Civilinė byla 2-2739-983/2015

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02094-2015-0

              Procesinio dokumento kategorijos 3.4.1.1., 3.4.1.2.

(S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 13 d.

Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,

sekretoriaujant Jolitai Mastebrockienei,

dalyvaujant ieškovei S. J., jos atstovui advokatui L. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui J. J., tretieji asmenys byloje - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir UAB „Mokilizingas“, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,

n u s t a t ė:

ieškovė S. J. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo J. J. santuoką, įregistruotą 2008-06-20 Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 82, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei N. pavardę, o atsakovui J. pavardę; kreditorinius įsipareigojimus pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis; iš atsakovo priteisti atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad šalių bendras gyvenimas dėl atsakovo pasirinkto gyvenimo būdo nesusiklostė, atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima, grasino, nepagarbiai elgėsi, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomu. Pažymėta, kad atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, kadangi jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė nurodė, kad santuokoje jokio turto neįgijo, bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl reikalavimas dėl turto ir prievolių padalijimo nereiškia. Tačiau pažymėjo, kad kreditorinių įsipareigojimų turi J. J.: UAB „Mokilizingas“, Vilniaus m. V PK, VMI prie LR FM, Vilniaus AVPK Trakų rajono PK, Valstybinei ligonių kasai, kuriems apie santuokos nutraukimą yra pranešta. Ieškovė teigė, jog su atsakovu santuokinio gyvenimo nebegyvena jau 2 metus, gyvena atskirai,  prašo neskirti termino susitaikymui. Mano, jog atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas – paliko šeimą, visiškai ja nesirūpino, nutraukė šeimos santykius. Taip pat nurodė, jog santuokos metu dalintino nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo, išlaikymo iš sutuoktinio nereikalauja.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį, prašė jį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į jam pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 123 str. 3 d.), nedalyvavo.

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka, nedalyvavo. Valstybinė ligonių kasas prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-06-20 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 82) tarp J. J. ir S. N. (J.) buvo įregistruota santuoka.  Santuokoje šalys susilaukė dviejų sūnų – Tomo ir K. J.. T. J. ir K. J. yra nepilnamečiai. Šalys santuokos metu nekilnojamojo turto, privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, kadangi santuokos metu atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, piktnaudžiavo alkoholiu, negrįždavo namo, nesirūpino šeima, nepagarbiai ir neatsakingai elgėsi. Su atsakovu jie gyvena atskirai jau 2 metus, jis kuria naujus šeimyninius santykius, todėl jų bendras gyvenimas tapo jau neįmanomu.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

CK 3.61 str. įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, dalyvauti nepageidavo, todėl vertintina, kad ieškinyje nurodytų aplinkybių atsakovas neginčijo. Todėl įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes apie kito sutuoktinio  elgesį, darytina išvada, kad atsakovas žemindamas ieškovę ir jai grasindamas, nesirūpindamas šeima, pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, buvo nelojalus.

Šios nustatytos aplinkybės ir tai, kad šalys bendro ūkio jau 2 metus neveda, suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti. Todėl santuoka nutrauktina, pripažįstant,  jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.62 str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovės prašymu jai paliktina ikisantuokinė pavardė – Novikaitė, atsakovui paliktina prigimtinė pavardė – J. (CK 3.69 str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, o sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str.).

Šalys turi nepilnamečius vaikus - T. J. ir K. J., kuriems 2014-12-17 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas ir nustatyta gyvenamoji vieta todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, šioje byloje nespręstini.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįsigijo, todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.

Tiek ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, tiek ieškinyje nurodyta, kad šalys, gyvendamos santuokoje, jokių bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi, tačiau atsakovas turi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų už jam paskirtas baudas už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus ir nusikaltimus, kuriuos ieškovė prašė po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.  Atsižvelgiant į CK nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką, jog baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.) yra pripažįstamos asmeninėmis prievolėmis, pripažintina, jog kreditorinės prievolės Vilniaus apskrities VPK 5 PK, VMI prie LR FM, Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK, Valstybinei ligonių kasai, yra asmeninės J. J. prievolės ir po santuokos nutraukimo paliktinos vykdyti asmeniškai J. J.. Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovo įsiskolinimas 1567,49  Eur sumai UAB „Mokilizingas“ pagal 2009-08-26 vykdomąjį raštą Nr. DJ-5075 atsirado tenkinant šeimos poreikius, be to, UAB „Mokilizingas“ pranešus jam apie šalių santuokos nutraukimą ir minėto įsiskolinimo vykdymą vienasmeniškai atsakovo bei įtraukus UAB „Mokilizingas“ į bylą trečiuoju asmeniu ir pasiūlius pateikti atsiliepimą į ieškinį, jokios savo pozicijos neišreiškė, prieštaravimo dėl šios skolos pripažinimo asmenine atsakovo prievole nepateikė, todėl ši skola po santuokos nutraukimo taip pat pripažintina asmenine J. J. prievole.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo J. J. priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 41 Eur žyminio mokesčio ir 387,93 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93, 96 str.).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, byloje patirtos 11,64 Eur bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2008-06-20 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 82 tarp J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. J. (N.), a.k. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo J. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. J. palikti ikisantuokinę pavardę – N., J. J. palikti prigimtinę pavardę – J.

Pripažinti J. J. asmeninėmis prievolėmis ir jam priteisti kreditorinius įsipareigojimus:

pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK 2014-09-08 išduotą nutarimą Nr. 18N-17984444-14 dėl 72,41 Eur išieškojimo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m.5 PK naudai;

pagal Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro 2009-08-26 vykdomąjį raštą Nr. DJ-5075  dėl 1567,49 Eur išieškojimo UAB „Mokilizingas“ naudai;

pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014-01-22 nutarimą byloje Nr. A2.9-85-239/2014 dėl 14 Eur išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos naudai;

pagal Vilniaus apskrities VPK Trakų raj. PK 2013-09-10 nutarimą Nr. 87N-2929535-13 dėl 71,63 Eur išieškojimo Vilniaus apskrities VPK Trakų raj. PK naudai;

pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-25 išduotą vykdomąjį dokumentą byloje  Nr. 1-41-231/2011 dėl 457,63 Eur išieškojimo Valstybinės ligonių kasos naudai;

pagal Vilniaus apskrities VPK Trakų raj. PK 2013-12-30 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 87N-5429847-13 dėl 86,88 Eur išieškojimo Vilniaus apskrities VPK Trakų raj. PK naudai;

pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK 2013-09-20 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 18N-2964187-13 dėl 28,96 Eur išieškojimo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK naudai.

Priteisti iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 41 Eur žyminio mokesčio ir 11,64 Eur  bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 387,93 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                  Asta Adamonytė-Šipkauskienė