Civilinė byla Nr. 2-556-840/2014

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-13862-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 129

(S)

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S                                 

2014 m. gegužės 15 d.

Kaišiadorys

              Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,

sekretoriaujant Editai Juršienei,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. B.,

nedalyvaujant pareiškėjos (išieškotojos) UAB „Legal advice“ atstovui ir suinteresuotiems asmenims: antstoliui Dariui Jonaičiui bei N. N. (skolininko sutuoktinei),

              viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Legal advice“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Teismas n u s t a t ė:

Pareiškėja (išieškotoja) UAB „Legal advice“, siekdama nukreipti išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo 2013-10-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-17805-886/2013 į skolininko R. B. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, jog skolininkui R. B. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės N. N. gaunamų pajamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos.

Susipažinus su vykdomąja byla Nr. 0117/13/00943 (antstolis Darius Jonaitis), nustatyta:

- 2013-11-20 antstolis priėmė vykdyti pagal Kauno apylinkės teismo 2013-09-02 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-17805-886/2013 Kauno apylinkės teismo 2013-10-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-17805-886/2013: priteisti iš atsakovo R. B. ieškovui UAB „Legal advice“ 85120,00 Lt skolos, 37197,44 Lt palūkanų, 15321,60 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos (137639,04 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-08-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2028,00 Lt žyminio mokesčio ir 2000,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai. Išieškotojas – UAB „Legal Advice“, skolininkas – R. B. (b.l. 5, 22-23);

- antstolis, atlikęs patikras registruose ir duomenų bazėse, nustatė, jog skolininkas R. B. ir N. N. yra sutuoktiniai, nuo 1984 m. (b.l. 10-11); skolininko R. B. sutuoktinė N. N. dirba Lietuvos liaudies buities muziejuje; skolininko R. B. sutuoktinės N. N. vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos – 793,00 Lt (b.l. 9);

- 2014-02-14 turto aprašu Nr. K-038451 areštuotas skolininko R. B. sutuoktinės N. N. gaunamas darbo užmokestis Lietuvos liaudies buities muziejuje 149357,00 Lt sumai (b.l. 7-8) ir 2014-02-06 antstolio patvarkymas dėl darbo užmokesčio arešto išsiųstas Lietuvos liaudies buities muziejui;

- 2014-02-14 antstolio patvarkymu Nr. K-038451 pasiūlyta išieškotojai UAB „Legal advice“ kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (b.l. 6).

              Susipažinus su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiu Kauno apylinkės teismo 2013-09-02 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17805-886/2013 (b.l. 22-23) matyti, kad 2008-01-06 paskolos sutartimi G. F. suteikė R. B. 88000,00 Lt paskolą, o R. B. įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje nustatytais terminais ir mokėti nustatytas palūkanas. Paskolos grąžinimo terminas – 2009-12-31. Pagal nurodytą sutartį R. B. įsipareigojo mokėti 12 procentų dydžio metines palūkanas ir 0,1 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. 2013-03-25 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi G. F. perleido UAB „Legal advice“ visas reikalavimo teises pagal nurodytą 2008-01-06 paskolos sutartį.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. B. su pareiškėjos (išieškotojos) UAB „Legal advice“ reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti – nenukreipti nurodytos skolos išieškojimo į vienintelį jų šeimos pragyvenimo šaltinį – jo sutuoktinės N. N. darbinės veiklos pajamas, kurios šiuo metu nėra didelės. Paklausus, suinteresuotas asmuo R. B. nurodė, kad santuokoje jis jau senai, daugiau kaip dvidešimt metų. Dėl Kauno apylinkės teismo 2013-09-02 preliminariame sprendime nurodytos paskolos sutarties sudarymo ir gautos paskolos panaudojimo, suinteresuotas asmuo R. B. paaiškino, kad tąkart jis skolinosi pinigų iš fizinio asmens, jo sutuoktinė N. N. apie šią paskolą žinojo, gauta paskola buvo panaudota jo personalinės įmonės reikmėms. Įmonė, t.y. iš jos veiklos gaunamos pajamos, buvo skirta šeimos gerovei, tačiau įmonės veikla nutrūko, įmonė likviduojama. Šiuo metu jų šeimos turtinė padėtis yra sunki.

Suinteresuotas asmuo – skolininko sutuoktinė – N. N. atsiliepimo į pareiškėjos (išieškotojos) UAB „Legal advice“ prašymą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimą jai pranešta tinkamai (b.l. 16, 18), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

              Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 666 str. 1 d. išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų turtą, jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jų dalį jungtinėje nuosavybėje.

Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui <...> kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 2 ir 4 d.).

Pagal Lietuvos teismų praktiką, išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes Lietuvos Respublikos CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3542/2007).

Nagrinėjamu atveju pagal Lietuvos teismų praktiką, siekiant nustatyti, iš kokio turto turi būti vykdoma atsiradusi prievolė, būtina nustatyti šios prievolės pobūdį. Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto, nes tokiu atveju vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-07 nutartis Nr. 3K-7-114/2008; 2009-12-23 nutartis Nr. 3K-3-567/2009; 2010-02-17 nutartis Nr. 3K-3-81/2010 ir kt.). Kai civilinės bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius, esant solidariai prievolei, turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui, įrodinėdamas Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. taikymo sąlygas.

Nagrinėjamu atveju vykdytinas dokumentas – Kauno apylinkės teismo 2013-10-10 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-17805-886/2013 pagal Kauno apylinkės teismo 2013-09-02 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-17805-886/2013, kurioje atsakovu (skolininku) buvo nurodytas tik R. B., o jo sutuoktinė N. N. nurodytoje byloje nedalyvavo bendraskoliu. Vykdomajame dokumente skolininku nurodytas tik R. B. ir nėra teismo sprendimo, kad už vykdomajame dokumente nurodytą prievolę solidariai ar asmeniškai yra atsakinga skolininko sutuoktinė N. N..

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t.y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. 1 d. pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos CK 3.92 str. 1 d.). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, Lietuvos Respublikos CK 3.92 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas: įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1, 3 ir 5 p.), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 3.112 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 3.87 str. įtvirtintą prezumpciją, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, paneigiančių pagrindų sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d., jis yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 2 d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nagrinėjamu atvejui teismui nepateikti duomenys, kad sutuoktiniai R. B. ir N. N. yra nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis (Lietuvos Respublikos CK 3.101-3.108 str.). Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadas, kad: nurodytos 2008-01-06 paskolos sutarties sudarymo metu R. B. ir N. N. buvo bei šiuo metu yra sutuoktiniai; N. N. apie nurodytą paskolą žinojo, taip pat žinojo ir apie jos panaudojimą sutuoktinio įmonės veiklai; R. B. įmonės gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams; antstolis rado ir areštavo tik R. B. sutuoktinės N. N. darbo užmokestį (jos intelektinės veiklos pajamos nenustatytos). Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog skolininko R. B. sutuoktinės N. N. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių (jos ir skolininko) nuosavybė. Atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas sprendžia, kad skolininkui R. B. priklauso ½ jo sutuoktinės N. N. darbo užmokesčio dalis, nes nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str. ir 667 str., teismas

                  n u t a r i a :

                   Pareiškėjos (išieškotojos) UAB „Legal advice“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės N. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                         Joana Kvaselytė