Baudžiamoji byla Nr. 1-100-1058/2023

Teismo procesinis Nr. 1-01-1-29693-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei, Simonai Andrijauskaitei, Donatai Leščiuvienei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,

kaltinamajai L. L. ir jos gynėjai advokatei Svetlanai Proninai,

nukentėjusiajam T. S. (T. S.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, kurios faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, paskiriant galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kuriai kaltinamajame akte pareikštas pradinis kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir prokurorės pakeistas į kaltinimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

L. L., kartu su mažiausiai vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, veikdama neapibrėžta tyčia, turint tikslą įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2018 m. vasario mėnesį, susipažinusi su T. S. programėlėje „WhatsApp“ teikė žinomai melagingą informaciją apie realiai neegzistuojančios merginos „K. S.“ sunkią sveikatos būklę, t. y. gydymą (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl blužnies, širdies operacijų, už kurios gydymą T. S. sumokėjo banko pavedimais: 2018 m. kovo 22 d. pervesdamas 5 000 EUR sumą ir 2018 m. balandžio 20 d. 10 370 EUR sumą, į L. L. priklausančią AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo T. S. priklausantį didelės vertės turtą, t. y. 15 370 EUR sumą.

Kaltinamoji L. L. teisiamajame posėdyje savo kaltės nei dėl vieno iš pareikštų kaltinimų nepripažino, parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, su juo nebendravo. Programėlių, kurios aprašytos kaltinime, nežino. Pinigus gavo į savo bako sąskaitą, paskirtyje buvo nurodyta, kad pinigai skirti jai, nurodytas jos vardas ir pavardė. Asmeniškai jos T. S. pinigų jam grąžinti neprašė, su kuo jis bendravo ir kodėl ji turėtų pinigus jam grąžinti, nežino. Ji buvo sutikusi grąžinti tuos pinigus nukentėjusiajam, bet advokatė pasakė, kad jis nieko neprašo, todėl nereikia grąžinti. Atsakyti į teismo ir proceso dalyvių klausimus atsisakė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 10 d. ir 2019 m. sausio 10 d. duoti parodymai, kur kaltinamoji nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. maždaug vasario – kovo mėnesiais, jai į sąskaitą buvo atsiųsti pinigai, kelios didelės sumos, bendrai apie 15 000 EUR. Tai pamatė, kai nuėjo nusiimti stipendiją. Nesidomėjo iš kur gauti pinigai ir kas juos pervedė, juos išsigrynino ir išleido. T. S. nepažįsta. Jokiuose pažinčių internetiniuose portaluose šių metų vasario – kovo mėnesiais, nei susirašinėjo, nei susipažino su jokiu vyru, apskritai tokiuose portaluose nesusirašinėja. Kam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini) nežino, gal kam nors iš šeimos narių. Kokiu telefono numeriu naudojosi 2018 m. vasario mėnesį, neprisimena, bet paskutiniu metu nuo gegužės – balandžio mėnesio, naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi ir kiti šeimos nariai. Daug kam davė savo sąskaitos numerį, bet tiksliai nepamena kam, nes davė ir universitete, ir parduotuvėse ir šeimos nariams, draugams. J. K. ir I. nepažįsta, tarp pažįstamų tokių nėra. H. L. yra jos brolis, koks jo telefono numeris neprisimena. Neprisimena, ar brolis 2017 m. pabaigoje leido jai naudotis jo MRT SIM kortele, ji galimai galėjo naudotis, bet galėjo ir kiti šeimos nariai. Brolis 2018 m. pradžioje buvo užsienyje. 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pavasarį ji gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, bet labai trumpai, vieną dieną, jai (duomenys neskelbtini), vėliau gydymą tęsė namuose. Neturėjo jokio tikslo ką nors apgaudinėti, pinigus galvojo, kad gauna kaip materialinę paramą nuo valstybės arba iš kitų šeimos draugų, kadangi yra iš daugiavaikės šeimos – šeimoje yra (duomenys neskelbtini) vaikai, turi sergančią, nedirbančią motiną. Jeigu pinigai, kurie buvo pervesti į jos banko sąskaitą, buvo sumokėti su tikslu, kad ateityje turės juos grąžinti, sutinka juos grąžinti dalimis savininkui, tačiau T. S. nei su ja, nei su jos gynėja dėl to nebuvo susisiekęs (2 t., b. 1. 167, 169).

Nukentėjusysis T. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad palaiko visus savo anksčiau duotus parodymus ir civilinio ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad L. L. apgavystės būdu iš jo išviliojo didelę pinigų sumą. Su ja susipažino pažinčių portale, per pažinčių svetainę jai nepatiko bendrauti, todėl toliau bendravo per „WhatsApp”. Paskui sužinojo, kad mergina ligoninėje, nusprendė nusiųsti pinigų, kad žmogų paremti ir palaikyti sunkioje situacijoje. Paskui prasidėjo vaidyba, visas susirašinėjimas yra byloje. Jis susisiekė su taip vadinama medicinos sesele, kurios pasakojimas sutapo su K., sakė, kad buvo avarija, kad žmogus guli ligoninėje, kad buvo daroma operacija – viskas sutapo. Medicinos seselė perdavė L. L., kuri nebandė slėpti savo asmenybės, telefono numerį. Jis suprato, kad pas K. ateina L., kurios sesuo kartu su K. kartu guli palatoje ir padeda K.. Paskui sužinojo, kad L. L. renka pinigus reikalingai K. blužnies operacijai, nes buvo kritiška būklė. Taip sakė K., kurią vaidino pati L. L., duodama suprasti, kad padėtis labai bloga. Visai tai vaidybai tikrovės priduodavo tai, kad medicinos sesuo, su kuria kalbėjo telefonu, apibūdindavo viską realistiškai, o jei ir buvo kažkokių abejonių pradžioje, tai paskui suprato, kad iš tikrųjų tokia yra L. L., nes yra jos banko sąskaita. Manė, kad žmogui reikia pagalbos, kad pagrindo apgavystei nėra. Viskas buvo realu: tikras ligoninės adresas, palata. Jis pervedė pinigus, pavedimo paskirties nenurodė. Po to jam pasakė, kad operacija merginai buvo padaryta. Paskui kartais bendravo ir su K., norėjo palaikyti. Iš K. suprato, kad jai buvo labai sudėtinga morališkai ir fiziškai. Kai jau viskas gerėjo, atsirasdavo kitų problemų, kad širdis silpna, kad reikia širdies operacijos. Jis paėmė paskolą, kad galėtų kuo daugiau padėti. Dar ir siuntinį buvo nusiuntęs gimtadienio proga, jį gavusi K. išvardijo sudedamąsias dalis, atrodė viskas tikra. Vėliau socialių tinklų nuotraukose matė L. seserį A., apsirengusią jo atsiųstais rūbais. Po antro pinigų pervedimo prasidėjo nesąmonės. Jis nusipirko bilietą į Lietuvą, o K. parašė, kad pabėgo iš ligoninės, nors jos būklė buvo dar bloga. Jam pasirodė keista, bet pinigai jau buvo pervesti. Kai atvyko, nuėjo į jos nurodyta gyvenamą namą, į ligoninę ir viskas paaiškėjo. Kitą dieną parašė pareiškimą policijoje. Tą vakarą I. telefonas buvo išjungtas, K. negalėjo prisiskambinti, bet prisiskambino L., į jos abonentą, iš kurio jam buvo atsiųsta žinutė su L. duomenimis. Iš L. telefono kalbėjo K. balsas. L. teisme beveik nekalba, o jei ką nors ir pasako, pasako lietuviškai. Jos balsas labai panašus į K.. Su K. vizualiai nebendravo, nors norėjo, bet I. jam telefonu paaiškino, kad K. tai bendrauti bus sudėtinga, kad ji blogai atrodo, kad jai blogai po sunkios operacijos. Su I., K. ir L. jis kalbėjo telefonu, bet su L. tik vieną kartą. Ji buvo užimta, sakė, kad turi daug visokių problemų. Įdomiausia buvo tai, kad kai atvyko į (duomenys neskelbtini) bandė skambinti K., I., o prisiskambinęs į L. numerį, atsiliepė K. balsas. Negalėjo jų supainioti, nes tai buvo balsas, kuris prieš tai kalbėjo K. vardu. Mano, kad jis kalbėjo su keliomis skirtingomis merginomis, bet K. balsas buvo labai panašus į L.. Su visomis bendravo rusų kalba, lietuviško akcento nebuvo. Gal L., ,,r” raidės negalėjo aiškiai ištarti, bet tai ne akcentas. Susirašinėjo ir lotyniškomis raidėmis, ir kirilica, nieko įtartino nepastebėjo. Su K. kirilica, su L. – lotyniškomis. Apie tai, kad K. reikia finansinės pagalbos, sužinojo tik po tam tikro laiko. K. nuotrauką turi iš pažinčių portalo, paskui ji dar siuntė savo nuotraukų, visas jas perdavė policijai. Ji atsiuntė ir nuotrauką iš palatos, vienoje nuotraukoje buvo ranka su kateteriu, tai davė tikroviškumo situacijai. Tuo metu jau buvo pervedęs abi sumas. Vėliau, kai policija sulaikinėjo L. L., ji prašė tartis, tai matosi susirašinėjime, sakė, kad sutinka grąžinti pinigus, bet niekada taip ir nepervedė atgal. Ji pati ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad naudojosi tais pinigais. Pats asmeniškai į L. L. dėl pinigų grąžinimo nesikreipė, apie tai kalbėjo tik su jos advokate, tačiau pinigai iki šiol negrąžinti. Jis pinigus pervedė, nes tikėjo visa šia situacija, jį įtikino. Nuvykti ir viską patikrinti iš karto negalėjo, o paskui buvo per vėlu. Su K. telefonu kalbėjosi tik iki pinigų pervedimo, nepamena apie ką, bet pokalbiai truko apie mėnesį. Ji iš karto parašė, kad yra ligoninėje, bet būklės jis nežinojo, minėjo, kad nori namo, kad mašina ir visi daiktai sudegė, prašė drabužių. Jam kažkaip keista pasirodė, labai nemalonus jausmas buvo, bet manė, kad jai tikrai yra labai blogai. Kai ji paprašė drabužių, jis paprašė kokios nors seselės kontaktų. Ji atsiuntė medicinos seselės I. telefono numerį. Ta seselė papasakojo, kad situacija yra labai sudėtinga. Paskui iš I. telefono gavo L. telefono numerį. I. pasakė, kad L. K. padeda, nes ji nieko neturi ir niekas pas ją neateina, kad ji yra iš Rusijos. Jo siųstą siuntinį kurjeris atnešė į ligoninę naktį, tada jis susisiekė su L. ir paklausė, ar gali jai pristatyti siuntinį, ji sutiko ir susitarusi su kurjeriu kažkur atsiėmė, nežino, kokiu adresu. Anksčiau duodamas parodymus teisme sakė, kad tai buvo vieno žmogaus darbas, nes iniciatorė yra L., į jos asmeninę sąskaitą buvo siunčiami pinigai, K. kaip tokia apskritai neegzistuoja, bet pokalbių metu buvo ir kito žmogaus balsas, vadinasi kažkas prisidėjo prie to. Susirašinėjimas ir bendravimas buvo vienu metu su keliais asmenimis, būdavo, kad rašo K. ir tuo pačiu klausia L., kokia yra K. būklė. Ikiteisminio tyrimo metu tikrindamas susirašinėjimą prie vieno iš merginų numerio (nepamena kurio) pastebėjo kaltinamosios nuotrauką (3 t., b. l. 41) ir pateikė ją pareigūnams. Nuotraukas K. nuotraukų montažui (3 t., b. l. 92-96) jam siuntė pati K.. Mano, kad patyrė ne tik turtinę, bet ir moralinę žalą, tai ne kartą rašė savo skunduose. Neturtinę žalą kildina iš to, kad pervedė ne tik santaupas, dar ir buvo paėmęs paskolą K. širdies operacijai atlikti, galvojo apie sunkiai sergantį žmogų, kuriam niekas kitas negali padėti ir jį apgavo, išviliojo didelę pinigų sumą, jis patyrė nuostolius. Jis yra įgijęs bakalauro išsilavinimo laipsnį. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. 1. 61-63, 64-65, 66-67), ir Vilniaus regiono apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. 1. 86-91) T. S. davė iš esmės analogiškus parodymus, juos patvirtino pagal pakeistą kaltinimą nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme (4 t., b. 1. 147-152).

Kaltinamosios mama liudytoja J. K. atsisakė duoti parodymus tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilniaus rajono Vilniaus regiono teisme, tiek ir Vilniaus apygardos teisme. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad L. L. yra jos dukra. Apie tai, kad L. į sąskaitą buvo pervesta didelė pinigų suma sužinojo 2018 m. L. nieko apie tai nesakė, nieko nenorėjo net paaiškinti. Kai paklausė jos, ji aiškino apie kažkokią merginą, apie kažkokią operaciją, ligoninę, ji iš jos pasakojimo nieko nesuprato. 2018 metais, tiksliai negali pasakyti kada, bet tikrai po naujųjų metų, L. gulėjo porą dienų (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jai (duomenys neskelbtini). Ji apie tai, kad L. sąskaitoje būtų didelė pinigų suma, nieko nežinojo, nieko neįtarė, nes nematė jokių brangių daiktų pas ją, todėl ji buvo labai nustebusi. Jų šeima nėra rizikos grupėje, jie tvarkingai gyvena, ji nėra serganti, neseniai dar dirbo, tik šiuo metu yra registruota darbo biržoje. Tarp jos dukros draugių ji negirdėjo jokių merginu vardu K., I., V.. Ji tik pastebėjo, kad L. pastoviai naudojasi telefonu, kokiu nežino, koks jos numeris negali pasakyti, ar ji turi abonentą, nežino. Su ja dar retkarčiais gyvena dar viena dukra A. L., bet ji dažnai būna užsienyje, Lietuvoje mažai būna. Ji taip pat nėra pastebėjusi, kad jos nepilnametė dukra D., turėtų kažkokių pinigų, ar daiktų. Kur jos dukra L. išleido tokią didelę sumą pinigų ji negali nieko pasakyti, ji jai nieko nesakė (1 t., b. 1. 86-87).

Kaltinamosios brolis liudytojas H. L. atsisakė duoti parodymus tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilniaus rajono Vilniaus regiono teisme, tiek ir Vilniaus apygardos teisme. Pažymėjo, kad dėl šios bylos seseriai prasidėjo sveikatos problemos, ji negalėjo to padaryti, yra „per minkštas žmogus”, visiems padėdavo. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis gyvena pažymoje nurodytu adresu, tačiau dažnai išvyksta į užsienį, į (duomenys neskelbtini), kur turi pastovų darbą, Lietuvoje būna maždaug mėnesi, vėliau keliems mėnesiams išvyksta vėl dirbti į (duomenys neskelbtini). Pastoviai naudojasi MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), šis numeris priklausė išankstinio apmokėjimo paslaugai iki maždaug 2018 metų pradžios, vėliau perregistravo abonentą savo vardu. Tiksliai negali pasakyti, bet maždaug 2018 m. žiemą, atidavė savo šio numerio kortelę, kai dar buvo išankstinio naudojimo paslaugos Pildyk naudotis sesei L. L., kadangi kortele dar buvo galima naudotis tam tikrą laiką, yra įsitikinęs, kad ta kortele naudojosi sesė, nes kai klausė jos, ar veikia kortelė, ji sakė, kad taip, ji naudojosi dar ir internetu ja. Kai būna Lietuvoje, gyvena kartu su šeima, t. y. sese D., kuriai (duomenys neskelbtini) metų, mama J., tėvu A., sese A. ir sese L., visi gyvena kartu. Tik sesuo A. dažnai būna užsienyje, kur dirba. Apie tai, kad į L. L. sąskaitą buvo pervesta nemaža pinigų suma sužinojo tik 2018 m. rugsėjį, kai grįžo į Lietuvą, jam pasakė mama, kad L. turi problemų policijoje dėl kažkokių pinigų, kurie jai buvo pervesti, bet kas ir kodėl pervedė pinigus, nieko neminėjo, nieko apie tai nežino, sesers neklausė. L. telefono numeris (duomenys neskelbtini), visada šiuo telefono numeriu naudojosi. Sesės D. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Pats iš savo telefono numerio, kuriuo pastoviai naudojasi niekada nerašė niekam jokių žinučių, per „Whatsapp” nesusirašinėjo, savo mobilaus ryšio telefoną nėra niekada niekam davęs naudotis. Tiksliai nepamena, bet 2018 m. L. gulėjo ligoninėje, kokioje negali pasakyti. Jai darė operaciją (1 t., b. 1. 84-85).

Kaltinamosios sesuo liudytoja A. L. atsisakė duoti parodymus tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilniaus rajono Vilniaus regiono teisme, tiek ir Vilniaus apygardos teisme. Nurodė, kad jos sesuo yra labai sąžiningas ir teisingas žmogus. Ji jauna mergina, kuri siekė ramaus gyvenimo, tačiau dabar negali galvoti apie nieką kitą. Jai išsivystė depresija ir moralinės problemos.

Kaltinamosios sesuo liudytoja D. L. atsisakė duoti parodymus tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilniaus rajono Vilniaus regiono teisme, tiek ir Vilniaus apygardos teisme.

Liudytojas D. L. 2021 m. spalio 21 d. apklausiamas apygardos teisme parodė, kad yra Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vyriausiasis tyrėjas. Su L. L. giminystės ryšiais nesusijęs. D. L. atsakė į klausimus apie aplinkybes, užfiksuotas tarnybiniuose pranešimuose (1 t., b. l. 96-97, 172). Nurodė, kad telefono numerio, kurio pabaiga „..(duomenys neskelbtini)”, išklotinėje matyti įeinantys ir išeinantys skambučiai. Jo tarnybiniame pranešime nurodyta, jog analizuojant telefono numerį (duomenys neskelbtini) „K.”, matyti, kad pastovi bokšto veikimo vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvė arba (duomenys neskelbtini) gatvė. Šis numeris keletą kartų susisiekė su numeriu (duomenys neskelbtini) „I.” 2018 m. kovo 22 d. Kai buvo susiekta, abiejų bokštai mušė tą pačią vietą. Tai reiškia, kad kam skambino, su kuo bendrauta, abu asmenys galėjo būti toje pačioje vietoje. Tas pats bokštas apėmė abiejų telefonų aparatų abonementus. Ten, turbūt, buvo pokalbis tarp K. ir I.. Cituojant antrojo lapo dalį iš tarnybinio pranešimo: „apibendrinant visų trijų numerių išklotines matyti, kad numerį (duomenys neskelbtini) „K.” ir numerį (duomenys neskelbtini) „I.” naudojo tas pats asmuo, kadangi bokštai susijungimo su kitais asmenimis muša tokias pačias vietas”, nurodė, kad šiuos abu abonementus galėjo turėti vienas asmuo arba gyventi vienu adresu tie patys žmonės. Kai skambinama tiek vienu numeriu, tiek kitu, lygiai toks pats bokštų susijungimas, nes bokštai apima labai nedidelį kampą. Pagal bokštų analizes, tai nedidelis atstumas, kur gali būti asmenys. Dėl tarnybinio pranešimo įrašo pirmame lape, jog buvo telefoniniai skambučiai tarp tų dviejų numerių, ir vėlesnio įrašo, jog telefonų numerius naudojo tas pats asmuo, nurodė, kad skliausteliuose pavadinta „K.” ir „I.”, nes taip apklausose buvo nurodyti šie numeriai, bet realiai žiūrint išklotines, tai, šitų prisijungimų vieta yra ta pati, todėl galėjo būti arba tas pats asmuo, arba asmenys, gyvenantys tuo pačiu adresu. Skliausteliai tam, kad atskirtų numerius. Teismui „Excel” formatu pateiktose telefonų numerių išklotinėse pažymėti susijungimai tarp tam tikrų numerių. 2018 m. vasario 25 d., 17.25 val. susijungimas tarp numerių, kurių pabaiga „..(duomenys neskelbtini)” ir „..(duomenys neskelbtini)” – tai čia tarp „K.” ir „I.”. 2018 m. kovo 10 d. susijungimas tarp abonentų, kurių pabaiga „..(duomenys neskelbtini)” ir „..(duomenys neskelbtini)”, tą pačią dieną antras sujungimas, kovo 23 d. taip pat sujungimas ir kiti sujungimai tarp tų abonentų nurodytomis datomis, o paskutinis ilgas numeris – nukentėjusiojo. Abonentas, kurio pabaiga „..(duomenys neskelbtini)” susisiekė su nukentėjusiuoju. Kiek atsimena, apklausoje jis paminėjo, kad paskui, kai jis jai neprisiskambino, skambino sesei ar kažkam, ši išklotinė tai patvirtina. Numerio, kurio pabaiga „..(duomenys neskelbtini)”, išklotinėje nustatyti kontaktai su nukentėjusiuoju. Pirmas kontaktas buvo 2018 m. kovo 21 d., 15.45 val. Ir iš karto kovo 21 d. buvo pranešimas iš banko. „1528” yra trumpasis banko numeris, tai gali būti, kad per programėlę parodo, kiek pinigų įplaukė arba sąskaitos balansą. „N” raidė – tai yra žinutė, atėjęs SMS. Tada vėl pastovus bendravimas su nukentėjusiuoju. Geltona spalva yra bendravimas su sese, t. y. su „I.”, t. y. numerių, kurių pabaiga „..(duomenys neskelbtini)” ir „..(duomenys neskelbtini)”, tarpusavio bendravimas. Tada vėl bendravimas su nukentėjusiuoju, kur pažymėta žalia spalva, tai jau kovo 25 d., tada kovo 26 d. su nukentėjusiuoju. Pagal apklausas atitiko visi laikai, kaip ir nukentėjusysis minėjo, kada maždaug skambino. Išklotinė parodo, kad bendravimas buvo. Toliau balandžio 1 d., 7 d. su nukentėjusiuoju, pažymėta žalia spalva. O balandžio 9 d. galėjo būti pinigų pervedimai, irgi gautos žinutės iš banko, pažymėta žydra spalva. Nemato koks pranešimas, bet greičiausiai bankai praneša apie įmokas arba kažkokius mokėjimus. Žiūrint kaip žmogus nusistato programėlėje arba banke užprašo kokie SMS pranešimai ateitų apie balansą. Balandžio 9 d. dvi tokios banko žinutės. Toliau: balandžio 10-12 d. gautos žinutės iš banko. Toliau bendravo su nukentėjusiuoju. Tos dienos, kiek pamena, atitinka bankų pavedimų dienas. Į tai, kad pagal bylos medžiagą pavedimai buvo kovo 23 d. ir balandžio 21 d., o, kaip matosi dabar iš išklotinės, bankų žinutės buvo kitomis, atsakė, kad bankų išklotinių neanalizavo. Žalia spalva pažymėtas bendravimas su nukentėjusiuoju. Birželio 12 d. nukentėjusysis jai skambino. Peržiūrint išklotinę telefono numerio, kurio pabaiga „..(duomenys neskelbtini)” nurodė, kad matosi, jog kovo 22 d. nukentėjusysis irgi skambino, ir priešingai buvo skambinta. Pirmas parodo iš kokio numerio ir kam skambino, o toliau matosi, kad ir iš to numerio buvo atskambinta nukentėjusiajam. Toliau matosi, kad balandžio 4 d. buvo banko pranešimas, iš SEB banko gauta žinutė, nes numeris 1528. Gali būti banko paskyroje pažymėti du telefonų numeriai, operacijos gali vienu metu į abu telefonus ateiti. Toliau matosi balandžio 10 d., 12.33 val. gautas pranešimas iš banko, o toliau balandžio 10 d. yra dvi žinutės, tai gali būti ta pati žinutė, bet tęstina, nes labai trumpas laiko tarpas 15 ir 25 sekundės, tai kartais užsiskaito, kaip viena žinutė. 2018 m. balandžio 11 d. ir 13 d. – irgi pranešimai iš banko. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrė L. L., nes taip nurodyta apklausose, tiksliai neprisimena, kuo vadovaujantis nustatė, kad tai buvo L. L. naudojamas numeris. Bendravimas tarp abonentų, kurių numerių pabaiga „..(duomenys neskelbtini)” ir „..(duomenys neskelbtini)” vyko 2018 m. vasario 25 d., 2018 m. kovo 10 d., 2018 m. kovo 22 d., 2018 m. kovo 23 d., 2018 m. birželio 21 d. Tuo metu bokšto veikimo vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvė arba (duomenys neskelbtini) bokštas (duomenys neskelbtini) gatvė. Konkrečiau vietos, iš kur skambinta, nenurodys. Pirmas susijungimas vasario 25 d., tai toliau yra surašyti adresai, t. y. (duomenys neskelbtini) ir celė rodo kryptį, tai konkrečiai rodo bokšto adresą, bet nerašo krypties, yra celė, kurioje galima pamatyti kryptį. Programoje matosi bokšto kryptys ir į tą bokšto kryptį įeinančios gatvės ir tam tikra teritorija. Čia tik prielaida, kad gyvenamoji vieta, o konkrečiai, kad būtent toje vietoje buvo, tai negalima pasakyti. Jeigu tai naktis ir tas pats bokštas, ta pati kryptis, tai daro analizę ir greičiausiai, kad žmogus būna namuose. Bokštų teritorijos atstumas priklauso nuo to, ar tai miestas, ar rajonas, tai 2-10 km, priklausomai nuo vietovės. Negali atsakyti, kokią teritoriją apima (duomenys neskelbtini) gatvės bokštas, bet tuo metu, kaip parašyta, ta gyvenamoji vieta įėjo į tą bokšto kryptį. Jei abiejų abonentų bokštai mušė tą pačią vietą, reiškia, prie to paties bokšto buvo prisijungta, greičiausiai žmonės buvo toje pačioje vietoje arba netoliese. Išklotinėje rodomas skambinančio numerio bokštas, t. y. rodo, to numerio, kurio užsakyta išklotinė, o kad matyti kito numerio bokštą, tai reikia žiūrėti į kito numerio išklotinę. Ir reikia žiūrėti tų dviejų numerių datą ir laiką, kada buvo susijungimas. Jei susijungimas nesimato vieno iš abonentų išklotinėje, gali būti, kad atsiliepta internetu. Tokiu atveju nerodo adreso. Negali atsakyti, kokį atstumą apima bokštas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Visur skirtingai. Kaip dažnai buvo tikrinama SEB banko sąskaita nuo 2018 m. vasario 18 d. – tai numeris, kurio pabaiga „..(duomenys neskelbtini)”, dažniau, o „..(duomenys neskelbtini)” mažiau, išklotinėje matosi, nedaug kartų, gal trys kokie buvo, galima išklotinėje pamatyti, kur pažymėta mėlynai. Dėl frazės „2018 m. balandžio 10 d. pervedus pinigus, (kalbant apie telefono numerį, kurio pabaiga „..(duomenys neskelbtini)”) tris kartus tikrinta sąskaita”, pakomentavo, kad čia atėjo SMS žinutė, banko pranešimai. Peržiūrint telefono numerio išklotinę, kurio pabaiga „..(duomenys neskelbtini)” nurodė, kad kovo 21 d., balandžio 10 d., Balandžio 12 d. yra „N” – tai čia gauti automatiniai pranešimai iš banko, žinutės, ne sąskaitos tikrinimas. Peržiūrint telefono numerio išklotinę, kurio pabaiga „..(duomenys neskelbtini)” nurodė, kad Balandžio 10 d. „N” – gautas pranešimas. Pranešimai ateina sekundės tikslumu, nebent strigimas būna. Buvo du pranešimai. 12.33 val. tai tikrai vienas, o kiti du – tai gali būti, kad susidubliuoja, tai bus vienas ir tas pats pranešimas. Balandžio 11 d., 13 d., 24 d., 25 d. irgi „N” – gauti pranešimai iš banko numerio 1528. Tarnybiniame pranešime neteisingai išsireikšta, kad buvo tikrinama sąskaita. Pagal tokį pranešimą sąskaitos nesimato. Dėl tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 97), nurodytos frazės, kad 2018 m. kovo 22 d. buvo pervesti pinigai ir buvo tikrinta SEB banko sąskaita – tai buvo nurodyti laikai, kada pavedimai buvo padaryti, pačių banko išklotinių rankose neturėjo. Tai, kad, pavedimai buvo padaryti kovo 23 d. ir balandžio 21 d. – negali atsakyti, kodėl nurodyta, kad kovo 22 d. Ką procesualistė rodė, kokius laikus tikrinti ir parašyti apie juos, taip ir parašė. Dėl frazės: „2018 m. balandžio 10 d. pervedus pinigus, tikrinta tris kartus sąskaita” – negali komentuoti, rašė tarnybinį tais laikais, kurie buvo duoti, kokiais laikais buvo padaryti pavedimai, tai negali atsakyti, kreipė dėmesį į tuos laikus ir taip surašė (4 t., b. l. 16-21).

2018 m. rugpjūčio 6 d. Tarnybiniame pranešime informuojama, kad išanalizavus L. L. sąskaitos išrašą, buvo nustatyta, kad 2018 m. kovo 23 d. į jos sąskaitą buvo įskaitytos lėšos, gautos iš T. S. – 5 000 EUR. Gautus pinigus L. L. naudojo savo reikmėms, grynino pinigus iš bankomatų, mokėjo už įvairias prekes ir paslaugas. 2018 m. balandžio 21 d. į jos sąskaitą buvo įskaitytos lėšos, gautos iš T. S. – 10 370 EUR. Gautus pinigus L. L. naudojo savo reikmėms, grynino pinigus iš bankomatų, mokėjo už įvairias prekes ir paslaugas (1 t., b. 1. 200).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės priimtas nutarimas susipažinti su dokumentais – telefono numerio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įeinančiais ir išeinančiais skambučiais (1 t., b. 1. 92-93).

2018 m rugpjūčio 14 d. Tarnybiniame pranešime informuojama, kad išanalizavus telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS išklotinę, buvo nustatyta, kad telefonas veikė nuo 2018 m. vasario 18 d. 09:45:50 val. iki 2018 m. kovo 10 d. 16:36:48 val., nuo 2018 m. kovo 22 d. 10:58:04 val. iki 2018 m. balandžio 2 d. 20:16:31 val. ir nuo 2018 m. birželio 21 d. 12:48:13 val. iki 2018 m. birželio 21 d. 13:36:12 val. Dažniausiai telefonas buvo prisijungęs prie UAB „T.” mobilaus ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). Telefonas niekada nebuvo prisijungęs prie mobilaus ryšio bokšto, aprėpiančio (duomenys neskelbtini) klinikas, esančias (duomenys neskelbtini). Telefono kortelė buvo įdėta į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 94).

2019 m. rugpjūčio 20 d. Vyresniojo tyrėjo D. L. tarnybiniu pranešimu papildomai išanalizuotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) telefono numerių išklotinės. Nurodyta, kad analizuojant telefono numerį (duomenys neskelbtini) („K.“) matyti, kad pastovi bokšto veikimo vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Arba (duomenys neskelbtini), bokštas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Šis numeris keletas kartų susisiekė su numeriu (duomenys neskelbtini) („I.“) 2018 m. kovo 22 d. Kai buvo susisiekta abiejų bokštai mušė tą pačia vietą. Šis numeris veikė iki 2018 m. birželio 21 d. Paskutinis bandęs skambinti yra abonentas (duomenys neskelbtini) (T.). Šio abonento vartotojas daugiausiai bendravo su numeriu (duomenys neskelbtini) (abonentas nenustatytas). Analizuojant numerį (duomenys neskelbtini) („I.“) matyti, kad yra pastovus bendravimas su numeriu (duomenys neskelbtini) („L.“). Pastovi veikimo vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvė ir bokštas (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę. 2018 m. kovo 21 d. 21.36 val. yra pirmas kontaktas su (duomenys neskelbtini) (T.). 2018 m. kovo 22 d. kai buvo pinigų pervedimas yra pastovus bendravimas su (duomenys neskelbtini) („L.“) bokšto veikimo vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvė. 2018 m. kovo 27 d., 2018 m. balandžio 1 d., 2018 m. balandžio 7 d., 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. balandžio 22 d., 2018 m. birželio 3 d., 2018 m. birželio 12 d. bendravimas su (duomenys neskelbtini) (T.). 2018 m. balandžio 10 d., kai buvo pervesti pinigai, 12.33.18 val. tikrinta sąskaita SEB, numeriu 1528. Bokštas muša (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuo pačiu metu 12.33. 21, 12.28.15 ir 12.38.25 tuo pačiu numeriu SEB tikrino ir numeris (duomenys neskelbtini) („L.“) bokštas tuo metu mušė (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini). Taip pat pastovus bendravimas su numeriu (duomenys neskelbtini) J. K.. Analizuojant numerį (duomenys neskelbtini) („L.“) matyti, pastovus bendravimas su (duomenys neskelbtini) („I.“) ir (duomenys neskelbtini) (nukentėjusysis T.) dažniausias bokštas yra (duomenys neskelbtini) gatvė. 2018 m. kovo 22 d. kai buvo pervesti pinigai 14.20 val. buvo tikrinta SEB sąskaita 1528. bokštas (duomenys neskelbtini) gatvė. 2018 m. balandžio 10 d. pervedus pinigus 12.33.21 tikrinta 3 kartus sąskaita SEB 1528. bokštas į (duomenys neskelbtini). Taip pat pastovus bendravimas su nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini) ir su numeriu (duomenys neskelbtini) J. K.. Apibendrinant visų trijų numerių išklotines matyti, kad numerį (duomenys neskelbtini) („K.“) ir numerį (duomenys neskelbtini) („I.“) naudojo tas pats asmuo, kadangi bokštai susijungimo su kitais asmenimis muša tokias pačias vietas. Abiejų numerių bokštų dažniausios ir tos pačios prisijungimo vietos yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Arba (duomenys neskelbtini), bokštas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Numeris (duomenys neskelbtini) („L.“), taip pat dažniausias bokštas yra (duomenys neskelbtini) gatvė ir (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini). Bokštų prisijungimai skiriasi nuo numerių (duomenys neskelbtini) („K.“) ir (duomenys neskelbtini) („I.“). Tarp numerio (duomenys neskelbtini) („I.“) ir numerio (duomenys neskelbtini) („L.“) yra bendras ryšįs (duomenys neskelbtini) ir siejantis numeris (duomenys neskelbtini)J. K. (motina L., A., D. L.). Iš išklotinių matyti, kad abiem atvejais kai buvo pervesti pinigai iškart buvo tikrinama SEB banko sąskaita (1 t. b. 1. 96-97).

2019 m. liepos 11 d. Tarnybiniame pranešime informuojama, jog savanoriškai nukentėjusysis T. S. pateikė elektroniniu paštu drabužių ir avalynės nuotraukas, kurias jis siuntė K. (1 t. b. 1. 173).

2019 m. liepos 16 d. – 2019 m. liepos 18 d. objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad pranešėjui pateikus daiktų, kuriuos siuntė K. nuotraukas, peržiūrėta įtariamosios L. L. ir jos seserų, D. L. ir A. L. socialinių tinklų paskyros. Įtariamosios L. L. socialinio tinklo „facebook.com” paskyroje nuotraukų su pareiškėjo atsiųstų drabužių nuotraukomis nepastebėta. D. L. socialinio tinklo paskyroje nuotraukų su pareiškėjo atsiųstų drabužių nuotraukomis nepastebėta. A. L. socialinio tinklo „facebook.com” paskyroje pastebėta pareiškėjo pateikto drabužio (fotolentelėje 2 nuotrauka) nuotrauka kuri atitinka A. L. (fotolentelėje 5 nuotrauka) dėvimą džemperį. Taip pat tame pačiame socialiniame tinkle A. L. patalpinusi dar vieną nuotrauką (fotolentelėje 6 nuotrauka) su džemperiu kuris atitinka pranešėjo išsiųstą džemperį. Su tokiu pačiu džemperiu A. L. yra patalpinusi savo nuotraukas ir instagram.com socialinio tinklo paskyroje (fotolentelėje 7, 8, 9) taip pat viena A. L. nuotrauka socialiniame tinkle pp.userapi.com (fotolentelėje 10 nuotrauka) (1 t., b. 1. 174-186).

(duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 9 d. rašte nurodyta, kad L. L. buvo gydyta (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. kovo 27 d. Palatoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. kovo 31 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. gydomų asmenų nebuvo (išrašyti pacientai 2018 m. kovo 30 d. ir po to paguldyti tik 2018 m. balandžio 3 d.). 2018 metų kovo mėnesį Rusijos Federacijos pilietė vardu K. ar V., pavarde S. ar S. negydyta. Darbuotoja vardu I. F korpuso trečiame aukšte nedirba (3 t., b. l. 196).

Iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 13 d. buvo gautas atsakymas, kad minėtoje įstaigoje nedirba mergina, vardu V.. Papildomai nustatyti slaugytoją „V.” buvo išsiųstas paklausimas į (duomenys neskelbtini) kliniką. Gautas atsakymas, kad slaugės ar studentė atlikusi praktiką vardu „V.” laikotarpiu nuo 2018 metų vasario – liepos mėnesio niekada nedirbo, praktikos neatliko. Taip pat „F korpuso palata Nr. 338” ausų, nosies gerklės akių skyriaus patalpos tačiau jos pilnai nėra įrengtos ir naudojamos pacientų guldymui (2 t., b. 1. 1-6).

2021 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos trečiojo skyriaus raštas dėl duomenų pateikimo, kuriame nurodoma, jog paklausimas dėl telefoninių numerių išklotinių perdavimo įvykdytas. Informacija perduota elektroniniu paštu prisegant tris ZIP failus (4 t., b. l. 25-43).

2021 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos atsakymas dėl duomenų pateikimo, kuriame nurodyta, jog paklausimas dėl telefoninių numerių išklotinių perkėlimo į „Exel“ formatą įvykdytas. Informacija įrašyta į CD laikmeną (3 t., b. l. 199). 

Kompaktiniame diske, esančiame prie 4 tomo viršelio yra telefono numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išklotinės „Exel“ formate.

SEB banko 2022 m. gruodžio 28 d. pranešime Nr. SEBLT/22/CR39027 nurodyta, kad L. L. priklausanti banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra susieta su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susieta H. L. priklausanti banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). AB SEB banke jiems yra suteikta paslauga gauti SMS žinute informaciją apie savo sąskaitą, t. y. sąskaitos likutį, išlaidas, įplaukas, atliktus ir atmestus mokėjimus (4 t., b. l. 171).

Dėl L. L. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino didelės vertės jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, tyčinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-19-697/2015, 2K-89-303/2017, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020). Taigi, turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žinion. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-699/2015, 2K-269-648/2017, 2K-117-697/2021).

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prokurorė pateikė prašymą pakeisti L. L. kaltinimą iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 183 straipsnio 2 dalį ir prašė jos veiksmus vertinti nuo to momento, kai į kaltinamosios sąskaitą pateko nukentėjusiojo pervesti pinigai – 15 370 EUR, kuriuos ji pasisavino ir išleido savo reikmėms. Vis tik, teismas kaltinamosios veiksmuose neįžvelgia BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties ir su prokurorės kaltinimo pakeitimu nesutinka. Kaip minėta, BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas yra specialus. Tai turi būti fizinis asmuo, dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turintis teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad L. L. ir T. S. būtų sieję kokie nors teisiniai santykiai, kurių pagrindu kaltinamajai teisėtai būtų patikėta į jos sąskaitą nukentėjusiojo pervesta pinigų suma, kurios atžvilgiu ji būtų turėjusi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Priešingai, pati prokurorė baigiamojoje kalboje konstatavo, kad 15 370 EUR į L. L. sąskaitą buvo pervesti išimtinai dėl apgaulės, suklaidinus išgalvota situacija nukentėjusįjį. T. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokie sutartiniai ar kitokie teisiniai santykiai jo su L. L. nesiejo, o pinigus į jos sąskaitą jis pervedė dėl apgaulės. L. L. apskritai teigė nukentėjusiojo nepažįstanti. Taigi nenustačius byloje, jog kaltinamoji į savo sąskaitą T. S. pinigus gavo teisėtu būdu, ji nėra tinkamas BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, todėl pagal šį straipsnį jos veiksmai kvalifikuoti nepagrįstai.

Dėl L. L. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalys suteikia teisę prokurorui iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ar pakeisti kaltinamojo veiksmų kvalifikaciją, tokią teisę turi ir baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Kita vertus, tos pačios nuostatos leidžia teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą pripažinti kaltinamąjį kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu arba nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs nukentėjusiojo parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog pasitvirtino L. L. kaltinamajame akte suformuluotas pirminis kaltinimas sukčiavimu (BK 182 straipsnio 2 dalis).

BK 182 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Apgaulė yra esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2K-620/2010). Apgaulė naudojama prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-976/2018, 2K-108-788/2018 ir kt.). Kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti, priešingu atveju tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia, kuri pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Toks būdas konstatuojamas tada, kai kaltininkas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-47-895/2016, 2K-221-628/2019).

Kaltinamosios artimieji (J. K., H. L., A. L., D. L.) ir pati L. L. teismo posėdžių metu atsisakė duoti detalesnius parodymus, kaltinamoji savo kaltę nuosekliai neigė, tvirtino su nukentėjusiuoju niekada nebendravusi, kaltinime minimomis programėlėmis nesinaudojo, iš ko į savo sąskaitą gavo pinigų – nežino, teigė, kad tai galėjo būti pašalpa, nes ji yra iš daugiavaikės šeimos. Vis tik, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas tokius kaltinamosios parodymus vertina kritiškai, kaip jos gynybinę versiją ir jais netiki.

Iš L. L. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiojo pateiktų 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. pavedimų matyti, kad T. S. 2018 m. kovo 22 d. kaltinamajai pervedė 5 000 EUR, o 2018 m. balandžio 20 d. – 10 370 EUR. Mokėjimo paskirtis nėra nurodyta (1 t., b. l. 193-199). Pinigų pervedimo ir gavimo faktas bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčytas. L. L. banko sąskaitos išraše matyti, kad per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. birželio 10 d. be T. S. pervedimų ji gavo iki 228 EUR dydžio pavedimus iš brolio H. L. (įvardintus kaip skola), sesers A. L., teritorinės darbo biržos, profesinio mokymo stipendiją. Artimųjų pavedimai patvirtina, kad nei H. L., nei A. L. nesinaudojo L. L. priklausančia banko sąskaita. Tuo tarpu, palyginus su įprastai gaunamų pajamų dydžiu, gavusi nukentėjusiojo pavedimus didelėmis pinigų sumomis, kaltinamoji negalėjo jų nepastebėti. Juo labiau, kad SEB banko 2022 m. gruodžio 28 d. rašte nurodyta, jog banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) yra susietas su L. L. priklausančiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio numerio naudotojas gauna SMS žinute informaciją apie savo banko sąskaitą (4 t., b. l. 171). Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuota, kad nukentėjusiojo pinigų pervedimo metu L. L. apie pokyčius banko sąskaitoje buvo informuota trumpąja banko žinute. Per 2018 m. kovo 22 d. – 2018 m. birželio 10 d. laikotarpį kaltinamoji jokių pašalpų negavo, todėl jos parodymai, kad į jos banko sąskaitą galėjo būti pervesta pašalpa, nes ji yra iš daugiavaikės šeimos, yra niekuo nepagrįsta.

Nustatant faktines aplinkybes svarbiais laikytini nukentėjusiojo T. S. nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, taip pat jo pateiktas susirašinėjimas su „K.“, „I.“ ir „L.“, telefono numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išklotinės bei jų analizė, kiti rašytiniai įrodymai.

Kaip minėta, nukentėjusiojo ir kaltinamosios anksčiau nesiejo jokie ryšiai, jie vienas kito nepažinojo, todėl pagrindo apkalbėti L. L. teismas neįžvelgia. Priešingai, nei kaltinamoji, T. S. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jo parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir du kartus nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, visiškai sutampa yra nuoseklūs ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

T. S. parodė, kad pažinčių portale susipažino su mergina „K.“, bendravo su ja tiek per „WhatsApp“ programėlėje, tiek ir telefonu. Pokalbių metu paaiškėjo, kad ji labai serga, guli ligoninėje ir neturi pinigų būtinoms operacijoms. Blogą „K.“ sveikatos būklę ir tai, kad yra Lietuvoje renkami pinigai jai reikalingoms operacijoms nukentėjusiajam patvirtino medicinos seselė „I.“, kurios telefono numerį davė „K.“ ir „K.“ lankanti mergina „L.“, kurios telefono numerį davė „I.“ bei egzistavimą patvirtino „K.“. Merginos pokalbių metu minėdavo viena kitą, patvirtino, kad „L.“ renka pinigus „K.“ gyvybei išgelbėti, „K.“ patvirtino per „L.“ gavusi nukentėjusiojo siųstą siuntinį, pinigų pervedimui „L.“ nurodė savo banko sąskaitos numerį bei vardą ir pavardę, davė jam tikrą ligoninės adresą, palatos numerį, nuotrauką iš palatos, t. y. viskas buvo realu, todėl patikėjęs merginų pasakojimais, jis nusiuntė dalį pinigų. Po pinigų pervedimo „K.“ vėl blogėjo, iš merginų sužinojo, kad jai reikalinga dar viena – širdies operacija, kad be jos „neišsikapstys“, todėl jis paėmė paskolą ir dar kartą pervedė pinigus „K.“ gydymui. Kai galiausiai jis atvažiavo į Lietuvą, norėdamas aplankyti „K.“, sužinojo, kad ji pabėgo iš ligoninės, jos nurodyto namų adreso nerado, tada suprato, kad yra apgautas. T. S. parodė, kad nusikalstamos veikos metu jis naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), merginos, vardu „K.“, telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini), medicinos seselės „I.“ numeris – (duomenys neskelbtini), „L.“ telefono numeris – (duomenys neskelbtini).

Baudžiamojoje byloje esantys duomenys apie elektroninių ryšių paslaugų naudotojui priskirtus telefono numerius patvirtina, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) („I.“) nuo 2017 m. lapkričio 27 d. priklausė L. L., telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – H. L., o Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB „T.“ išankstinio apmokėjimo sistemai (1 t., b. l. 89-91). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu L. L. patvirtino, kad ji naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) („I.“), tą faktą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir jos brolis H. L., kuris parodė, kad 2018 m. žiemą išvažiuodamas į užsienį šį telefono numerį atidavė seseriai L. L.. Paminėti kaltinamosios ir liudytojo parodymai buvo perskaityti teismo posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka bei atitinka bylos duomenis. Be to, T. S. tyrimo metu pateikė programėlės „WhatsApp“ susirašinėjimą su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) („I.“) ir profilio nuotrauką, kurioje nufotografuota L. L. (3 t., b. l. 41). Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių, jog abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) („I.“) naudojosi L. L.. Šio abonentinio numerio išklotinėje bei nukentėjusiojo pateiktame „WhatsApp“ susirašinėjime fiksuoti jos kontaktai su T. S. paneigia kaltinamosios parodymus, jog ji su nukentėjusiuoju nėra bendravusi. Be to, kaltinamosios kontaktą su nukentėjusiuoju patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu T. S. pateiktos nuotraukas su rūbais, kuriuos jis siuntė „K.“. Apžiūrėjus ir sulyginus su kaltinamosios sesers A. L. socialiniame tinkle esančiose fotonuotraukose matomais rūbais, nustatyta, jog kaltinamosios sesuo vilki tokį patį džemperį, kokį nukentėjusysis siuntė „K.“ (2 t., b. l. 174-186).

Bylos duomenys patvirtina, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) („L.“) ir (duomenys neskelbtini) („I.“) naudojosi skirtingi asmenys. Iš SEB banko 2022 m. gruodžio 28 d. pranešimo matyti, jog telefono numeriams (duomenys neskelbtini) („L.“) ir (duomenys neskelbtini) („I.“) yra priskirtos skirtingos banko sąskaitos, šių telefono numerių išklotinės patvirtina, kad apie pokyčius banko sąskaitose buvo informuojami skirtingi abonentai, t. y. abiems numeriams dažniausiai skirtingu metu nuolat buvo siunčiamos banko trumposios žinutės (tel. Nr. 1528). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. L. 2019 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio pranešimo, kuriame atlikta šių abonentinių numerių analizė, matyti, kad tiek Nr. (duomenys neskelbtini) („L.“), tiek ir (duomenys neskelbtini) („I.“) 2018 m. balandžio 10 d. pinigų pervedimo metu (12.33 val.) buvo skirtingose vietose – Nr. (duomenys neskelbtini) („L.“) veikė (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) esančio bokšto teritorijoje, o (duomenys neskelbtini) („I.“) – (duomenys neskelbtini). Šių telefono numerių išklotinės patvirtina tiek daugkartinius įvykusius aptariamų abonentų tarpusavio kontaktus, tiek abonento (duomenys neskelbtini) („L.“) ir abonento (duomenys neskelbtini) („I.“) nuolatinius kontaktus su L. L. motinai J. K. priskiriamu abonentu (duomenys neskelbtini). Dalis bendravimų su J. K. užfiksuoti tomis pačiomis dienomis, dalis seka vienas paskui kitą, todėl nelogiška, kad tas pats asmuo kelių minučių skirtumu skambintų iš skirtingų telefono numerių. Aktualu ir tai, kad nukentėjusysis T. S. taip pat ne kartą teisme paliudijo, jog pagal balsus bendravo su skirtingomis merginomis – 2021 m. kovo 4 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „I.“ balsas skyrėsi nuo „K.”, „L.“ balsas taip pat skyrėsi. Teismo vertinimu, tai patvirtina, jog Nr. (duomenys neskelbtini) („L.“) ir (duomenys neskelbtini) („I.“) nebuvo tas pats asmuo.

Abonentas (duomenys neskelbtini) („K.“), kaip minėta, priklauso išankstinio apmokėjimo sistemai, kuri, skirtingai, nei likusieji abonentiniai numeriai, nesusiejama su konkrečiu asmeniu, kita vertus, bylos duomenys patvirtina neabejotiną šio abonento ryšį su likusiais – L. L. abonentu (duomenys neskelbtini) („I.“) ir (duomenys neskelbtini) („L.“). Iš D. L. 2019 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio pranešimo bei (duomenys neskelbtini) („K.“) išklotinės matyti, kad susijungimo su kitais asmenimis metu telefono abonentus (duomenys neskelbtini) („I.“) ir (duomenys neskelbtini) („K.“) aptarnaujantys bokštai buvo tose pačiose prisijungimo vietose. Teisme tyrėjas D. L. paaiškino, kad tai reiškia, jog abu asmenys buvo toje pačioje vietoje. Abiejų numerių bokštų dažniausios ir tos pačios prisijungimo vietos buvo (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Be to, tam tikrais laikotarpiais visi trys abonentai veikė to paties telekomunikacinio ryšio bokšto aptarnavimo zonoje, t. y. buvo toje pačioje vietoje. Iš telefonų išklotinių matyti, kad tarp abonentų (duomenys neskelbtini) („K.“) ir (duomenys neskelbtini) („L.“) nebuvo, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) („K.“) ir (duomenys neskelbtini) („I.“) išklotinėse nuo vasario iki birželio mėn. yra fiksuoti skambučiai (2018 m. vasario 25 d., 2018 m. kovo 10 d., 2018 m. kovo 22 d., 2018 m. kovo 23 d.), tačiau priešingai, nei kontaktuose tarp „I.“ ir „L.“ priskiriamų abonentų, visi skambučiai neatsiliepti, t. y. įvykusių pokalbių tarp šių abonentų tuo laikotarpiu nebuvo.

Susiejus aptartus įrodymus galima daryti išvadą, jog abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) („K.“) galėjo naudoti tiek L. L. ((duomenys neskelbtini) („I.“)), tiek nenustatytas asmuo, naudojantis abonentą (duomenys neskelbtini) („L.“), kaip papildomą, tiek ir trečias ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Bet kuriuo atveju visi trys abonentai yra glaudžiai susiję. Abonentas (duomenys neskelbtini) („L.“) yra registruotas kaltinamosios brolio vardu, nuolat bendravo telefonu, tiek su L. L. priklausančiu abonentu ((duomenys neskelbtini) („I.“), tiek ir su jos motina J. K.. „K.“ abonentinis numeris dažnai buvo fiksuojamas (duomenys neskelbtini) veikiančio telekomunikacinio bokšto teritorijoje, taip pat, kaip ir „I.“ bei „L.“ priskiriami abonentai. Be to, nukentėjusysis parodė, kad kai atvyko į (duomenys neskelbtini) bandė skambinti „K.“, „I.“, o prisiskambinus į „L.“ numerį, atsiliepė „K.“ balsas. Negalėjo jų supainioti, nes tai buvo balsas, kuris prieš tai kalbėjo „K.“ vardu. Teismas tiki nukentėjusiojo parodymais, kad jis negalėjo sumaišyti jam patinkančios merginos, su kuria nuolat bendravo „WhatsApp“ programėlėje jau keletą mėnesių, kurią siekė paremti finansiškai ir net atvyko aplankyti iš užsienio, balso. Nors iš „L.“ 2018 m. birželio 14-21 d. žinučių galima išvada, kad tuo metu šiuo numeriu naudojosi L. L., kadangi rašė T. S. apie savo pačios sulaikymą (kas taip pat neabejotinai dar kartą patvirtina, jog kaltinamoji tikrai naudojosi vienu iš trijų abonentų), tačiau ši aplinkybė anksčiau aptartų įrodymų kontekste nepaneigia teismo įsitikinimo, kad L. L. nusikalstamą veiką padarė ne viena. Nustatyta, jog visų trijų abonentinių numerių telefoninių kontaktų metu pasitaikydavo tą pačią teritoriją dengiančių telekomunikacinių bokštų veikimo zona, t. y. visi trys naudotojai galėjo būti toje pačioje vietoje, todėl bet kuris iš jų su T. S. galėjo susirašinėti kitų vardu, ar atsiliepti „L.“ priskiriamu telefonu.

L. L. kartu su kitu mažiausiai vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu nusikalstamas sumanymas – įgijus nukentėjusiojo pasitikinėjimą apgaule užvaldyti jo pinigines lėšas, o tuo pačiu ir pati nusikalstama veika gerai atsiskleidžia nukentėjusiojo pateiktame susirašinėjime su visais trimis abonentiniais numeriais „WhatsApp“ programėlėje (1 t., b. l. 105-170). Susirašinėjimas su abonentu (duomenys neskelbtini) („K.“) prasidėjo anksčiausiai – 2018 m. vasario 18 d. Iš pirmųjų žinučių akivaizdu, jog susirašinėjantys asmenys bendravo jau anksčiau, kadangi vos pasidžiaugęs, kad pavyko susirašyti, T. S. iš karto klausia „K.“ ar jos operacija bus su narkoze. Akivaizdu, kad iki tol asmenys jau pažinojo vienas kitą ir nukentėjusysis jau buvo informuotas apie merginos sveikatos būklę. Teismo posėdyje T. S. parodė, kad iki tol su „K.“ bendravo apie mėnesį, nors laiko tiksliai nepamena. „WhatsApp“ programėlėje susirašinėjama apie būsimą operaciją, T. S. bando „K.“ nuraminti, prašo nesijaudinti, sako, kad supranta, kaip ji jaučiasi ir jei tik reikės, labai džiaugsis galėdamas jai padėti, prašo informuoti apie savo būklę, tuo tarpu „K.“ sako, kad tai jau ketvirta operacija, kad jai jau tas pats, kad kartais norisi nepabusti po narkozės. 2018 m. vasario 21 d. nukentėjusysis rašo, kad pergyvena dėl jos, klausia, kaip ji jaučiasi, tačiau „K.“ atrašo tik 2018 m. vasario 22 d. ir sako, kad jautėsi blogai. Sekanti T. S. žinutė rašyta 2018 m. kovo 10 d., jis vėl teiravosi apie sveikatą, atsiuntė „K.“ nuotraukų koliažą (nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad susirašinėjime prisegta nuotrauka yra „K.“ nuotraukų koliažas). „K.“ vėl rašo, kad neturi sveikatos, „kad viskas blogai ir jis niekuo negali padėti, kad ji vis dar ligoninėje“. Į nukentėjusiojo prašymą papasakoti, kas jai yra, atrašo, kad jai nieko nepasakoja, kad nėra jokių išeičių, kad jau per vėlu. T. S. parašė, kad ji taip negalvotų, kad ji verta visko ko geriausio, yra beprotiškai graži ir gera mergina, kad jis jai linki visko, ko geriausio. 2018 m. kovo 11 d. „K.“ rašė, kad ji Lietuvoje neturi nei draugų, nei artimųjų, kad jai blogai, kad ji negali kalbėti. Sekantis kontaktas – 2018 m. kovo 19 d. T. S. vėl teiraujasi dėl „K.“ sveikatos, tačiau ji atrašo, kad kuo toliau, tuo blogiau, kad viskas labai brangu ir ji vartoja ne visus vaistus, kuriuos reikia. Nukentėjusysis prašo leisti jai padėti vaistais. 2018 m. kovo 20 d. T. S. vėl klausė, kaip jai padėti vaistais, siūlė aptarti tai telefonu, bet „K.“ atrašė, kad jai sunku kalbėti, kad ji kol kas su deguonies kauke. T. S. klausė, ar tai pinigų klausimas, „K.“ atrašė, kad taip, tačiau su tuo ji kaip nors susitvarkys, o jis gali jai padėti rūbais, nes visi jos daiktai sudegė mašinoje, prašė daiktus perduoti jai per medicinos seserį ar daktarą, žadėjo grąžinti pinigus už rūbus, kai nusigaus iki Maskvos. Taip pat nurodė, kad jai padeda viena mergina, kad ji jau surinko pusę pinigų ampulėms, tačiau ta mergina per daug padeda, net planuoja parduoti mašiną, kad gauti pinigų. Kai T. S. sutiko padėti, ji pasakė, kad ruošiasi bėgti iš ligoninės, nes jai viskas nusibodo, viskas labai brangu, kad nėra prasmės gulėti. T. S. dar kartą bandė išsiaiškinti, kas jai nutiko ir kokie jos sužalojimai, tačiau „K.“ baigė pokalbį, sakydama, kad jai bloga. 2018 m. kovo 21 d. T. S. prašė duoti medicinos seselės ar daktaro kontaktą. „K.“ parašė telefono Nr. (duomenys neskelbtini) („I.“), nurodydama, kad tai medicinos seselės numeris. Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) („I.“) išklotinėje matyti, kad 2018 m. kovo 21 d. T. S. kelis kartus skambino šiam abonentui. Iš nukentėjusiojo susirašinėjimo „WhatsApp“ programėlėje matyti, kad 2018 m. kovo 22 d. „I.“ pranešė, jog „K.“ naktį pablogėjo, kad ji reanimacijoje, kad ji iki pirmadienio turi surinkti 9 550 EUR ampulėms, kad nepašalintų blužnies, nes dabartiniai vaistai jos negydo. T. S. paklausus, kaip galėtų pervesti pinigus, „I.“ davė merginos, kuri lanko „K.“ numerį Nr. (duomenys neskelbtini) (L.). Pirmasis susirašinėjimas per „WhatsApp“ programėlę tarp nukentėjusiojo ir „L.“ fiksuotas 2018 m. kovo 22 d. 12.22 val., T. S. rašo, kad žino, jog „K.“ operacijai trūksta apie 5 000 EUR, prašo gavėjo vardo ir sąskaitos numerio, į kurią pervesti. Kalbasi apie „K.“ būklę, kad ji sunki. „L.“ klausia nukentėjusiojo, iš kurios seselės – „I.“ ar „I.“ jis tai sužinojo, rašo, kad padeda „K.“ ir gali užsiimti pinigų priėmimu. Nusiuntė pavedimui duomenis „L. L., (duomenys neskelbtini)“. 2018 m. kovo 22 d. „L.“ informuoja nukentėjusįjį, kad gavo pinigus, T. S. prašo apie paramą „K.“ nesakyti, kad jai melavo apie ketinamus siųsti rūbus, kad gautų „L.“ ir „I.“ kontaktus ir galėtų pervesti pinigų. 2018 m. kovo 23 d. „L.“ rašo, kad perdavė pinigus operacijai, tačiau „K.“ vis dar laukia daiktų, klausinėja. T. S. atrašė, kad dėl drabužių ką nors sugalvos. 2018 m. kovo 25 d. „K.“ rašo, kad rytoj ją operuos, kad ją lankanti mergina atnešė pinigus operacijai. 2018 m. kovo 25 d. T. S. prašo „L.“ duoti jam ligoninės adresą, nes nori „K.“ perduoti siuntinį gimtadieniui. „L.“ perklausia, ar jis įsitikinęs, kad nori siųsti ligoninės adresu, kad žiūrėtų, jog ten viskas ateitų, nes maža ką. Padiktuoja „F korpusas, 3 aukštas, palata (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. T. S. pasiūlo perduoti daiktus per draugą, į tai „L.“ – „oi, jeigu ji sutinka su tuo, kad jūsų draugai ateitų, tai prašau, tiesiog iš anksto jos paklauskite“. 2018 m. kovo 26 d. nukentėjusiajam „I.“ rašo, jog „K.“ po operacijos atsigavo, bet vis dar labai jautri, daug verkia. „K.“ nukentėjusiajam rašo, kad po operacijos jaučiasi gerai, aptarinėja, kokių rūbų jai reikia, nukentėjusysis siunčia nuotraukas. 2018 m. kovo 27 d. T. S. prašo „I.“ nurodyti adresą, kuriuo išsiųsti siuntinį „K.“ ir ar „I.“ galės jį perduoti, į tai „I.“ atrašė, kad ji ima nedarbingumą nuo šios dienos, bet gali duoti „L.“ adresą, kuriuo siuntinį priims. 2018 m. kovo 28 d. T. S. prašo „K.“ išsamiau papasakoti apie operacijas, į tai „K.“ atrašo, kad jai reikia dar dviejų mokamų, kad jai ten viskas mokama, kad širdies operacija gali kainuoti 12 500 EUR, kad jos nebus, nes jai per brangu. Dar rašo, kad jos kelias sulaužytas ir ji negali nusipirkti langetės. Į T. S. klausimą, ar ją dažnai aplanko „ta mergina“, „K.“ atrašė, kad „visada, kai tik gali, ji labai daug dirba, jos vardas L.“. 2018 m. kovo 29 d. „K.“ rašo, kad jai naktį pasidarė bloga, kad jai davė deguonies kaukę, taip nutiko, nes jos organizmas nepakelia skausmo. 2018 m. kovo 30 d. T. S. „K.“ informuoja, kad išsiuntė dovaną, o 2018 m. balandžio 1 d. rašo, kad kurjeris jos ligoninėje nerado. Tada ‚K.“ nurodo, kad užsiregistravo V. vardu. Kad ji negali gauti siuntinių, nes guli antrame aukšte, prašo, kad siuntinį perduotų medicinos seselei. Tą pačią dieną T. S. „I.“ nurodo, kad siuntinio kurjeris „K.“ ligoninėje nerado, į tai ji atrašė, kad „K.“ guli V. vardu, bet priežastį turi papasakoti pati, ji iš tiesų yra „K. S.“. Taip pat tą pačią dieną T. S. rašė „L.“, kad kurjeris jos nurodytu adresu „K.“ nerado ir iš vis „K.“ duomenų bazėje nėra. Į tai „L.“ atsakė, kad „K.“ reanimacijoje 2 aukšte, nemano, kad pas ją įleis. Tuomet nukentėjusysis prašo leisti kurjeriui duoti „L.“ numerį, kad ji pasakytų, kur važiuoti. Ji sutinka. Netrukus T. S. perklausia, kokiu vardu „K.“ registruota ligoninėje. „L.“ atrašo, kad „V.“, kad pavardę gali žinoti „I.“, bet ji šiuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą. Papildomai nurodo, kad šiuo metu negali prisiskambinti „K.“, nukentėjusysis patvirtina, kad ir jam neatsako. 2018 m. balandžio 3 d. „L.“ informuoja nukentėjusįjį, kad gavo siuntinį ir veža „K.“. Tą pačią dieną „K.“ dėkoja už dovaną. 2018 m. balandžio 7 d. T. S. teiraujasi „I.“ dėl „K.“ sveikatos, ši atsako, kad „K.“ neguli ramiai, daug verkia, nori namo, būklė geresnė, nei buvo. Tą pačią dieną fiksuotas T. S. pokalbis su „L.“. 2018 m. balandžio 13 d. nukentėjusysis klausia „K.“ kaip praėjo operacija, ji atsako, kad po operacijos ji bandė pabėgti, kad jai atvežė pinigų, bet ji nebenori daugiau jokių operacijų. 2018 m. balandžio 16 d. „K.“ vėl rašo, kad jai pablogėjo, kad darė dirbtinį kraujo perpylimą. T. S. prašo „L.“, kad pasirūpintų „K.“, nes jai darė kraujo perpylimą, nes sakė, kad operavo blužnį, stipriai pūliuoja, mažai valgo, kad „I.“ sakė, jog gydytojai planuoja maitinti per vamzdelį. Taip pat informuoja, kad turi didesniąją dalį pinigų vožtuvui, klausia, ar galima perkelti operaciją. Į tai „L.“ atsako, kad širdies operacija reikalinga greitai, kad ji nuvežė 6 000 EUR ir renka toliau, bet gydytojai sako, kad reikia kažką daryti, nes jai jau negerai, pas ją ritmas numuštas, vožtuvas neveikia, amžinai tos kaukės, vos atgaivino. Operacijos kaina 12 500 EUR. 2018 m. balandžio 18 d. T. S. klausia „L.“, ar ligoninė turi sąskaitą, ji atrašo, kad moka grynaisiais, o jei jis ja abejoja, gali paprašyti pas „K.“ čekių arba gali pervesti jai. Į tai T. S. atrašo, kad jei jai nesunku gryninti, perves jai. 2018 m. balandžio 21 d. nukentėjusysis informuoja „L.“, kad atliko jai pavedimą. 2018 m. balandžio 23 d. „K.“ klausia ar nukentėjusysis davė jai pinigų operacijai, dėkoja. 2018 m. balandžio 24 d. „K.“ rašo, kad jai reikia išsitirti pas ginekologą, kad ji verkia. 2018 m. balandžio 26 d. „L.“ rašo, kad rytoj nuveš pinigus, kad „I.“ sakė, jog „K.“ prasidėjo moteriškos ligos. 2018 m. balandžio 27 d. „L.“ informuoja, kad „K.“ dar reanimacijoje, nežino, kada atsipeikės. 2018 m. gegužės 22 d. „K.“ rašo T. S., kad jai blogai, kad jai viską apačioje skauda, klausia, kad jis atvažiuos, kad ji pasiruošusi važiuoti namo. 2018 m. gegužės 22 d. T. S. klausia „L.“, kokia „K.“ sveikata, „L.“ atrašo, kad skausmai dideli ir vaikščioti dar negali, namo negalima, kad pasiūlyta daryti dar vieną gimdos operaciją. 2018 m. gegužės 24 d. T. S. rašo „K.“, kad nusipirko bilietus ir atskris birželio 9 d. 2018 m. birželio 7 d. susirašinėjimo metu „K.“ parašė, kad penktą dieną išėjo iš ligoninės, yra adresu (duomenys neskelbtini), laukia jo. 2018 m. birželio 9 d. T. S. rašė „K.“, kad neranda jos namo, prašė atsiųsti nuorodą, „K.“ vėliau į jo žinutes nebeatrašinėjo. 2018 m. birželio 10 d. T. S. rašė „L.“, kad negali susisiekti su „K.“, kad jos nurodytu adresu gyvena kiti žmonės. 2018 m. birželio 11 d. nukentėjusysis parašė pareiškimą policijai dėl apgaulės. 2018 m. birželio 12 d. T. S. rašė „L.“, kad „K.“ nerado ir grįžo į (duomenys neskelbtini), vėliau rašė, kad „K.“ pranešė, jog yra ligoninėje. „L.“ atrašė, kad ir jai taip parašė. 2018 m. birželio 13 d. T. S. rašė „I.“, nurodė, kad bandė jai prisiskambinti, prašė atsiliepti, nurodė, kad labai reikalinga jos pagalba, tačiau be atsako. 2018 m. birželio 14 d. fiksuoti 6 praleisti „L.“ skambučiai ir žinutės, kuriomis prašo paskambinti, neignoruoti jos, klausia, „kodėl taip padarėte?“.

Taigi, kaip matyti iš aptarto nukentėjusiojo susirašinėjimo su „K.“, „I.“ ir „L.“ turinio, susidaro įspūdis, kad šie asmenys (merginos) iš tiesų egzistuoja, žino vienas kitą ir bendrauja tarpusavyje. Iš nukentėjusiojo ir „K.“ susirašinėjimo matyti, kad T. S. jautė jai simpatiją, norėjo pasirūpinti, padėti greičiau pasveikti, tuo tarpu „K.“ skundėsi pinigų būtinoms operacijoms trūkumu ir vis prastėjančia sveikata. „K.“ nukentėjusiajam patvirtino likusių merginų egzistavimą, davė seselės „I.“ kontaktus, patvirtino, kad ją lanko mergina, vardu L., taip pat patvirtino per „L.“ gavusi siuntinį ir išvardijo jo turinį, patvirtino, kad iš „L.“ žino apie jo suteiktą finansinę pagalbą. Medicinos seselės vardu kalbėjusi „I.“ nukentėjusiajam davė „L.“ telefono numerį. „L.“ ir „I.“ žinojo apie „K.“ būklę ir kasdienybę, patvirtino T. S. viena kitos žodžius apie taikomą gydymą ir būtinas mokamas operacijas, tam renkamus pinigus, taip pat kiekviena iš merginų nukentėjusiajam patvirtindavo apie vis blogėjančią „K.“ būklę. „K.“ siuntė savo nuotraukas iš ligoninės (T. S. pateikė „K.“ siųstas nuotraukas iš palatos 2 t., b. l. 129). Aptartas susirašinėjimas bei telefono numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išklotinės patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisme T. S. duotus parodymus ir liudija kad pokalbiai tarp T. S. ir šių abonentų buvo pakankamai intensyvūs, t. y. asmenys aktyviai siekė įtikintį „K.“ egzistavimu.

Teismo vertinimu, aptartų duomenų visuma buvo pakankama įtikinti T. S. situacijos apie sergančią merginą realumu, todėl pinigų pervedimas atitiko nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Iš pokalbių matyti, kad prieš pervesdamas pinigus nukentėjusysis jau kurį laiką bendravo su „K.“ ir dėjo pakankamai intensyvias pastangas išsiaiškinti padėties tikrumą, „K.“ prašė leisti atvažiuoti, gavo medicinos seselės ir „K.“ lankančios merginos kontaktus, bendravo su kiekviena atskirai, klausė apie „K.“ būklę, merginos patvirtindavo tą patį, užduodavo pasitikslinamuosius klausimus, gavo ligoninės adresą, „K.“ atsiuntė nuotraukas iš palatos, patvirtino per „L.“ gavusi siuntinį ir jo turinį, teiravosi, kaip galėtų pinigus pervesti į ligoninės sąskaitą, tačiau „L.“ pasakė, kad moka grynaisiais, o jei jis ja nepasitiki, gali prašyti pas „K.“ čekių. „L.“ nurodė jam banko sąskaitos numerį, savo vardą ir pavardę, t. y. neslėpė savo asmens duomenų, kas objektyviai sudarė pagrindą ja pasitikėti. Į kiekvieną T. S. pastangą patikrinti merginų nurodytas aplinkybes, buvo paruoštas atsakymas, pvz. nukentėjusysis norėjo bendrauti su „K.“ naudojant vaizdo kamerą, tačiau K.“ atsakė, kad negali, nes yra su deguonies kauke, „I.“ jam paaiškino, kad „K.“ blogai atrodo po operacijos, kad jai taip bendrauti sudėtinga, kurjeriui neradus „K.“ ligoninėje, buvo pasakyta, kad ji perkelta į reanimaciją ir panašiai, t. y. nukentėjusiajam iš kelių šaltinių buvo paaiškinta, jog egzistuoja objektyvios kliūtys vaizdiniam bendravimui, ar kitokios paaiškinamos aplinkybės. Teismo vertinimu, esant artimam abonentų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendravimui tokius suderintus atsakymus paruošti nebuvo sunku.

Aptartas susirašinėjimas „WhatsApp“ programėlėje taip pat nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad abonentų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudotojai, vienas kurių neabejotinai yra kaltinamoji L. L., įtikino T. S., jog jis pažinčių portale susipažino su mergina „K.“, intensyviai su juo bendravo, įtikino istorija apie sunkiai sergančią merginą iš Rusijos, kuri Lietuvoje guli ligoninėje ir neturi artimųjų, tačiau jos sveikata labai bloga ir reikalingos vis naujos brangios operacijos, kurioms pinigus renka „L.“. Norėdamas padėti „K.“, nukentėjusysis per kelis kartus pervedė jos gydymui 15 370 EUR, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, (duomenys neskelbtini) klinikose 2018 m. kovo mėnesį Rusijos Federacijos pilietė, vardu K. ar V., pavarde S. ar S. negydyta, o „L.“ nurodyta F korpuso palata 332 yra neįrengta ir nenaudojama (2 t., b. l. 5, 3 t., b. l. 197). Kaip nustatyta iš (duomenys neskelbtini) klinikų 2018 m. liepos 9 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), F korpuso palatoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 26-27 d. gulėjo L. L., kas tuo pačiu patvirtina jos galimybę padaryti palatos fotonuotrauką ir vėliau, siekiant įtikinti T. S. „K.” realumu, ją panaudoti.

Kaip seka iš nukentėjusiojo parodymų ir ‚WhatsApp“ susirašinėjimuose fiksuotos įvykių sekos, T. S. apgaulė (įtikinimas „K.“ egzistavimu ir neatidėliotinu pinigų poreikiu) buvo esminė jo apsisprendimui pervesti kaltinime nurodytas pinigų sumas į L. L. banko sąskaitą, be abonentų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) intensyvių pastangų, suderintų veiksmų ir spaudimo nukentėjusiajam (teigė, kad pinigų reikia greitai, nes neišgyvens, nes labai skauda ir pan.), pinigų pervedimas akivaizdu nebūtų įvykęs, kadangi T. S. nė su vienu iš abonentų iki tol jokie turtiniai įsipareigojimai ar pažintys nesiejo. Pinigų pervedimas buvo įtakotas apgaulės, kurią L. L. neabejotinai suprato ir savo veiksmais siekė klaidinti nukentėjusįjį, norėdama užvaldyti jo pinigus, nurodydama vis didesnę būtiną pinigų sumą operacijoms, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tokie L. L. ir dar mažiausiai vieno ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens veiksmai atitinka sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėtį.

BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK XXVIII skyriuje, į kurį patenka ir BK 182 straipsnio nusikaltimas, numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, kas atitinka 12 500 EUR (250 x 50). Šiuo atveju apgaule buvo užvaldytas 15 370 EUR T. S. turtas. Pavedimų suma viršija didelės vertės ribą, todėl L. L. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuoto sukčiavimo sudėtį.

Kaltinamajame akte L. L. inkriminuotame kaltinime nurodyta, kad ji 2018 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, internetiniame tinklapyje www.mail.ru pažintys susikūrė paskyrą, kurioje nurodė apie save melagingus „K. S.“ anketinius duomenis ir telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) teikė žinomai melagingą informaciją T. S., tačiau neabejotinų šią kaltinimo dalį patvirtinančių įrodymų baudžiamojoje byloje nėra. Nukentėjusysis parodė, kad jis su „K.“ iš tiesų susipažino internetinio tinklapio www.mail.ru pažinčių portale, tačiau baudžiamojoje byloje nustačius, jog L. L. veikė su dar mažiausiai vienu nenustatytu asmeniu, išlieka abejonė, jog aptariamą paskyrą sukūrė būtent L. L.. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo identifikuotas IP adresas, iš kurio buvo kurta paskyra ir kas ją iš tiesų sukūrė. Taip pat esant keliems nusikaltimo vykdytojams, nėra galimybės neabejotinai konstatuoti, jog abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi būtent kaltinamoji. L. L. kategoriškai neigiant aptariamas faktines aplinkybes ir nesant galimybių pašalinti teismui kilusių abejonių, jos vertintinos kaltinamosios naudai ir šalintinos iš kaltinimo.

Be to, kaltinime nurodyta, kad T. S. pinigus pervedė dviem bankiniais pavedimais – 2018 m. kovo 23 d. ir 2018 m. balandžio 21 d., tačiau tai nėra visiškai tikslu. Iš tiesų, kaltinamosios banko sąskaitoje įplaukos užfiksuotos būtent kaltinime nurodytais, laikotarpiais, tačiau iš T. S. pateiktų pavedimų matyti, kad 5 000 EUR pervedimas atliktas 2018 m. kovo 22 d., o 10 370 EUR – 2018 m. balandžio 20 d. Kadangi kaltinime yra nurodoma „T. S. sumokėjo banko pavedimais“, tiksliau būtų nurodyti pavedimų atlikimo, o ne pinigų į kaltinamosios sąskaitą patekimo laiką. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas šioje dalyje tikslintinas.

Bausmės skyrimo motyvai

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas taip pat privalo užtikrinti, kad paskirta bausmė būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumui. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

Šiuo atveju skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad L. L. padarė vieną sunkų nusikaltimą, veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, atliekant aktyvų vaidmenį – bendraujant telefonu ir susirašinėjant su nukentėjusiuoju, panaudojant asmeninę bako sąskaitą pinigų gavimui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat įvertintina kaltinamosios asmenybė – duomenų apie L. L. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau teismui nekilo abejonių dėl jos gebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. L. L. nedirba (t. 4, b. l. 114), duomenų, kad jai būtų nustatytas nedarbingumo lygis, byloje nėra, bausta administracine tvarka, tačiau aptariamą nusikalstamą veiką padarė būdama neteista (t. 4, b. l. 116-119), Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis po šios nusikalstamos veikos buvo nuteista 2021 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu dėl vagystės, paskiriant laisvės apribojimo bausmę. Taigi, kaltinamoji nėra charakterizuojama išimtinai teigiamai. Kita vertus, nusikalstamą veiką ji padarė būdama jauno amžiaus, vos (duomenys neskelbtini) metų. Kaip matyti iš L. L. banko sąskaitos, savarankiškų pajamų ji iš esmės negaudavo (išskyrus (duomenys neskelbtini) stipendiją), todėl jos finansinė padėtis tuo metu buvo sunki. Teismo vertinimu, būtent gyvenimiškos patirties stoka ir pinigų trūkumas galėjo pastūmėti nusikalstamam elgesiui. Duomenų, kad kaltinamoji iki tol būtų bausta administracine tvarka ar teista, nėra. Taigi, nors padarytas nusikaltimas ir priskiriamas prie sunkių, jis buvo pirmasis kaltinamosios istorijoje, todėl vertintinas kaip tuo metu labiau atsitiktinio pobūdžio, nerodantis tikrosios L. L. vertybinės orientacijos. Skiriant bausmę taip pat būtina įvertinti labai ilgą baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpį. Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2018 m. birželio 22 d. Pagal pirminį kaltinimą baudžiamoji byla buvo išnagrinėta 2021 m. gegužės 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose, 2021 m. gruodžio 6 d. apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme ir 2022 liepos 5 d. Lietuvos Aukščiausiajame teisme. Grąžinus baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prokurorė pakeitė kaltinimą, todėl baudžiamoji byla pagal teismingumą 2022 m. spalio 11 d. teismo nutartimi buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmąja instancija, buvo iš naujo tiriami įrodymai, renkami papildomi įrodymai, todėl bylos nagrinėjimas užtruko. Tokiu būdu susidarė nepateisinamai ilga, nuo L. L. iš esmės nepriklausanti ir beveik penkis metus trunkanti teisinio neaiškumo situacija kaltinamosios atžvilgiu. Svarbu ir tai, kad 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu L. L. nuteista pakankamai seniai, duomenų apie bausmės vykdymo pažeidimus ar naujus, po bausmės paskyrimo padarytus, ikiteisminius tyrimus nėra, vadinasi ji suprato netinkamo elgesio pasekmes ir deda pastangas keisti gyvenimo būdą teigiama linkme.

Įvertinus aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes galima daryti išvadą, jog L. L. nėra tokia pavojinga, kad jos izoliavimas nuo visuomenės būtų būtinas. Teismo vertinimu, šiuo atveju pirmenybė turi būti teikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne nubaudimo funkcijai. Kaltinamoji yra jauno amžiaus ir nors jau nuteista kriminaline bausme, tačiau po šios bausmės paskyrimo siekia keisti gyvenimo būdą, teismo posėdyje nurodė, kad baigė (duomenys neskelbtini) kursus ir artimiausiu metu ketina įsidarbinti, taigi, būdama laisvėje turėtų didesnes galimybes greičiau atlyginti padarytą turtinę žalą. Teismo vertinimu, šiuo metu L. L. izoliavimas nuo šeimos ir visuomenės nors ir minimaliam BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam terminui itin neigiamai paveiktų jos socialinius ryšius bei tolesnes resocializacijos galimybes. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas L. L. prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, o BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai skiriam švelnesnė, nei sankcijoje numatyta bausmė, taip pat į tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra lengvinančių, nustatytinas maksimalus šios bausmės terminas (BK 48 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat įvertinus tai, kad byloje L. L. dalyvaudavo visuose teismo posėdžiuose ir nepažeidinėjo jai paskirtos kardomosios priemonės, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nefiksuoti jau paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pažeidimai, darytina išvada, kad kaltinamoji gebės laikytis bausmės laikotarpiu nustatytų draudimų ir įpareigojimų, todėl laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, paskyrus L. L. laisvės apribojimo bausmę, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, taip pat kaltinamąją charakterizuojančius duomenis ir siekiant kuo greitesnio padarytos žalos atlyginimo, spręstina, kad bausmės atlikimo laikotarpiu tikslinga kaltinamajai nustatyti tokius įpareigojimus: 1) per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 180 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) nuosprendžiui įsiteisėjus, nedelsiant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba jos dalį, o likusią dalį mokėti ne rečiau kaip kas mėnesį atliekamais piniginiais pervedimais į nukentėjusiojo banko sąskaitą; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4, punktai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2021 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje A. L. paskirtas maksimalus laisvės apribojimo bausmės terminas, subendrinus bausmes nustatytinas 2 m. laisvės apribojimo bausmės terminas. Į subendrintą galutinę bausmę įskaitytinas pagal 2021 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktas bausmės laikas.

L. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 1) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

T. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, prašydamas iš L. L. priteisti turtinę žalą, kurią sudaro 15 370 EUR į kaltinamosios sąskaitą pervesta pinigų suma bei 260 EUR už teisinę pagalbą procese (1 t., b. l. 72, 3 t., b. l. 43). Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis palaikė reikalavimą priteisti iš kaltinamosios dėl jos veiksmų patirtą turtinę žalą ir proceso išlaidas, taip pat išreiškė žodinį reikalavimą priteisti ir neturtinę žalą.

Teismui nekyla abejonių dėl T. S. prašomos priteisti turtinės žalos tiesioginio priežastinio ryšio su kaltinamosios padaryta nusikalstama veika. Prašomas priteisti 15 370 EUR turtinės žalos dydis yra pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais (2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. mokėjimo pavedimais į L. L. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), taip pat šios sąskaitos išrašu ir kt.), todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai.

Kaip minėta, nukentėjusysis duodamas parodymus teisme pareiškė, kad dėl kaltinamosios veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, tačiau, nors teismas ir atkreipė dėmesį, baudžiamojoje byloje nėra atskiro civilinio ieškinio ar jo papildymo dėl neturtinės žalos priteisimo. Tokį reikalavimą nukentėjusysis pirmą kartą suformulavo skųsdamas apeliacine tvarka Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendį, t. y. viename iš reikalavimų prašė priteisti „15 630 EUR sumą kartu su kompensacija už moralinę žalą” (3 t., b. l. 155-161), tačiau nei aptariamame skunde, nei jokiame kitame procesiniame dokumente nėra nurodęs nei reikalaujamo neturtinės žalos dydžio, nei iš ko ją kildina. Pastebėtina, kad civilinio ieškinio pareiškimas, reikalavimo suformulavimas ir jo pagrindimas yra išimtinai ieškovo prerogatyva, bylą nagrinėjantis teismas šioje proceso dalyje nėra aktyvus ir neturi nei tesiės, nei pareigos siūlyti tai padaryti ieškovui. Kaip minėta, baudžiamojoje byloje nėra gautas T. S. civilinis ieškinys, kuriuo būtų prašoma priteisti neturtinę žalą, todėl nukentėjusiojo parodymų davimo metu išsakytas pareiškimas, kad jis patyrė neturtinę žalą, šioje byloje nenagrinėtinas. Nukentėjusiajam išaiškintina, kad toks teismo sprendimas neužkerta kelio reikalauti atlyginti neturtinę žalą civilinio proceso tvarka.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo teismas privalo įvertinti jų būtinumą ir pagrįstumą, be kita ko, atsižvelgdamas į proceso stadiją, kurioje yra sprendžiama dėl tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

Nagrinėjamu atveju T. S., prašydamas priteisti 260 EUR už teisinę pagalbą, pateikė tik tris mokėjimo pavedimus: 2019 m. sausio 9 d. 100 EUR pavedimą UAB „Teises sprendimai“; 2019 m. balandžio 13 d. 90 EUR pavedimą Dariui Karveliui; 2020 m. rugsėjo 7 d. 70 EUR mokėjimo nurodymą „už teisines paslaugas“ Vaidui Poplovuchinui (3 t., b. l. 44-46). Nors Mokėjimo pavedimai sutampa su baudžiamojo proceso, kuriame dalyvauja nukentėjusysis, laikotarpiu, tačiau vien savaime nepatvirtina, jog T. S. apmokėtos paslaugos yra susijusios būtent su nagrinėjama baudžiamąja byla, iš pavedimo D. Karveliui apskritai neaišku už ką atliktas mokėjimas. Jokių teisinių paslaugų teikimo sutarčių T. S. nepateikė, todėl neaišku, ar jis sumokėjo už asmeniškai jam ar kitam asmeniui suteiktas paslaugas, nėra žinoma paslaugų apimtis, todėl nėra galimybės įvertinti ir išlaidų pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, T. S. prašymas priteisti išlaidas už teisinę pagalbą netenkintinas, kaip nepagrįstas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 tomo 95 lapu pažymėtame voke saugomas kompaktinis diskas, prie 3 tomo viršelio prisegtuose vokuose saugomi 2 kompaktiniai diskai, 4 tomo 124, 129154, 166, 201 lapais pažymėtuose vokuose ir prie 4 tomo viršelio prisegtuose vokuose saugomi 4 kompaktiniai diskai, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

L. L. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jai 2 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4, punktais, bausmės atlikimo laikotarpiu L. L. įpareigoti:

1) per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 180 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) nuosprendžiui įsiteisėjus, nedelsiant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba jos dalį, o likusią dalį mokėti ne rečiau kaip kas mėnesį atliekamais piniginiais pervedimais į nukentėjusiojo banko sąskaitą;

3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikinti.

T. S. civilinį ieškinį tenkinti ir iš L. L. priteisti T. S. naudai 15 370 EUR turtinę žalą. Reikalavimo priteisti neturtinę žalą nenagrinėti.

Atmesti T. S. reikalavimą priteisti 260 EUR proceso išlaidas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 tomo 95 lapu pažymėtame voke saugomą kompaktinį diską, prie 3 tomo viršelio prisegtuose vokuose saugomus 2 kompaktinius diskus, 4 tomo 124, 129154, 166, 201 lapais pažymėtuose vokuose ir prie 4 tomo viršelio prisegtuose vokuose saugomus 4 kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                           Giedrė Telksnienė