Civilinė byla Nr. e2-23-1054/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05047-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.6.5 

PLUNGĖS apylinkės teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 23 d.

Skuodas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei,

dalyvaujant ieškovės UAB Mano būstas Baltija atstovui advokatui Artūrui Jakselevičiui,

atsakovo R. P. atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,

trečiajam asmeniui Mindaugui Markūnui,

trečiojo asmens Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „BV“ atstovui advokato padėjėjui Eduardui Žebrauskui,

trečiųjų asmenų P. P., M. T. P. atstovui G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB Mano būstas Baltija ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „BV“, A. J., UAB ,,T“, P. M., R. G., A. G., UAB ,,AF“, V. J., A. Č., K. K., E. B., M. D., S. D., L. S., E. D., UAB ,,P.“, J. L., K. P., E. P., A. A., Š. A., J. N., M. B., J. R., B. R., A. J., A. D., P. P., M. T. P., M. M., N. P., K. P., S. P., M. P., J. S., O. S., S. S., E. S., O. O., V. A., A. N., S. S., V. P., D. P., UAB ,,GG“, V. K., L. K., J. P.-J., P. J., E. M., UAB ,,DS“, R. V. Ž, D. Ž., A. N., D. N., M. L., V. U., R. A. U., D. P., D. P., J. P., A. P..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo R. P. 153,08 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė UAB Mano Būstas Baltija suteikė atsakovui namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas ir jam taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovo įsiskolinimas yra susidaręs už per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai.

Atsakovas R. P. su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo reikalavimus atmesti. Nurodo, kad atsakovui negali kilti kokių teisių ir pareigų pagal ieškovės ir GNSB „BV“ sudarytą sutartį, kadangi atsakovas nėra šios sutarties šalis. Ieškovė nėra tinkama ieškovė byloje, kadangi ji veikia tik kaip bendrijos atstovė prieš savininkus. Ieškovė neturėjo teisės rinkti atitinkamus mokesčius byloje nagrinėjamu laikotarpiu, nes tuo klausimu nėra priimto teisės aktuose numatyto daugumos savininkų susirinkimo sprendimo. Prejudicinę reikšmę byloje turinčiu teismo sprendimu konstatuota, kad 2018 m. gruodžio 21 d. patvirtintas Bendrojo naudojimo objektų aprašas yra netikslus, dalyje negaliojantis, o jame nurodyti objektai nėra susiję su atsakovo šioje byloje asmeninės nuosavybės teise valdomu turtu.

Tretieji asmenys M. T. P. ir P. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovės ieškiniu sutinka. Nurodė, kad ta aplinkybė, jog galimai nėra bendrąja daline nuosavybe visų 80 žemės sklypų savininkams priklausančio turto arba toks turtas pradėtas, tačiau dar nebaigtas sukurti, nesuteikia atsakovui teisinio pagrindo apskritai nemokėti tikslinių įmokų kaupiamosioms lėšoms tokio turto – bendrojo naudojimo infrastruktūros, numatytos teritorijos, kurioje yra ir atsakovo žemės sklypas bei gyvenamasis namas –, detaliajame plane sukūrimui.

Trečiasis asmuo M. M. atsiliepimu nurodo, kad sutinka su trečiųjų asmenų M. T. P. ir P. P. išdėstytais argumentais.

Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį ir jo reikalavimus, ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai ieškovės atstovas nurodė, kad pagal sutartį su UAB „JB“ atsakovui buvo suteiktos paslaugos, už kurias jis nėra atsiskaitęs. Atsakovas, GNSB „BV“ kvartale įsigijęs žemės sklypą ir jame pasistatęs gyvenamąjį namą, įsipareigojo mokėti už kvartalo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Nurodė, kad atsakovui yra skaičiuojamos kaupiamosios lėšos pagal Vyriausybės nutarimą už bendros nuosavybės administravimą, atsakovas gyvena bendrijos teritorijoje. Atsakovas naudojasi bendrojo naudojimo objektais – keliu, nes atsakovas juo važiuoja iki savo namų, automatiniu kelio užtvaru, kadangi atsakovas pro jį pravažiuoja, nuotekų tinklais, nes nubėga atsakovo nuotekos, vandens įrenginiais, kadangi atsakovo nuotekos patenka į lietaus nuotekų sistemą, ir kt. –, todėl už jų priežiūrą privalo mokėti. Nurodė, kad atsakovas privalo prisidėti prie išlaidų už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir aptarnavimą pagal faktinę situaciją, kad atsakovo namas yra bendrijos teritorijoje, bendrojo naudojimo objektų aprašo gali ir nebūti, iš bendrijos steigimo dokumentų kyla jos teisė rinkti mokesčius už išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai. Nurodė, kad išlaidos visiems bendrijos teritorijos nekilnojamojo turto savininkams yra dalinamos po lygiai. Ieškovės atstovas nurodė, kad šiuo metu ne visi vandens įrenginiai, kurie buvo suplanuoti, yra įrengti. Paaiškino, kad elektros apšvietimo įrenginiai, stulpai yra įrengti visoje teritorijoje kvartalo, kvartalo lauko elektros tinklais visi naudojasi, atsakovas privalo prisidėti ir prie šių išlaidų, yra skaičiuojamas mokestis už bendrojo naudojimo elektrą. Elektros tiekimas vykdomas per bendrą skaitliuką, kuris stovi kvartalo pradžioje. Nurodė, kad bylos duomenys (antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) patvirtina, jog atsakovas naudojasi ir bendrijos lietaus nuotekų sistema, todėl atsakovas privalo prisidėti prie įrenginių priežiūros. Informavo, kad palūkanos yra skaičiuojamos 5 proc. už uždelstą laiką.

Teismo posėdžių metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas R. P. nėra sutarties su ieškove šalis, todėl neturėtų būti saistomas iš šios sutarties kylančių įsipareigojimų. Nurodė, kad ieškovė veikė neturėdama pagrindo veikti bendrijos vardu, kadangi nebuvo savininkų valios pavesti ieškovei atlikti tuos veiksmus, savininkių susirinkimų sprendimai yra pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, ieškovė turi prisiimti dėl to kylančią riziką ir nukreipti atgręžtinius reikalavimus į bendriją. Nurodė, kad šiuo atveju bendrija, įgyvendindama bendrosios nuosavybės priežiūrą, gali atskiras paslaugas pirkti, tačiau, susitarusi su trečiaisiais asmenims dėl atitinkamų paslaugų teikimo, ir turi už jas sumokėti paslaugų teikėjams, o ne atsakovas, ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų atsakovui. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) name nėra jokio bendro turto, absoliuti dauguma teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų, išskyrus galimai gatvių apšvietimo objektus, nėra susiję su atsakovo sklypu, tačiau byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad ginčo laikotarpiu gatvė, kuri veda iki atsakovo žemės sklypo, yra tamsi, nedegė nė vienas apšvietimo stulpas, atsakovas negavo tos paslaugos, už kurią turėtų mokėti, nėra įrodymų, kad atsakovas gavo gatvės apšvietimo paslaugas. Nurodė, kad visi kvartalo tinklai nėra įregistruoti nustatyta tvarka, todėl nėra galima reikalauti mokėti už daiktus, kurių teisiškai nėra, iš ne teisės nekyla teisė. Atsakovo atstovas taip pat paaiškino, kad šiuo atveju nėra aišku, kokia dalis atsakovo nuosavybėje yra imama skaičiuojant proporciją mokesčiams, atsakovas nėra jokios bendrosios dalinės nuosavybės savininkas, nėra aiškūs atsakovui skaičiuojamų mokesčių tarifai, su atsakovu nebuvo ir nėra sudarytų jokių paslaugų teikimo sutarčių. Atsakovas iki savo nuosavybės važiuoja servitutų pagrindu suformuotu keliu, kelias nėra įregistruotas Registrų centre kaip nekilnojamojo turto objektas, nėra žinoma, kas yra jo savininkas, žemė priklauso atskiriems savininkams, tie sklypai yra nurodyti detaliajame plane. Ginčo laikotarpiu kelias iki atsakovo nebuvo asfaltuotas ir įrengtas, atsakovas važiuodavo lauko keliuku. Nurodė, kad byloje trečiojo asmens pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad būtent ginčo laikotarpiu atsakovas naudojosi bendrijos lietaus nuotekų sistema, be to, nėra aišku, kokią konkrečiai iš atsakovo reikalaujamos priteisti skolos dalį sudaro mokesčiai už naudojimąsi lietaus nuotekų sistemos bendrojo naudojimo objektai. Atsakovo atstovas teismo prašė taikyti contra spoliatorem prezumpciją, kadangi ieškovė teismui nepateikė papildomų įrodymų dėl reikalaujamos priteisti skolos.

Trečiasis asmuo M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 metais įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kvartale, domėjosi teritorijos specialiosiomis sąlygomis, detaliojo plano sprendiniais ir reikalavimais, tikėjosi, kad kvartalui plečiantis ir nauji savininkai atsakingai vykdys detaliojo plano sprendinius, sužinojo, jog kvartale veikia bendrija. Nurodė, kad šiuo metu yra GNSB „BV“ valdybos narys. Nurodė, kad detaliajame plane buvo numatyta, jog kvartalas bus pilnai tvarkomas centralizuotai. Paaiškino, kad dalis detaliajame plane numatytų įrengti kvartale įrenginių nebuvo įrengti, kadangi vystytojas UAB „B“ bankrutavo – nuotekų valymo įrenginys buvo įrengtas tik 1, turėjo būti įrengti 3 vandens gręžiniai, tačiau tebuvo įrengtas 1 gręžinys, dujų įvadai nebuvo išvedžioti iki visų sklypų. Šiuo metu namų kvartale yra daugiau, nei esami valymo įrenginiai ir vandens gręžiniai galėtų aptarnauti, tačiau bendrija deda visas pastangas, kad tinkamai prižiūrėtų esamus įrenginius. Nurodė, kad kvartalo bendro naudojimo elektra yra skaičiuojama, kuri sunaudojama bendro naudojimo kelio apšvietimo, siurblinės, vandens, kanalizacijos objektams.

Trečiojo asmens Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „BV“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinio reikalavimus, mano, kad jie yra pagrįsti. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas naudojasi bendrijos bendrojo naudojimo objektais, todėl atsakovas privalo mokėti už jų priežiūrą ir išlaikymą.

Trečiųjų asmenų P. P., M. T. P. atstovui G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo atveju byloje neturi būti taikoma prejudicija, teismas nėra įpareigotas vadovautis kitų teismų pateiktais išaiškinimais. Nurodė, kad šioje byloje yra viešojo intereso požymių. Nurodė, kad Statybos įstatymo nuostatos nesuteikė teisės atsakovui įsirengti vietinių įrenginių, kai detaliuoju planu buvo numatyta, kad bendrijos teritorijos gyventojai jungsis prie centralizuotų įrenginių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys netenkinamas.

Šioje byloje kilo šalių ginčas dėl atsakovo R. P. pareigos finansiškai prisidėti prie išlaidų bendrojo naudojimo objektų GNSB „BV“ teritorijoje išlaikymui.

Teismui yra pateikti ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 153,08 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuos reikalavimus ieškovė kildina iš teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, bendraturčių teises ir pareigas išlaikant bendrąją dalinę nuosavybę (bendrojo naudojimo objektus) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis ir 4.84 straipsnio 9 dalis, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)). Nurodo, kad ieškovė veikia 2008 m. spalio 21 d. tarp UAB „JB“ ir GNSB „BV“ sudarytos sutarties Nr. 08-10-236, kurią pakeitė 2014 m. vasario 1 d. sutartis Nr. JRB-SUT-14-000006, pagrindu ir suteikė atsakovui namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovo įsiskolinimas yra susidaręs už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. priskaičiuotus mokesčius. Atsakovas nurodo, kad nėra GNSB „BV“ narys bei jokio turto, esančio ginčo teritorijoje, bendraturtis, taip pat jis nėra prisiėmęs įsipareigojimų kokį nors bendrą turtą sukurti ar įsigyti, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo kalbėti apie bendrąją nuosavybę ir bendraturčių pareigas jos išlaikymui, priežiūrai ar eksploatavimui, ieškovė neturėjo teisės rinkti atitinkamus mokesčius byloje nagrinėjamu laikotarpiu, tuo klausimu nėra priimto teisės aktuose numatyto daugumos savininkų susirinkimo sprendimo. Atsakovas taip pat nurodo, kad šiuo atveju nėra aišku, kokia dalis atsakovo nuosavybėje yra imama skaičiuojant proporciją mokesčiams, nėra aiškūs atsakovui skaičiuojamų mokesčių tarifai, su atsakovu nebuvo ir nėra sudarytų jokių paslaugų teikimo sutarčių.

Akcentuotina tai, kad ieškovės reikalavimai atsakovui yra kildinami iš konkrečiu ieškovės nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., galimai susidariusios atsakovo skolos ieškovei. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. ir teismas vertina tik šiuo aktualiu ginčo laikotarpiu nustatytas aplinkybes.

Pažymėtina, jog bendrosios nuosavybės teisę ir bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos nustato ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pastariesiems teisiniams santykiams reglamentuoti skirti CK 4.81 – 4.85 straipsniai. Tačiau nurodytos teisės normos nereglamentuoja teisinių santykių dėl gyvenamųjų namų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdo steigiant bendriją, šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, bendrijai priklausančių pastatų savininkų – bendrijos narių – teises ir pareigas, žemės sklypų savininkų, neturinčių jokių statinių ar turinčių statinių, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nors Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų (toliau – DGNSBĮ) 1 straipsnyje nustatyta, kad jis reglamentuoja daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą bei daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą, dėl gyvenamųjų namų statybos bendrijos veiklos panašumo į daugiabučių namų savininkų bendriją šio įstatymo nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir apibrėžiant gyvenamųjų namų statybos bendrijos veikloje atsirandančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013).

Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad DGNSBĮ gali būti taikomas gyvenamųjų namų savininkų bendrijai, nepriklausomai nuo to, ar visi bendrijos teritorijoje esantys žemės sklypų savininkai turi gyvenamąjį namą, tačiau turi būti nustatytos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, jog ginčo santykiai patenka į šio įstatymo reglamentavimo sritį.

DGNSBĮ 1 straipsnyje įtvirtinta, kad: šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas (1 dalis); šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką (2 dalis); šis įstatymas taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai (3 dalis).

DGNSBĮ 2 straipsnyje pateiktos įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžtys, pagal kurias, be kita ko: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (4 dalis); gyvenamasis namas – pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos (9 dalis); kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais (10 dalis); vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (15 dalies 4 punktas); bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (15 dalies 5 punktas).

CK 4.76 straipsnis reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ši norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, bei konstatuota, kad tol, kol naujo (padalyto) sklypo savininkas netampa bendrijos nariu arba nebūdamas bendrijos nariu nekompensuoja už bendrijos narių lėšomis sukurtą infrastruktūrą, tol jis netampa tokios infrastruktūros bendraturtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013). Taigi savininko, nesančio gyvenamųjų namų savininkų bendrijos nariu, piniginės prievolės bendrijai gali atsirasti skirtingais pagrindais – buvimo tam tikrų nuosavybės objektų bendraturčiu arba naudojimosi kitiems asmenims priklausančiais nuosavybės teisės objektais pagrindu.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad daikto (turto) savininko (bendraturčio) ir ne savininko, besinaudojančio tuo kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (turtu), teisės ir pareigos, susijusios su tuos daiktu (turtu), nėra tapačios, reglamentuojamos skirtingų materialiosios teisės normų. Esant šalių ginčui dėl aplinkybės, ar bendrojo naudojimo objektai atsakovui (ne) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, šios aplinkybės nustatymas turi esminę reikšmę ginčijamam teisinių santykių kvalifikavimui ir ginčui išspręsti taikytinų materialiųjų teisės normų nustatymui. Aplinkybės, kad bendrojo naudojimo objektai atsakovui nepriklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatymas lemtų išvadą, jog ginčo santykiai nekvalifikuotini kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, išlaikymu ir priežiūra, ir ginčo santykių nereguliuoja CK 4.76 straipsnis bei DGNSBĮ normos, kurie reglamentuoja teisinius santykius tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020).

Byloje nustatyta, kad gyvenvietė (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone buvo vystoma detaliojo teritorijų planavimo dokumentais ir procedūromis. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pritarta UAB „B.“ žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, pagrindinės žemės sklypų paskirties keitimui, padalijimui į sklypus, taip pat patvirtintas minėtų žemės sklypų detalusis planas (planavimo tikslas – žemės sklypų naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos) žemę, privačioms namų valdoms išdėstyti, žemės sklypų padalinimas į sklypus). Detaliojo planavimo dokumentuose nurodyti infrastruktūros projektavimo duomenys. 2007 m. balandžio 4 d. Klaipėdos rajono savivaldybė išdavė statybos leidimą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų, elektros tinklų, dujotiekio tinklų, priešgaisrinio rezervuaro, vidaus kelio 80 gyvenamųjų namų statybos kvartalui.

Tarp Bendrijos „BV“ ir UAB „JB“ (dabar ieškovė UAB Mano būstas Baltija) 2014 m. vasario 1 d. sudaryta sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią (3.1 punktas) UAB „JB“ (dabar ieškovė UAB Mano būstas Baltija) (administratorė) įsipareigojo teikti gyvenvietės teritorijoje esančių namų ir / ar žemės sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas, o savininkai įsipareigojo susimokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 1.2.1 punkte nurodyta, kad gyvenvietė – apie 40 ha teritorija, esanti Pajūrio regioninio parko apsauginėje zonoje (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., kartu su joje pastatytais individualiais gyvenamaisiais namais, nuosavybės teise priklausančiais atskiriems savininkams. Taigi bendrija 2014 m. vasario 1 d. sutartimi perdavė UAB „JB“ (ieškovei UAB Mano būstas Baltija) bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitų komunalinių paslaugų administravimą ir mokesčių už šias paslaugas surinkimą iš 40 ha teritorijos, esančios Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) k. ((duomenys neskelbtini) kvartalas), atskirų žemės sklypų ir individualių gyvenamųjų namų savininkų.

Trečiasis asmuo GNSB „BV“ 2020 m. sausio 30 d. raštu teismui pateikė atsakovės GNSB „BV“ 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu 2 darbotvarkės klausimu „Bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimas“ patvirtinto atsakovės GNSB „BV“ bendrojo naudojimo objektų aprašo (toliau – Aprašas) kopiją, kuriame nurodyta, kad bendrijos bendrojo naudojimo objektais yra: „Keliai“, „Vandentiekio sistema“, „Vandentiekio gręžinys“, „Nuotekų šalinimo sistema“, „Nuotekų valymo įrenginys“, „Dujotiekio tinklai“, „Elektros sistema“, „Kvartalo elektros lauko tinklai“, „Lietaus nuotekų tinklai“, „Kitos“ (Asfaltuotos gatvės, gelžbetonio borteliai) („Techniniai rodikliai“: „Asfaltuotos gatvės, gelžbetonio borteliai“), „energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniai ir įrenginiai“ (Kelio užtvaras“) ir, kad su visais nurodytais bendrojo naudojimo objektais yra susiję „Visi sklypų savininkai“ (įrašas aprašo stulpelyje „Su bendrosiomis konstrukcijomis susiję pastato/sklypo savininkai (adresas, sklypo unikalus Nr.). Aprašo pradžioje esančioje grafoje „Bendrieji rodikliai“ nurodyta: „Sklypų skaičius 80 vnt.“ 

Akcentuotina tai, kad įsiteisėjusiu 2022 m. lapkričio 17 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas iš dalies negaliojančiu nuo priėmimo momento – nuo 2018 m. gruodžio 21d. atsakovės GNSB ,,BV“ narių visuotinio susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu „Bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimas“, kuriuo nutarta „Patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą“, pripažįstant negaliojančiomis GNSB „BV“ bendrojo naudojimo objektų aprašo nuostatas, kad su apraše nurodytais bendrojo naudojimo objektais: „Vandentiekio sistema“, „Vandentiekio gręžinys“, „Nuotekų šalinimo sistema“, „Nuotekų valymo įrenginys“, „Dujotiekio tinklai“, „Elektros sistema“, „Kvartalo elektros lauko tinklai“ (išskyrus šio objekto techniniuose rodikliuose nurodytą lauko apšvietimą – šviestuvus, apšvietimo stiebus, apšvietimo kabelines linijas) ir „Lietaus nuotekų tinklai“ yra susiję „Visi sklypų savininkai“. Pažymėtina, jog teismo sprendimas yra vientisas teismo procesinis dokumentas, todėl visose teismo sprendimo dalyse (įžanginėje, aprašomojoje, motyvuojamojoje ir rezoliucinėje) padarytos išvados, motyvai turi teisinę reikšmę. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad įsiteisėjusio 2022 m. lapkričio 17 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes, konstatavo, kad neginčijamai nustatyta, jog teritorijos (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingalės sen., Klaipėdos raj., detaliajame plane numatyta inžinerinė infrastruktūra nėra pilnai įgyvendinta, t. y. įrengti vandentiekio ir nuotekų įrenginiai yra nepakankamo pajėgumo ir neatitinka plane nustatytų techninių reikalavimų, todėl nėra pajėgūs aptarnauti visus gyvenvietės 80 žemės sklypus, patvirtintas teritorijos detalusis planas nebuvo pilnai įgyvendintas, kadangi gyvenvietę vysčiusi (tinklų ir kelių tiesimą organizavusi) ir sklypus su namais ar be namų pardavimą vykdžiusi bendrovė – UAB „B.“ bankrutavo (teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009 m. rugpjūčio 22 d., išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2016 m. kovo 29 d.). Sprendime taip pat konstatuota, kad dalis kvartalo gyventojų yra neprisijungę prie bendrijos administruojamų inžinerinių tinklų, atsakovas R. P. įsirengė vietinius tinklus savo sklype, (duomenys neskelbtini) kvartalo 80 žemės sklypų savininkai turėjo teisę pasirinkti, ar jie naudosis esamo techninio pajėgumo komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius tinklus, su Apraše nurodytais inžineriniais tinklais yra susiję tik tie (duomenys neskelbtini) k. statybos kvartalo žemės sklypų su gyvenamaisiais namais savininkai, kurie yra prie jų prisijungę ir jais naudojasi, o ne visi toje teritorijoje esantys 80 žemės sklypų savininkai, kaip nurodyta Apraše. Šie Tauragės apylinkės teismo sprendimo išaiškinimai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas).

Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad atsakovas R. P. 2018 m. gegužės 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš UAB „T.“ asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą adresu Gubojų 1, (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos raj., kuriame 2019 m. vasario 19 d. pastatė gyvenamąjį namą (2020 m. sausio 17 d. atsakovo prašymo priedai). Šis atsakovo nekilnojamasis turtas yra teritorijoje, kurioje 2008 metais įsteigta Bendrija „BV“. Bendrija „BV“ ir jos įstatai įregistruoti 2008 m. rugpjūčio 27 d. VĮ Registrų centro duomenimis, 2018 m. spalio 3 d. įregistruoti 2018 m. balandžio 8 d. patvirtinti nauji bendrijos įstatai ir bendrijos pavadinimas pakeistas į GNSB „BV“. Iš GNSB „BV“ narių sąrašo nustatyta, kad šioje bendrijoje yra 12 narių (2020 m. rugpjūčio 4 d. GNSB „BV“ rašto priedas). Atsakovas R. P. nėra trečiojo asmens GNSB „BV“ narys. Byloje nustatyta, kad atsakovui R. P. įsigyjant sklypą (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje iš UAB „T.“ kartu nebuvo įsigyti bendrojo naudojimo objektai ar jų dalys (teritorijoje esantys inžineriniai tinklai ir esanti infrastruktūra). Pagal sklypo 2018 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį nėra numatyta, jog kartu įsigyjami ir bendrojo naudojimo objektai ar jų dalys. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas R. P., būdamas žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos raj., kuriame 2019 m. vasario 19 d. pastatė gyvenamąjį namą, savininku, neturi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų nei su ieškove, nei su kitais bendrijos nariais, jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas. Atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.) buvo pastatytas gyvenamasis namas su vietiniu centriniu šildymu, vietiniu vandentiekiu, vietiniu nuotekų šalinimu. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog bendrija ir atsakovas buvo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo santykius reguliuoja CK 4.76 straipsnis ir DGNSBĮ normos, todėl jų pagrindu negali atsirasti atsakovo prievolės ieškovei ar bendrijai. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas yra įsipareigojęs mokėti GNSB „BV“ nustatytą mokestį, vykdyti bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimus, išlaikyti bendrijos turtą.

Pažymėtina, jog žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininko (ne bendrijos nario ir ne bendrojo naudojimo objektų bendraturčio) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), tačiau jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis. Nesant tokių apskaičiavimų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties. Akcentuotina ir tai, kad vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai taip pat nėra pakankamas įrodymas bendrijos reikalavimo teisės dydžiui pagrįsti. Tam būtini įrodymai, pagrindžiantys konkrečias ne bendrijos nariui suteiktas paslaugas arba bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų, kuriais ne bendrijos narys naudojasi, priežiūrai, išlaikymui. Teismo posėdžio metu paprašius ieškovės atstovo nurodyti ir detalizuoti, su kuriais konkrečiai bendro naudojimo objektais yra susijęs atsakovo R. P. žemės sklypas ir gyvenamasis namas, kuriais bendrojo naudojimo objektais atsakovas naudojosi ginčo laikotarpiu, ieškovės atstovas paaiškino, jog su keliu, nes atsakovas juo važiuoja iki savo namų, automatiniu kelio užtvaru, kadangi atsakovas pro jį pravažiuoja, nuotekų tinklais, nes nubėga atsakovo nuotekos, vandens įrenginiais, kadangi atsakovo nuotekos patenka į lietaus nuotekų sistemą, ir kt. Pažymėtina, jog, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas ginčo laikotarpiu naudojosi bendrijos bendrojo naudojimo objektais – nuotekų tinklais, vandens įrenginiais. Trečiasis asmuo GNSB „BV“ teismui 2023 m. rugpjūčio 2 d. raštu pateikė antstolės V. D. 2023 m. liepos 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, trečiojo asmens teigimu, užfiksuota, kad atsakovas naudojasi kvartalo lietaus nuotekų sistema (vamzdynais), valymo įrenginiais, tačiau, teismo vertinimu, šis rašytinis įrodymas nepatvirtina, kad būtent byloje aktualiu ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., atsakovas R. P. naudojosi bendrijos lietaus nuotekų sistema ir valymo įrenginiais, kadangi antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės, buvusios jų fiksavimo momentu, t. y. 2023 m. liepos 25 d. Byloje nėra įrodymų ir ieškovė jų nepateikė, kad atsakovo nuotekos būtent ginčo laikotarpiu nubėgo bendrais nuotekų tinklais ar atsakovo nuotekos pateko į bendrą lietaus nuotekų sistemą. Šiuo atveju įsiteisėjusiu 2022 m. lapkričio 17 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu nustatytas prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad atsakovas R. P. ir dalis kitų (duomenys neskelbtini) kvartalo naudotojų (bendrijos pirmininkas nurodė, kad tokių yra apie 6-7) nesinaudojo ir nėra susiję su Apraše nurodytais bendrojo naudojimo objektais: „Vandentiekio sistema“, „Vandentiekio gręžinys“, „Nuotekų valymo įrenginys“, „Dujotiekio tinklai“. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo R. P. žemės sklypas ir gyvenamasis namas ginčo laikotarpiu buvo susiję su šiais bendrojo naudojimo objektais, atsakovas jais naudojosi ir privalėjo mokėti už jų priežiūrą bei išlaikymą, taip pat mokėti kaupiamąsias lėšas šių objektų atnaujinimui. CK 4.82 straipsnio 4 dalis pareigą kaupti lėšas aiškiai sieja su savininko turima bendrąja daline nuosavybe, kuriai ir kaupiamos šios lėšos. Byloje nesant duomenų apie kokią nors atsakovo turimą ar turėtą bendrąją dalinę nuosavybę, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas ginčo laikotarpiu turėjo pareigą kaupti lėšas pas ieškovę ar bendriją kažkokio jam nepriklausančio turto atnaujinimui. Kitaip atsakovas būtų priverstas kaupti lėšas kitiems asmenims priklausančio turto atnaujinimui, kas būtų akivaizdus tokio turto savininkų nepagrįstas praturtėjimas.

Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas naudojasi bendrojo naudojimo keliu, nes juo važiuoja iki savo namų, automatiniu kelio užtvaru, tačiau šiuo atveju nėra aišku, kokius konkrečiai mokesčius už šių objektų priežiūrą, kaupiamąsias lėšas atnaujinimui ir pan. ieškovė atsakovui skaičiuoja – ieškovė teismui pateiktose sąskaitose atskirai neišskiria ir nedetalizuoja mokesčio už kelio ir kelio atitvaro priežiūrą. Ieškovės byloje pateiktų atsakovui išrašytų sąskaitų duomenimis, matyti, kad ginčo laikotarpiu mokesčiai yra skaičiuojami už administravimą, bendrą apšvietimą, eksploataciją, kaupiamąsias lėšas, privalomąsias kaupiamąsias lėšas namo atnaujinimui. Teismo posėdžio metu buvo prašyta ieškovės atstovo pateikti papildomą sąskaitų detalizaciją, nurodant, kokie mokesčiai konkrečiai yra skaičiuojami už atsakovo naudojimąsi keliu ir automatiniu kelio užtvaru, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti. Byloje nėra ir įrodymų, kad kelias, kuriuo atsakovas važiuoja iki savo namų, apskritai yra įrengtas ir teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tokių įrodymų ieškovė teismui nepateikė. Iš 2019 m. vasario 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovo R. P. žemės sklypo naudai yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas). Kaip paaiškino atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovas iki savo namų ir patenka važiuodamas būtent nustatytų servitutų pagrindu suformuotu keliu. Kaip matyti iš byloje esančio Detaliojo plano, kuriuo suformuotas kvartalas, atsakovo žemės sklypas šių servitutų atžvilgiu viešpatauja visų iki jo žemės sklypo esančių privačių žemės sklypų atžvilgiu ir tai reiškia, kad atsakovui teisę pateikti šiuo keliu į savo žemės sklypą suteikia turima daiktinė teisė. Teismo vertinimu, šiuo atveju bendrojo naudojimo objektas, kuris galėtų būti laikomas susijusiu su atsakovo žemės sklypu ir gyvenamuoju namu, yra gatvės apšvietimo įrenginiai, tačiau iš ieškovės pateiktų sąskaitų negalima identifikuoti, ar mokestis yra apskaičiuotas tik už gatvių apšvietimą, ar ir už kitų bendrijos teritorijoje esančių įrenginių sunaudojamą elektros energiją (nuotekų valymo įrenginiai, vandentiekio siurbliai, kelio užtvaras ir t.t.). Ieškovė teismui nepateikė detalizacijos dėl atsakovui išrašytose ginčo laikotarpiu sąskaitose nurodomų mokesčių dydžių apskaičiavimo. Iš ieškovės teismui pateiktų sąskaitų nėra aišku ir kokia konkreti dalis atsakovo nuosavybėje imama proporcijai apskaičiuoti skaičiuojant mokesčius. Kaip paaiškino ieškovės atstovas teismo posėdyje, elektros apšvietimo įrenginiai, stulpai yra įrengti visoje teritorijoje kvartalo, yra skaičiuojamas mokestis už bendrojo naudojimo elektrą, elektros tiekimas vykdomas per bendrą skaitliuką, kuris stovi kvartalo pradžioje. Iš šių paaiškinimų galima suprasti, kad mokestis už bendrojo naudojimo elektrą apima visų bendrijos teritorijoje esančių įrenginių, tarp jų ir tų, su kuriais atsakovo žemės sklypas ir gyvenamasis namas nėra susiję, sunaudojamą elektros energiją, o tokiu būdu skaičiuoti mokestį už gatvių apšvietimą nėra pagrįsta ir teisinga. Teismo vertinimu, ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato – turėjo galimybę pateikti teismui papildomus rašytinius įrodymus (sąskaitų detalizaciją), tam, kad įrodytų ir tinkamai pagrįstų ieškovės nurodomas aplinkybes, tačiau to nepadarė, todėl yra pagrindas vadovautis contra spoliatorem prezumpcija, kuri reiškia, kad šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad nei ieškovė, nei GNSB „BV“ nėra sudariusios su atsakovu jokių paslaugų teikimo sutarčių, tokių duomenų byloje nėra pateikta. Byloje nėra ir įrodymų, kad konkrečiai atsakovui ginčo laikotarpiu ieškovės ar bendrijos buvo suteiktos kokios nors paslaugos, už kurias jis turėtų mokėti. Mokėjimo pranešimuose ieškovė nurodo, kad atsakovas turi mokėti palūkanas už pradelstą mokėjimą, tačiau šiuo atveju nenustatyta atsakovo pareiga mokėti ieškovei kokius nors mokėjimus, taigi nėra pagrindo ir ieškovės naudai skaičiuoti palūkanas už pradelstus mokėjimus. 

Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšto ieškinio dalyku nurodytas reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą vadovaujantis GNSB „BV“ narių susirinkimų sprendimais. Ieškinyje ieškovės aiškiai nėra išskirta, kokiais GNSB „BV“ patvirtintais aktais vadovaujantis yra apskaičiuoti kaupiamųjų lėšų ir kiti įkainiai, tačiau 2021 m. balandžio 29 d. civilinėje byloje įvykusio teismo posėdžio metu trečiojo asmens GNSB „BV“ atstovas patvirtino, kad įkainiai yra patvirtinti 2016 m. spalio 30 d. bei 2018 m. gruodžio 21 d. bendrijos narių susirinkimuose priimtais nutarimais. 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo protokolo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas – „administracinį ir eksploatacinį mokestį surinkti „JB“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio l d.“. Taip pat šio 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo protokolo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo nustatytas 5,00 Eur dydžio kaupimo lėšų dydis nuo objekto. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento bendrijos 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo sprendimas protokolo pirmuoju klausimu dėl kaupiamųjų lėšų. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento bendrijos 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo sprendimas antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta „administracinį ir eksploatacinį mokestį surinkti „JB“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio l d.“ Įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento 2018 m. gruodžio 21 d. GNSB „BV“ narių visuotinio susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu „Įmokų (kaupiamųjų lėšų) tarifo tvirtinimas“ priimtas sprendimas, kuriuo nutarta, kad „bendrojo naudojimo objektams nustatomas 5,00 Eur mokesčio tarifas, mokamas kiekvieną mėnesį visų sklypų savininkų“) ir antruoju darbotvarkės klausimu „Bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimas“ priimtas sprendimas, kuriuo nutarta „patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą“. Taigi šiuo atveju pripažintina, kad nėra galiojančių GNSB „BV“ visuotinių narių susirinkimuose priimtų sprendimų ieškovės reikalavimo teisės dydžiui pagrįsti. Minėta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo panaikintas trečiojo asmens GNSB „BV“ narių sprendimas, kurio pagrindu nutarta sudaryti su ieškove sutartį, iš kurios ieškovė kildina savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu šioje byloje. Teismas šį sprendimą panaikino nuo jo priėmimo momento, t. y. nuo 2016 m. spalio 30 d. Šioje byloje ieškovė prašo iš atsakovo priteisti skolą, kuri susidarė ieškovei veikiant pagal minėtą sutartį laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Taigi, ieškovė neturėjo teisės rinkti atitinkamus mokesčius šioje byloje nagrinėjamu ginčo laikotarpiu, nes tuo klausimu nebuvo priimto teisės aktuose numatyto daugumos savininkų susirinkimo sprendimo deleguoti atitinkamų bendrijos kompetencijai priklausančių funkcijų vykdymą ieškovei. Šios aplinkybės rodo ir tai, kad ieškovė apskritai neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimus atsakovui, kildinamus iš laikotarpio nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Minėta, jog nėra duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo ar yra sudarytos sutartys dėl paslaugų teikimo.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytų nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų atsakovui pagrįstumo, todėl teismas laiko, jog ieškovės reikalavimai dėl 153,08 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo yra nepagrįsti ir netenkinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovės ieškinį atmetus, atsakovo naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 1800 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai. Atsakovo pateiktos turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio. Pagal atsakovo atstovo pateiktą išlaidų detalizavimą advokato nustatytas užmokestis už suteiktas teisines paslaugas atitinka bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimas užtruko ilgai, atsakovo atstovas dalyvavo eilėje teismo posėdžių, teikė atsiliepimus, įrodymus, prašymus, nuomones, kitus procesinius dokumentus, atsakovo ir jo atstovo elgesys proceso metu buvo tinkamas, todėl teismas jų mažinti neturi pagrindo.

 Iš ieškovės taip pat priteistinos teisme turėtos 6,64 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB Mano būstas Baltija, juridinio asmens kodas 140514359, atsakovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1800,00 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB Mano būstas Baltija, juridinio asmens kodas 140514359, valstybei 6,64 Eur (šeši eurai ir šešiasdešimt keturi euro centai) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė