijos – nėra suformuoti nuotakai, neteisingas atliktas stogo dangos ir skardos, kuria padengtos ventiliacinių kanalų vertikalios plokštumos, sujungimas (51-64, 88 pav.), netinkamai įrengtos ventiliacinės šachtos.

7.7.       Atsakovei jau iš paties ieškovų pateikto ieškinio ir jo priedų yra akivaizdu, jog ieškovams buvo pranešta apie stogo įrengimo trūkumus ir apie juos ieškovai sužinojo jau 2018 m., kai jiems daikto pirkėjai apie tai pranešė. 2021 m. gegužės 21 d. ieškovams pirkėjai surašė išsamią pretenziją dėl stogo defektų.

7.8.       Tikina, jog patys ieškovai pripažino, jog apie tariamų rangos darbų trūkumus atsakovei pranešinėjo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2021 m. gegužės 26 d., tad akivaizdu, jog ieškovai kelis metus yra praleidę sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

8.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1.       Ieškovų nuomone, skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatuota: „Apibendrinant byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, rangos sutartis dėl stogo įrengimo darbų (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. buvo sudaryta žodžiu, todėl atsakovei, kaip rangovei, kyla pareiga užtikrinti, kad atlikti darbai būtų atlikti kokybiškai.“

8.2.       Atsakovė melagingai nurodo, kad ieškovai pasinaudojo CK 6.678 straipsnio 3 dalimi, todėl ieškovai tariamai neturi teisės reikalauti priteisti patirtą žalą, kurią patyrė šalindami atsakovės atliktų darbų trūkumus.

8.3.       Ieškovai sumokėjo 25 500 EUR pagal taikos sutartį su Objekto pirkėjais vien už stogo remonto darbus, neįskaitant jokių projektavimo darbų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai ne kartą nurodė, jog nerado rangovų, sutiksiančių ištaisyti Objekto stogo defektus tik už 13 591,71 Eur dydžio sumą.

8.4.       Atsakovė nepagrįstai įrodinėja, kad ieškovai neturi teisės reikalauti iš atsakovės nuostolių, kuriuos patyrė kaip bylinėjimosi išlaidas. Tokia atsakovės išvada yra neteisinga, todėl atmestina.

8.5.       Teismui priėmus procesinį sprendimą, kuris grindžiamas teismo ekspertizės aktu, ieškovai pripažino faktą, kad atsakovė netinkamai įrengė stogą (su trūkumais), todėl tik tuomet ieškovams tapo žinoma apie konkrečius defektus.

9.       Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo A. B. su ieškovų skundu sutinka, su atsakovų skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1.       Pritaria ieškovams, kad pagal visiško nuostolių atlyginimo institutą ieškovams turi būti atlyginta visa patirta žala. Visos ieškovų patirtos išlaidos yra dėl netinkamo atsakovės darbų rezultato.

9.2.       Dėl atsakovės skundo nurodo, jog trečiasis asmuo neatliko statybos darbų vadovo funkcijos.

9.3.       Trečiajam asmeniui nebuvo reikalingas notarinės formos įgaliojimas.

9.4.       Atsakovė savo veiksmais patvirtino, kad ieškovams darbai buvo atlikti netinkamai.

9.5.       Atsakovė nepagrįstai prašo taikyti ieškinio senatį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11.       Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

12.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13.       Apeliantai (ieškovai) prašo priimti į civilinę bylą naujus įrodymus, tai susirašinėjimas elektroniniais laiškais su UAB „STELALITA“; 2024 m. kovo 5 d. e-laiškas UAB „STELALITA“; susirašinėjimas e-laiškais su MB AVStogai ir preliminarioji lokalinė sąmata; susirašinėjimas e-laiškais su UAB „NP5“ ir preliminarioji lokalinė sąmata; UAB „NP5“ e-laiškas – atsisakymas; 2024 m. gegužės 9 d. užklausos e-laiškais rangovams; 2024 m. gegužės 17 d. užklausos e-laiškais rangovams; 2024 m. gegužės 21 d. UAB TRIHAUS e-laiškas – atsisakymas; 2025 m. gegužės 28 d. Ž. Ž. e-laiškas su įvairiais reikalavimais.

13.1.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

13.2.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 95–97 punktai).

13.3.       Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

13.4.       Kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

13.5.       Nagrinėjamu atveju apeliantai pripažįsta, kad minėti įrodymai nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui, nes byloje nebuvo keliamas klausimas, ar Objekto stogo defektai gali būti ištaisomi už mažesnę kainą nei ta, kurią ieškovai sumokėjo Objekto pirkėjams. 

13.6.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis bei naujai pateiktais įrodymais, aatsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl jo taikymo sprendžia, kad apeliantai pagrindė būtinybę nurodomus duomenis pateikti po sprendimo pirmosios instancijos teisme paskelbimo; pagrindė, kad rašytiniai įrodymai siejasi su šalių teikiamais motyvais ginant savo interesus, kad apeliantai tiesiog siekia pasinaudoti galimybe pateikti paaiškinimus, kad atsakovė turės galimybę į juos atsikirsti ir atsikirto. 

13.7.       Įvertinęs tai, kad naujai prašomi priimti įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant šalių ginčą, apeliantai nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantų papildomai pateiktus duomenis kaip naujus įrodymus.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

1.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta:

1.1.       ieškovai, pasitelkdami Rangovą, 2017 m. vykdė statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Objektas). Pagal projektą turėjo būti pastatytas vienas statinys, 5 sujungti kotedžai.

1.2.       Ieškovus atstovaujantis asmuo trečiasis asmuo A. B. (toliau – ir Trečiasis asmuo) 2017 m. kovo 21 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Rangovo direktorių V. A. dėl darbų ir medžiagų sąmatų pateikimo. Rangovas pateikė Objekto projektą ir nurodė, kad darbų pradžia 2017 m. gegužės 15 d. (pradinio ieškinio priedas Nr. 1).

1.3.       Rangovas, 2017 m. kovo 28 d. atsakydamas į užklausą elektroniniu laišku (pradinio ieškinio priedas Nr. 2), atsiuntė medžiagų sąmatą (pradinio ieškinio priedas Nr. 3) ir darbų atlikimo sąmatą (pradinio ieškinio priedas Nr. 4).

1.4.       Ieškovės teigimu, šalys žodžiu patvirtino sąmatas ir Rangovas pradėjo darbus. Objekto stogo įrengimo medžiagų kaina 19 706,34 Eur, darbų kaina 13 900 Eur.

1.5.       Rangovui darbų procese, t. y. 2017 m. birželio 27 d., buvo išsiųsta pretenzija dėl atliekamų darbų, o būtent dėl stogo šoninių trikampių pakalimų (pradinio ieškinio priedas Nr. 5); 2017 m. birželio 29 d. buvo išsiųsta pretenzija dėl netinkamo skardininkų darbo (pradinio ieškinio priedas Nr. 6); 2017 m. liepos 29 d. pretenzija dėl darbo kultūros ir darbų kokybės (pradinio ieškinio priedas Nr. 7); 2017 m. liepos 29 d. pretenzija dėl Rangovo darbuotojų Objekto fasado sugadinimo (pradinio ieškinio priedas Nr. 8); 2017 m. liepos 29 d. pretenzija dėl sniego gaudyklių neįrengimo (pradinio ieškinio priedas Nr. 9); 2017 m. rugpjūčio 2 d. nurodyti baigiamieji darbai (pradinio ieškinio priedas Nr. 10); 2017 m. spalio 16 d. pretenzija dėl drėkstančių sienų (pradinio ieškinio priedas Nr. 11); 20177 m. lapkričio 7 d. pretenzija dėl stogo kaminų apskardinimo (pradinio ieškinio priedas Nr. 12); 2017 m. lapkričio 30 d. pretenzija dėl kaminų, sienų, stogo defektų.

1.6.       Apeliantai 2018 m. birželio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Objektą pardavė Ž. Ž. ir R. M.-Ž. (toliau – Objekto pirkėjai).

1.7.       Ieškovus atstovaujantis asmuo (Trečiasis asmuo) 2018 m. liepos 17 – 24 d. pateikė dar vieną pretenziją Rangovui dėl darbų trūkumų (pradinio ieškinio priedas Nr. 15).

1.8.       ieškovai 2021 m. gegužės 21 d. gavo pretenziją iš Objekto pirkėjų dėl netinkamos kokybės Objekto stogo (pradinio ieškinio priedas Nr. 16).

1.9.       Apeliantus atstovaujantis asmuo 2021 m. gegužės 26 d. informavo Rangovą apie Objekto pirkėjų gautą pretenziją (pradinio ieškinio priedas Nr. 17).

1.10.       Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-19227-534/2022 pagal Objekto pirkėjų ieškinį ieškovams (apeliantams) dėl netinkamos kokybės perduoto nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo (toliau – Byla pagal Objekto pirkėjų ieškinį). Byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimu Objekto pirkėjų ieškinys patenkintas (pradinio ieškinio priedas Nr. 18). Byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir Rangovas. Teismas nusprendė: įpareigoti apeliantus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir naudojant naujas medžiagas pašalinti Objekto stogo defektus, nurodytus 2023 m. gegužės 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 23/05/19-01 (toliau – Teismo ekspertizės aktas), demontuojant bei įrengiant naują stogo dangą pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimus ir „Ruukki Products“ AS montavimo instrukcijas bei atlikti Teismo ekspertizės akte nurodytus darbus, susijusius su stogo defektų pašalinimu: 1) vėdinimo ir patekimo ant stogo; 2) grebėstų ir papildomų tašų oro tarpo susiformavimui demontavimas; 3) demontavimas ir naujos difuzinės plėvelės įrengimas; 4) karnizų apdailos demontavimas ir naujos karnizų apdailos su tarpais montavimas. Teismas priteisė iš apeliantų solidariai Objekto pirkėjų naudai 1028,50 Eur išlaidų atlyginimą, susijusį su stogo remonto technine priežiūra; priteisė iš apeliantų lygiomis dalimis Objekto pirkėjų naudai 9 942,24 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybės naudai iš apeliantų lygiomis dalimis 99,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.

1.11.       Teismo ekspertizės akte (pradinio ieškinio priedas Nr. 19) buvo nurodyta, kad preliminari Objekto stogo defektų šalinimo išlaidų suma sudaro 13 591,71 Eur.

1.12.       ieškovai 2024 m. vasario 8 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė pašalinti byloje pagal Objekto pirkėjų ieškinį nustatytus Objekto stogo trūkumus arba atlyginti turtinę žalą (pradinio ieškinio priedas Nr. 20).

1.13.       Atsakovė 2024 m. vasario 15 d. atsakymu nurodė, kad su apeliantais rangos sutarties nesudarė ir darbų Objekte nevykdė, todėl su pateikta pretenzija nesutinka (pradinio ieškinio priedas Nr. 21).

1.14.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-18615-592/2024 išnagrinėjo antstolio prašymą dėl taikos sutarties vykdomojoje byloje patvirtinimo (priedas Nr. 1 prie patikslinto ieškinio). Teismas patvirtino tarp apeliantų ir Objekto pirkėjų pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys nusprendė, kad apeliantai sumoka taikos sutartyje numatytą 25 500 Eur Objekto pirkėjams, o Objekto pirkėjai patvirtina, kad apeliantams sumokėjus kompensaciją, tai bus laikoma tinkamu sprendimo, priimto byloje pagal Objekto pirkėjų ieškinį, įvykdymu ir Objekto pirkėjai daugiau jokių pretenzijų, kylančių iš sprendimo, apeliantams neturi ir ateityje nebeturės.

1.15.       Ieškovai pateikė įrodymus, jog 25 500 Eur sumą Objekto pirkėjams ieškovai sumokėjo 2024 m. liepos 21 d. mokėjimo nurodymu Nr.1027. 

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

2.       Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio dalies dėl 380,96 Eur antstolio vykdymo išlaidų (patirtos vykdant sprendimą pagal Objekto pirkėjų ieškinį apeliantų atžvilgiu) atlyginimo, 3 811,50 Eur teisinių išlaidų teikiant procesinius dokumentus byloje pagal Objekto pirkėjų ieškinį apeliantų atžvilgiu, atlyginimo, 4 412,47 Eur teisinių išlaidų, patirtų apeliantų Sprendimo vykdymo atidėjimo byloje atlyginimo, 181,50 Eur Objekto apžiūros išlaidų, patirtų Sprendimo vykdymo atidėjimo byloje atlyginimo, 99,76 Eur žyminio mokesčio išlaidų, patirtų Sprendimo vykdymo atidėjimo byloje atlyginimo, 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš apeliantų Sprendimo vykdymo atidėjimo byloje atlyginimo, 11 908,29 Eur turtinės žalos atlyginimo išlaidų. Tokį atsisakymą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog nėra atsakovės kaltės dėl to, kad apeliantai nevykdė priimto sprendimo jam įsiteisėjus. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nedalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. išnagrinėtoje byloje Nr. e2VP-18615-592/2024, dėl taikos sutarties sąlygų susitarimų nedarė, negalėjo daryti įtakos dėl susitartos šalių atlyginamos sumos dydžio. 

Dėl apeliantų (ieškovų) ir apeliantės (atsakovės) apeliacinių skundų

3.       Apeliantų (ieškovų) apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai priteisti apeliantams 3 429,50 Eur dydžio sumą. Apeliantai teigia, kad apeliantų patirtos 380,96 Eur antstolio vykdymo išlaidos, 4 412,47 Eur teisinės išlaidos, kurios buvo patirtos ginant apeliantų interesus Sprendimo vykdymo atidėjimo byloje, 99,76 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, priteistos iš apeliantų Sprendimo vykdymo atidėjimo byloje, laikytinos apeliantų patirtais nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Apeliantai tvirtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-964-534-2023 pagal Objekto pirkėjų ieškinį priimto sprendimo objektyviai nebuvo įmanoma įvykdyti per sprendime nustatytą terminą. Dėl to Sprendimo vykdymo atidėjimo byloje patirtos išlaidos yra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovės atliktais neteisėtais veiksmais – išlaidos Sprendimo vykdymo atidėjimo byloje nebūtų patirtos, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo įsipareigojimus. Apeliantų nuomone, aplinkybė, kad atsakovė nedalyvavo byloje, kurioje buvo tvirtinama taikos sutartis, neatleidžia jo nuo pareigos visiškai atlyginti apeliantų patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Apeliantai tvirtina, jog atsakovė byloje neįrodė, kad Taikos sutartimi sumokėta 25 500 EUR suma už ginčo Objekto stogo remonto darbus yra per didelė. Byloje nėra jokių įrodymų ir (ar) duomenų apie tai, jog ši suma neatitinka rinkos kainos. Teigia, kad vadovaujantis, be kita ko, CPK 178 straipsniu, atsakovė, siekdama įrodyti, kad stogo defektų šalinimo rinkos kaina yra 13 591,71 EUR, privalėjo pateikti į bylos medžiagą tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė su apeliantų skundu nesutinka.

4.       Apeliantės (atsakovės) apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovą S. S. ir atsakovę siejo pirkimo – pardavimo, tačiau ne statybos rangos teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovų pateiktais neva ieškovų atstovo ir atsakovės bendravimą elektroniniu paštu patvirtinančiais išrašais, tačiau šie išrašai neatitinka įrodymų patikimumo keliamų reikalavimų, kadangi jie nėra patvirtinti (t. y. pateikiamas tik surinktas tekstas), nėra jokių įrodymų, kad tai apskritai yra elektroniniai laiškai, juolab, kad jie yra tikri, ar kad jie buvo atsakovei įteikti, be to ir šių susirašinėjimų turinys nepatvirtina statybos rangos sutarties tarp ieškovų ir atsakovės sudarymo fakto. Apeliantės teigimu, trečiasis asmuo A. B. galėtų būti laikomas ne ieškovų įgaliotas asmuo, o ieškovų rangovas, tad ieškovai galėtų reikšti reikalavimus būtent šiam asmeniui, o ne galimiems subrangovams. Apeliantės nuomone, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-964-534-2023 nepagrįstą sprendimą atmesti pirkėjų pretenzijas ir bylinėtis su Objekto pirkėjais priėmė patys ieškovai, taip pat jie nusprendė pasitelkti advokatą, sulygo su juo tiek dėl teisinių paslaugų apimties, tiek dėl jų kainos. Jos nuomone, susijusioje Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-964-534-2023 ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas nulėmė asmeninis ieškovų pasirinkimas. Apeliantė dėl senaties termino tvirtina, kad teismo civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 išdėstytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę ir patvirtina, kad ieškovai (atsakovai susijusioje byloje) jau 2021 m. žinojo apie stogo defektus, o ne kai Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 įsiteisėjo sprendimas. Pažymi, jog ieškovų ieškinys kildinamas ne iš regresinių teisinių santykių, o iš rangos teisinių santykių, tad ieškinio senaties termino skaičiavimui taikytina kasacinio teismo praktikoje įvardinta taisyklė – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas.

Dėl tarp ieškovų ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo

5.       Apeliantė (atsakovė) su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarp ieškovų ir atsakovės susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, nesutinka. Apeliantės tvirtinimu, šalis siejo tik statybinių medžiagų pirkimo–pardavimo teisniai santykiai, o ne statybos rangos teisiniai santykiai.

6.       Specialiosiose statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose ir bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose nuostatose nėra nustatyta specialių reikalavimų, keliamų statybos rangos sutarties formai, todėl šiai sutarčiai yra taikomos bendrosios CK nustatytos taisyklės dėl sandorių formos. Tai reiškia, kad statybos rangos sutartis gali būti sudaroma tiek pasirašant atitinkamą dokumentą, tiek ir žodžiu ar net konkliudentiniais veiksmais. Byloje nesant rašytinės statybos rangos sutarties, šiai sutarčiai esant prarastai arba šalims sudarius žodinę sutartį, šalių sutartiniai santykiai patvirtinami sutarties sudarymo ir vykdymo veiksmų įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. STATYBOS RANGA Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga Nr. 3. Teismų praktika. 2024). 

7.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymas nereikalauja statybos rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6.644 straipsnis, 6.681 straipsnis), todėl tokios formos sutarties nebuvimas savaime nedaro sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolių, atsiradusių iš sutartinių santykių, o šių egzistavimas gali būti įrodinėjamas ir kitais leistinais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai).

8.       Ieškovams, reiškiantiems reikalavimą dėl pagal žodinę statybos rangos sutartį defektų šalinimo / nuostolių atlyginimo, tenka procesinė našta įrodyti, kad žodinė statybos rangos sutartis buvo sudaryta ir šalys buvo susitarusios tiek dėl darbų apimties, tiek dėl jų atlikimo kainos.

9.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovus atstovaujantis asmuo A. B. 2017 m. kovo 21 d. elektroniniu laišku gavėjos adresu info@skardininkas.lt kreipėsi į atsakovės direktorių V. A. dėl darbų ir medžiagų sąmatų pateikimo penkių butų kotedžui, išsiuntė Objekto projektą ir nurodė, kad darbų pradžia 2017 m. gegužės 15 d. (e. b., t. 1, b. l. 11). Laiške teigiama, kad laišką siunčia ,kaip prieš tai ir kalbėjosi“. Trečiasis asmuo A. B. proceso metu nuosekliai teigė, kad prieš šį elektroninį laišką šalys bendravo telefonu, derino darbus, sąmatą ir kt. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, apklaustas teismo posėdžio metu atsakovės direktorius patvirtino, kad atsakovės elektroninio pašto adresas yra info@skardininkas.lt, ir tai yra vienintelis elektroninio pašto adresas, kurį įmonė naudoja komercinėje veikloje nuo 2000 metų. Teismo posėdžio metu atsakovės direktorius patvirtino (tą teisingai ir įvertino pirmosios instancijos teismas), kad atsakovės praktikoje yra normalios situacijos, kuomet ji atlieka stogo įrengimo darbus be rašytinės rangos sutarties. Aktualu ir tai, kad atsakovė 2017 m. kovo 28 d. atsakydama į užklausą elektroniniu laišku atsiuntė medžiagų kainą (19 706,34 Eur) ir darbų atlikimo sąmatą (13 900 Eur) (e. b., t. 1, b. l. 12-14).

10.       Iš vėlesnių rašytinių įrodymų galima matyti, kad atsakovei tuo pačiu elektroniniu adresu nuolat buvo siunčiami elektroniniai laiškai, susiję su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje atliekamais darbais, t. y. dėl netinkamo apskardinimo, darbų kultūros ir tvarkos, drėkstančių sienų, fasado sugadinimo ir kt. Ieškovus atstovaujantis asmuo A. B. atsakovei 2017 m. birželio 27 d. išsiuntė pretenziją dėl atliekamų darbų, o būtent dėl stogo šoninių trikampių pakalimų ir pridėjo atliekamų darbų nuotraukas (e. b., t. 1, b. l. 15-17); 2017 m. birželio 29 d. pateikė pretenziją dėl netinkamo skardininkų darbo (e. b., t. 1, b. l. 18-25); 2017 m. liepos 29 d. pateikė pretenziją dėl darbo kultūros ir darbų kokybės (e. b., t. 1, b. l. 26-31); 2017 m. liepos 29 d. pateikia pretenziją dėl atsakovės darbuotojų Objekto fasado sugadinimo (e. b., t. 1, b. l. 32-34); 2017 m. liepos 29 d. pateikia pretenziją dėl sniego gaudyklių neįrengimo (e. b., t. 1, b. l. 35-39); 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu nurodė kokie yra baigiamieji darbai (e. b., t. 1, b. l. 40); 2017 m. spalio 16 d. pateikė pretenziją dėl drėkstančių sienų (e. b., t. 1, b. l. 41-46); 2017 m. lapkričio 7 d. pateikė dar vieną pretenziją, kreipdamasis „V., skyles ventiliacijai išgręžėm iš karto po Tavo apsilankymo. Situacija nesikeičia, tikrai yra stogo kaminų apskardinimo problema. Reikia tvarkyti.“ (e. b., t. 1, b. l. 47-51). Iš tolimesnio ieškovus atstovaujančio asmens susirašinėjimo su atsakove matyti, kad 2017 m. lapkričio 30 d. A. B. pakartotinai pateikė pretenziją atsakovei elektroniniu paštu (e. b., t. 1, b. l. 57). Laiške yra nurodoma ir akcentuojama, kad nesinori pripažint klaidų, bet atsakovės direktorių informavo, kad vienas kaminas iš abiejų pusiu šlapias ir siena nedžiūva, nors ir išgręžtos ventiliacinės skylės. Taip pat nurodė, kad ketvirtame kotedže visiškai pradėjo šlapti siena (pateikė nuotrauką), teigdamas kad dėl jo darbuotojų klaidų turi problemų, o esant palankioms orų sąlygoms viską reikėtų sutvarkyti. A. B. elektroniniame laiške nurodo taip pat ir tai, jog nei vienais metais neturėjo tiek rūpesčių ir užsispyrimo nepripažinti savo klaidų ir kitiems stogdengiams nebūdavo problemų sutvarkyti savo broką. Paliko sprendimo teisę ką daryti vadovui ir nurodė, kad priešingu atveju kvies kitus stogų meistrus, kad tvarkytų. Atsakovė 2017 m. lapkričio 30 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad žadėjo, bet vėlai darbuotojai baigė darbą, todėl neatvyko. Patvirtino trečiajam asmeniui, kad darbuotojai atvyks kitą savaitę (e. b., t. 1, b. l. 57). A. B. 2018 m. liepos 17 - 24 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl darbų trūkumų (e. b., t. 1, b. l. 47-51) teigdamas, kad niekas nesikeičia, nes po liūčių kaminai šlampa, o atsakovės atstovas pasiteiravo, kuris konkrečiai kotedžas (buvo atliekami 5 kotedžų stogo įrengimo darbai), A. B. patikslinus, jog antras ir ketvirtas koledžai, taip pat nurodoma, kad problema, kuri buvo dėl per trumpų kamino molinių gilzių, nepasitvirtino. A. B. išreiškė savo nuomonę, kad problema yra kaminų apskardinime (sijonų - užlaidų blogame įrengime). Pridėtina, jog pirmosios instancijos teismas posėdžio metu nustatė, kad nors atsakovės direktorius V. A. teigė, kad jis neatsimena A. B., neprisimena, kad su juo šnekėjo telefonu, ar susirašinėjo elektroniniais laiškais, kad nebuvo su juo susitikęs nei prie Objekto, nei kitose vietose, tačiau pažymėtina tai, kad A. B. išsamiai teisme paaiškino, kaip pagal rekomendaciją kreipėsi į atsakovės atstovą, su kokia mašina atsakovės atstovas buvo atvykęs į Vilnių, kokia automobilio spalva, kaip jam buvo atsiskaityta už darbus, ar medžiagas, o V. A. patirtino, kad jis važinėja su Toyta Land Cruiser automobiliu, taip pat patvirtino kitas trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovės brigadininku, kitais atsakovės darbuotojais.

11.       Dėl trečiojo asmens A. B. statuso ir su tuo susijusių reikalavimų apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas trečiąjį asmenį A. B. savaime, be jokių argumentų, pripažino ieškovų atstovu, nors byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad atitinkamas asmuo būtų buvęs ieškovų atstovas. Be to, apeliantų nuomone, A. B. galėtų būti laikomas ne ieškovų įgaliotas asmuo, o ieškovų rangovas, tad ieškovai galėtų reikšti reikalavimus būtent šiam asmeniui, o ne galimiems subrangovams. Apeliantės teigimu, kadangi ieškovai teigė, jog santykiuose su atsakove – juridiniu asmeniu juos atstovavo atstovas, ieškovai privalėjo jam būti išdavę notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą (CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau tokio dokumento nepateikė, dėl to trečiojo asmens veiksmai / susirašinėjimai nelaikytini tinkamais įrodymais sandoriui pagrįsti.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu (redakcija, galiojusi statybų metu), statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus, kurie neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai bei kitų butų savininkai pasirinko mišrų statybos organizavimo būdą: kai kuriuos darbus atliko ūkio būdu, kai kuriuos darbus, įskaitant stogo dengimą, atliko užsakydami rangovus. Svarbu ir tai, jog tuo metu galiojęs Statybų įstatymas ieškovų statomam kotedžui nenumatė pareigos užtikrinti statybų darbų vadovo. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad trečiasis asmuo negali būti vertinamas kaip darbų vadovas. Kita aspektas tas, kad analizuojant trečiojo asmens veiksmus, jų turinį, galima spręsti, kad trečiojo asmens veiksmai atitiko paslaugų teikėjo (konsultacijos, komunikavimas, pan.) funkcijas. Dera pažymėti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija buvo informuota apie statinio (pastato) statybos darbus, tačiau ieškovai nėra sulaukę nuobaudos ar kitokių įspėjimų iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos dėl teisės aktų (Statybos įstatymo) reikalavimų pažeidimų.

13.       Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė darbų vykdymo metu, elektroninio susirašinėjimo metu niekada neteikė jokių pretenzijų ar reikalavimų pateikti A. B. įgaliojimą veikti ieškovų vardu. Taigi, atsakovei, vykdant rangos sutartį, nekilo abejonių dėl A. B. teisės veikti ieškovų vardu. Kaip žinoma, atsakovės atstovas V. A. tiesiogiai su A. B. derino Objekto darbus, derino atsiskaitymo tvarką, priėmė grynuosius pinigus už atliktus darbus, bendravo elektroniniu paštu ir reagavo dėl A. B. siunčiamų pastabų dėl Rangovo darbuotojų veiklos Objekte. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomas teisinis reglamentavimas, susijęs su atstovavimu per įgaliojimą (CK 2.188 straipsnis), yra susijęs su atstovo (trečiojo asmens) ir atstovaujamojo (ieškovai) teisėmis ir pareigomis, o ne su atsakove. Kitaip tariant, atsakovė šioje byloje negali gintis aplinkybe, jog byloje nėra ieškovų ir jų atstovo įgaliojimo, nes tai neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovės veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo ieškovams.

14.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino visų proceso šalių duotus paaiškinimus, visus byloje esančius rašytinius įrodymus bei kitas aplinkybes. Ieškovų pozicija buvo pagrįsta eile rašytinių įrodymų – sąskaitomis faktūromis, elektroniniais laiškais, kitais rašytiniais įrodymai. Trečiasis asmuo A. B. teismo posėdžio metu nurodė eilę faktinių aplinkybių apie įvykius, kuriuose nedalyvavę asmenys niekaip negalėtų žinoti.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovė, visam paminėtų rašytinių įrodymų visuma bei šalių veiksmai įrodo savarankišką žodinį susitarimą tarp ieškovų ir atsakovų dėl stogo dengimo darbų. Taigi, nustatytų įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp ieškovės ir atsakovės žodiniu susitarimu susiformavo statybos rangos teisiniai santykiai.

16.       Pažymėtina, kad atsakovė yra juridinis asmuo, vykdantis komercinę veiklą, veikianti kaip tam tikros srities profesionalė, jai taikytini griežtesni atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai, taigi ji turėtų pasirūpinti sutartinių santykių įforminimu, kad būtų aiškios tiek sutartinių santykių šalys, tiek pobūdis, tiek esminiai sandorio elementai.

17.       Dėl nurodytų aplinkybių atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl nesudarytos statybos rangos sutarties atmetamas kaip nepagrįstas.

18.       Kaip teisingai nurodo apeliantai ir trečiasis asmuo, atsakovės samprotavimai apie tai, jog trečiasis asmuo galbūt buvo generalinis rangovas, o atsakovė veikė kaip subrangovė yra nepagrįsti. Tą patvirtina ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakymas, jog ieškovai nėra pateikę informacijos apie tai, kad statybos būtų vykdomos rangos būdu. Ieškovai, kaip minėta, nurodė, kad statybos atliekamos ne rangos būdu, o mišriu būdu. Tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo būtų veikęs kaip generalinis rangovas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija būtų informuota, kad statinio (pastato) statybos darbai atliekami rangos būdu. Tačiau, kadangi darbai buvo atliekami mišriu būdu, todėl ir nebuvo pateikta informacija apie rangovą. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl trečiojo asmens atsakomybės už stogo darbų defektus atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl patirtų nuostolių ir defektų šalinimo išlaidų

19.       Apeliantės skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad užsakovas pagal įstatymą turi teisę reikalauti arba grąžinti dalį už darbą sumokėtos kainos, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, visiškai ignoravo faktą, kad ieškovų teigimu, jie už stogo įrengimo darbus nesumokėjo 2000 – 3000 Eur sumos, kas įrodo, jog jie jau pasinaudojo viena CK 6.678 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių (nesumokėjo už darbus), tad alternatyvios teisė reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų nebeturi. Be to, ieškovai neįrodinėjo, jog atsakovė būtų atlikusi ieškovams projektavimo paslaugas, tad už šias paslaugas išlaidos jokiais pagrindais negali būti priteisiamos.

20.       Pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).

21.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016, kt.).

22.       Teisėjų kolegija pažymi, jog klausimas dėl 2000 – 3000 Eur sumos nesumokėjimo buvo svarstytas pirmosios instancijos teisme. Buvo išsiaiškinta, kad atsakovė nebaigė visų stogo dengimo darbų, Atsakovė neatliko apie 2000-3000 EUR vertės darbų. Todėl atsakovei buvo sumokėta mažesnė suma. Be to, atsakovė nereiškė reikalavimo sumokėti 2000-3000 EUR. Minėti faktai patvirtina, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, kad būtent ieškovai nesumokėjo 2000-3000 EUR už atliktus darbus pasinaudodami CK 6.678 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pažeistų teisių gynybos būdu. Tokia atsakovės pozicija nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais.

23.       Kitas aspektas tas, kad ieškovai sumokėjo 25 500 EUR pagal taikos sutartį su Objekto pirkėjais vien už stogo remonto darbus, neįskaitant jokių projektavimo darbų. Dėl to negalima teigti, kad ieškovai papildomai į savo nuostolius įskaitė ir projektavimo paslaugas.

24.       Apeliantė skunde nurodo, kad jai iš bylos medžiagos yra aišku, jog A. B. pasamdyti asmenys du kartus remontavo objekto stogo dangą, padarydami naujų defektų, kurie buvo užfiksuoti Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 Ekspertizės akte: nekokybiškai atlikti stogo kraigo sandarinimo darbai, nekokybiškai atlikti pastato frontonuose parapetų apkardinimo darbai, nekokybiškai atlikti dangos montavimo darbai, naudoti netinkami sraigtai, iškritę sraigtai, mechaniniai skardos pažeidimai, stogo dangos sandūros ties apskardintais ventiliaciniais kanalais įrengtos ne pagal „Ruukki Products“ AS valcinis profilis montavimo instrukcijos – nėra suformuoti nuotakai, neteisingas atliktas stogo dangos ir skardos, kuria padengtos ventiliacinių kanalų vertikalios plokštumos, sujungimas, netinkamai įrengtos ventiliacinės šachtos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovai (jų atstovas) ir prieš Objekto pardavimą ir po Objekto pirkėjų pretenzijos 2018 m. liepos 24 d., 2021 m. gegužės 26 d. prašė atsakovę atvykti į Objektą ir pašalinti Objekto stogo defektus (e. b., t. 1, b. l. 58, 67), tačiau šie ieškovų prašymai buvo ignoruojami. Dėl to suprantama, kad patys ieškovai turėjo imtis veiksmų pašalinti stogo defektus. Akcentuotina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 po ekspertizės atlikimo paaiškėjo, kad nepaisant to, ar ieškovai sėkmingai šalino lokalinius stogo defektus, ar nesėkmingai bandė taip padaryti, nekeičia Ekspertizės išvadoje nurodytas išvadas, kad stogo dangos pažaidos ir defektai buvo fiksuoti praktiškai visame stogo plote. Lokaliai pašalinti šių defektų nebebuvo galimybės, kadangi pati danga buvo sugadinta, o bandant ją demontuoti ji butų pažeista dar labiau, todėl stogo danga turėtų būti demontuota ir įrengta visiškai naujai. Šiuo atveju pakartotinai gali būti naudojama tik lietaus nuvedimo sistema (latakai ir stovai). Teismo ekspertas, atsakydamas į klausimą, kokius darbus būtina atlikti, norint pašalinti nustatytus stogo įrengimo (montavimo) defektus, papildomai nurodė ir kitus darbus, kurie yra betarpiškai susiję su nustatytų stogo defektų šalinimu teigdamas, kad maža tikimybė, kad demontuojant stogo dangą, nebus pažeista difuzinė plėvelė, todėl atliekant stogo remonto darbus, turėtų būti demontuoti grebėstai ir papildomi tašai oro tarpo suformavimui, demontuota ir naujai įrengta ir difuzinė plėvelė. Taip pat turėtų būti demontuota karnizų apdaila ir, pagal projektinius sprendinius sumontuota su tarpais. Ekspertas akcentavo ir tai, kad turėtų būti patikslinti stogo konstrukcijos vėdinimo ir patekimo ant stogo sprendiniai. Visus stogo konstrukcijos montavimo darbus būtina atlikti vadovaujantis šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys" ir „Ruukki Products“ AS montavimo instrukcijomis. Taigi ekspertas pateikė aiškią išvadą, kad turi būti keičiamas visas Objekto stogas, o ne remontuojama lokaliai. Dėl nurodytų argumentų pritartina teismo išvadai, kad kiti lokaliai stogą bandę remontuoti asmenys neturėjo įtakos atsakovės padarytų stogo defektų apimčiai, nes buvo konstatuota, kad turi būti keičiamas absoliučiai visas Objekto stogas, o ne atliekamas lokalus remontas. Kitaip tariant bet koks (tinkamas, ar netinkamas) kitų asmenų lokalus įsikišimas tvarkant stogo defektus vis vien lėmė būtinybę pakeisti absoliučiai viso stogo dangą. Dėl nurodytų argumentų šis apeliantės argumentas dėl galbūt papildomai padarytų stogo dangos defektų atmetamas kaip nepagrįstas.

25.       Apeliantė skunde dėl pirmosios instancijos teismo priteistos sumos pagal Vilniaus apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-964-534/2023 nurodo, jog jau iš paties ieškovų pateikto ieškinio ir jo priedų yra akivaizdu, jog ieškovams buvo pranešta apie stogo įrengimo trūkumus ir apie juos ieškovai sužinojo jau 2018 m., kai jiems daikto pirkėjai apie tai pranešė. 2021 m. gegužės 21 d. ieškovams pirkėjai surašė išsamią pretenziją dėl stogo defektų (e. b., t. 1, b. l. 60-66). Kaip kad matyti, vėliau ieškovai samdė asmenis, kurie du kartus remontavo stogą (įskaitant ir 2021 m. rugsėjo 6 d. remonto darbus). Atsakovės nuomone, kaip kad matyti iš pirkėjų pateikto ieškovams ieškinio (16 p.) kategoriškas ieškovų atsakymas, kad stogo danga suremontuota, lėmė tai, kad Objekto pirkėjai pareiškė daikto pardavėjams ieškinį teisme. Atsakovės įsitikinimu, nepagrįstą sprendimą atmesti pirkėjų pretenzijas ir bylinėtis su pirkėjais priėmė patys ieškovai, taip pat ji nusprendė pasitelkti advokatą, sulygo su juo tiek dėl teisinių paslaugų apimties, tiek dėl jų kainos. Apeliantė mano, kad susijusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-964-534-2023 patirtas bylinėjimosi išlaidas nulėmė asmeninis ieškovų pasirinkimas, o ne priežastinis ryšys.

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovai (jų atstovas) po Objekto pirkėjų pretenzijos 2021 m. gegužės 26 d. prašė atsakovę atvykti į Objektą ir pašalinti Objekto stogo defektus (e. b., t. 1, b. l. 58, 67), tačiau šie ieškovų prašymai atsakovės buvo ignoruojami. Manytina, kad ieškovams neliko kitų būdų, kaip tik samdyti kitus asmenis ištaisyti atsakovės atliktų defektų. Ieškovai, jų nuomone atlikę defektų šalinimą lokaliai, Objekto pirkėjams pareiškė, jog Pirkėjo nurodytus bei patvirtintus Būsto defektus pašalino (ieškinio priedas Nr. 16 civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kaip žinoma, minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 dėl Objekto stogo dangos buvo atlikta ekspertizė. Atliktos ekspertizės akte (e. b., t. 1, b. l. 75-192) nurodoma eilę pažeidimų, o ekspertas pažymėjo, kad būtina keisti visą Objekto stogą. Taigi tik po Ekspertizės išvados ir eksperto paaiškinimo tapo iš esmės aišku, kad jokie lokalūs defektų šalinimo sprendiniai negali ištaisyti atsakovės atlikto statybos broko.

27.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bei išanalizavęs bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Vilniaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-964-534/2023 priteista iš ieškovų suma (apie tai detaliau žemiau) atitinka jų patirtos turtinės žalos kriterijus. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas ir būtų Objektą įrengusi be defektų, Objekto pirkėjai nebūtų pateikę ieškinio ieškovams, atitinkamai ieškovai, nežinodami tikrojo defektų masto, nebūtų patyrę nuostolių. Konstatuotina, kad buvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp ieškovų patirtų nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). CK 6.256 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). 

28.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016, kt.). Dėl nurodytų argumentų šis apeliantės argumentas dėl teismo priteistos sumos Vilniaus apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-964-534/2023 atmetamas kaip nepagrįstas.

29.       Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas apeliantų (ieškovų) apeliacinį skundą, pritaria jo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai techniškai apskaičiavo ieškovų patirtas išlaidas Vilniaus apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-964-534/2023 (e. b., t. 1, b. l. 68-74). Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad turtine žala taip pat laikytina ir ieškovų turėtos teisinės išlaidos, patirtos byloje, kurios sudarė 3 811,50 Eur pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AA2058 dėl 1 815 Eur <...> ir 1 996,50 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AA2178 <...>. Šios išlaidos patvirtina faktą, kad jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas ir būtų Objektą sutvarkiusi be defektų, jo pirkėjai nebūtų pateikę ieškinio prieš ieškovus, kurie dėl to nebūtų patyrę nuostolių, todėl laikytina, kad egzistuoja atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp ieškovų patirtų nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų. <...> (Skundžiamo sprendimo 21 psl.). Įvertinus skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį, darytina išvada, jog teismas nusprendė, jog apeliantams padarytais nuostoliais laikytinos šios apeliantų patirtos išlaidos: 11 070,50 Eur suma, priteista Vilniaus apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-964-534/2023 pagal Objekto pirkėjų ieškinį, 3 811,50 Eur apeliantų patirtos teisinės išlaidos minėtoje byloje pagal Objekto pirkėjų ieškinį, 13 591,71 Eur preliminarios Objekto stogo defektų šalinimo išlaidos pagal Teismo ekspertizės akto duomenis. Taigi teismas pagal Vilniaus apylinkės teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-964-534/2023 turėjo priteisti apeliantams bendrą 14 882 Eur (11 070,50 Eur+3 811,50 Eur = 14 882 Eur) nuostolių sumą, o ne 11 070,50 Eur sumą, kaip padaryta. Ši klaida ištaisytina pakeičiant skundžiamo sprendimo dalį.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas apeliantų (ieškovų) apeliacinį skundą dėl apeliantų patirtų 5 945,89 Eur išlaidų (380,96 Eur antstolio vykdymo išlaidų + 4 412,47 Eur teisinių išlaidų + 181,50 Eur Objekto apžiūros išlaidų + 99,76 Eur žyminio mokesčio išlaidų + 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų), patirtų vykdant sprendimą pagal Objekto pirkėjų ieškinį apeliantų atžvilgiu ir patirtų apeliantų Sprendimo vykdymo atidėjimo byloje, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šias išlaidas lėmė pačių ieškovų pasirinktas veiksmų rezultatas, nesiimti aktyvių veiksmų vykdyti sprendimą, kurio baigtis iš esmės (ne teisine prasme) jau buvo aiški paskelbus Ekspertizės aktą / išvadas. Kaip žinoma, dėl ieškovų pasyvių veiksmų buvo išduotas vykdomasis raštas, o Objekto naujieji savininkai jį perdavė vykdyti antstoliui A. N. Sutiktina su teismo išvada, kad tarp ieškovės prašomų priteisti minėtų nuostolių ir atsakovės veiksmų neegzistuoja priežastinis ryšys. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023, kuria S. S. prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo atmestas, nurodyta, kad „atsakovai nepateikė jokių duomenų, kad atliko darbus, kuriuos jie privalo atlikti prieš stogo defektų šalinimo darbų pradžią, ar kad bandė suderinti darbų atlikimo grafiką, parengti projektinės dokumentacijos sprendinių patikslinimą, vadinasi, atsakovai nededa maksimalių pastangų įvykdyti teismo sprendimą. Tuo tarpu atsakovai dėl neįvykdyto teismo sprendimo patyria nepatogumus ir nuostolius dėl stogo su trūkumais.“ (nutarties 13 punktas) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

31.       Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palieka nepakeistą, tik patikslina, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovams iš atsakovės 5 945,89 Eur išlaidų sumos (teismas dėl techninės klaidos neteisingai nurodė 9375,89 Eur nuostolių sumą).

Dėl išlaidų, kurias apeliantai patyrė įvykdydami taikos sutartį

32.       Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas apeliantų (ieškovų) apeliacinį skundą dėl jų patirtų 11 908,29 Eur turtinės žalos atlyginimo išlaidų įvykdant taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovų ir Objekto pirkėjų, pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-18615-592/2024 išnagrinėtu antstolio A. N. prašymu dėl taikos sutarties vykdomojoje byloje patvirtino tarp ieškovų ir išieškotojų Ž. Ž. ir R. M.-Ž. pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys nusprendė, kad ieškovai sumoka taikos sutartyje nustatytą 25 500 Eur sumą išieškotojams Ž. Ž. ir R. M.-Ž., o išieškotojai patvirtino, kad ieškovams sumokėjus kompensaciją, tai bus laikoma tinkamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 įvykdymu ir išieškotojai daugiau jokių pretenzijų, kylančių iš sprendimo, ieškovams neturi ir ateityje nebeturės. Taikos sutartimi iš esmės nuspręsta, jog visus Objekto stogo defektų šalinimo darbus atliks patys išieškotojai Ž. Ž. ir R. M.-Ž. ieškovų sumokėtomis lėšomis. Ieškovai 25 500 Eur Objekto pirkėjams sumokėjo 2024 m. liepos 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1027.

33.       Kaip žinoma, taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų.

34.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Teismo ekspertizės aktas (jame nurodoma kaina) pats savaime neįrodo, jog Objekto stogo defektai gali būti ištaisyti už Teismo ekspertizės akte nurodytą 13 591,71 Eur sumą. Teismo ekspertizės akte nurodyta informacija, jog Objekto stogo defektų darbų kaina yra 13 591,71 Eur, negali būti vertinama kaip visiškai atlyginanti apeliantų patirtus nuostolius, juolab, kad nurodyta Objekto stogo defektų darbų kaina yra preliminari. Teismo ekspertizės akte nurodyta ir tai, kad Objektų stogo defektų darbų kaina gali būti kitokia, nei nurodyta Teismo ekspertizės akte, defektų šalinimo kaina, priklausomai nuo pasirinkto darbų vykdymo būdo, pasirinktų rangovų, statybos darbų technologijos ir medžiagų, gali skirtis nuo paskaičiuotos skaičiuojamosios rinkos kainos (Teismo ekspertizės akto 106 psl.).

35.       Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad Objekto stogo defektų šalinimo išlaidos gali būti / turi būti mažesnės nei tos, kurias apeliantai patyrė pagal taikos sutartį. Atsakovė neįrodinėjo (CPK 12, 178 straipsniai), jog iš atsakovės turėtų būti priteistos mažesnės išlaidos nei tos, kurias apeliantai patyrė pagal taikos sutartį. Taigi Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė, siekdama pašalinti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsiradusius Objekto stogo defektus, patyrė mažesnius nuostolius nei 25 500 Eur (CPK 178 straipsnis.

36.       Akcentuotina tai, kad apeliantai buvo įpareigoti ne atlyginti defektų šalinimo išlaidas, o pašalinti Objekto stogo defektus. Byloje pateikti duomenys, kad apeliantai bandė surasti asmenis, galinčius atlikti stogo defekto taisymo darbus, tačiau tokie, kurie sutiktų pašalinti defektus už Teismo ekspertizės akte nurodytą kainą – nebuvo rasti. Apeliantai elektroniniu paštu 2023 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į rangos paslaugas teikiančią bendrovę UAB „STELALITA“ su užklausa dėl darbų atlikimo (e. b., t. 3, b. l. 133-134). UAB „STELALITA“ atsakė, kad tokie darbai dėl oro sąlygų yra atliekami balandžio-gegužės mėnesiais. Apeliantei 2024 m. kovo 2 d. pasiteiravus kada rangovas vis tik galėtų atlikti darbus, UAB „STELALITA“ 2024 m. kovo 5 d. el. laišku atsakė, kad darbų atlikti negalės (e. b., t. 3, b. l. 136). Apeliantė 2024 m. kovo 2 d. kreipėsi į MB AVStogai dėl stogo remonto darbų atlikimo. Taip pat ieškovai 2024 m. kovo 5 d. gavo komercinį pasiūlymą iš MB AVStogai (e. b., t. 3, b. l. 137-139), kuriuo siūlė atlikti darbus už 17 399,80 EUR, tačiau darbų atlikimo terminas buvo numatytas 2 mėnesiai po sutarties pasirašymo dienos, kas iš esmės netiko nei Objekto pirkėjams, nei apeliantams. Apeliantai 2024 m. balandžio 24 d. gavo UAB „NP5“ pasiūlymą sutvarkyti Objekto stogo defektus už preliminarią 22 281,59 Eur dydžio kainą (e. b., t. 3, b. l. 140-141). Apeliantams patvirtinus sąmatą ir pasiteiravus dėl darbų pradžios UAB „NP5“ 2024 m. gegužės 7 d. el. laišku nurodė, kad projektu neapsiims ir darbų neatliks (e. b., t. 3, b. l. 142). Apeliantai 2024 m. gegužės 9 d. išsiuntė tris užklausas trims skirtingiems stogų rangovams (e. b., t. 3, b. l. 143-145), tačiau pasiūlymų raštu iš šių bendrovių negavo. Apeliantai nurodė, kad po pokalbio telefonu ir nurodžius visas faktines aplinkybes kodėl reikia atlikti stogo remonto darbus, rangovai nurodydavo, kad nenori prasidėti su šia situacija ir atsisakydavo teikti pasiūlymus. Apeliantai 2024 m. gegužės 17 d. dar pateikė užklausų įvairiems rangovams (e. b., t. 3, b. l. 146-148). Gavo vieną atsakymą, jog pasiūlymo neteiks (e. b., t. 3, b. l. 149). 

37.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Objekto pirkėjams buvo siūloma sumokėti Teismo ekspertizės akte nurodytas Objekto stogo defektų šalinimo išlaidas, tačiau Objekto pirkėjai nurodė, jog negalės už tokią sumą pašalinti Objekto stogo defektų.

38.       Svarbu ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-12082-862/2024 dėl 600 EUR dydžio baudos apeliantams už kiekvieną dieną skyrimo. Tai reiškia, kad apeliantams nerandant rangovo, kuris ištaisytų atsakovės padarytus stogo defektus, per savaitę atsakovams būtų susikaupusi 4200 EUR bauda, o per mėnesį 18 000 EUR bauda. Dėl to reikia pripažinti, kad taikos sutarties sudarymas buvo viena išeičių išvengti papildomų išlaidų. Kitaip tariant, taikos sutartis buvo sudaryta įvykdyti byloje pagal Objekto pirkėjų ieškinį apeliantų atžvilgiu priimtą sprendimą. 

39.       Atsižvelgiant į tai, jog Objekto stogo defektai atsirado išimtinai dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, būtent atsakovė turi prisiimti atsakomybę už 25 500 Eur dydžio nuostolius, kuriuos patyrė apeliantai, vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 – šalindami Objekto stogo defektus.

40.       Pritartina apeliantams, jog aplinkybė, kad atsakovė nedalyvavo byloje, kurioje buvo tvirtinama taikos sutartis, neatleidžia jos nuo pareigos visiškai atlyginti apeliantų patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

41.       Kaip minėta, CK 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, juo vadovaujantis nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti visas išlaidas, patirtas dėl turto trūkumų šalinimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

42.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apeliantai daug kartų prašė atsakovę atvykti į Objektą ir pašalinti Objekto stogo defektus, tačiau šie apeliantų prašymai buvo ignoruojami.

43.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriteisus apeliantų faktiškai patirtų 25 500 Eur išlaidų vien dėl to, jog Teismo ekspertizės akte nurodyta kitokia Objekto stogo defektų šalinimo kaina (tai preliminari kaina), nei ta, kurią apeliantai sumokėjo Objekto pirkėjams, apeliantai liktų nukentėję, nes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jiems nebūtų atlyginti jų patirti nuostoliai. Tokia susiklosčiusi situacija sudaro galimybę atsakovei ir išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus.

44.       Dėl nurodomų priežasčių ši sprendimo dalis pakeistina ieškovams papildomai priteisiant 11 908,29 Eur nuostolių sumą. 

Dėl ieškinio senaties termino reikalavimams dėl rangos darbų trūkumų

45.       Apeliantė (atsakovė) skunde prašo taikyti senaties terminą ir ieškinį atmesti. Apeliantė teigia, kad CK 6.667 straipsnyje nustatyta, jog reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Apeliantės nuomone, ieškovai praleido CK 6.667 straipsnyje nustatytą terminą.

46.       CK 1.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

47.       Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

48.       Statybos darbams įstatyme yra nustatytas garantinis terminas. Todėl statybos rangos sutarties atveju yra aktuali pirmiau minėta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatyme ar rangos sutartyje yra nustatytas garantinis terminas ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022, 28 punktas). Šios taisyklės išskirtinumas, lyginant ją su bendrąja nuostata dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios, yra tai, kad pagal ją užtenka nustatyti vien objektyvųjį momentą – dieną, kada užsakovas pareiškė apie rangovo atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Aptariama norma – tai speciali rangos santykiuose įtvirtinta ieškinio senatį reglamentuojanti nuostata, kurioje nustatyta išimtis, taikytina, kai apie rangos darbų trūkumus pareiškiama per garantinį laikotarpį, todėl ji negali būti aiškinama kitaip, nei nurodyta joje. Pavyzdžiui, pagal šią nuostatą ieškinio senaties pradžia negali būti siejama su momentu, kai užsakovas faktiškai patyrė išlaidų ištaisęs darbų trūkumus, arba su diena, kai buvo atsisakyta ištaisyti užsakovo nurodytus trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Ieškinio senaties termino pradžia pagal šią nuostatą negali būti nustatoma ir pagal subjektyvųjį momentą, t. y. momentą, kai tapo aišku apie netinkamai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022, 35 punktas).

49.       Kaip žinoma, rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu) (CK 6.698 1, 2 dalys).

50.       Nagrinėjamu atveju galima spręsti, kad atsakovės / rangovės atliktų statybos darbų rezultatai ieškovams perduoti 2017 m. rudenį, nes ieškovų atstovas 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu atsakovei nurodė, kokie yra baigiamieji darbai; rangovė 2017 m. lapkričio 30 d. patvirtino, kad žadėjo, jog atvyks pašalinti atliktų darbų defektus, tačiau darbuotojai nebeatvyko (CPK 12, 178, 185 straipsniai). 

51.       Kaip jau byloje nustatyta, atsakovės atlikti darbai turėjo įvairaus pobūdžio trūkumų – nuo akivaizdžiai matomų trūkumų (stogo skarda sumontuota naudojant netinkamą metodiką, netinkamus varžtus ir netinkamas sandarinimo priemones) iki paslėptų statinio stogo elementų trūkumų. Pritartina ieškovams, kad jiems negalėjo būti žinomi paslėpti stogo trūkumai – grebėstai, tašai, difuzinė plėvelė, karnizai. 

52.       Svarbu tai, kad ieškovai (jų atstovas) per penkerių ir dešimties metų garantinį terminą atsakovei pareiškė pretenzijas dėl darbų trūkumo. Ieškovai pirmąją pretenziją pareiškė 2017 m. birželio 27 d. dėl stogo šoninių trikampių pakalimų be to, ieškovės (jos atstovas) atsakovei siuntė vėlesnes pretenzijas dėl kitų atsakovės atliktų darbų – dėl netinkamo skardininkų darbo, dėl atsakovės darbuotojų Objekto fasado sugadinimo. Ieškovai siuntė atsakovei 2018 m. liepos 17 - 24 d. pretenzijas ir jau pardavus Objektą pirkėjams. 2021 m. gegužės 26 d. ieškovus atstovaujantis asmuo A. B. informavo atsakovę apie vieno iš objekto pirkėjų pateiktą pretenziją. A. B. prie elektroninio laiško prisegė ir gautą raštą iš Objekto pirkėjus atstovaujančios advokatų kontoros dėl nekokybiškai atliktų stogo įrengimo darbų. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, nusprendžia, kad dėl darbų, kuriems taikoma penkerių metų garantija, į atsakovę buvo kreiptasi per garantinį terminą. Dera pažymėti, kad paslėptų darbų trūkumai, kuriems taikoma dešimties metų garantija buvo nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023, kai 2023 m. gegužės 19 d. teismo buvo paskelbtas Ekspertizės aktas Nr. 23/05/19-01. Apie šį ekspertizės aktą buvo žinoma ir minėtoje byloje trečiuoju asmeniu įtrauktai rangovei UAB „Stogvyga“.

53.       Dėl to, kad matomiems stogo trūkumams pirmosios pretenzijos jau buvo pareikštos pirmaisiais darbų metais (2017 m.), kad jos pastoviai buvo tikslinamos 2018 m., 2021 m., 2022 m., tai sudaro teisinį pagrindą teigti, kad dėl atsakovės veiksmų ieškinio senaties terminai buvo nutraukti. Aplinkybės, sudariusios pagrindą nutraukti ieškinio senatį išnyko tada, kai 2023 m. lapkričio 24 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023.

54.       Dėl anksčiau nurodytų priežasčių pabrėžtina, kad ieškovai į atsakovę kreipėsi per įstatymų leidėjo nustatytus garantijos terminus, atitinkamai pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsakovės Objekte padaryti stogo defektai ir jų apimtis galutinai buvo nustatyta tik išsprendus ginčą tarp ieškovų ir Objektų pirkėjų, pastariesiems patikslinus ieškinio reikalavimus po atliktos teismo ekspertizės byloje ir įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d sprendimui išnagrinėtoje civilinėje byloje e2-964-534/2023. Šio teismo sprendimo įsiteisėjimo data yra laikytina pradžia senaties termino, kuris taikytinas ieškovų ir atsakovės tarpusavio santykiams. Ieškovai ieškinį atsakovei į teismų informacinę sistemą LITEKO įkėlė 2024 m. kovo 19 d., todėl laikytina, kad ieškovai nepraleido sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino ieškiniui šioje byloje pareikšti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

55.       Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

56.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teisinių santykių kvalifikavimą, ieškinio senaties taikymą, todėl pagrįstai atmetė atsakovės apeliacinio skundo reikalavimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias visiško nuostolių atlyginimo institutą, todėl nepagrįstai ieškovams nepriteisė dalies (15 338,29 Eur) nuostolių atlyginimą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti apeliantų skundą iš dalies, o apeliantės skundą atmesti, atitinkamai pakeisti sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo ieškovei ir ieškovams papildomai priteisti 15 338,29 Eur nuostolių atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

57.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

58.       CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje, 98 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

59.       Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškovų ieškinio yra pagrįstas iš dalies ir ieškovei priteistina suma padidinama nuo 25 043,71 Eur iki 40 382 Eur, atitinkamai, pagal tokį procesinį rezultatą priteisiamos / perskirstomos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.

60.       Šioje byloje ieškovai yra patyrę 920 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 5545,83 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas advokato paslaugas, kurios pagal 2025 m. vasario 17 d. prašymą Nr. DOK-8472 yra pagrįstos PVM sąskaitomis faktūromis ir bankinio mokėjimo išrašais, iš viso ieškovai patyrė 6 465,83 Eur.

61.       Šioje byloje atsakovė patyrė 3700 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas advokato paslaugas, kurios pagrįstos byloje pateiktais pinigų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais.

62.       Atsižvelgiant į bylos baigtį, spręstina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 87,17 procentų apimtimi, atitinkamai atsakovės reikalavimai patenkinti 12,83 procentų apimtimi.

63.       Atitinkamai ieškovams iš atsakovės priteistina po lygiai, iš viso 5 636,26 Eur, atsakovei iš ieškovų po lygiai, iš viso 474,71 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

64.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

65.       Apeliantų apeliacinio skundo reikalavimus patenkinus iš dalies, spręstina, kad jų reikalavimai apeliacinės instancijos teisme patenkinti 62 procentų apimtimi ((25 043,71 Eur / 40 382) / × 100), atitinkamai atsakovų 38 procentų apimtimi).

66.       Apeliacinės instancijos teisme ieškovai patyrė 488 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 2 662 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, 1 452 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

67.       Atsakovė patyrė 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovei už apeliacinį skundą teisės į kompensaciją bylos baigtis nesuteikia.

68.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovams iš atsakovų priteistina po lygiai, iš viso 1 452 Eur.

69.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų skundas tenkinamas 62 procentų apimtimi, ieškovams iš atsakovų priteistina po lygiai, iš viso 1 953 Eur ((488+2662) ×62 procentai).

70.       Atitinkamai, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, atsakovei iš ieškovų priteistina po lygiai, iš viso 459,80 Eur.

71.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių išlaidos paremtos rašytinais įrodymais, jos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

72.       Atlikus įskaitymus apeliacinės instancijos teisme, ieškovams iš atsakovės priteistina po lygiai, iš viso 3 405 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

priimti apeliantų (ieškovų) S. S. ir V. S. su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą ir jį išdėstyti nauja redakcija taip:

ieškovų S. S. ir V. S. ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti ieškovams S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stogvyga“, juridinio asmens kodas 173724767, po lygiai, iš viso 40 382 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesinės palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos (2024 m. kovo 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; kitą ieškovų S. S. ir V. S. ieškinio dalį atmesti;

priteisti ieškovams S. S. ir V. S. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stogvyga“ 5 636,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme;

priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stogvyga“ iš atsakovų S. S. ir V. S. po lygiai, iš viso 474,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovams S. S. ir V. S. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stogvyga“ 3 405 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stogvyga“ iš atsakovų S. S. ir V. S. po lygiai, iš viso 459,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                           Raimonda Andrulienė

                                                          Aušra Maškevičienė

                                                              Vilija Valantienė