Civilinė byla Nr. 2S-771-260/2011

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.4;

                                                             Pirmosios instancijos teismo  teisėja Ona Valentukevičiūtė

   (S)

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 17 d.

Kaunas

Kauno  apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,

kolegijos teisėjų:  Izoldos Nėnienės ir Arūno Rudzinsko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Umbrina“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-2908-717/2011 pagal ieškovo UAB „Projektų vystymo grupė“ ieškinį dėl atlyginimo už paslaugas priteisimo iš atsakovo UAB „Umbrina“, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,  ir

n u s t a t ė:

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi patenkino ieškovo UAB „Projektų vystymo grupė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr.2-2908-717/2011 pagal ieškovo UAB „Projektų vystymo grupė“ ieškinį atsakovui UAB „Umbrina“ dėl 56.000 Lt skolos priteisimo ir ieškovo UAB „Projektų vystymo grupė“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui bendrai 56.000 Lt sumai areštavo atsakovui UAB „Umbrina“ priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, o nesant piniginių lėšų pakankamai, areštavo atsakovui UAB „Umbrina“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus.  

Atskiruoju  skundu (b.l. 86-89) atsakovas UAB „Umbrina“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį kaip nepagrįstą. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė remdamasis vieninteliu motyvu – didele ieškinio suma. Tačiau remiantis vien šiuo argumentu nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi  jos pažeidžia ekonomiškumo principą, šalių interesų pusiausvyrą bei apsunkina atsakovo galimybes normaliai vykdyti ūkinę veiklą. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimo sumos dydis turi būti įvertintas ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Atsakovas UAB „Umbrina“ turi pakankamai likvidaus nekilnojamojo turto, kuris nors ir apsunkintas hipoteka, tačiau jo vertė gerokai didesnė nei įsiskolinimas bankui pagal kredito sutartį. Šio nekilnojamojo turto vertė yra apie 3,2 mln. Lt, kai tuo tarpu negrąžinto kredito suma šiai dienai yra apie 380.000 Lt. Areštas, taikytas nekilnojamajam turtui Kauno apygardos teismo 2010-03-19 nutartimi, buvo panaikintas 2010-12-07 Kauno apygardos teismo nutartimi. Skundžiama nutartis pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus bei neatitinka teismų praktikos, kadangi pirmumo tvarka laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos atsakovo piniginėms lėšoms. Piniginių lėšų areštas apsunkina UAB „Umbrina“ normalią kasdieninę ūkinę veiklą, nes nutartimi neleista atsakovui netgi daryti atsiskaitymų su atsakovo darbuotojais ir valstybės biudžetu. Galiojant tokiai nutarčiai, atsakovas ne tik, kad negalės vykdyti kasdieninės veiklos, bet greičiausiai bankrutuos – atlyginimo negavę darbuotojai kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų tikslo, pažeidžia ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principus. Atsakovo turtinė padėtis neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas būtų finansiškai pajėgus įvykdyti teismo sprendimą tuo atveju, jeigu ieškinys būtų tenkintas. Be to, jokių kitų grėsmių sprendimo įvykdomumui nėra įvardinta ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 103-104) ieškovas UAB „Projektų vystymo grupė“ prašo atmesti atsakovo UAB „Umbrina“ atskirąjį skundą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-2908-717/2011. Nurodo, kad vien disponavimas nekilnojamuoju turtu nepaneigia su atsakovu susijusios rizikos ir aplinkybės, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nekilnojamojo turto rinkos sąstingis ir to įtaka likvidumui yra visuotinai žinoma aplinkybė. Atsakovo nurodytas nekilnojamasis turtas, esantis Draugystės g. 13, Kaune, nėra likvidus. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šis turtas vis dar yra įkeistas ir areštuotas, o dėl šio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių Kauno apygardos teisme vyksta ginčas (civilinė byla Nr.2-1903-555/2010). Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie kito jo valdomo ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertę, vykdomą veiklą, gaunamas pajamas bei apyvartą, įsipareigojimus kreditoriams ar kitus duomenis, kuriuos atsakovas nurodė savo skunde. Nesant šių įrodymų konstatuoti, jog prezumpcija yra paneigta, negalima. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštavo pinigines lėšas, kadangi nekilnojamojo turto areštas pažeistų laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principą. Ieškovas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pirmiausiai piniginėms lėšoms pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus. Atsakovo valdomas nekilnojamasis turtas Draugystės g. 13, Kaune, ir žemės sklypas yra vientisas turto kompleksas, kurio vertė yra apie 3,2 mln. litų. Visi statiniai tarpusavyje yra susiję funkcinėmis ir/arba technologinėmis jungtimis. Šis turtas negali būti padalintas nepažeidus jo vientisumo. Kito turimo ilgalaikio ir/ar trumpalaikio turto duomenų atsakovas į bylą nepateikė. Dėl šių priežasčių, tenkinus atsakovo prašymą, susidarytų situacija, jog siekiant užtikrinti 56.000 Lt dydžio reikalavimą, turėtų būti areštuotas visas 3,2 mln. Lt vertės nekilnojamasis turtas. Atitinkamai, nors arešto mastas ir būtų nurodytas tik 56.000 Lt sumoje, atsakovas arešto draudimus patirtų viso turto apimtyje. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir interesų pusiausvyros suderinamumo principams. Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino ieškinio sumos ir nekilnojamojo turto vertės santykį ir pagrįstai nukreipė laikinąsias apsaugos priemones į atsakovo pinigines lėšas. Atsakovas teigia, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sutrikdyti atsakovo veiklą, kadangi jis negalės atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo darbuotojus, jiems mokamus atlyginimus ar atsiskaitymus su biudžetu, todėl atitinkami argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių išimties yra laikytini nepagrįstais. Ieškovo žiniomis, atsakovas veiklos iš esmės nevykdo, o verčiasi pasyvia patalpų nuomos veikla. Ieškovas negali gauti tikslių duomenų apie atsakovo darbuotojų skaičių, tačiau iš veiklos pobūdžio manytina, jog bendrovėje dirba 1-3 darbuotojai, vienas iš jų yra bendrovės direktorius ir formaliai - vienintelis akcininkas. Nesant šių duomenų daryti išvadą apie laikinųjų apsaugos priemonių įtaką galimybei atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu negalima.

Atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama atskirajame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto argumentą, jog atsakovo turtinė padėtis neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas būtų finansiškai pajėgus įvykdyti teismo sprendimą tuo atveju, jeigu ieškinys būtų tenkintas. Apeliantas, teigdamas, kad įmonės turtinė padėtis gera, turėjo pateikti įmonės turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus – įmonės balanso duomenis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiui, iš kurių būtų matyti trumpalaikio ir ilgalaikio turto, nuosavo kapitalo santykis su jo įsipareigojimais.  Nesant nurodytų duomenų, negalima spręsti apie atsakovo turtinę  padėtį. Apeliantas, teigdamas, kad jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra apie 3,2 mln. Lt, kai tuo tarpu negrąžinto kredito suma šiai dienai yra apie 380.000 Lt, nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad turtas apsunkintas hipoteka, tačiau šie duomenys nepatvirtina hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo dydžio. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti duomenys neatspindi UAB „Umbrina“ tikrosios finansinės padėties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu.

Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis), reiškiančiu, kad turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nepadarytų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi ieškinio užtikrinimui areštavo 56.000 Lt sumai atsakovui UAB „Umbrina“ priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, o nesant piniginių lėšų pakankamai, areštavo atsakovui UAB „Umbrina“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus. Kaip pagrįstai nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi neleista atsakovui daryti atsiskaitymų su atsakovo darbuotojais ir valstybės biudžetu, dėl ko gali būti apsunkinta įmonės ūkinė veikla. Teisėjų kolegijos nuomone, šis atskirojo skundo argumentas yra pagrįstas, todėl tikslintina Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties rezoliucinė dalis, leidžiant atsakovui UAB „Umbrina“ iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

    Teisėjų kolegija pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio atsakovui, pateikus išsamius įrodymus apie įmonės turtinę padėtį, kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio  pirmosios  dalies  pirmu punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Patikslinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties rezoliucinę dalį sekančiai:

„Patenkinti ieškovo UAB „Projektų vystymo grupė“, įmonės kodas 301453533, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Umbrina“, įmonės kodas 135609695,  pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, o nesant pakankamai piniginių lėšų, areštuoti atsakovo UAB „Umbrina“ nekilnojamus daiktus, ne didesne suma nei 56000,00 Lt (penkiasdešimt šeši tūkstančiai litų)“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                                                                        Raimondas Buzelis

Kolegijos teisėjai                                                                                                Izolda Nėnienė  

                Arūnas Rudzinskas