Civilinė byla Nr. 2S-2031-230/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16149-2013-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.5.24.
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys – V. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis M. P. pateikė teismui pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui V. K. skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Pareiškime nurodė, kad Kauno apylinkės teismo sprendimu skolininkas V. K. buvo įpareigotas nugriauti karkasinį namą, ūkio pastatą ir terasą, esančius sklype (duomenys neskelbtini). Skolininkui 2018 m. spalio 19 d. buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą gera valia, tačiau 2018 m. lapkričio 12 d. tikrinant sprendimo įvykdymą nustatyta, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, nenugriovė medinio karkaso namo su priestatu, terasos su balkonu ir ūkio paskirties pastato, nesutvarkė statybvietės.
2. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti ir sustabdyti 2017 m. spalio 18 d. sprendimo bei vykdomosios bylos Nr. 0123/18/01363 vykdymą, kadangi priimtas teismo sprendimas yra antipilietiškas, jį yra apskundęs Europos Žmogaus Teisių Teismui, kuris 2018 m. rugsėjo 25 d. pranešimu informavo, jog dėl skundo yra užvesta byla Nr. 44817/18. Suinteresuotas asmuo statė namą pagal architektų nurodymus, niekas jam pretenzijų neturėjo, be to, atsiliepė į visus antstolio raginimus, jokių kitų būstų, skirtų gyvenimui, neturi, dėl sveikatos būklės bei amžiaus fizinių darbų atlikti nepajėgia.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti ir už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną skolininkui skirti iki 300 Eur baudą išieškotojos Inspekcijos naudai, baudą sumokant į Inspekcijos sąskaitą. Nors V. K. pateikė dokumentus, kad dėl teismo sprendimo kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (iškelta byla Nr. 44817/18), tačiau sprendimo, kurio pagrindu pradėtas vykdymo procesas, apskundimas, nestabdo šio sprendimo vykdymo. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 9 d., terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius suėjo 2018 m. rugpjūčio 9 d., tačiau skolininkas sprendimo neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą tenkino iš dalies, skyrė V. K. 80 Eur vienkartinę baudą už Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-389-214/2017 nevykdymą, baudą sumokant išieškotojai Inspekcijai.
5. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu, kuris Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi paliktas nepakeistas, ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą V. K. vykdyti Inspekcijos 2012 m. birželio 25 d. reikalavimą Nr. REI-20-120625-00044 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti medinio karkaso gyvenamąjį namą, terasą su balkonu ir ūkio paskirties pastatą, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę per 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovui V. K. šio teismo įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdžius, teismas leido Inspekcijai nugriauti medinio karkaso gyvenamąjį namą, terasą su balkonu ir ūkio paskirties pastatą, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo V. K.. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. išdavė vykdomąjį raštą, nurodant, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 9 d. 2018 m. lapkričio 12 d. buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriuo konstatuota, kad medinio karkaso gyvenamasis namas, terasa su balkonu ir ūkio paskirties pastatas, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra nugriauti.
6. Teismas nelaikė būtinu stabdyti bylos nagrinėjimą iki Regionų apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla pagal V. K. skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. liepos 25 d. sprendimo panaikinimo, kadangi administracinėje byloje sprendžiami klausimai, susiję su žemės sklypo paskirtimi, siekiant nuginčyti nustatytas faktines aplinkybes, tačiau tai nelemia bylos dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą privalomo ir fakultatyvaus sustabdymo, o be pagrindo sustabdžius bylą, būtų užvilkintas civilinis procesas. Tuo tarpu sprendimo, kurio pagrindu pradėtas vykdymo procesas, apskundimas Europos Žmogaus Teisių Teismui nestabdo šio sprendimo vykdymo, byloje taip pat nėra duomenų, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas būtų taikęs laikinąsias apsaugos priemones, todėl suinteresuoto asmens V. K. prašymai dėl bylos sustabdymo atmestini kaip nepagrįsti.
7. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, laikė, kad antstolio prašymas skirti V. K. baudą už sprendimo nevykdymą yra pagrįstas, o V. K. prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą iki Europos Žmogaus teisių teismas išnagrinės jo skundą, kurį priėmė, atmestinas, nes skundas susijęs su priimtu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-389-214/2017 bei jo vertinimu, bet ne su paties sprendimo vykdymu.
8. Teismas, parinkdamas baudos dydį, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, sukeltas pasekmes, į pažeidimo trukmę, į tai, jog suinteresuotas asmuo V. K. už reikalavimų nevykdymą vykdomoje byloje baudžiamas pirmą kartą, yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, jo mėnesines pajamas sudaro 280,41 Eur senatvės pensija, kitų pajamų neturi, todėl sprendė, kad įstatymo nustatyto dydžio baudos skyrimas už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad šiuo atveju tikslinga paskirti V. K. už sprendimo nevykdymą vienkartinę 80 Eur dydžio baudą išieškotojos Inspekcijos naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo sprendimas yra apskųstas Europos Žmogaus Teisių Teismui, kuris informavo, kad dėl skundo yra užvesta byla Nr. 44817/18, o tai yra pagrindas bylos sustabdymui.
1.2. Teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo iki Regionų apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla pagal V. K. skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. liepos 25 d. sprendimo panaikinimo, nes administracinio teismo sprendimas gali būti pagrindas naikinti neteisingą Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą.
1.3. Bauda suinteresuotam asmeniui V. K. paskirta nepagrįstai. Antstoliui buvo pateikti įrodymai, dėl ko skolininkas V. K. negali įvykdyti įpareigojimo.
1.4. Bauda suinteresuotam asmeniui V. K. neturėtų būti skiriama dėl jo sunkios sveikatos būklės, senyvo amžiaus, gaunamų pajamų dydžio.
1.5. Pagal CPK 284 straipsnį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, tačiau teismas šia nuostata nesivadovavo.
10. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nagrinėjamos bylos dalykas yra baudos už teismo sprendimo nevykdymą paskyrimas. Ginčo dėl to, kad teismo sprendimas, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas nugriauti savavališkai pastatytus pastatus bei sutvarkyti statybvietę, neįvykdytas, byloje nėra. Taigi teismas turi galimybę visus teisiškai reikšmingus faktus nustatyti ir nagrinėjamoje byloje, tarp bylų tiesioginio teisinio ryšio nėra, todėl skolininko prašymas sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama byla dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. liepos 25 d. sprendimo panaikinimo netenkintas pagrįstai.
2.2. Sprendimo, kurio pagrindu pradėtas vykdymo procesas, apskundimas EŽTT, nestabdo šio sprendimo vykdymo, todėl byloje nesant duomenų, kad EŽTT būtų taikęs laikinąsias apsaugos priemones, skolininko prašymas sustabdyti bylos (dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą) nagrinėjimą, kol byla bus išnagrinėta EŽTT, atmestinas, kaip nepagrįstas.
2.3. Teismas, nustatęs, kad skolininkas teismo sprendimo neįvykdė, pagrįstai tenkino antstolio prašymą skirti V. K. baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
2.4. Skolininko nurodytos aplinkybės (sunki sveikatos būklė, senyvas amžius, gaunamų pajamų dydis) gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas apskritai skolininką atleisti nuo atsakomybės už teismo sprendimo neįvykdymą.
2.5. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra pagrindo, tačiau šios nutarties rezoliucinė dalis turėtų būti patikslinta, nurodant, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymą skirtina ne Inspekcijos, o valstybės naudai, baudą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimas dėl baudos suinteresuotam asmeniui V. K. skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
13. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) V. K. atskirajame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
14. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo.
15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymo nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).
16. Suinteresuotas asmuo V. K. atskirajame skunde nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, yra pakankami tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos sustabdymo
17. Suinteresuotas asmuo V. K. atskirajame skunde nurodo, kad byla stabdytina, kadangi teismo sprendimas yra apskųstas Europos Žmogaus Teisių Teismui, kuris informavo, kad dėl skundo yra užvesta byla Nr. 44817/18. Be to, Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal V. K. skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. liepos 25 d. sprendimo panaikinimo ir teismo sprendimas šioje byloje gali būti pagrindas naikinti neteisingą Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą.
18. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.
19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; kt.).
20. Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl baudos suinteresuotam asmeniui V. K. už teismo sprendimo nevykdymą paskyrimo. Tuo tarpu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama byla dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. liepos 25 d. sprendimo panaikinimo, kuriuo atmestas V. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. gegužės 14 d. rašto panaikinimo (suinteresuotas asmuo ginčija žemės sklypo priskyrimą miško paskirčiai). Taigi tarp šių bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, o pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę visus teisiškai reikšmingus faktus nustatyti ir nagrinėjamoje byloje, todėl nebuvo pagrindo sustabdyti bylą.
21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kasacinio skundo padavimo ir vėliau šio skundo priėmimo (CPK 350 straipsnio 1, 4, 6 dalys) faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Analogiškas teisinis reglamentavimas taikytinas ir esant skundo Europos Žmogaus Teisių Teismui padavimo ir vėliau šio skundo priėmimo faktui (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-344-467/2018). Iš vykdomosios bylos duomenų nenustatyta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas būtų taikęs laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdęs teismo sprendimo vykdymą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė suinteresuoto asmens V. K. prašymus dėl bylos sustabdymo.
Dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį
22. Iš civilinėje ir vykdomojoje bylose esančių duomenų nustatyta, kad antstolio M. P. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0123/18/01363, kurioje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimas, paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi, kuriuo suinteresuotas asmuo V. K. buvo įpareigotas vykdyti Inspekcijos 2012 m. birželio 25 d. reikalavimą Nr. REI-20-120625-00044 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti medinio karkaso gyvenamąjį namą, terasą su balkonu ir ūkio paskirties pastatą, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę per 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo. Suinteresuotam asmeniui V. K. šio teismo įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius, teismas leido Inspekcijai nugriauti medinio karkaso gyvenamąjį namą, terasą su balkonu ir ūkio paskirties pastatą, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš V. K.. Teismas 2018 m. spalio 15 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas antstoliui vykdyti priverstinai. Antstolis, 2018 m. lapkričio 12 d. patikrinęs sprendimo įvykdymą ir nustatęs, kad teismo sprendimas neįvykdytas, surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-18123-12692, kuriame konstatuota, kad medinio karkaso gyvenamasis namas, terasa su balkonu ir ūkio paskirties pastatas, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra nugriauti, ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl baudos V. K. skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą tenkino iš dalies ir skyrė V. K. 80 Eur baudą už Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo nevykdymą. Apeliantas (skolininkas) V. K. nesutinka su skundžiama nutartimi paskirta bauda ir atskirajame skunde teigia, kad bauda jam paskirta nepagrįstai, o antstoliui buvo pateikti įrodymai, dėl ko jis negali įvykdyti teismo įpareigojimo.
24. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodyti teismo procesiniai dokumentai yra vykdytini dokumentai (CPK 584 straipsnis). Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas reiškia, kad teismo procesiniame sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, nes teismo procesinio sprendimo nevykdymas vertintinas ne tik kaip išieškotojo teisių pažeidimas, bet ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas, o asmenims, nevykdantiems jų atžvilgiu priimtų įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, gali būti taikomos atitinkamos procesinės sankcijos.
25. Pažymėtina, kad teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą procesą dalis. Teisinėje valstybėje neturi būti toleruojamos situacijos, kai skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo yra suvaržoma išieškotojo teisė į efektyvią pažeistų teisių gynybą. Nustatytu terminu nevykdant teismo sprendimo yra akivaizdžiai ignoruojamas ir pažeidžiamas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo vykdymo terminai nėra nustatomi be tikslo, jais užtikrinamas savavališkos statybos padarinių šalinimo apibrėžtumas ir operatyvumas. Todėl skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytais terminais, jam sąmoningai pasirenkant nustatytu terminu teismo sprendimo neįvykdyti, turi būti prisiimamos ir dėl teismo sprendimo nevykdymo kylančios neigiamos pasekmės.
26. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti. Sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis).
27. Kaip jau minėta, antstolis vykdo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą, paliktą nepakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi, kuriuo suinteresuotas asmuo V. K. įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 9 d., todėl, vadovaujantis CPK 18 straipsniu, yra privalomas ir turi būti vykdomas. Teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. Byloje ginčo dėl to, kad teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas, nėra. Šios aplinkybės neneigia ir pats suinteresuotas asmuo V. K.. Suinteresuotas asmuo nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei atskirajame skunde nenurodė jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kurios trukdo jam įvykdyti teismo sprendimą.
28. Kadangi suinteresuotas asmuo V. K. per teismo sprendime nustatytą terminą įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė ir nenurodė savo neveikimą pateisinančių objektyvių priežasčių, dėl ko teismo sprendimas nebuvo pradėtas vykdyti iki išieškotojos kreipimosi su vykdomuoju raštu į antstolio kontorą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai paskyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkui) V. K. baudą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
29. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimu suinteresuotam asmeniui V. K. nustatyti įpareigojimai yra nevykdomi jau gana ilgą laikotarpį, t. y. daugiau kaip 1 metus ir 3 mėnesius. Be to, savavališkos statybos faktas suinteresuotam asmeniui yra žinomas nuo 2012 m. birželio 25 d., kai Inspekcijos specialistai surašė savavališkos statybos aktą, kuriuo iš skolininko pareikalavo ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 25 d. (vėliau terminas pratęstas iki 2013 m. kovo 25 d.) savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Skolininkas V. K. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtų ėmęsis aktyvių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas nėra galimas.
30. Suinteresuotas asmuo (V. K.) atskirajame skunde teigia, kad bauda jam neturėtų būti skiriama dėl jo sunkios sveikatos būklės, senyvo amžiaus, gaunamų pajamų dydžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas apskritai skolininką atleisti nuo atsakomybės už teismo sprendimo neįvykdymą, nes tokiu būdu būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas, o teismo sprendimo vykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką nesilaikant teismo sprendime nustatytų sprendimo įvykdymo terminų.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
32. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog parenkant baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, sukeltas pasekmes, į pažeidimo trukmę, į tai, jog suinteresuotas asmuo V. K. už reikalavimų nevykdymą vykdomoje byloje baudžiamas pirmą kartą, yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, jo mėnesines pajamas sudaro 280,41 Eur senatvės pensija, kitų pajamų neturi, taip pat į protingumo ir sąžiningumo principus, todėl skyrė skolininkui vienkartinę 80 Eur baudą, kuri yra žymiai mažesnė nei CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas maksimalus baudos dydis (300 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną).
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei metai kaip teismo sprendimas nėra įvykdytas, o paskirtos baudos dydis yra gerokai mažesnis nei įstatyme įtvirtintas maksimalus baudos dydis, spręstina, jog suinteresuotam asmeniui paskirta bauda yra adekvati ir atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, sprendimo vykdymo tvarkos pažeidimo pobūdį bei faktines bylos aplinkybes.
34. Suinteresuotas asmuo V. K. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas nesivadovavo CPK 284 straipsnio nuostata, pagal kurią teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
35. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl baudos suinteresuotam asmeniui V. K. už teismo sprendimo nevykdymą paskyrimo, tuo tarpu teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo/išdėstymo ar sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimai spręstini toje civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas (civilinėje byloje Nr. e2-389-214/2017). Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo teisinio pagrindo spręsti minėtų klausimų. Taip pat nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. K. būtų kreipęsis į bylą nagrinėjusį ir sprendimą priėmusį teismą su prašymu dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo/išdėstymo ar sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir šis prašymas būtų tenkintas.
36. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
37. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019 nurodė, jog bauda už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą, skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, priteistina į valstybės biudžetą, bet ne Inspekcijai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis patikslintina, nurodant, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymą skirtina ne Inspekcijos, o valstybės naudai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Atskirąjį skundą atmetus, valstybei iš suinteresuoto asmens V. K. priteistinos 6,05 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį ir išdėstant ją taip:
„Skirti V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) vienkartinę baudą už Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-389-214/2017 nevykdymą valstybės naudai.
Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,05 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Nijolia Indreikienė