Administracinio nusižengimo byla Nr. A17.-5063-1035/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02488-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 18.13
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,
sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
R. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.20 val., paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad bute (duomenys neskelbtini), yra išlaužtos jo buto durys, apgadinta spyna. Atvykus policijos pareigūnams, paaiškėjo, kad buto durys neišlaužtos ir spyna nesugadinta, o iš tyrimo medžiagos matyti, kad R. M. tokiu būdu siekė patekti į butą. Šiais veiksmais R. M. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje R. M. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad viskas prasidėjo rugpjūčio 30 d., kai grįžo po darbo į savus namus, t. y. į šeimos butą (duomenys neskelbtini). Grįžo apie 19.00 ar 20.00 val., tiksliai nepamena. Negalėjo pakliūti į namus, nes netiko nei vienas jo turimas raktas nuo buto durų. Tiksliau, savo raktų net negalėjo įkišti į spynas. Į darbą išėjo 07.00 val. iš namų, durų abi spynas užrakino tvarkingai. Duryse yra dvi spynos. Grįžus, ant viršutinės spynos akivaizdžiai matėsi sugadinimo požymiai, raktas net nelindo. Į žemesnę spyną raktas taip pat nelindo, tačiau apdraskymų nesimatė. Jis paskambino į duris, bet jo niekas neįleido, niekas neatsiliepė į skambutį. Tuo metu vaikai turėjo būti namuose, tačiau jų nebuvo, nes jie dėl vykstančių skyrybų buvo Vilniaus krizių centre. Žmona nuo liepos 21 d. turėjo būti kartu su vaikais Krizių centre. Jam niekas durų neatidarė. Jo žmona, kai jis išėjo į darbą, tikėtina, kad buvo Krizių centre. Jis paskambino į BPC ir pasakė, kad negali patekti į butą, paaiškino situaciją ir paprašė pagalbos. Jie pasakė, kad atsiųs policijos pareigūnus išsiaiškinti. Pareigūnai atvažiavo gal po 30 min., tuo metu jis buvo prie buto durų. Pareigūnams paaiškino, kad negali įeiti į savus namus, kad nelenda raktai, jog apdraskyta spyna. Atvyko du policijos pareigūnai, jie pradėjo skambinti į duris ir jas atidarė sutuoktinė. Iki tol, kol grįžo ir kol laukė pareigūnų, nuo buto nebuvo niekur nuėjęs. Iš dalies jam buvo staigmena, kad duris atidarė sutuoktinė. Tada užėjo vienas policijos pareigūnas, tada jis (R. M.) ir kitas pareigūnas. Sutuoktinė pradėjo jį stumti pro duris ir sakyti policijos pareigūnams, kad jam čia negalima. Tai išgirdęs pareigūnas pradėjo jį irgi tempti. Jis (R. M.) prašė pareigūnų pasiaiškinti tą situaciją, kad tai jo namai ir kt. Tuomet pareigūnai jo nebetempė, pradėjo aiškintis. Parodė jiems ir savo pasą, ir raktus, ir buto dokumentus, kad tai bendra jungtinė nuosavybė. Tuomet sutuoktinė išsitraukė neįsiteisėjusią skyrybų nutartį, kadangi šiuo metu vyksta skyrybos. Jo žmona turėjo tos nutarties kopiją, kad jis yra laikinai įpareigotas gyventi skyriumi, tačiau ten nenurodyta, kad negali gyventi savo bute ir naudotis savo daiktais. Tada pareigūnai vėl pradėjo jį tempti, jis su tuo nesutiko, aiškino, kad tai civilinė byla, kad tai turi vykdyti antstolė. Toje byloje antstolė buvo pateikusi prašymą išaiškinti, kaip vykdyti minėtą nutartį. Jis nesutinka su šia nutartimi, jam tai neuždraudžia naudotis savo buto dalimi, bendrauti su vaikais ir kt. Pareigūnai, kai jis viską paaiškino, išvažiavo, o jis pasiliko bute. Pareigūnai žmonai paaiškino, kad jei jie nesutaria, tegul ji eina į teismą. Tuo metu, kai jis skambino į duris, žmona su vaikais buvo namuose. Krizių centre jie turėjo būti nuo liepos 21 d. Jis prašė pareigūnų išsiaiškinti situaciją, nes žmona savavaldžiauja ir neleidžia jam patekti į butą. Jis skambino į BPC, kad jam kas nors padėtų. Paskaičius administracinio nusižengimo protokolą, jam pasidarė keista, nes jis neskambino į BPC taip vėlai, gal tai klaidingai parašyta. Viskas baigėsi tuo, kad pareigūnai jį ištempė iš buto. Kai pareigūnai išvažiavo, žmona vėl paskambino 112, pacitavo minėtą nutartį ir atvažiavę pareigūnai jį ištempė. Skambino į BPC, prašė pagalbos.
Apklausiama teismo posėdyje liudytoja J. B.-M. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. yra jos sutuoktinis, bet šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Paaiškino, kad ji su vaikais gyveno Krizių centre ir pagal teismo nutartį grįžo gyventi į namus rugpjūčio 30 d. Tai buvo apie pietus, tačiau tikslaus laiko negali pasakyti, tai buvo dienos metas. Grįžo ten gyventi pagal civilinėje byloje priimtą nutartį, kuri yra skubaus vykdymo, kad R. M. turi gyventi atskirai nuo jos ir vaikų nurodytu adresu. Į butą pateko atrakinę duris, buvo dvi spynos. Ji su vaikais buvo namuose, susitvarkė butą. Ji bijo vyro. Tą dieną pasikeitė abi buto spynas. Pasikeitė spynas, nes bijo to žmogaus agresijos ir protrūkių, kad jis nepatektų į butą. Spynas keitė įmonė. Negali pasakyti, ar buvo pakeistos spynos, ar jų šerdelės, nesupranta tokių dalykų. Spynas pakeitė tvarkingai, durys buvo tvarkingos, neatrodė, kad buvo įsilaužta. Ji su vaikais buvo namuose, tada grįžo tėtis. Tai buvo vakaras, negali pasakyti, kiek tuo metu buvo valandų. Jis skambino į duris, turbūt, daužė jas, tampė už rankenos. Nepamena, kaip į tai sureagavao: ar atsiliepė į skambutį, ar neparodė, kad yra bute. Asmuo nepateko į butą. Pamena kaip per miglą, kad lyg sakė, jog yra teismo nutartis ir ji su vaikais turi teisę saugiai gyventi tame bute. Buvo stresas, įtampa, baimė, todėl to įvykio nepamena. Durų jam neatidarė, tikrai tai žino. Atrodo, kad per duris jam sakė, kad ji yra su vaikais ir kad yra teismo nutartis, jiems leidžianti čia gyventi. Toliau ji iškvietė policiją. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, tuo pačiu metu įsibrovė ir R. Jis buvo laiptinėje, kai atvažiavo pareigūnai. Kaip suprato, buvo abipusis policijos kvietimas. Žino, kad yra kažkoks dokumentas civilinėje byloje, kurioje nurodyta, kad buvo abipusis policijos kvietimas. Pareiškimus rašo kas kartą, kai kviečia pareigūnus.
Teismas paskelbė J. B.-Malinauskienės pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. su vaikais būnant (duomenys neskelbtini), apie 22.10 val., į butą pradėjo veržtis R. M., kuris pagal 2017 m. liepos 27 d. teismo nutartį turėtų gyventi skyriumi nuo jos. Vyras kelis kartus skambino, paskui nuėjo. Apie 23.00 val., į duris vėl paskambino R. M., už durų stovėjo ir policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė R. M.. Ji policijos pareigūnų paprašė, kad jie neleistų R. M. į butą, tačiau jis įsiveržė ir nebeišėjo, konfliktą girdėjo ir nepilnametis sūnus. R. M. nevykdo įsipareigojimo gyventi skyriumi nuo jos ir vaikų (b. l. 6–7). Liudytoja patvirtino, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Paaiškino, kad nežino, kur tuo metu sutuoktinis gyveno. Laikosi tos pozicijos, kad sutuoktiniui sakė, jog ji su vaikais turi teisę ten gyventi pagal teismo nutartį. Šiuo metu su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Nemeluoja duodama paaiškinimus teismui. Ji bijo to asmens ir gali pateikti dokumentus dėl to. Asmuo yra nubaustas administracine tvarka dėl melagingo vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo, tai buvo iki šio įvykio, o ikiteisminis tyrimas dėl terorizavimo pradėtas po šio įvykio. Nutarimas yra neįsiteisėjęs, jis yra apskųstas. Nutarimas buvo apskųstas ir kažkurio mėn. 25 d. skundas buvo atmestas. Apylinkės teismas atmetė jos skundą, bet ji pateikė skundą apygardos teismui.
Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas Ž. J. parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis. Kvietimas buvo dėl to, nepamena, ar jie jau buvo išsiskyrę, kad žmona neįsileidžia į namus ir pakeitė spynas. Nuvyko pagal iškvietimą, pasitiko, berods, šis vyras, R. M.. Išsiaiškino situaciją. Pateko į butą, bendravo su žmona, išklausė abu asmenis. Atvykę bendravo su M. Vyras pareigūnus pasitiko lauke, prie laiptinės. Vyras viską paaiškino prie buto durų. Jis paaiškino, kad žmona neįsileidžia į butą. Jie priėjo prie buto durų, jos buvo tvarkingos, spynos nebuvo pažeistos. Gal dėl apgadintų spynų vyras skambino. Jie buvo prie durų ir duris atidarė moteris. Įsilaužimo požymių ant durų nebuvo. M. rodė, kad lygtais raktas nelindo į spyną, bet nepamena tiksliai. Lygtais vienas raktas atitiko apatinę spyną, o dėl kito – nepamena. Po to moteris atidarė duris. Pradžioje jie bandė su raktais atrakinti duris, kol tai darė, moteris atidarė duris. Dėl spynos realiai neišsiaiškino, nes asmenys parašė pareiškimus. Žino, kad žmona nenorėjo, kad vyras būtų tame bute. Dėl vaiko, tai nepamena. Moteris paaiškino, kodėl vyras negali būti bute, bet nepamena to. Gal dėl to, kad jie turi atskirai gyventi. Kaip ir aiškinosi dėl spynų, bet nepamena to.
Teismas paskelbė liudytojo Ž. J. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.10 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas kvietė policiją, kad šiuo adresu išlaužtos durų spynos ir asmuo negali patekti į namus. Įvykio vietoje pasitiko pranešėjas R. M. ir paaiškino, kad negali patekti Į butą. Durų spynos buvo nesugadintos. Buto duris atidarė J. B.-M., su kuria pareigūnai pradėjo aiškintis informaciją dėl jos ir R. M. santykių (buvęs vyras.). Išsiaiškinta, kad yra teismo nutartis, su kuria taip pat susipažinęs ir R. M., kurioje buvo nurodyta, kad J. M. gali gyventi su vaikais adresu (duomenys neskelbtini) skyriumi su savo buvusiu vyru. R. M. pareiškė nepasitenkinimą savo buvusios žmonos J. M. veiksmais ir jos atžvilgiu parašė pareiškimą. J. M. parašė atsakomąjį pareiškimą dėl R. M. veiksmų. Apie visą situaciją buvo pranešta VPK OVS budėtojui. Jo nurodymu reikėjo išprašyti R. M., kuris neturėjo teisės būti bute. Tačiau R. M. neišėjo iš buto, o pradėjo su pareigūnais ginčytis ir bandė įtikinti pareigūnus, kad jie neturi teisės jo išprašyti iš buto, kad jie viršija savo įgaliojimus, kelis kartus skambino į BPC, galiausiai jis susisiekė su Vilniaus OVS budėtoju. Iš pokalbio pareigūnai suprato, kad R. M. paaiškinta, kad jis turi palikti butą (b. l. 11). Liudytojas patvirtino pranešime nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad įvykio metu nebuvo išvykę, nes aiškinosi su OVS budėtoju dėl nutarties gyventi skyriumi. Buvo išėję iš buto, bet neišvyko. Grįžo į butą po kelių minučių.
Po liudytojų apklausos R. M. papildomai paaiškino, kad sutuoktinė neigia, meluoja, nepatvirtina, kad pakeitė spynas, kad viršutinė spyna buvo apdraskyta. Prašė policijos pareigūno pagalbos, nes negalėjo pakliūti į savo namus, akivaizdžiai rodė, kad negali įkišti rakto. Kur jam kreiptis pagalbos? Juk negali patekti į namus. Meluojama, kad jis beldė į duris, jis į jas skambino. Sutuoktinė su juo nekalbėjo, ji nekalbėjo, kai jis bandė patekti pirmą kartą. Gal paskambinęs pasakė kokį ne tą žodį, juk prieš tai sutuoktinės ir vaikų namuose nebuvo, o grįžęs namo negali pakliūti į namus, juto stresą. Jis nežinojo, kad ji buvo namuose. Raktas netiko nei vienai spynai. Sutuoktinė neatsiliepė į jo skambutį į duris. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie paskambino į duris ar ji pamatė juos per akutę, tada įsileido. Žinojo, kad žmona su vaikais pagal nutartį gyvena Krizių centre, ji ten jau gyveno 45 paras. Gal išsireiškė ne taip dėl išlaužtų durų, jam buvo stresas, viršutinė spyna buvo apdraskyta. Po to paaiškėjo, kad bute yra žmona ir ji pakeitė spynas. Teismo prašo panaikinti tą administracinio nusižengimo protokolą, kadangi nusižengimo nepadarė. Buvo stresinėje situacijoje, negalėjo pakliūti į namus, akivaizdžiai matėsi, kad viršutinė spyna išdraskyta. Nežinojo, kur kreiptis pagalbos, todėl ir kreipėsi į BPC. Viskas vyksta dėl jo diskriminavimo ir noro užvaldyti butą, jį sužlugdyti. Nurodė visas aplinkybes, kad nusižengimo nepadarė. P. M. yra jo atstovas, jis dalyvauja ir civilinėje byloje. Jis yra teisinį išsilavinimą turintis asmuo ir galėtų paliudyti, kad negalėjęs pakliūti į namus, jis (R. M.) paskambino jam ir jis pasakė, kad skambintų 112 dėl situacijos užfiksavimo.
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pranešėjas R. M. 2017 m. rugpjūčio 30 d. 22.17 val. pranešė Bendrajam pagalbos centrui šias aplinkybes: dienos laikotarpiu išlaužtos buto durys, apgadinta spyna, ar kažkas pateko į vidų, nežino, laukia laiptinėje (b. l. 12–13).
Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikto pranešimo garso įrašo „download_10.102.186.21_2017-08-30_22-17-27_25.00, 37067880968“ matyti, kad pranešėjas, vėliau prisistatęs R. M., nurodė operatorei, jog jam reikia pagalbos, nes buto durys išlaužtos, pasakė adresą; į operatorės klausimą, kada tai įvyko, atsakė, kad šiandien grįžo, ką tik, grįžo ir pastebėjo; į operatorės klausimą, ar jis į vidų buvo įėjęs, atsakė, jog nebuvo; į operatorės klausimą, ar kažkas pavogta, atsakė, kad sulaužyta, neatsirakina (b. l. 35).
ANK 493 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga. Šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo, aiškiai žinodamas (suvokdamas), kad nėra jokios pagalbos būtinybės, kreipiasi į Bendrąjį pagalbos centrą pagalbos.
Šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M. ir liudytojos J. B.-M. paaiškinimais bei kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad tarp jų vyksta teisminis skyrybų procesas. Įvykio dieną (2017 m. rugpjūčio 30 d.), R. M. teigimu, jis 07.00 val. išėjo į darbą iš buto (duomenys neskelbtini), turimais raktais užrakinęs dvi durų spynas, o grįžęs po darbo vakare tais pačiais raktais jau negalėjo atrakinti buto durų, pastebėjo vienos spynos apgadinimus; paskambino į duris, tačiau niekas neatsiliepė. Žinojo, kad tuo metu sutuoktinė su vaikais turėjo gyventi Vilniaus miesto krizių centre. J. B.-M. teigimu, ji su vaikais 2017 m. rugpjūčio 30 d. dienos metu grįžo į butą ir pakeitė buto durų dvi spynas, nes bijo sutuoktinio. Iš J. B.-M. paaiškinimų matyti, kad ji savo elgesį motyvuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (toliau – ir Nutartis), priimta civilinėje byloje Nr. e2-2644-897/2017 (b. l. 16–19). Šia skubiai vykdytina nutartimi R. M. (atsakovas) įpareigotas gyventi skyrium nuo J. B.-M. (ieškovės) ir nepilnamečių vaikų, gyvenančių (duomenys neskelbtini). J. B.-M. nuomone, ji, vadovaujantis Nutartimi, turi teisę gyventi minėtame bute, todėl ten grįžo. Nepaisant to, kad, vykdant minėtą nutartį antstolei B. P. buvo kilę neaiškumai (antstolė 2017 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimu kreipėsi į Nutartį priėmusį teismą dėl joje numatytos vykdymo tvarkos išaiškinimo ir galimo pakeitimo, nes ikiteisminiame tyrime dar 2017 m. balandžio 4 d. R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir gyventi adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, b. l. 36–38), teismas nagrinėjamu atveju nekvestionuoja J. B.-M. teisės iš Vilniaus miesto krizių centro grįžti į butą. Tai, kad ji su vaikais iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. gyveno ne bute, o minėtame centre, patvirtina Nutartyje nustatyta aplinkybė, kad J. B.-M. registravosi Vilniaus miesto krizių centre ir kartu su nepilnamečiais vaikais centre gyvena nuo 2017 m. liepos 20 d. (b. l. 18).
Nagrinėjamu atveju labai svarbu nustatyti, ar R. M., 2017 m. rugpjūčio 30 d. ryte išėjęs iš buto, žinojo apie tai, kad jo sutuoktinė tą dieną kartu su vaikais grįš gyventi į butą, juo labiau, pakeis durų spynas. Iš paties R. M. teismui duotų paaiškinimų matyti, kad jis šių aplinkybių nežinojo, nes buvo tikras, kad sutuoktinė su vaikais yra Vilniaus krizių centre. Be to, jis paaiškino, kad grįžęs namo, negalėjo turimais raktais atrakinti buto durų ir pastebėjo vienos spynos apgadinimo požymius. Šiuo atveju esmine aplinkybe teismas laiko tai, kad R. M., paskambinęs į duris, nesulaukė jokio atsakymo. Teismas neturi pagrindo abejoti šia R. M. nurodyta aplinkybe, kadangi teismo posėdyje apklausta J. B.-M. negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad ji, išgirdusi skambutį į duris ir pro durų akutę pamačiusi, kad prie buto durų stovi jos sutuoktinis, atsiliepė ir bendravo su sutuoktiniu. Teismas šį klausimą liudytojai pateikė kelis kartus, tačiau ši nurodė, kad šių aplinkybių gerai neatsimenanti. Taigi, esant šioms aplinkybėms: R. M. iš ryto užrakinus buto duris, o vakare grįžus ir nepavykus to padaryti, pastebėjus spynos apgadinimo požymius, niekam neatsiliepus į durų skambutį, teigti, kad R. M. nebuvo reikalinga pagalba, pagrindo nėra. Nors, R. M., skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą, iš dalies iškreipė faktines aplinkybes, t. y. nurodė, kad buto durys išlaužtos (tiek J. B.-M., tiek liudytojo Ž. J. parodymais nustatyta, kad durys nebuvo išlaužtos, tiesiog pakeistos spynos, dėl ko netiko R. M. turimi raktai), kitos jo nurodytos aplinkybės, t. y. kad į buto vidų jis nepateko, nes durys neatsirakina, yra teisingos. Be to, tai galima paaiškinti ir emocine žmogaus, patekusio į aptariamą situaciją, būsena. Be abejo, bendrai įvertinus situaciją (šalių konfliktinius santykius dėl skyrybų proceso, minėtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) būtų galima svarstyti, ar R. M. negalėjo numatyti, kad į butą per jo nebuvimo laiką galėjo grįžti jo sutuoktinė, tačiau teismo jau minėtos aplinkybės dėl negalėjimo patekti į butą su savo raktais, vienos spynos apgadinimo ir atsakymo į durų skambutį negavimas sudaro pagrindą konstatuoti tiesioginės tyčios R. M. veiksmuose nebuvimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju R. M., skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą, sąžiningai klydo dėl šio centro pagalbos būtinybės.
Atsižvelgiamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. M. veiksmuose nėra ANK 493 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal R. M. inkriminuotą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 493 straipsnio 1 dalį nutraukti, nenustačius šio administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Valerij Lauš