Administracinė
byla Nr.I–444-6/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 17.1 (S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Laimučio Alechnavičiaus
(kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės, Artūro
Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto
asmens Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovei Ingai Černiuk,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę
administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr.
4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 47 punkto
ta apimtimi, kuria numatyta, jog buitiniai vartotojai be jų sutikimo privalo
leisti operatoriaus darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, patekti
į privačią valdą (asmeninės nuosavybės teise priklausančius statinius bei žemės
teritoriją) ir matuoti naudojamą elektros galią, įtampos dydį bei atlikti kitus
šiame punkte nurodytus veiksmus, atitiktį Lietuvos Respublikos elektros energetikos
įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 punktams.
Išplėstinė teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą
pagal atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ apeliacinį skundą dėl
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo,
priimto civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovui AB „Rytų
skirstomieji tinklai“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei vartotojų
teisių apsaugos tarnybai dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir
žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 15 d.
nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti,
ar Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350
patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir
Taisyklės) 47 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, jog buitiniai vartotojai be
jų sutikimo privalo leisti operatoriaus darbuotojams, pateikusiems tarnybinius
pažymėjimus, patekti į privačią valdą (asmeninės nuosavybės teise
priklausančius statinius bei žemės teritoriją) ir matuoti naudojamą elektros
galią, įtampos dydį bei atlikti kitus šiame punkte nurodytus veiksmus,
neprieštarauja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau –
ir Elektros energetikos įstatymas) 20 straipsniui bei sustabdė nagrinėjamą
civilinę bylą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės šį
prašymą.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 15 d.
nutartyje nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas pagal 2003 m.
rugpjūčio 6 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniu
vartotoju 5.4 punktą įsipareigojo leisti atsakovo darbuotojams, pateikusiems
tarnybinius pažymėjimus, matuoti naudojamą elektros galią, įtampos dydį,
kontroliuoti kitus elektros energijos parametrus, apžiūrėti vartotojo
privačioje teritorijoje esančius tiekėjo elektros įrenginius, apžiūrėti ir
tikrinti elektros energijos apskaitos prietaisus nuo 8 iki 22 val.; tais
atvejais, kai įtariama, kad vartotojas vartoja elektros energiją pažeisdamas
Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, leisti tiekėjo atstovams
tikrinti vartotojo eksploatuojamus elektros įrenginius; neleidus tiekėjui
atlikti šiame punkte nurodytų veiksmų, pastarasis prieš 15 dienų įspėjęs
vartotoją, turi teisę visai arba iš dalies nutraukti ieškovui elektros
energijos tiekimą. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog šiuo punktu
pažeidžiama ieškovo teisė į asmens būsto neliečiamumą (Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 24 straipsnis), todėl padarė išvadą, kad šis sutarties punktas iš
esmės pažeidžia ieškovo teises ir pripažino jį negaliojančiu Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnio pagrindu. Atsakovas
apeliaciniame skunde pažymėjo, kad jo teisė patekti į vartotojo teritoriją ar
patalpas įtirtinta Energetikos įstatymo 20 straipsnyje, o įgyvendinimo tvarka
numatyta Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 47 punkte, todėl net
ir pripažinus minėtą sutarties punktą negaliojančiu, šių Taisyklių nuostatos
vartotojui būtų taikomos sutarties 2 punkto pagrindu, kuriuo sutarties šalys
įsipareigojo vadovautis sutartimi, Lietuvos Respublikos įstatymais ir
Vyriausybės nutarimais, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis ir
kitais norminiais aktais.
Įvertinęs nurodytus argumentus, Vilniaus apygardos
teismas padarė išvadą, jog tarp šalių kilęs ginčas (dėl vartotojo prašymo
pripažinti negaliojančiu su juo pasirašytos sutarties 5.4 punktą) yra
tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d.
įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
47 punktu. Teismo nuomone, šis Taisyklių punktas gali prieštarauti Elektros
energetikos įstatymo 20 straipsniui, kadangi jame yra numatyta, jog
skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę iš gamintojų, vartotojų gauti
elektros energijos apskaitos rodmenis ar kitą informaciją, reikalingą jų
pareigoms ir funkcijoms, nustatytoms šiame įstatyme ir jį įgyvendinančiuose
teisės aktuose atlikti, tačiau įstatymas taip pat numato, kad skirstomųjų
tinklų operatorius turi teisę gavus sutikimą patekti į gamintojų, vartotojų
teritorijas ir (ar) patalpas įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros energijos
apskaitos prietaisus ar nustatyti jų rodmenis.
II.
Rengiant norminę
bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, gautas atsakovo
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija)
atsiliepimas į prašymą, kuriame nurodoma, jog, atsakovo nuomone, ginčijama
Taisyklių 47 punkto nuostata nurodoma apimtimi neprieštarauja Elektros
energetikos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 punktams. Atsiliepimas
grindžiamas šiais argumentais:
1. Jau iš
gramatinio Taisyklių 47 punkto teksto aiškinimo darytina išvada, jog jis
neprieštarauja Elektros energetikos įstatymo 20 straipsnio nuostatoms, kadangi
minėtame punkte nėra nurodyta, kad operatoriaus darbuotojai gali patekti į
buitinio vartotojo privačias valdas be jo sutikimo. Taisyklių 47 punkte
nustatyta, kad buitiniai vartotojai privalo leisti operatoriaus darbuotojams
įrengti, keisti, prižiūrėti ar tikrinti elektros prietaisus ir jų rodmenis, o
tai reiškia, kad operatoriaus darbuotojai įrengia, keičia, prižiūri ar tikrina
elektros prietaisus ir jų rodmenis tik su buitinio vartotojo sutikimu.
2. Aprūpinimas elektros energija yra gyvybiškai svarbi paslauga
visai visuomenei, todėl valstybė privalo sudaryti tokias sąlygas, kurioms esant
būtų sudarytos galimybės tinkamai ir efektyviai aprūpinti elektros energija
visus fizinius ir juridinius asmenis. Elektros energija yra specifinė prekė,
kurios suvartoto kiekio be specialių apskaitos prietaisų nustatyti neįmanoma
(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. liepos 1 d. sprendimas
byloje Nr. A6-15/2002). Pagal teisės aktais nustatytąjį
elektros energijos persiuntimo kainų reguliavimą, operatorių veikloje patirtos
sąnaudos turi būti įskaičiuojamos nustatant viršutines perdavimo, skirstymo,
visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomenininės elektros energijos kainų ribas
(Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnis), taigi galutiniam elektros energijos
kainos dydžiui turi įtakos ir ta operatorių sąnaudų dalis, kuri patiriama dėl
nesąžiningų elektros energijos vartotojų, apgaule vengiančių tinkamai
atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir taip darančių žalą ne tik
operatoriams, bet ir visai visuomenei. Dėl to viešasis interesas reikalauja,
jog atsiskaitymo už elektros energiją teisinis reguliavimas sudarytų sąlygas
neteisėto elektros energijos vartojimo prevencijai, leistų išvengti neteisėtu
ir nesąžiningu elektros vartojimu ne tik operatoriams, bet ir visai visuomenei
daromos žalos, nepažeidžiant sąžiningų asmenų teisių ir teisėtų interesų;
3. Energetikos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad
energetikos įmonių santykiai su energijos vartotojais grindžiami sutartimis.
Civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos
pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti
abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje
numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą
energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto režimo, užtikrinti jam
priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų
prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.385
straipsnio 1 dalimi, pateiktos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal
apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje nustatytu būdu. Civilinio
kodekso 6.387 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai abonentas yra
fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms (t. y.
buitinis vartotojas), energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos
prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą turi užtikrinti energijos tiekimo
įmonė, jei sutartis ar įstatymas nenumato ko kita. Jeigu sutartyje nenustatyta
kitaip, kiekvienas vartotojas privalo sutartyje nurodytu laiku užrašyti
elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir pateikti operatoriui ar visuomeniniam
tiekėjui nustatytos formos dokumentą (Taisyklių 45.4 punktas), nedelsiant
informuoti operatorių apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros
apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros
apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų
vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagrįstą pagal elektros
apskaitos prietaisus elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą
(Taisyklių 45.11.1 punktas). Taisyklių 62 punktas nustato, kad jei sutartyje su
vartotoju nenustatyta kitaip, už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos
schemose naudojamos įrangos ir kitų įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako
objekto ir/ar įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai.
Šios teisės normos įgyvendina Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 3 dalyje
įtvirtintus prievolių vykdymo principus – kiekviena šalis turi atlikti savo
pareigą kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi
(šalių pareiga kooperuotis). Užtikrinti vartotojui priklausančių naudojamų
prietaisų ir įrenginių tvarkingumą privalo pats vartotojas, o vartodamas
elektros energiją, tačiau nepateikdamas tiekėjui ir (ar) operatoriui tikslių
duomenų apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis dėl to, kad energija
vartojama be apskaitos prietaisų arba dėl jų netvarkingumo, vartotojas nevykdo
sutartyje ar teisės akte nustatytos pareigos.
4. Lietuvos
Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 46 straipsnyje nustatyta,
kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos
gerovei; valstybė gina vartotojo interesus. Atsakovas pabrėžė, kad Lietuvos
Respublikos Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas teisės aktas ir
negalima remtis vienu jos straipsniu ar nuostata, o reikia žiūrėti į visumą ir,
aiškinant vienas nuostatas, negalima paneigti kitų. Vadovaujantis Konstitucijos
28 straipsniu, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis,
žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų,
nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Konstitucijos 24 straipsnyje
įtvirtinta žmogaus teisė į būsto neliečiamybę bei atvejai, kuomet galima įeiti
į būstą be gyventojo sutikimo – tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta
tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti
žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Taigi būsto neliečiamumas – Lietuvos
Respublikos Konstitucijos bei tarptautinių žmogaus teisių garantuojama ir
ginama žmogaus teisė. Tačiau ši teisė, kaip ir visos kitos žmogaus teisės, yra
neatsiejamai susijusios ir legalizuojamos atitinkamų pareigų vykdymu ir,
vadovaujantis Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalimi, naudojimąsi šia
teise riboja įstatymai. Valstybė, gindama Konstitucijos 24 straipsnyje
įtvirtintą žmogaus būsto neliečiamybės principą, turi nustatyti atitinkamai
tokį teisinį reguliavimą, kuris įgalintų valstybę tam tikrais atvejais
susilaikyti nuo aktyvių veiksmų, o tam tikrais atvejais atvirkščiai – imtis
atitinkamų veiksmų.
5. Energetikos
įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad energetikos įmonės,
perduodančios, skirstančios energiją, nustatyta tvarka turi teisę tikrinti, ar
vartotojų energetikos įrenginiai atitinka nustatytus techninės saugos
reikalavimus. Naudojantis būstu sudaromos įvairios sutartys – pvz., energijos
tiekimo ir pirkimo–pardavimo, naudojami įvairūs prietaisai ir įrenginiai, pvz.,
elektros apskaitos prietaisai, kurie taip pat yra tikrinami ir prižiūrimi.
Naudojantis būstu, sudaromose sutartyse nustatomos sutarties šalių teisės ir
pareigos, pvz., elektros tiekimo sutartyje numatoma operatoriaus pareiga
prižiūrėti elektros apskaitos prietaisus, ir atitinkamai vartotojo pareiga –
sudaryti sąlygas operatoriui vykdyti savo įsipareigojimus, t. y. prižiūrėti
elektros apskaitos prietaisus. Asmuo, sudarydamas sutartį, pareiškia savo
sutikimą su sutarties sąlygomis, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos
šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas joje
numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Civilinio
kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis). Asmuo, tapęs sutarties šalimi, privalo
laikytis sutarties sąlygų. Taigi buitinis vartotojas, sudarydamas energijos
pirkimo–pardavimo sutartį, išreikšdamas sutikimą su jos sąlygomis, be kita ko,
sutinka, kad operatorius galėtų patekti į jo valdas tam, kad galėtų atlikti
teisės aktais ir sutartimi nustatytas funkcijas. Atsakovas pabrėžė, jog tam,
kad būtų saugomos ir valstybės ginamos asmens teisės, jis turi vykdyti
atitinkamas pareigas, pvz., tam, kad būtų ginama buitinio vartotojo teisė gauti
elektros energiją, teisė reikalauti operatoriaus vykdyti jam nustatytas
pareigas, pvz., prižiūrėti elektros energijos apskaitos prietaisus, jei tų
pareigų vykdymas priklausomas ir nuo buitinio vartotojo veikos, buitinis
vartotojas privalo sudaryti sąlygas operatoriui vykdyti jo pareigas.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir
Energetikos ministerija) atsiliepimu į Vilniaus apygardos teismo prašymą
nurodė, jog Taisyklių 47 punkto nuostata nustato tokį patį teisinį reguliavimą, koks yra numatytas
Elektros energetikos įstatymo 20 straipsnyje. Atsiliepimas grindžiamas šiais
argumentais:
1.
Elektros energetikos įstatymo 20 straipsnyje nustatytos skirstomųjų tinklų
operatoriaus teisės, inter alia gauti
iš gamintojų, vartotojų, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, ir
perdavimo sistemos operatoriaus elektros energijos apskaitos rodmenis ar kitą
informaciją, reikalingą jų pareigoms ir funkcijoms, nustatytoms šiame įstatyme
ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose atlikti; gavus sutikimą, patekti į
gamintojų, vartotojų teritorijas ir (ar) patalpas, įrengti, prižiūrėti ar
keisti elektros energijos apskaitos prietaisus ar nustatyti jų rodmenis. Tuo
tarpu Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 47 punkto nuostata
įtvirtina buitinio elektros energijos vartotojo pareigą leisti skirstomųjų
tinklų operatoriaus darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, patekti
į buitinio vartotojo patalpas ar teritoriją šiame punkte nurodytiems veiksmams atlikti.
Taigi ši nuostata nenumato galimybės skirstomųjų tinklų operatoriaus
darbuotojams patekti į buitinio vartotojo privačias valdas be pastarojo
sutikimo.
2. Lingvistinis
Taisyklių 47 punkto nuostatoje išreikšto imperatyvo „privalo leisti“ aiškinimas
leidžia daryti išvadą, jog tam, kad skirstomųjų tinklų operatoriaus darbuotojas
galėtų patekti į buitinio vartotojo privačias valdas atlikti Taisyklių 47
punkte nurodytus veiksmus, būtinas buitinio vartotojo leidimas – sutikimas. Šios
išvados pagrįstumą patvirtina ir Taisyklių 100 punkte nustatytos galimybės
nutraukti ar apriboti elektros energijos persiutimą ir (ar) tiekimą viena iš
sąlygų – tai, kad buitinis vartotojas neleidžia (neįsileidžia) operatoriaus ar
visuomeninio tiekėjo įgaliotų darbuotojų tikrinti elektros energijos vartojimo
režimą, įrengti, keisti, prižiūrėti ar tikrinti elektros energijos apskaitos
prietaisus, elektros apskaitos schemų elementus, jų plombas, jų veikimą,
patikrinti atvadą, nustatyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis, taip pat
prižiūrėti ir eksploatuoti vartotojo patalpose ar teritorijoje esančius
operatoriaus ar visuomeninio tiekėjo elektros įrenginius (transformatoriaus
pastotes, elektros linijas, elektros skydus ir pan.). Šis atvejis, kai buitinis
vartotojas neleidžia (neįsileidžia) operatoriaus ar visuomeninio tiekėjo
įgaliotų darbuotojų, rodo, kad be buitinio vartotojo sutikimo skirstomųjų
tinklų operatoriaus darbuotojai patekti į jo privačias valdas negali.
3. Pagal
Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama dėl
nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl
visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Konstitucinis Teismas
yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtinti
nuosavybės neliečiamumas ir apsauga. Pagal Konstituciją savininkas turi teisę su
jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus
įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo
nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo
14 d. nutarimas). Kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis
savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų
žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Nuosavybės teisė –
viena pamatinių žmogaus teisių. Jos įgyvendinimas suponuoja tam tikras
savininko pareigas. Šia nuostata išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija
(Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Kadangi nuosavybė
įpareigoja, patalpų savininkai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) privalo
atlikti pareigas, kylančias iš nuosavybės teisės įgyvendinimo.
4.
Civilinio kodekso 6.387 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai
abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms
reikmėms, energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos prietaisų
techninę būklę ir saugų naudojimą turi užtikrinti energijos tiekimo įmonė,
jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Tuo atveju, jei vartotojas
neįsileistų skirstomųjų tinklų operatoriaus darbuotojų į buitinio vartotojo privačias
valdas, skirstomųjų tinklų operatorius negalėtų įgyvendinti savo pareigos
užtikrinti prietaisų techninę saugą.
5. Elektros
energetikos įstatymas numato skirstomųjų tinklų operatoriaus pareigą
organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais skirstomaisiais
tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir
prižiūrėti jos įrenginius. Su šia pareiga susijusi jau minėta skirstomųjų
tinklų operatoriaus teisė, gavus sutikimą, patekti į gamintojų, vartotojų
teritorijas ir (ar) patalpas, įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros energijos
paskaitos prietaisus ar nustatyti jų rodmenis. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas yra nurodęs, kad galutiniam elektros energijos kainos
dydžiui turi įtakos ir ta operatorių sąnaudų dalis, kuri patiriama dėl
nesąžiningų elektros energijos vartotojų, apgaule vengiančių tinkamai
atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, ir taip darančių žalą ne tik
operatoriams, bet ir visuomenei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2009 m. vasario 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-822-8/2008). Buitiniam
vartotojui nesuteikus leidimo skirstomųjų tinklų operatoriaus darbuotojams patekti
į buitinio vartotojo privačias valdas, būtų ne tik apsunkintas skirstomųjų
tinklų operatoriui nustatytos pareigos įgyvendinimas, bet ir sudaryta galimybė
pažeisti konstitucinį viešojo intereso apsaugos principą. Taigi teisės aktai
įtvirtina abipuses sutarties šalių pareigas – energijos tiekėjas privalo
užtikrinti įrenginių techninę saugą, prižiūrėti elektros energijos apskaitą, o
energijos vartotojas turi sudaryti sąlygas tinkamam šių pareigų įgyvendinimui.
Toks nuosavybės teisės ribojimas yra pateisinamas vartotojo interesais naudoti
elektros energiją saugiai ir patikimai bei vartotojo pareiga atsiskaityti už
faktiškai sunaudotą energijos kiekį (Civilinio kodekso 6.388 straipsnio 1
dalis).
Išplėstinė teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
III.
Dėl teisės akto teisėtumo tyrimo
apimties
Pareiškėjas Vilniaus apygardos
teismas 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi prašo ištirti, ar Lietuvos
Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų
Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 47 punktas ta apimtimi, kuria
numatyta, jog buitiniai vartotojai be jų sutikimo privalo leisti operatoriaus
darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, patekti į privačią valdą
(asmeninės nuosavybės teise priklausančius statinius bei žemės teritoriją) ir
matuoti naudojamą elektros galią, įtampos dydį bei atlikti kitus šiame punkte
nurodytus veiksmus, neprieštarauja Elektros energetikos įstatymo 20
straipsniui.
Taisyklių 47 punktas nustato:
„Buitiniai vartotojai privalo leisti
operatoriaus darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, matuoti naudojamą
elektros galią, įtampos dydį, kontroliuoti kitus elektros energijos parametrus,
prižiūrėti ir eksploatuoti buitinio vartotojo patalpose ar teritorijoje
esančius operatoriaus elektros įrenginius (transformatorines pastotes, elektros
linijas, elektros skydus ar pan.), įrengti, keisti, prižiūrėti ir tikrinti
elektros apskaitos prietaisus ir elektros apskaitos schemos elementus, jų
plombas, jų veikimą, taip pat nustatyti apskaitos prietaisų rodmenis.
Operatoriui įtarus, kad buitinis vartotojas elektros energiją vartoja
neteisėtai, operatoriaus ar visuomeninio tiekėjo darbuotojai, dalyvaujant buitiniam
vartotojui ar jo atstovui, turi teisę tikrinti buitinio vartotojo
eksploatuojamus elektros įrenginius. Operatorius turi organizuoti darbą taip,
kad visi Taisyklių šiame punkte minėti veiksmai buitinio vartotojo patalpose ar
teritorijoje būtų vykdomi nuo 8 iki 22 valandos, išskyrus atvejus, kai buitinis
vartotojas sutinka, kad darbai būtų atliekami ir kitu laiku“.
Taigi įvertinus pareiškėjo
Vilniaus apygardos teismo prašymo argumentus bei ginčijamo Taisyklių 47 punkto
turinį, darytina išvada, jog prašoma ištirti Taisyklių 47 punkto 1 sakinio
nurodyta apimtimi teisėtumą.
Taip pat išplėstinė teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m.
vasario 26 d. įsakymu Nr. 4-159 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m.
spalio 7 d. įsakymo Nr. 4-350 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo
taisyklių patvirtinimo“ ir jį keitusių įsakymų pripažinimo netekusiais galios“
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. 4-350,
kuriuo buvo patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, bei
šias taisykles keitę Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. gegužės 22 d.
įsakymas Nr. 4-184 bei 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 4-522 buvo pripažinti
netekę galios. Taigi norminis aktas, dėl kurio dalies teisėtumo pareiškėjui
kilo abejonės, yra panaikintas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog prašymas dėl
ginčijamos Taisyklių nuostatos teisėtumo ištyrimo paduotas bendrosios
kompetencijos teismo, ryšium su
konkrečia byla, kurioje ginčijama Taisyklių nuostata
turi būti taikoma, yra pagrindas tirti šioje byloje jau nebegaliojančios normos
atitikimą Elektros energetikos įstatymo 20 straipsnio nuostatoms
(Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 ir 112 straipsniai).
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi, įvertinus minėtos
Vilniaus apygardos teismo prašymo turinį, buvo konstatuota, jog pareiškėjas iš
esmės prašo ištirti Taisyklių 47 punkto nuostatos atitiktį nurodyta apimtimi
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d.
įstatymo Nr. IX-2307 redakcija) 20 straipsnio 1 ir 2 punktams. Atsižvelgiant į
tai, išplėstinė teisėjų kolegija tirs Elektros energijos tiekimo ir naudojimo
taisyklių (2005 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 4-350 redakcija) 47 punkto 1
sakinio ta apimtimi, kuria numatyta, jog buitiniai vartotojai privalo leisti
operatoriaus darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, patekti į
privačią valdą (asmeninės nuosavybės teise priklausančius statinius bei žemės
teritoriją) (toliau – vartotojo patalpas ir teritoriją) ir matuoti naudojamą
elektros galią, įtampos dydį bei atlikti kitus šiame punkte nurodytus veiksmus,
atitiktį Elektros energetikos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 punktams.
IV.
Dėl Taisyklių 47 punkto ginčijama apimtimi atitikimo Lietuvos
Respublikos elektros energetikos įstatymo 20 straipsnio 1 punktui
Kaip minėta, pareiškėjui abejonės
kilo dėl Taisyklių 47 punkto 1 sakinio ta apimtimi, kuria numatyta, jog
buitiniai vartotojai be jų sutikimo privalo leisti operatoriaus darbuotojams,
pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, patekti į vartotojo patalpas ar
teritoriją ir matuoti naudojamą elektros galią, įtampos dydį bei atlikti kitus
šiame punkte nurodytus veiksmus, teisėtumo.
Elektros energetikos įstatymo
20 straipsnio 1 punktas nustato, jog skirstomųjų tinklų operatorius turi
teisę iš gamintojų, vartotojų, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų
tinklų, ir perdavimo sistemos operatoriaus gauti elektros energijos apskaitos
rodmenis ar kitą informaciją, reikalingą jų pareigoms ir funkcijoms,
nustatytoms šiame įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, atlikti. Taigi
akivaizdu, jog ginčijamoje Taisyklių 47 punkto nuostatoje bei Elektros
energetikos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte yra reglamentuojami skirtingi
teisiniai santykiai, todėl negali būti prieštaravimo tarp Taisyklių
47 punkto nurodyta apimtimi bei Elektros energetikos įstatymo 20
straipsnio 1 punkto.
V.
Dėl Taisyklių 47 punkto ta apimtimi, kuria numatyta, jog buitiniai
vartotojai privalo leisti operatoriaus darbuotojams, pateikusiems tarnybinius
pažymėjimus, patekti į vartotojų patalpas ar teritoriją ir matuoti naudojamą
elektros galią, įtampos dydį, kontroliuoti kitus elektros energijos parametrus,
prižiūrėti ir eksploatuoti buitinio vartotojo patalpose ar teritorijoje
esančius operatoriaus elektros įrenginius (transformatorines pastotes, elektros
linijas, elektros skydus ar pan.), įrengti, keisti, prižiūrėti ir tikrinti
elektros apskaitos prietaisus ir elektros apskaitos schemos elementus, jų
plombas, jų veikimą, taip pat nustatyti apskaitos prietaisų rodmenis, atitikimo
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 20 straipsnio 2 punktui
Išplėstinė teisėjų kolegija
pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl norminio akto teisėtumo, būtina nustatyti,
kokius santykius norminį aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas siekia
sureguliuoti, koks yra šio teisinio reguliavimo tikslas, bei įvertinti, ar
siekiant šių tikslų pasirinktas atitinkamas teisinis reguliavimas
neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Elektros energijos tiekimo ir
naudojimo taisyklių 1 punkte buvo nustatyta šių taisyklių paskirtis –
reglamentuoti elektros energijos vartotojų (taip pat ir laisvųjų vartotojų)
santykius su visuomeniniais tiekėjais, skirstomųjų tinklų operatoriais ir
perdavimo sistemos operatoriumi; taisyklėmis siekiama užtikrinti sąžiningą
konkurenciją, aprūpinimo elektros energija patikimumą ir saugumą, atsiskaitymą
laiku už suvartotą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas
su tuo susijusias paslaugas (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 3 punktas
nustatė, kad jos yra privalomos perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų
operatoriams, elektros energijos tiekėjams ir elektros energijos vartotojams.
Be to, pastebėtina, jog pagal Taisyklių 5 punktą, vartoti elektros
energiją galima tik sudarius atitinkamas sutartis. Sutarčių sudarymo bendrąsias
nuostatas bei principus nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
nuostatos, inter alia Civilinio
kodekso 6 knygos XXIII skyriaus septinto skirsnio „Energijos pirkimo–pardavimo
sutartys“ nuostatos, tačiau pastebėtina, jog konkrečiai teisinius santykius,
kylančius iš elektros energijos tiekimo, reglamentuoja Elektros energetikos
įstatymas.
Kaip minėta, Elektros energetikos įstatymo 20
straipsnio, įtvirtinančio skirstomųjų tinklų operatoriaus teises, 2 punktas
nustato, kad skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę gavus sutikimą patekti į
gamintojų, vartotojų teritorijas ir (ar) patalpas, įrengti, prižiūrėti ar keisti
elektros energijos apskaitos prietaisus ar nustatyti jų rodmenis. Siekiant
išsiaiškinti šios įstatyme įtvirtintos skirstomųjų tinklų operatoriaus teisės
prigimtį, būtina sistemiškai įvertinti ir kitas šio įstatymo nuostatas.
Elektros energetikos įstatymo 19
straipsnio 1 dalis nustato, jog skirstomųjų tinklų operatorius yra atsakingas
už jam priklausančius skirstomuosius tinklus nuo perdavimo tinklų prijungimo
taško iki vartotojų ar gamintojų įrenginių prijungimo taško bei už jų saugumą,
patikimumą, eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtojimą pagal skirstomųjų
tinklų naudotojų poreikius, taip pat už skirstomaisiais tinklais persiunčiamos
elektros energijos apskaitą ir diegimą. Šio įstatymo 21 straipsnis nustato
skirstomųjų tinklų operatoriaus pareigas, inter
alia organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais
skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei
eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius (21 straipsnio 4 punktas). Taip
pat ir Elektros energetikos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, jog
skirstomųjų tinklų operatoriai yra atsakingi už jiems priklausančiais
skirstomaisiais tinklais persiųstos elektros energijos matavimo ir apskaitos
organizavimą. Taigi įstatyme yra įtvirtinta skirstomųjų tinklų operatoriaus pareiga
organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti elektros energijos apskaitą, taip
pat eksploatuoti ir prižiūrėti elektros
energijos apskaitos įrenginius. Todėl akivaizdu, jog šios pareigos vykdymo
galimybei užtikrinti teisės aktuose (įstatyme) turi būti numatytos ir tam
tikros priemonės, kadangi negalima tokia situacija, kai asmeniui nustatomos tam
tikros pareigos, kartu nesudarant tinkamų sąlygų šias pareigas vykdyti. Atsižvelgiant į tai, Elektros energetikos įstatymo 20 straipsnio
2 punkte numatyta skirstomųjų tinklų operatoriaus teisė gavus sutikimą
patekti į gamintojų, vartotojų teritorijas ir (ar) patalpas, įrengti,
prižiūrėti ar keisti elektros energijos apskaitos prietaisus ar nustatyti jų
rodmenis nuosekliai išplaukia iš Elektros energetikos įstatyme įtvirtintų
skirstomųjų tinklų operatoriaus pareigų elektros energijos apskaitos
organizavimo bei apskaitos prietaisų priežiūros srityje. Kartu pastebėtina, jog
šio įstatymo 20 straipsnio 2 punkto nuostatoje yra įtvirtinta ne tik pati
skirstomųjų tinklų operatoriaus teisė patekti į vartotojų teritorijas ir (ar)
patalpas, tačiau nustatyta ir tokios teisės įgyvendinimo prielaida, o būtent –
teisė patekti į teritorijas ir (ar) patalpas tik gavus sutikimą. Taigi pagal
Elektros energetikos įstatyme įtvirtintą reguliavimą vartotojas (taip pat ir
buitinis vartotojas) turi teisę pareikšti savo valią (sutikimą ar nesutikimą)
įleisti skirstomųjų tinklų operatorių (jo darbuotojus) į savo teritoriją ir
(ar) patalpas. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, jog pagal Elektros
energetikos įstatymo 47 straipsnio 3 dalį <...> skirstomųjų tinklų
operatorius, iš anksto įspėjęs ir nurodęs nutraukimo terminą, gali nutraukti
elektros energijos persiuntimą tiems vartotojams, kurie nesutinka įleisti <...>
skirstomųjų tinklų operatoriaus į vartotojo teritorijas ir (ar) patalpas
įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros energijos apskaitos prietaisų ar
nustatyti jų rodmenų. Taigi Elektros energetikos įstatyme įtvirtintas toks įstatymų
leidėjo pasirinktas skirstomųjų tinklų operatoriaus pareigų elektros energijos
apskaitos srityje (t. y. pareiga įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros
energijos apskaitos prietaisus ar nustatyti jų rodmenis) vykdymo, tais
atvejais, kai tam būtina pateikti į vartotojų teritorijas ir (ar) patalpas,
modelis, pagal kurį vartotojas turi galimybę išreikšti savo valią ir sutikti ar
nesutikti įleisti skirstomųjų tinklų operatorių (jo darbuotojus) į savo
teritoriją ir (ar) patalpas, kita vertus, numatant skirstomųjų tinklų
operatoriaus galimybės vykdyti įstatyme jam nustatytas pareigas elektros
energijos apskaitos srityje užtikrinimo priemonę – teisę skirstomųjų tinklų
operatoriui nutraukti elektros energijos persiuntimą tiems vartotojams, kurie
išreiškia nesutikimą įleisti operatoriaus į savo teritorijas ir (ar) patalpas
nurodytiems veiksmams atlikti.
Vertinant Taisyklių 47 punkte
įtvirtintą reglamentavimą ginčijama apimtimi, išplėstinė teisėjų kolegija taip
pat pastebi, jog šioje nuostatoje yra nustatyta buitinio vartotojo pareiga
leisti operatoriaus darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, patekti
į vartotojo patalpas ar teritoriją atlikti veiksmus, kurių sąrašas nesutampa su
veiksmais, teisę kuriuos atlikti vartotojo teritorijoje ir (ar) patalpose
reglamentuoja Elektros energetikos įstatymo 20 straipsnio 2 punktas. Todėl,
išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia pasisakytina dėl Taisyklių
47 punkto ta apimtimi, kuria numatyta, jog buitiniai vartotojai privalo leisti
operatoriaus darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, patekti į
vartotojų patalpas ar teritoriją įrengti, keisti, prižiūrėti ir tikrinti
elektros apskaitos prietaisus ir elektros apskaitos schemos elementus, jų
plombas, jų veikimą, taip pat nustatyti apskaitos prietaisų rodmenis.
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad iš konstitucinio teisinės
valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų
leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios
teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter
alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos
visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios
teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti
tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios
teisės aktuose. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad poįstatyminiu teisės aktu
yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima
pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios
konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje
įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu
(Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas). Taigi atsižvelgiant į
įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu principą, darytina
išvada, jog poįstatyminiame teisės akte nustatytas teisinis reglamentavimas
turi būti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu įstatymuose, ir gali
jį tik detalizuoti, tačiau negali būti sukuriamos naujos bendro pobūdžio normos,
konkuruojančios su įstatymo normomis.
Atsižvelgiant į tai, išplėstinė teisėjų
kolegija pažymi, jog Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 47
punkte ta apimtimi, kuria numatyta, jog buitiniai
vartotojai privalo leisti operatoriaus darbuotojams, pateikusiems tarnybinius
pažymėjimus, patekti į vartotojų patalpas ar teritoriją įrengti, keisti,
prižiūrėti ir tikrinti elektros apskaitos prietaisus ir elektros apskaitos
schemos elementus, jų plombas, jų veikimą, taip pat nustatyti apskaitos
prietaisų rodmenis, t. y. numatyta buitinių vartotojų pareiga įleisti
operatorių į savo patalpas ar teritoriją nurodytiems veiksmams atlikti, yra
įtvirtinta nauja bendro pobūdžio teisės norma, kuri nėra grindžiama įstatymu ir
konkuruoja su Elektros energetikos įstatyme numatytu teisiniu reglamentavimu, pagal
kurį vartotojas turi teisę išreikšti savo valią ir sutikti ar nesutikti įleisti
skirstomųjų tinklų operatorių (jo darbuotojus) į savo teritoriją ir (ar)
patalpas.
Nagrinėjamo teisinio reglamentavimo kontekste
išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Elektros energijos tiekimo ir
naudojimo taisyklių, t. y. poįstatyminio teisės akto ginčijamoje nuostatoje
nurodyta apimtimi yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kai nustatant tam
tikrą įpareigojimą buitiniam vartotojui yra įsiterpiama į asmens konstitucinės
teisės – teisės į žmogaus būsto neliečiamumą, o kartu tam tikrais aspektais ir
nuosavybės bei privataus gyvenimo neliečiamumą – įgyvendinimą. Konstitucijos 28
straipsnis nustato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo
laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir
įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi Konstitucijoje įtvirtintos teisės bei laisvės nėra absoliučios
ir jų ribojimai yra galimi, o tam tikrais atvejais ir objektyviai būtini. Tačiau
Konstitucinis Teismas pabrėžia, jog pagal Konstituciją riboti asmens teises ir
laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai
yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei
laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai
svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei
esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo
2006 m. gegužės 31 d. nutarimas, 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas). Taip pat
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją su žmogaus teisių
ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį
teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu ir tada, kai Konstitucija
nereikalauja, kad tam tikri su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susiję
santykiai būtų reguliuojami įstatymais. Juos galima reguliuoti ir
poįstatyminiais teisės aktais (inter alia
žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius ir pan.), bet
jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens
teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais
negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių
santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme
(Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas). Taigi akivaizdu, jog Elektros
energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 47 punkte nustatant naują bendro
pobūdžio normą – buitinio vartotojo pareigą leisti
operatoriaus darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, patekti į
vartotojų patalpas ar teritoriją ir įrengti, keisti, prižiūrėti ir tikrinti
elektros apskaitos prietaisus ir elektros apskaitos schemos elementus, jų
plombas, jų veikimą, taip pat nustatyti apskaitos prietaisų rodmenis, t. y. poįstatyminiame
teisės akte įtvirtinant teisinį reglamentavimą, kuris galėtų būti nustatytas
tik įstatyme, buvo pažeisti iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei
kitų konstitucinių imperatyvų kylantys reikalavimai teisėkūros subjektams.
Atsižvelgdama į
išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos
Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350
patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 47 punktas ta
apimtimi, kuria nustatyta, jog buitiniai vartotojai
privalo leisti operatoriaus darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus,
patekti į vartotojų patalpas ar teritoriją įrengti, keisti, prižiūrėti ir
tikrinti elektros apskaitos prietaisus ir elektros apskaitos schemos elementus,
jų plombas, jų veikimą, taip pat nustatyti apskaitos prietaisų rodmenis, prieštaravo
Elektros energetikos įstatymo 20 straipsnio 2 punktui.
Vertinant Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių 47 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta buitinių
vartotojų pareiga leisti operatoriaus darbuotojams, pateikusiems tarnybinius
pažymėjimus, patekti į vartotojo patalpas ar teritoriją matuoti naudojamą
elektros galią, įtampos dydį, kontroliuoti kitus elektros energijos parametrus,
prižiūrėti ir eksploatuoti buitinio vartotojo patalpose ar teritorijoje
esančius operatoriaus elektros įrenginius (transformatorines pastotes, elektros
linijas, elektros skydus ar pan.), išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog
pareiškėjas prašė ištirti Taisyklių 47 punkto nuostatos atitikimą Elektros
energetikos įstatymo 20 straipsnio 2 punktui. Tačiau Elektros energetikos
įstatymo 20 straipsnio 2 punktas skirtas apibrėžti skirstomųjų tinklų
operatoriaus teisę atlikti veiksmus tik elektros energijos apskaitos srityje –
įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros energijos apskaitos prietaisus ar
nustatyti jų rodmenis, ir ši nuostata jokiais aspektais nereglamentuoja
santykių, susijusių su skirstomųjų tinklų operatoriaus teise, o kartu ir
pareiga, kylančia iš teisės aktų bei sutarties, matuoti naudojamą elektros
galią, įtampos dydį, kontroliuoti kitus elektros energijos parametrus,
prižiūrėti ir eksploatuoti vartotojų (taip pat ir buitinių vartotojų) patalpose
ar teritorijoje esančius operatoriaus elektros įrenginius (transformatorines
pastotes, elektros linijas, elektros skydus ar pan.). Atsižvelgiant į tai,
išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog Taisyklių 47 punkto nuostata ta
apimtimi, kuria nustatyta, jog buitiniai vartotojai privalo leisti operatoriaus
darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, patekti į vartotojų
patalpas ar teritoriją matuoti naudojamą elektros galią, įtampos dydį,
kontroliuoti kitus elektros energijos parametrus, prižiūrėti ir eksploatuoti buitinio
vartotojo patalpose ar teritorijoje esančius operatoriaus elektros įrenginius
(transformatorines pastotes, elektros linijas, elektros skydus ar pan.)
neprieštaravo Elektros energetikos įstatymo 20 straipsnio 2 punktui.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio
1 dalies 1 ir 2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė
teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ūkio
ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros
energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 47 punktas ta apimtimi, kuria
numatyta, jog buitiniai vartotojai privalo leisti operatoriaus darbuotojams,
pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, patekti į vartotojo patalpas ar
teritoriją ir matuoti naudojamą elektros galią, įtampos dydį bei atlikti kitus
šiame punkte numatytus veiksmus, neprieštaravo Elektros energetikos įstatymo 20
straipsnio 1 punktui.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ūkio
ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros
energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 47 punktas ta apimtimi, kuria
numatyta, jog buitiniai vartotojai privalo leisti operatoriaus darbuotojams,
pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, patekti į vartotojo patalpas ar
teritoriją įrengti, keisti, prižiūrėti ir tikrinti elektros apskaitos
prietaisus ir elektros apskaitos schemos elementus, jų plombas, jų veikimą,
taip pat nustatyti apskaitos prietaisų rodmenis, prieštaravo Elektros
energetikos įstatymo 20 straipsnio 2 punktui.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ūkio
ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros
energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 47 punktas ta apimtimi, kuria
numatyta, jog buitiniai vartotojai privalo leisti operatoriaus darbuotojams,
pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, patekti į vartotojo patalpas ar
teritoriją matuoti naudojamą elektros galią, įtampos dydį, kontroliuoti kitus
elektros energijos parametrus, prižiūrėti bei eksploatuoti buitinio vartotojo
patalpose ar teritorijoje esančius operatoriaus elektros įrenginius
(transformatorines pastatote, elektros linijas, elektros skydus ar pan.) neprieštaravo
Elektros energetikos įstatymo 20 straipsnio 2 punktui.
Sprendimas neskundžiamas.
Sprendimas skelbiamas leidinyje
„Valstybės žinios“.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Audrius
Bakaveckas
Laimė
Baltrūnaitė
Artūras
Drigotas
Virgilijus
Valančius