Civilinė byla Nr. e2A-210-479/2018

                            Teisminio proceso Nr. 2-06-3-16276-2016-2

                            Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                            2.6.10.5.2.1; 3.4.3.11; 3.3.1.18.2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymas“ ieškinį atsakovei I. Ž. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. Ž. dėl skolos priteisimo. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-15 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Turto valdymas“. Ieškovė paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-12 nutartimi buvo nuspręsta įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą bei patvirtinta 1 216,40 Eur dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmata visam įmonės bankroto procesui. 2015-06-12 buvo priimtas teismo sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos, 2015-09-17 bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovė teigė, kad įmonė jokio turto neturėjo, todėl ieškovė įmonės bankroto procedūras vykdė ir administravimo išlaidas apmokėjo savo lėšomis. Ieškinyje nurodoma, kad iki bankroto bylos iškėlimo atsakovė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Ieškovės teigimu, įmonei esant nemokiai atsakovė privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šios įstatyme numatytos pareigos atsakovė neįvykdė. Kadangi atsakovė nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir bendrovėje nėra turto, iš kurio būtų galima apmokėti administravimo išlaidas, atsakovė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies pagrindu privalo atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas administruojant bankrutuojančią įmonę. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 1 101,20 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė I. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka, todėl prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad šioje byloje ji yra netinkama atsakovė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sprendimu ji nebuvo paskirta eiti administracijos vadovės pareigas ir nebuvo iš jų atšaukta. Atsakovė paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji ėjo komercijos direktorės pareigas, darbo sutartis su atsakove buvo sudaryta laikotarpiu nuo 1996-11-20 iki 1998-10-15. Kadangi atsakovei, kaip komercijos direktorei, nebuvo suteikta administracijos vadovo kompetencija, atsakovė neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Atsakovė pažymėjo, kad jos darbo santykiai su įmone pasibaigė 1998-10-15, todėl Juridinių asmenų registre yra nurodyti klaidingi duomenys dėl jos įgaliojimų pasibaigimo datos 2009-12-17. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovės reikalavimui turi būti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-10-03 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 101,20 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2016-12-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-15 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės bankroto administratore paskyrė ieškovę UAB „Turto valdymas“. Teismas taip pat nustatė, kad įmonė neturėjo jokio turto teismo ir administravimo lėšoms apmokėti, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-12 nutartimi bendrovei buvo taikytas supaprastintas bankroto procesas bei patvirtinta 1 216,40 Eur dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procesui. Byloje buvo nustatyta, kad administratorė nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio iš viso patyrė 1 101,20 Eur išlaidų, susijusių su įmonės bankroto administravimu. Teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė laikotarpiu nuo 1997-03-28 iki 2010-01-12 buvo atsakovė. Teismas konstatavo, kad būdama bendrovės vadovė atsakovė žinojo apie įmonės finansinę padėtį, tačiau nevykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad įstatyme numatytos pareigos nevykdymas lėmė, jog įmonės turto nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, todėl teismas sprendė, kad atsakovė privalo atlyginti bankroto proceso metu ieškovės patirtas administravimo išlaidas. Kadangi ieškovė apie tai, kad administruojant bendrovę patirtos administratorės išlaidos liks neapmokėtos sužinojo tik Klaipėdos apygardos teismui 2015-06-12 sprendimu pripažinus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pasibaigė, teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui pareikšti nebuvo praleistas.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovė I. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nebuvo paskirta eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovės pareigas, todėl Juridinių asmenų registre nurodyti duomenys yra klaidingi.
2. Teismas netinkamai nustatė atsakovės darbo laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantės teigimu, atsakovės darbo santykiai tęsėsi laikotarpiu nuo 1996-11-20 iki 1998-10-15, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi klaidingais Juridinių asmenų registro duomenimis, pagal kuriuos atsakovė bendrovėje dirbo iki 2009-12-17.
3. Teismas nenustatė, nuo kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki ir kada atsirado įstatyme numatytas pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovės darbo santykių laikotarpiu atsakovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
4. Teismas nepagrįstai atsakovei taikė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl įmonės vadovo pareigos atlyginti kreditorių patirtą žalą dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, kurios atsakovės darbo santykių laikotarpiu dar negaliojo.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Turto valdymas“ prašo atsakovės skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-03 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad byloje buvo nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti. Ieškovės nuomone, šiuo atveju įmonės nemokumo momento nustatymas nebuvo reikšmingas, nes įmonė nemokia tapo atsakovės vadovavimo laikotarpiu. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė laikotarpiu nuo 1997-03-28 iki 2010-01-12, o darbo sutarties nutraukimo įforminimas šiuo atveju neturi reikšmės. Ieškovės nuomone, teismas tinkamai taikė Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, todėl atsakovės skundo argumentai dėl netinkamo šio įstatymo taikymo yra nepagrįsti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės ieškinio reikalavimus, todėl atsakovės apeliacinis skundas turi būti atmestas.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
8. Apeliantė skunde nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė nebuvo paskirta eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovės pareigas, todėl Juridinių asmenų registre nurodyti duomenys yra klaidingi. Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija nesutinka.
9. Šioje byloje pateiktu ieškiniu ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 1 101,20 Eur administravimo išlaidų, kurios buvo patirtos ieškovei administruojant BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovė iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir neįvykdė įstatyme numatytos bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei, todėl privalo atlyginti ieškovei bankroto proceso metu patirtas administravimo išlaidas. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus be kita ko grindė tuo, kad ji niekada nebuvo paskirta eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigas, nes šioje įmonėje dirbo tik komercijos direktore, todėl atsakovė nebuvo tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Vertindama šiuos atsakovės argumentus teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje yra pateiktas Juridinių asmenų registro išrašas, kuriame nurodyta, jog atsakovė I. Ž. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė (prezidentė) laikotarpiu nuo 1997-03-28 iki 2009-12-17 (t. 1, b. l. 10). Juridinių asmenų registre nurodytus duomenis apie įmonės vadovą patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga. Byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 10.1 punkte nurodyta, kad bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas – prezidentas. Šie įstatai yra pasirašyti atsakovės, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezidentės. Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2017-03-06 pranešimo matyti, jog Klaipėdos miesto valdybai, kuri tuo metu vykdė Klaipėdos mieste įsteigtų įmonių Rejestro tvarkytojo funkcijas, 1997-03-28 buvo pateiktas prašymas įregistruoti patikslintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus ir šiame prašyme įmonės administracijos vadove yra nurodyta atsakovė (t. 1, b. l. 135, 162). Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų šiuose rašytiniuose įrodymuose esančius duomenis dėl atsakovės, kaip bendrovės vadovės, statuso (CPK 178 straipsnis). Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė (prezidentė), todėl pirmosios instancijos teismas šią faktinę aplinkybę nustatė tinkamai.
10. Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas netinkamai nustatė atsakovės darbo laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantės teigimu, atsakovės darbo santykiai tęsėsi laikotarpiu nuo 1996-11-20 iki 1998-10-15, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi klaidingais Juridinių asmenų registro duomenimis, pagal kuriuos atsakovė bendrovėje dirbo iki 2009-12-17. Su šia skundo nuostata galima sutikti.
11. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove buvo paskirta 1997-03-28, jos įgaliojimų pabaigos data nurodyta 2009-12-17. Ginčydama šiuos Juridinių asmenų registro duomenis atsakovė pateikė į bylą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017-01-05 pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, iš kurios matyti, kad atsakovės darbo santykiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ truko laikotarpiu nuo 1996-11-20 iki 1998-10-15 (t. 1, b. l. 122-123). Atsakovė teigė, kad nuo 1998-10-15 su ja sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta ir nuo tada įmonėje ji nebedirbo, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Juridinių asmenų registro duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad darbo sutarties nutraukimo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad administracijos veiklai vadovauja administracijos vadovas (prezidentas, generalinis direktorius, direktorius). Administracijos vadovu gali būti fizinis asmuo, jei su juo sudaroma darbo sutartis, taip pat fizinis asmuo, turintis patentą teikti vadovavimo paslaugas, arba personalinė įmonė, jei su bet kuriuo iš jų (turinčiu patentą fiziniu asmeniu ar personaline įmone) sudaroma vadovavimo sutartis (Akcinių bendrovių įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1998-04-17 iki 1998-12-31). Taigi pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą darbo sutarties sudarymas buvo būtina sąlyga bendrovės vadovo pareigoms užimti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad darbo sutarties nutraukimas su atsakove buvo pakankamas pagrindas jos, kaip bendrovės vadovės, statusui pasibaigti. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog Juridinių asmenų registre nurodyti duomenys atlieka tik teises išviešinančią, bet ne teises nustatančią funkciją. Pažymėtina, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nebuvo numatyta galimybė buvusiam bendrovės vadovui pačiam kreiptis į Juridinių asmenų registrą dėl duomenų apie vadovą išregistravimo tuo atveju, jeigu akcininkų susirinkimas nepriima atitinkamo sprendimo dėl vadovo atleidimo ir šio juridinio fakto neįregistruoja viešame registre, nes tokia galimybė atsirado tik nuo 2010-03-01 įsigaliojus naujai Akcinių bendrovių įstatymo redakcijai. Dėl to vien Juridinių asmenų registre esantis įrašas apie atsakovės buvimą bendrovės vadove iki 2009-12-17 šiuo atveju neleidžia daryti išvados, jog atsakovė iki šios datos realiai buvo įmonės vadovė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad prašydamas iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui duomenis apie tai, jog nuo 1998-10-19 įmonėje apdraustųjų nebuvo. Taigi akivaizdu, kad nuo tada bendrovė jokios veiklos nevykdė, finansinės atskaitomybės dokumentų viešo registro tvarkytojui neteikė. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog po darbo sutarties nutraukimo atsakovė faktiškai veikė kaip bendrovės vadovė, todėl pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti išvados, jog dar 11 metų po darbo sutarties nutraukimo atsakovė ėjo įmonės vadovės pareigas (CPK 178 straipsnis). Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė buvo laikotarpiu nuo 1996-11-20 iki 1998-10-15, todėl priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovė bendrovei vadovavo iki 2009-12-17.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai atsakovei taikė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl įmonės vadovo pareigos atlyginti kreditorių patirtą žalą dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, kurios atsakovės darbo santykių laikotarpiu dar negaliojo. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti.
13. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad šioje byloje nebuvo reiškiamas bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių reikalavimas atlyginti žalą dėl to, jog atsakovė laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės bankroto proceso metu patirtas administravimo išlaidas. Teismų praktikoje pažymima, kad Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė ar kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, tai yra šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų – Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto (Lietuvos apeliacinio teismo  2017-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017). Taigi bankroto procese ieškovės patirtos administravimo išlaidos šiuo atveju nelaikytinos atsakovės padaryta žala dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl šio ginčo atveju Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikytinos.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ieškovės pareikšto reikalavimo teisinis pagrindas yra Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalis, kuri yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti bankroto administratorės patirtų administravimo išlaidų atlyginimo klausimą. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Taigi šios teisės normos pagrindu teisę reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo iš įmonės vadovo turi bankroto administratorius, kuris pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai.
15. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigas ėjo laikotarpiu nuo 1996-11-20 iki 1998-10-15, todėl atsakovės teisės ir pareigos įmonei, jos kreditoriams, taip pat bankroto administratorei turi būti nustatomos pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalis, kuri šioje teisės normoje numatytomis sąlygomis suteikia bankroto administratoriui teisę reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo, kuris nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įsigaliojo tik nuo 2013-10-01, kai buvo priimtas ir įsigaliojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2, 10, 11, 13-1, 20, 21, 28, 29, 30, 33, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-237. Pažymėtina, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo įtvirtinta jokių specialiųjų teisės normų, kurių pagrindu ieškovė turėtų teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti administravimo išlaidas, kurioms atlyginti neužteko įmonės turto. Kolegijos vertinimu, tokia atsakovės pareiga iš bendrųjų deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taip pat nekyla, nes administravimo išlaidų atsiradimas yra bankroto bylos iškėlimo, o ne įstatyme nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pasekmė. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą ir tenkindamas ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismas Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį taikė teisiniams santykiams, kurie atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, nors CK 1.7 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, jog civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį ir nepagrįstai patenkino ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo.
16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas dėl administravimo išlaidų priteisimo iš buvusios įmonės vadovės, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl administravimo išlaidų priteisimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė patyrė iš viso 484 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės reikalavimai yra atmesti visiškai, atsakovei iš ieškovės priteisiama 484 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės taip pat priteistina 275 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti, kurias sudaro atsakovės sumokėtas 33 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur dydžio išlaidos už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš viso atsakovei iš ieškovės priteisiama 759 Eur šioje byloje patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymas“ ieškinį.

Priteisti atsakovei I. Ž. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymas“ 759 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teisėjai                                                                                                                     Žydrūnas Bertašius

                                                                                                                         Irma Čuchraj                   

                 Almantas Padvelskis