Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-10-25][nuasmeninta nutartis byloje][eAS-715-575-2024].docx
Bylos nr.: eAS-715-575/2024
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Kategorijos:
Prieglobstis
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas

?

Administracinė byla Nr. eAS-715-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04971-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(N)

(S)

 

        img1

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių R. J. K. A. ir H. R. J. A., atstovaujamo pagal įstatymą R. J. K. A. (tėvo), atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių R. J. K. A. ir H. R. J. A., atstovaujamo pagal įstatymą R. J. K. A. (tėvo), skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai R. J. K. A. ir H. R. J. A., atstovaujamas pagal įstatymą R. J. K. A. (tėvo), (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas)
2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 24M53796 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

Pareiškėjai taip pat skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti vykdyti pareiškėjų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti Sprendimo vykdymą) pareiškėjai grindė tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau ir – Įstatymas) 127 straipsnio 2 dalį sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant. Pareiškėjai teigė, kad jų prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas skubos tvarka, todėl pagal Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas Sprendimo apskundimas jo vykdymo nestabdo.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, pareiškėjai tvirtino, kad nagrinėjamu atveju yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. uždrausti vykdyti pareiškėjų išsiuntimą? i? (duomenys neskelbtini), kadangi to neatlikus, pareiškėjams ir ypatingai nepilnamečiui vaikui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didele? žala. Pareiškėjai pažymėjo, kad byloje sprendžiamas pavojaus pareiškėjams kilmės šalyje klausimas, taigi, nenustačius, ar pareiškėjams kilmės šalyje gresia pavojus, išsiųsti pareiškėjų negalima, nes nesiėmus užtikrinimo priemonių jų kilmės šalyje gali būti pasikėsinta į pareiškėjų sveikatą ir / ar gyvybę.

Pareiškėjų įsitikinimu, jų išsiuntimas turi būti sustabdytas, kol byloje galutinai neišsiaiškinta, ar pareiškėjai gali grįžti į kilmės šalį. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad vienas iš pareiškėjų yra mažametis. Siekiant užtikrinti, kad vaiko teisės nebūtų pažeistos ir kad būtų atsižvelgta į geriausius vaiko interesus, skundžiamo sprendimo vykdymas turėtų būti sustabdytas iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas, kad vaikas nebūtų išsiųstas į valstybę, kur jam gresia patirti sunkius žmogaus teisių pažeidimus. Pareiškėjai pabrėžė, kad geriausių vaiko interesų užtikrinimui yra būtina, kad ir vaiko tėvas nebūtų išsiųstas, kadangi priešingu atveju vaikas liktų be tėvų globos. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką vertinant, kad gali kilti neatitaisoma žala, reikalaujama nepriklausomo ir kruopštaus patikrinimo, ar egzistuoja grėsmė, kad asmenį išsiuntus į kilmės valstybę jam gresia kankinimai arba netinkamas elgesys.

 

II.

 

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, be kitų procesinių klausimų išsprendimo, priėmė pareiškėjų skundą ir netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas nustatė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo, be kita ko, nuspręsta nesuteikti pareiškėjui ir jo nepilnamečiam vaikui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje (Sprendimo 1 ir 2 p.) bei išsiųsti pareiškėjus į (duomenys neskelbtini) (Sprendimo 3 p.).

Įvertinęs Sprendimo turinį teismas nustatė, kad pareiškėjų prašymas nagrinėtas skubos tvarka, todėl, vadovaujantis Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendimo apskundimas šio sprendimo vykdymo nesustabdo. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 127 straipsnio 2 dalį sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos vykdymas gali būti sustabdytas.

Teismo vertinimu, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovas pradėjo pareiškėjų išsiuntimo į kilmės šalį procedūras, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) ėmėsi aktyvių veiksmų, vykdydama pareiškėjų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.

Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas negalės tinkamai užtikrinti nepilnamečio sūnaus teises, taip pat nesudaro pagrindo pritaikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi, bylos duomenimis, pareiškėjams pagal sutartį teisinę pagalbą teikia advokatas, kuris pareiškėjo ir jo nepilnamečio sūnaus vardu pateikė teismui skundą. Teismas konstatavo, kad teigti, jog pareiškėjai negalės tinkamai ginti savo teisių ir interesų ar bus pažeisti bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai, nebuvo jokio pagrindo.

Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai šiuo atveju nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl jų prašymo užtikrinti reikalavimą netenkino.

 

III.

 

Pareiškėjai R. J. K. A. ir H. R. J. A., atstovaujamas pagal įstatymą R. J. K. A. (tėvo), atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – laikinai sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 24M53796 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisėtumo.

Pareiškėjai nurodo, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nepagrįsta, ir akcentuoja, kad Sprendimas yra iškart privalomai vykdomas pagal Įstatymo nuostatas, o pareiškėjai neturi jokios objektyvios galimybės pateikti teismo nurodomus įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovas pradėjo pareiškėjų išsiuntimo procedūras. Pareiškėjai teigia, kad teismo nurodytų procedūrų pradžią nustato įstatymas, todėl jokių atskirų sprendimų dėl išsiuntimo nei Migracijos departamentas, nei VSAT nepriima ir pareiškėjų apie juos neinformuoja.

Vadovaudamiesi ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota aiškinant šias nuostatas, pareiškėjai tvirtina, kad turi būti atsižvelgta ir į tai, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes yra adekvatus siekiamam tikslui. Šiuo atveju prašomos priemonės taikymas yra visiškai adekvatus ir proporcingas. Pareiškėjų įsitikinimu, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjų nebūtų galima išsiųsti, kol nebūtų priimtas galutinis sprendimas, tai nesukurtų jokios papildomos naštos valstybei (jei galiausiai sprendimas būtų neigiamas, tai reikštų, kad jo vykdymas buvo atidėtas maždaug 46 mėnesiams, kiek užtrunka procesas teismuose). Tačiau jei būtų priimtas pareiškėjams palankus sprendimas, o asmuo būtų išsiųstas, tai galimos pasekmės būtų itin skaudžios (asmenys, tikėtina, susidurtų su kankinimais ar netektų gyvybės). Tuo atveju, jei nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjai būtų išsiųsti į kilmės valstybę ir susidurtų su persekiojimu ar kankinimu, teismui priėmus teigiamą sprendimą (nusprendus, kad prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai ir turi būti nagrinėjamas iš naujo), toks sprendimas galbūt netektų prasmės, nes pareiškėjai jau būtų patyrę kankinimus ar netgi gali būti žuvę, todėl nebūtų galima apginti pažeistų teisių. Be to, teisiniame reguliavime neegzistuoja procedūra, kaip turėtų būti pareiškėjai perkeliami iš kilmės valstybės į Lietuvą, kai nustatoma, kad jie buvo išsiųsti nepagrįstai.

Pareiškėjai pažymi, kad prieglobsčio prašymą jie pateikė 2021 m. birželio 21 d., o Migracijos departamentas Sprendimą priėmė 2024 m. rugpjūčio 30 d. (t. y. praėjus daugiau nei trims metams). Todėl sustabdžius sprendimo vykdymą 46 mėnesiams, tai nebūtų neproporcinga priemonė, lyginant su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo trukme. Be to, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės adekvatumą bei proporcingumą patvirtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1788-552/2023 nusprendė tenkinti pareiškėjų skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Migracijos departamento sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti prieglobsčio prašymą. Taigi, atsakovo sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo pareiškėjams jau vieną kartą teismine tvarka buvo pripažintas netinkamu. Ši aplinkybė tik padidina abejones skundžiamo Sprendimo pagrįstumu ir papildomai pagrindžia išsiuntimo sustabdymo būtinybę.

Pareiškėjų įsitikinimu, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, neturi būti reikalaujama pateikti dokumentinių įrodymų, kad pareiškėjai patirs kankinimus. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad vienas iš pareiškėjų yra mažametis. Siekiant užtikrinti, kad vaiko teisės nebūtų pažeistos ir kad būtų atsižvelgta į geriausius vaiko interesus, skundžiamo sprendimo vykdymas turėtų būti sustabdytas iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas, kad vaikas nebūtų išsiųstas į valstybę, kur jam gresia patirti sunkius žmogaus teisių pažeidimus. Atitinkamai yra būtina, kad ir vaiko tėvas nebūtų išsiųstas, kadangi priešingu atveju vaikas liktų be tėvų globos.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Migracijos departamentas detalizuoja faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo eiga, atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjų teiginiai dėl ateityje kilsiančios žalos, nesant duomenų, kad pradėta jų išsiuntimo procedūra, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjai skunde nenurodė, kokia jiems bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės; tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje
Nr. eA-1788-552/2023 pareiškėjų skundą tenkino, nesudaro pagrindo užtikrinti reikalavimą. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjams byloje atstovauja advokatas, todėl laikytina, kad yra užtikrinami ir pareiškėjo, ir jo nepilnamečio sūnaus interesai.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjų atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 24M53796 – vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo  pagrįstumas ir teisėtumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo  70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie, reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo, tačiau vienos iš dviejų būtinų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-593-968/2023). 

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjai nepagrindė, jog atsakovas pradėjo jų išsiuntimo į kilmės valstybę procedūrą, taip pat sprendė, kad pareiškėjams teisme atstovauja advokatas, todėl bus tinkamai užtikrinami ir pareiškėjo, ir jo nepilnamečio sūnaus interesai. Teismas vertino, kad pareiškėjai nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės šioje proceso stadijoje.

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 24M53796 teisėtumo bei pagrįstumo. Sprendimu, kurio vykdymą pareiškėjai prašo laikinai sustabdyti, buvo nuspręsta pareiškėjams nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui R. J. K. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įtraukti R. J. K. A. draudimą atvykti ir apsigyventi 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, neuždrausti H. R. J. A. atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendime nustatyta, kad išsiuntimo vykdymas pavedamas VSAT.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjai iš esmės argumentavo tuo, kad jos nepritaikius ir pareiškėjus išsiuntus į kilmės valstybę, jie patirs kankinimus, kils reali grėsmė gyvybei, todėl tikėtina, jog būtų padaryta neatitaisoma ir / ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, įvykdžius Sprendimą, t. y. išsiuntus pareiškėjus, nebus užtikrinami jo nepilnamečio vaiko geriausi interesai, kadangi jam išsiuntimo atveju gresia patirti sunkius žmogaus teisių pažeidimus. Pareiškėjai akcentavo, kad kol teismine tvarka nėra patikrintas prieglobsčio nesuteikimo jiems pagrįstumas, turėtų būti taikomas reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. laikinai sustabdytas ginčijamo Sprendimo vykdymas.

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjų prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjų argumentus bei byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atlikusi preliminarų pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, nenustatė, kad pareiškėjų reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas. Kadangi dėl pareiškėjų pateikto prieglobsčio prašymo netenkinimo vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendime nurodytą kilmės valstybės informaciją, ir tai, kad vienas iš pareiškėjų yra nepilnametis vaikas, kurio interesas nepatirti nurodomų grėsmių kilmės valstybėje laikytinas prioritetiniu, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemon taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-483-815/2024,
2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų šioje proceso stadijoje prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės atitinka proporcingumo principą bei nedaro žalos viešajam interesui.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjai įrodė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą. Dėl aptartų argumentų pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, panaikinama, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių išsprendžiamas iš esmės, t. y. sustabdomas Sprendimo galiojimas iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas, o kita nutarties dalis paliekama nepakeista.

 

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 
70 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių R. J. K. A. ir H. R. J. A., atstovaujamo pagal įstatymą R. J. K. A. (tėvo), atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių R. J. K. A. ir H. R. J. A. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Tenkinti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių R. J. K. A. ir H. R. J. A. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 24M53796 vykdymą, kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės teismo priimtas procesinis sprendimas.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

 

 

           Veslava Ruskan

 

 

        Arūnas Sutkevičius


Paminėta tekste:
  • eAS-798-438/2017
  • eAS-483-815/2024