Civilinė byla Nr. e2A-1048-619/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38154-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4; 2.6.4.4.1; 2.6.5.2.1; 3.3.1.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui J. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :             

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, priteisti iš atsakovo 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, palikti santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo po 300 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui, 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog 2013 m. rugpjūčio 10 d. susituokė su atsakovu, 2015 m. liepos 1 d. šalims gimė sūnus. 2015 m. rugpjūčio 15 d. kilus konfliktui, atsakovas, būdamas neblaivus, prieš ją pavartojo fizinį smurtą. Po šio konflikto šalys santykių nebepalaiko, nėra galimybės atkurti santuokinių ryšių. Ieškovė, laikydama kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą, prašė priteisti 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
3. Ieškovė prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas galėtų lankyti vaiką du kartus per mėnesį jo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei. Nurodė, kad atsakovas verčiasi individualia veikla, neturi kitų išlaikytinių, tačiau iki ieškinio pateikimo nemokėjo išlaikymo vaikui, yra pajėgus mokėti prašomą išlaikymą. Santuokos metu šalys kreditorinių įsipareigojimų neįgijo.
4. Atsakovas prašė skirti terminą susitaikymui, laikydamas, kad yra galimybė išsaugoti šeimą, taip pat nurodė, kad siekia vaikui sudaryti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, nėra praradęs ryšio su juo, todėl turi teisę lygiaverčiai bendrauti su sūnumi. Neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo. Mano, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, esant konfliktiškiems šalių santykiams, vaiko interesus labiau atitiktų atsakovo bendravimas su vaiku ieškovės namuose, jai nedalyvaujant.  

2. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nusprendė: santuoką, įregistruotą 2013 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės R. A. ir atsakovo J. A. nutraukti dėl atsakovo J. A. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; priteisti ieškovei iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nustatyti nepilnamečio vaiko M. A. gyvenamąją vietą su motina; nustatyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 18 iki 20 valandos vaiko gyvenamojoje vietoje, bendravime nedalyvaujant ieškovei; įpareigoti atsakovą, jam negalint atvykti bendrauti su vaiku nurodytu laiku, informuoti apie tai ieškovę ne mažiau kaip likus penkioms valandoms iki planuoto susitikimo; įpareigoti ieškovę likus ne mažiau kaip penkioms valandoms iki numatyto atsakovo apsilankymo informuoti jį, jei dėl vaiko ligos ar kitų svarbių priežasčių, vaikas negali būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tokiu atveju atsakovas gali lankyti nepilnametį vaiką kitą dieną, kai išnyksta aplinkybės, dėl kurių vaikas nebuvo savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui 2015 m. lapkričio 2 d. iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant sumas, sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį, kuria priteistas laikinas išlaikymas vaikui, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise jo įstatyminei atstovei – ieškovei; sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas savo kaltės dėl santuokos nutraukimo neginčijo, tačiau prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažino, kad ieškovė negali būti kalta dėl santuokos nutraukimo, nes byloje nustatytas atsakovo fizinio smurto panaudojimo prieš ieškovę faktas, kuris lėmė jos emocinį skausmą ir pažeminimą, sveikatos būklės pablogėjimą.  Teismas, įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, jos trukmę iki jos iširimo (2 metai), šalių turtinę padėtį, šalių santykių (nustatyta, kad  iki santuokos iširimo santykiai nebuvo geri) ir ieškovės išgyvenimų dėl staigaus santuokos iširimo pobūdį, tai, kad nustatytas tik vienkartinis fizinio smurto panaudojimo atvejis, ieškovei iš atsakovo priteisė 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
8. Nesant ginčo dėl to, kad šalys nuo 2015 m. rugpjūčio 15 d. negyvena kartu, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 207,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
9. Įvertinęs vaiko amžių, aplinkybę, kad atsakovas naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu vaiko akivaizdoje, šalių konfliktinius santykius, nustatė, kad atsakovas su vaiku bendrauja 4 kartus per mėnesį, t.y. kiekvieną mėnesio trečiadienį nuo 18 iki 20 valandos ieškovės namuose, atskirame kambaryje, nedalyvaujant ieškovei. Teismas taip pat tenkino ieškovės prašymus įpareigoti atsakovą informuoti ieškovę apie negalėjimą bendrauti su vaiku numatytu laiku bei nustatyti, kad dėl svarbių priežasčių nesant galimybės bendrauti su vaiku, atsakovas gali lankyti vaiką kitą dieną.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas J. A. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalį pakeisti, nustatant, jog santuoka tarp ieškovės R. A. ir atsakovo J. A. nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikinti sprendimą dalyje dėl 207,50 Eur laikino išlaikymo priteisimo, panaikinti nepagrįstai nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, bei 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
11. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteista 207,50 Eur suma įsiskolinimo už vaiko išlaikymą, naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta. Apeliantas teigia, kad po šalių konflikto 2015 m. rugpjūčio 15 d. jis iš namų išsikraustė, 2015 m. spalio mėn. sumokėjo 330 Eur išlaikymo. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nežinodamas, kad atsakovas išlaikymą teikia tinkamai, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutarė ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir nuo nutarties priėmimo dienos iš atsakovo priteisti po 162,50 Eur dydžio periodines kasmėnesines išmokas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Teismas, priteisdamas įsiskolinimo dydį, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis – AB „Lietuvos paštas“ perlaidų išmokėjimų dokumentus.
12. Apelianto nuomone, teismas, nustatydamas, jog atsakovas privalo su sūnumi bendrauti kiekvieną trečiadienį nuo 18 iki 20 valandos vaiko gyvenamojoje vietoje ir prieš apsilankymą įpareigojant informuoti atsakovę ne mažiau kaip likus 5 valandoms iki susitikimo, nepagrįstai apribojo jo teisę laisvai ir lygiomis, vienodomis sąlygomis su vaiko motina bendrauti, auklėti bei užtikrinti vaiko vystymąsi, nes tokį ribojimą galima teisėtai ir pagrįstai taikyti būtų tik tuo atveju, kai tėvas nesilaiko įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, o tokios aplinkybės jokiais įrodymais byloje nepagrįstos. Ieškovė klaidingai teigia, kad jis vengia ryšio su vaiku, nes pati sudaro kliūtis tiek lankyti, tiek išlaikyti mažametį sūnų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė minimalią tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką tvarką, vadovaujantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, o panašių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo ir jų byloje nėra nustatyta.
13. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai nevertino baudžiamosios bylos medžiagos ir nepagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismo išvada pagrįsta remiantis tik ieškovės motinos parodymų analize ir sprendime nenurodant, dėl kokių priežasčių buvo atmesti liudytojos – atsakovo motinos paaiškinimai, patvirtinantys, kad atsakovas mylėjo savo sutuoktinę, visą santuokos laikotarpį buvo jai ištikimas ir lojalus, siekė jai ir sūnui sudaryti kuo palankesnes gyvenimo sąlygas. Pirmos instancijos teismas nemotyvavo, kodėl ieškovės žalingi įpročiai neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl jos kaltės išyrant santuokai, taip pat nebuvo atsižvelgta į  sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, nepagrįstai priteisė tariamos žalos atlyginimą 1000 Eur.  
14. Ieškovė R. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, atmesti kaip nepagrįstą, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
15. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais ir abejonėmis, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė 207,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. Teismas aiškiai apskaičiavo priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumą: šalys nuo 2015 m. rugpjūčio 15 d. negyvena kartu, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d., kai buvo priimta nutartis dėl laikino išlaikymo iš atsakovo priteisimo, t.y. už du su puse mėnesio, tačiau teismui tenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš dalies ir priteisus vaiko išlaikymui 215 Eur per mėnesį, už du su puse mėnesio mokėtina suma sudaro 537,50 Eur. Atsakovui šiuo laikotarpiu sumokėjus 330 Eur, iš jo priteisiamas 207,50 Eur  išlaikymo įsiskolinimas.
16. Atsakovas yra visiškai praradęs ryšį su vaiku, nes su juo nėra bendravęs nuo tada, kai sūnui suėjo 6 savaitės. Atsakovas nedėjo pakankamai pastangų tokiam ryšiui suformuoti, nes ir prieš vaiko gimimą, ir jam gimus, ilgai dirbdavo, su šeima nuolat nebūdavo, be to, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškinime pritarė, kad nei vaikas, nei atsakovas neturi tarpusavyje ryšio, jie vienas kitam iš esmės yra nepažįstami žmonės, o tai gali turėti neigiamų pasekmių vaikui, nes jis prisirišęs prie savo motinos. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. konflikto metu atsakovas vaiko akivaizdoje smurtavo prieš ieškovę, nustatyta minimali bendravimo tvarka. Nei atsakovui, nei jo tėvams nėra uždrausta matytis su vaiku, bet atsakovas nededa jokių pastangų iš savo pusės, tuo tarpu kai kurie atsakovo artimi giminaičiai bendrauja su ieškove.
17. Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės pažymėjo, kad teismas rėmėsi ne tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-05 nuosprendžiu, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., bet ir šalių, liudytojų parodymais, tačiau pagrindine priežastimi teismas pagrįstai laikė 2015-08-15 šalių konfliktą ir jo metu panaudotą atsakovo smurtą, kuris ir nulėmė santykių pabaigą. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi CK 3.60 straipsnio 3 dalimi numatyta prezumpcija ir nustatė atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės ir priteista ieškovei neturtinė žala, nustatyta minimali atsakovo bendravimo su vaiku tvarka bei priteistas išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas.
20. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė R. A. ir atsakovas J. A. santuoką sudarė 2013 m. rugpjūčio 10 d. 2015 m. liepos 1 d. gimė šalių sūnus M. A.. Iki santuokos šalys buvo pažįstamos apie 9 metus. Pagal bylos medžiagą, 2015 m. rugpjūčio 15 d. ieškovei su atsakovu ir jų vaiku grįžus automobiliu namo iš šventės, tarp šalių kilo konfliktas, kurio pasekoje atsakovas ieškovės atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir nežymiai sutrikdė sutuoktinės sveikatą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu atsakovas J. A. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui. Bylą nutraukiant, nukentėjusiosios R. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir išskaičiavus J. A. atlygintą visą padarytą turtinę žalą (122,73 Eur) ir dalį atlygintos neturtinės žalos (300 Eur), priteista iš J. A. nukentėjusiajai (ieškovei) 300 Eur likusiai neatlygintai neturtinės žalos daliai ir 575 Eur nukentėjusiosios turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti. Šalys pripažįsta, kad po minėto konflikto šalių santuoka faktiškai iširo, šalys kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio.
21. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, paliko šalims santuokines pavardes, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nustatė nepilnamečio vaiko M. A. gyvenamąją vietą su motina, nustatė, kad atsakovas J. A. su nepilnamečiu vaiku M. A. bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 18 iki 20 valandos vaiko gyvenamojoje vietoje;  priteistė iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui 2015 m. lapkričio 2 d. iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant sumas, sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį, nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise jo įstatyminei atstovei –ieškovei, priteisti 207,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
22. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, nustatant, jog šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikinti sprendimo dalį dėl nepagrįstai nustatyto 207,50 Eur laikino išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui, panaikinti bendravimo su vaiku tvarką bei panaikinti priteistą 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
24. Ieškovės tvirtinimu, santuokos iširimą nulėmė 2015 m. rugpjūčio 15 d. konflikto metu atsakovo pavartotas fizinis ir psichologinis smurtas jos atžvilgiu, atsakovo elgesys po smurto panaudojimo – ieškovės ilgą laiką neatsiprašė, nedėjo pastangų išsaugoti santuoką. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus, rėmėsi CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija ir nustatė atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, t.y. konstatavo atsakovo žiaurų elgesį su ieškove. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo išvadą laiko teisėta ir pagrįsta, nes bylos medžiagoje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje taikė CK 3.60 str. 3 d. numatytą prezumpciją.
25. Nors apeliantas nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o teismas neįvertino liudytojos – atsakovo mamos paaiškinimų dėl ieškovės netinkamo elgesio bei nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės žalingi įpročiai neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl santuokos iširimo, teisėjų kolegija šių argumentų nepripažįsta pagrįstais. Nei pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, nei atsakovo apeliacinio skundo teiginiai neįrodo, kad ieškovės elgesys iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. kilusio konflikto galėjo turėti įtakos santuokos iširimui, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą teisinį pagrindą byloje taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją ir konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei.

26. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija visų pirma pažymi tai, kad atsakovas skundu iš esmės neginčija priteisto neturtinės žalos dydžio, nenurodo, dėl kokių priežasčių jis laikytinas nepagrįstu, t.y. šioje dalyje skundas visiškai nemotyvuotas, jis iš esmės nesutinka su priteista neturtine žala.
27. Pažymėtina tai, kad konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, byloje buvo teisinis pagrindas CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 straipsnio 1 d.). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas vartojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę viešoje vietoje, šalims būnant su jų vaiku, o vėliau nesiekė atkurti šeimyninių santykių, teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad ieškovė patyrė psichologinį sukrėtimą, emocinį ir fizinį skausmą, nervinę įtampą dėl atsakovo santuokinių pareigų pažeidimo fakto. Nurodyti ieškovės argumentai yra patvirtinti bylos įrodymų medžiaga - medicinos dokumentų išrašais, psichologo, neurologo konsultacijomis, panaudotų vaistų receptų kopijomis, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė neturtinę žalą įrodytą ir priteisė dydį, kurio dydis iš esmės atitinka teismų praktikoje nustatytus žalos atlyginimo dydžius analogiškose šalių ginčuose.

Dėl bendravimo su vaiku nustatymo tvarkos.

28. Ieškovė byloje prašė taikyti konkrečią bendravimo tvarką, apeliantas prašė neriboto bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieną trečiadienį nuo 18 iki 20 valandos ieškovės namuose, atskirame kambaryje, nedalyvaujant ieškovei. Nustatydamas tokią bendravimo tvarką teismas vertino, kad ieškovės prašomo bendravimo (du kartus per mėnesį) nepakanka, kad būtų palaikomas pilnavertis atsakovo ryšys su sūnumi, dėl to, teismo vertinimu, tokiam ryšiui užtikrinti turi būti sudaroma galimybė atsakovui su vaiku bendrauti bent 4 kartus per mėnesį.  Nustatydamas minimalią bendravimo tvarką teismas vertino vaiko amžių bei faktą, kad atsakovas yra vartojęs smurtą ieškovės atžvilgiu vaiko akivaizdoje. Teismas taip pat šalims išaiškino, kad bendru tarpusavio susitarimu jie turi teisę numatyti ir papildomą atsakovo bendravimo su vaiku laiką, kadangi vaiko visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra svarbus, abu tėvai jam prieinami, esantys šalia vaiko, kai jam labiausiai reikia. Apelianto nuomone, teismo nustatyta bendravimo tvarka nepagrįstai apribojo apelianto teisę laisvai ir lygiomis, vienodomis sąlygomis su vaiko motina bendrauti, auklėti, bei užtikrinti vaiko vystymąsi, todėl prašo panaikinti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.
29. Teisėjų kolegija šioje dalyje apelianto skundo argumentus iš dalies pripažįsta pagrįstais. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.
30. Ir nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad atsakovas yra visiškai praradęs ryšį su vaiku, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šalių vaikui, kuriam yra beveik dveji metai, šiuo metu itin reikalingas bendravimas su abiem tėvais, taikant minimalų bendravimą šis ryšys gali visiškai nutrūkti ir bus daroma žala vaiko interesams. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatyta, kad maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams. Kaip vieną iš pagrindų, dėl ko nustatytas minimalus bendravimas, pirmosios instancijos teismas nurodė atsakovo padarytą nusikalstamą veiką – jis naudojo fizinį smurtą vaiko akivaizdoje, tokie veiksmai sukėlė grėsmę, buvo priešingi vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismas šio argumento nekvestionuoja, sutinka su tuo, kad tokie atsakovo veiksmai netoleruotini nei teisės nei moralės požiūriu, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šalių konfliktas, pasibaigęs fiziniu smurtu esant atsakovui neblaiviam buvo vienkartinis, jo padariniai pašalinti, todėl tai neturėtų būti kaip priežastis nustatyti minimalų tėvo ir vaiko bendravimą. Bylos duomenimis, atsakovas yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio kaip specialistas ir žmogus, turi pastovias pajamas, teikia vaikui teismo nustatytą išlaikymą, nori bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Dėl išdėstyto, kolegijos vertinimu, remiantis CK 3.170 str. 3 d. yra teisinis pagrindas taikyti maksimalesnę tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį, nuo šeštadienio 10 iki 13 val. vaiko  gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant ieškovei. Kolegijos vertinimu, tokiu būdu bus labiau užtikrinti šalių mažamečio vaiko interesai, palaikomas sistemingas ir nuolatinis ryšys su vaiko tėvu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo.

31. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui 2015 m. lapkričio 2 d. iki sūnaus pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas papildoma 2016 m. spalio 26 d. nutartimi pagal ieškovės prašymą, rezoliucinę skundžiamo sprendimo dalį papildė įpareigojimu atsakovui sumokėti 207,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaiko naudai. Apelianto teigimu, teismo priimtas papildomas procesinis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tokį skundo argumentą apeliantas grindžia tuo, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, nes 2015 metų spalio mėn. sumokėjo 165 Eur dydžio vaiko išlaikymą už 2015 m. rugsėjo mėnesį bei 165 Eur vaiko išlaikymą už spalio mėnesį. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad teismas teisingai apskaičiavo įsiskolinimo sumą, nurodydama, kad nėra ginčo dėl to, kad šalys nuo 2015 m. rugpjūčio 15 d. nebegyvena kartu.
32. Apelianto argumentų teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šalys nuo 2015 m. rugpjūčio 15 d. negyvena kartu, o atsakovas yra sumokėjęs 330 Eur išlaikymą už 2015 m. rugsėjo-spalio mėn. Pažymėtina, kad remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi, teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo po 162,50 Eur/mėn. Teismas sprendimu priteisė iš atsakovo 215 Eur dydžio materialinį išlaikymą vaikui, mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui, t.y. nuo 2015 m. lapkričio 2 d., išskaičiuojant sumas, sumokėtas pagal teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį, kuria priteistas laikinas išlaikymas vaikui. Taigi skundžiamas išlaikymo įsiskolinimo dydis yra išlaikymo suma, kuri turėjo būti sumokėta nuo 2015 m. rugpjūčio 15 d., kai šalys nustojo gyventi kartu iki 2015 m. lapkričio 5 d., kai priimta teismo nutartis, kuria priteistas laikinas išlaikymas – 215 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nustatytas išlaikymo dydis sudaro 215 Eur, todėl tokia suma ir yra imama kaip pagrindas skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovui už minėtą laikotarpį sumokėjus 330 Eur, išlaikymo įsiskolinimo dydis sudaro 207,50 Eur, kurią pirmosios instacijos teismas ir priteisė iš apelianto (CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė byloje patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, apelianto skundą tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 250 Eur byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį šioje dalyje išdėstyti taip:

„Nustatyti, kad atsakovas J. A., a.k. (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu vaiku M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 18 iki 21 valandos ir kiekvieną šeštadienį nuo 10 iki 13 valandos vaiko gyvenamojoje vietoje, atskirame kambaryje, nedalyvaujant ieškovei R. A., a.k. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovą J. A., a.k. (duomenys neskelbtini), jam negalint atvykti bendrauti su vaiku nurodytu laiku, informuoti apie tai ieškovę R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ne mažiau nei likus penkioms valandoms iki planuoto susitikimo momento.

Įpareigoti ieškovę R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) likus ne mažiau nei penkioms valandoms iki numatyto atsakovo J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) apsilankymo, informuoti jį, jei dėl vaiko ligos ar dėl kitų svarbių priežasčių nepilnametis vaikas M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) negali būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tokiu atveju atsakovas J. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gali lankyti nepilnametį vaiką M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) kitą dieną, kuomet išnyksta aplinkybės, dėl kurių vaikas nebuvo savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje“.

Kitose dalyse sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. A. iš atsakovo J. A. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                        Andrutė Kalinauskienė

                                                                      Danutė Kutrienė

                                                                      Vytautas Zelianka