Administracinė byla Nr. A-1710-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01739-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.3; 28.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2021 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr)TPS-3257; 2) panaikinti Tarnybos 2021 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (8.4Mr)TPS-3486; 3) įpareigoti Tarnybą pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad ji Tarnybai 2021 m. liepos 2 d. pateikė prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo, tačiau atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja pakartotinai 2021 m. liepos 22 d. pateikė prašymą dėl advokato skyrimo, tačiau atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė teikti teisinę pagalbą. Tarnyba, priimdama 2021 m. liepos 12 d. sprendimą neteikti teisinės pagalbos, pritaikė netinkamą teisinį reguliavimą. Tarnyba 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (8.4 Mr)-TP-21-T-572-2880 5 punkte nurodė, kad šis sprendimas galioja iki socialinės pašalpos skyrimo termino pabaigos, bet ne ilgiau, kaip iki bylos išnagrinėjimo kasacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartyje konstatavo, kad kasacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 386 ir 369 straipsnių reikalavimų, todėl buvo atsisakyta jį priimti. Minėto Tarnybos sprendimo galiojimas baigėsi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2021 m. birželio 18 d. nutartį. Pareiškėja teigė, kad neprašė pakeisti advokato, bet teikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą terminui atnaujinti ir parašyti tinkamą kasacinį skundą.

3.       Pareiškėja teigė, kad dėl Tarnybos piktnaudžiavimo savo pareigomis, kuriuo buvo pažeistos jos (pareiškėjos) teisės gauti kokybišką teisinę pagalbą laiku, bei neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų, patyrė pažeminimą, sumenkinimą, dvasinius išgyvenimus, didelį emocinį stresą. Pareiškėjos vertinimu, jai padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta.

4.       Atsakovas Tarnyba, atstovaudama ir atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.  

5.       Tarnyba paaiškino, kad 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-572-2880 (su vėlesniais sprendimo pakeitimais Nr. (8.4 Mr)TP-21-P-572-3468) paskyrė advokatą G. G. teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo, parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant kasacinės instancijos teisme. Sprendime nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba teikiama iki socialinės pašalpos pareiškėjai skyrimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki bylos išnagrinėjimo kasacinės instancijos teisme. 2021 m. gegužės 25 d. Tarnyba gavo advokato G. G. pranešimą, jog pareiškėja nebendradarbiauja su antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtu advokatu. Advokatas informavo, jog 2021 m. gegužės 18 d. elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjai parengtą kasacinį skundą, tačiau pareiškėja 2021 m. gegužės 24 d. įvykusio pokalbio metu informavo, kad atsisako pasirašyti advokato parengtą kasacinį skundą. Tarnyba pareikalavo pareiškėjos pateikti paaiškinimą ir nurodyti dėl kokių priežasčių ji nebendradarbiauja su advokatu. Pareiškėja paaiškinimo nepateikė, tačiau advokatas 2021 m. gegužės 25 d. informavo, kad pareiškėja kasacinį skundą pasirašė ir jis buvo pateiktas teismui nepraleidus termino.

6.       Tarnyba nurodė, kad 2021 m. liepos 2 d. pareiškėja pateikė naują prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą tuo pačiu klausimu – dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo kasacine tvarka ir termino skundui paduoti atnaujinimo. Pareiškėja papildomai išreiškė nusiskundimus dėl advokato G. G. nekokybiškai teikiamų paslaugų, kadangi advokatas neparengė tinkamo, kasaciniam skundui keliamų reikalavimų atitinkančio skundo. Tarnyba pareiškėjos prašymo nutraukti 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimą ar antrinę teisinę pagalbą teikti paskirto advokato G. G. pranešimo apie bylos užbaigimą nebuvo gavusi. Antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą būtų laikomas baigtu, jeigu byla kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo būtų išnagrinėta priimant galutinį teismo sprendimą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartis atsisakyti priimti kasacinį skundą, neatitinkant kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, neužkerta pareiškėjai galimybės, ištaisius kasacinio skundo trūkumus, pakartotinai teikti kasacinį skundą teismui. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas, įvertinęs aplinkybes, ar yra galimybė ištaisyti kasacinio skundo trūkumus, turėjo teisę tai padaryti toliau teikdamas antrinę teisinę pagalbą pagal šį Tarnybos priimtą sprendimą. Tarnyba, nustačiusi, kad antrinė teisinė pagalba tuo pačiu klausimu pareiškėjai yra teikiama galiojančiu Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu ir ji savo teises gali įgyvendinti pagal šį sprendimą, 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. (8.4 Mr)TPS-3257 paliko pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nenagrinėtu.

7.       Tarnyba taip pat nurodė, kad pareiškėja 2021 m. liepos 16 d. raštu ir 2021 m. liepos 20 d. raštu papildomai pateikė Tarnybai skundus, kuriais prašė įvertinti antrinę teisinę pagalbą teikti paskirto advokato G. G. kvalifikaciją ir kompetenciją teikiant antrinę teisinę pagalbą. 2021 m. liepos 16 d. paaiškinime advokatas nurodė, kad teikė pareiškėjai konsultacijas dėl kasacinio skundo teisinių argumentų, tačiau pareiškėja reikalavo, jog kasacinis skundas būtų parengtas atsižvelgiant tik į jos prašymus ir keliamus reikalavimus. Advokatas, siekdamas išvengti konfliktinės situacijos, stengėsi tenkinti pareiškėjos reikalavimus, tačiau parengtame kasaciniame skunde buvo nurodyti ir konkretūs materialiosios teisės normų pažeidimai. Pareiškėja 2021 m. liepos 22 d. pateikė Tarnybai pakartotinį prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo, kuriame taip pat išreiškė nusiskundimus advokato G. G. nekokybiškai suteikta antrine teisine pagalba. Tarnyba nustatė, jog advokatas G. G., teikdamas pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą, atliko daugybę antrinės teisinės pagalbos teikimo veiksmų, t. y. susipažino su byla, teikė pareiškėjai konsultacijas bei parengė kasacinį skundą, todėl nenustatė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų. Advokatui G. G. 2021 m. liepos 26 d. pateikus Tarnybai pranešimą apie antrinės teisinės pagalbos teikimo užbaigimą bei prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą, antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal šį sprendimą pareiškėjai laikomas baigtu. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Tarnyba, atsakydama į pareiškėjos 2021 m. liepos 22 d. pakartotinį prašymą 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. (8.4Mr)TPS-3486 informavo pareiškėją, kad nenustatė objektyvių aplinkybių, jog 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu paskirtas advokatas G. G. būtų netinkamai teikęs antrinę teisinę pagalbą.

8.       Tarnybos teigimu, jai nesuteikta teisė vertinti advokato veiklos kokybės, todėl pareiškėja turi teisę su skundu kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl šio advokato veiklos kokybės įvertinimo. 2021 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuri 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-2113-8633 jai skirta, paskiriant advokatą A. Z..

9.       Tarnyba nesutiko su pareiškėjos reikalavimu atlyginti 1 000 Eur neturtinę žalą, nes 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu antrinė teisinė pagalba pareiškėjai yra suteikta, todėl tarp Tarnybos ir pareiškėjos nėra likusio ginčo dalyko.

II.

10.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjos R. P. skundą atmetė.

11.       Teismas nustatė, kad Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)-TP-21-T-572-2880 (toliau – ir 2021 m. balandžio 6 d. sprendimas) nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, ginti ją kasacinės instancijos teisme. Sprendimu paskirtas advokatas A. S.. Tarnybos 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)TP-21-P-572-3468 advokatas A. S. pakeistas advokatu G. G.. 2021 m. liepos 2 d. pareiškėja pateikė prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnyba 2021 m. liepos 12 d. raštu Nr. (8.4Mr)TPS-3257 (toliau – ir 2021 m. liepos 12 d. sprendimas) nurodė, kad 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo, todėl 2021 m. liepos 2 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą paliekamas nenagrinėtu, kadangi jis patenka į Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo apimtį. 2021 m. liepos 15 d. pareiškėja pateikė skundą „Dėl advokato G. G. nekokybiškai parengto kasacinio skundo“, o 2021 m. liepos 22 d. pateikė prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. (8.4Mr)TPS-3486 (toliau – ir 2021 m. liepos 29 d. sprendimas) Tarnyba nurodė, kad nenustatė, jog advokatas netinkamai teiktų pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu spręsti klausimą dėl advokato pakeitimo. Atsižvelgusi į tai, Tarnyba atsisakė pakeisti nurodytu sprendimu paskirtą advokatą G. G. kitu advokatu.

12.       Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu Tarnyba nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, ginti ją kasacinės instancijos teisme. Šio sprendimo 5 punkte numatyta, kad jis galioja iki socialinės pašalpos skyrimo termino pabaigos, bet ne ilgiau, kaip iki bylos išnagrinėjimo kasacinės instancijos teisme. 2021 m. birželio 18 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nesant teisinių argumentų, leidžiančių abejoti žemesnės instancijos teismų išvadų teisėtumu kasatorės keliamais klausimais, kasacinį skundą, kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, atsisakė priimti. 2021 m. liepos 2 d. pareiškėja, kreipdamasi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  atsisakė priimti jos kasacinį skundą dėl jo neatitikimo BPK 386 ir 369 straipsnių reikalavimams. Pareiškėja, manydama, jog advokatas nekokybiškai parengė kasacinį skundą, prašė skubiai suteikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. skirti advokatą procesiniams dokumentams parengti ir atstovauti jos interesams teisme.

13.       Teismas, įvertinęs 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą ir 2021 m. liepos 2 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą turinį, sprendė, jog pareiškėja, pateikdama 2021 m. liepos 2 d. prašymą, siekė to paties tikslo, t. y. kasacine tvarka apskųsti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021.

14.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 18 d. priėmęs nutartį, kuria atsisakyta priimti kasacinį skundą, neužkirto kelio pareiškėjai BPK 370 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais parengti nustatytus reikalavimus atitinkantį kasacinį skundą bei pareiškimą atnaujinti skundo padavimo terminą ir juos pateikti teismui. Kasacinis skundas ir pareiškimas atnaujinti kasacinio skundo pateikimo terminą priskirtini dokumentų rengimui, kurie patenka į Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. Tarnyba, įvertinusi pateiktą prašymą, teisingai sprendė, jog pareiškėjos 2021 m. liepos 2 d. prašymas negali būti nagrinėjamas, nes jis patenka į Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo apimtį. Todėl pareiškėja turėjo kreiptis į jai paskirtą advokatą dėl nurodytų dokumentų parengimo, kasacinio skundo trūkumų pašalinimo, bet ne teikti naują prašymą Tarnybai.

15.       Teismas nurodė, kad Tarnyba 2021 m. liepos 12 d. sprendime vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, kuris jo priėmimo metu pakeistas, ir prašymo palikimą nenagrinėtu reglamentavo šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas. Tačiau netinkamos redakcijos straipsnių nurodymą rašte teismas laikė formaliu pažeidimu, kuris nesudaro pagrindo panaikinti priimtą sprendimą. Teismas sprendė, kad 2021 m. liepos 12 d. raštas Nr. (8.4Mr)TPS-3257 „Dėl prašymo palikimo nenagrinėtu“ yra teisėtas ir pagrįstas.

16.       Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 15 d. pareiškėja pateikė skundą „Dėl advokato G. G. nekokybiškai parengto kasacinio skundo“, kuriuo prašė įvertinti advokato kvalifikaciją ir kompetenciją bei tai, ar jis gali teikti teisinę pagalbą, nes pagal kasacinio teismo nutartyje išdėstytus argumentus galima suprasti, kad jis nesuvokia, kas yra kasacinis skundas, kas jame turi būti išdėstyta ir kaip jis rengiamas. 2021 m. liepos 22 d. prašyme suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėja nurodė, kad teikia prašymą skirti kitą advokatą, nes iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutarties darytina išvada, jog kasacinis skundas parengtas netinkamai.

17.       Teismas, įvertinęs pateikto skundo ir prašymo turinį, sprendė, jog pareiškėja pateikė prašymą pakeisti paskirtą advokatą kitu, nes, jos nuomone, jai paskirtas advokatas netinkamai ir nekokybiškai atliko savo pareigas.

18.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2021 m. liepos 15 d. skunde advokato G. G. nekokybišką darbą grindžia ta aplinkybe, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą kaip neatitinkantį BPK 368 ir 369 straipsniuose numatytų reikalavimų. Kitų argumentų, kurie patvirtintų, jog advokatas G. G. netinkamai teikė antrinę teisinę pagalbą, pareiškėja nepateikė. Atsakovas pateikė 2021 m. gegužės 28 d. raštą Nr. (8.4 Mr)TPS-2612, kuriame nurodė, jog jis 2021 m. gegužės 25 d. gavo advokato pranešimą dėl pareiškėjos vengimo bendradarbiauti su advokatu bei pasirašyti parengtą pagal pareiškėjos pageidavimą kasacinį skundą. Tarnyba prašė pareiškėjos iki 2021 m. birželio 11 d. pateikti paaiškinimą dėl rašte nurodytų aplinkybių, tačiau pareiškėja tokio paaiškinimo nepateikė. Tarnyba, vertindama pareiškėjos skundą ir prašymą skirti kitą advokatą, gavo advokato G. G. paaiškinimą „Dėl teisinės pagalbos teikimo R. P.“. Įvertinusi pareiškėjos pateiktus argumentus ir advokato paaiškinimą, Tarnyba nenustatė, kad advokatas netinkamai teikė antrinę teisinę pagalbą pagal 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu spręsti klausimą dėl advokato pakeitimo.

19.       Teismas sprendė, kad Tarnyba teisingai įvertino aplinkybes ir nenustatė paskirto advokato keitimo pagrindų. Vien ta aplinkybė, jog kasacinis skundas nepriimtas dėl jo neatitikimo BPK numatytiems kasacinio skundo reikalavimams, neįrodo, jog antrinė teisinė pagalba buvo teikta netinkamai. Be to, 2021 m. liepos 12 d. raštu atsakovas nurodė, jog 2021 m. balandžio 6 d. sprendimas yra galiojantis, tačiau pareiškėja nesinaudojo savo teise kreiptis į advokatą, jog būtų parengtas pareiškimas dėl termino atnaujinimo ir pakartotinai pateiktas kasacinis skundas.

20.       Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, sprendė, kad Tarnyba 2021 m. liepos 29 d. sprendime teisingai nurodė, jog neturi suteiktos kompetencijos vertinti advokato veiklos kokybės, todėl tinkamai pareiškėjai išaiškino, jog manydama, kad advokatas netinkamai parengė procesinius dokumentus, ji turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą su skundu. Teismas konstatavo, kad Tarnybos 2021 m. liepos 29 d. raštas Nr. (8.4Mr)TPS-3486 „Dėl advokato pakeitimo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

21.       Teismas, įvertinęs atsakovo priimtus sprendimus, sprendė, kad jie pagrįsti ir teisėti, o Tarnybos darbuotojai, atlikdami jiems pavestas funkcijas (nagrinėdami pareiškėjos prašymus ir skundus), veikė taip, kaip numatyta Įstatyme. Teismas nurodė, kad nenustačius neteisėtų institucijos veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų neturtinei žalai kilti, nėra pagrindo nustatinėti kitų civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, ir pareiškėjos prašymą atlyginti 1 000 Eur neturtinę žalą atmetė.

III.

22.       Pareiškėja R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą.

23.       Pareiškėja teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas, šališkai vertino surinktus įrodymus teismo posėdyje, todėl sprendimas turi būti panaikintas.

24.       Pareiškėja nurodo su ginču susijusias aplinkybes ir pažymi, kad 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje kasaciniam skundui parengti ir paskirtas advokatas A. S., kuris atsisakė teikti teisinę pagalbą, nes jam nebuvo patogu atvažiuoti iš Vilniaus susipažinti su bylos medžiaga. Tarnyba kitu sprendimu pakeitė advokatą, paskirdama advokatą G. G.. Pareiškėjos vertinimu, advokatas kasacinį skundą parašė atmestinai, netinkamai ir tik 2021 m. gegužės 18 d., t. y. likus 7 dienoms iki termino pabaigos, atsiuntė jį elektroniniu paštu, žinodamas, kad pareiškėja neturi namuose kompiuterio. Pareiškėja teigia dėl minėtų priežasčių, jas paaiškinusi, atsisakė pasirašyti tokį kasacinį skundą. Advokatas, pripažinęs savo klaidas, sutiko pataisyti kasacinį skundą, kurį pateikė paskutinę termino dieną, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė jį priimti. Pareiškėja teigia pateikusi advokatui G. G. visus būtinus duomenis ir dokumentus, bet advokatas teisines paslaugas teikė netinkamai, ji ir pati pildė kasacinį skundą. Pareiškėja nurodo, kad prašė skirti kitą advokatą, nes advokatas G. G. tinkamai kasacinio skundo nesurašė, dėl to jis ir buvo nepriimtas. Pareiškėja teigia, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties bandžiusi susisiekti su advokatu jo kontaktiniu telefonu, tačiau nepavyko. Pareiškėjos nuomone, jos nesutikimas pasirašyti netinkamai surašytą kasacinį skundą negali būti laikomas nebendradarbiavimu, tai yra nekokybiškos teisinės pagalbos teikimas. Pareiškėjos teigimu, advokatas kasacinio skundo pataisymus pateikė paskutinę apskundimo termino dieną, todėl jai teko pasirašyti tokį kasacinį skundą, koks buvo parašytas, nes priešingu atveju jau būtų buvę praleistas apskundimo terminas. 

25.       Pareiškėjos teigimu, jei Tarnyba būtų laiku paskyrus advokatą ir nevilkinusi, o advokatas taip pat nevilkinęs kasacinio skundo surašymo, netinkamai surašytą kasacinį skundą būtų buvę galima teikti dar kartą pataisytą, kol nebuvo praleistas apskundimo terminas. Atsitiko taip, kad kasacinis skundas buvo surašytas netinkamai ir paduotas paskutinę termino dieną. Dėl netinkamai surašyto kasacinio skundo pareiškėjai padaryta didelė žala, nes advokatas užkirto kelią apginti jos pažeistas teises. Pareiškėja kreipėsi į Tarnybą ne kartą dėl advokato skyrimo atnaujinti terminą ir surašyti kasacinį skundą, tačiau Tarnyba visus prašymus nepagrįstai atmetė, kadangi nemato pagrindo atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti, nes patys vilkino advokato skyrimą bei kasacinio skundo surašymą. Pareiškėja teigia, kad dėl tokių veiksmų jai stipriai pablogėjo sveikata, ji jaučiasi sužlugdyta, serga depresija, ją ištinka panikos priepuoliai, negali net ieškoti darbo, nes turi teistumą, yra nubausta už nepadarytą nusikaltimą ir niekaip negali apginti savo pažeistų teisių dėl Tarnybos ir advokatų piktybiško piktnaudžiavimo teisėmis, amoralaus elgesio.

26.       Pareiškėja pažymi, kad visi jos prašymai, įskaitant ir 2021 m. liepos 2 d. bei 2021 m. liepos 22 d., buvo surašyti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos specialistės, teikiančios  pirminę teisinę pagalbą, yra motyvuoti ir pagrįsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi, kad advokatas G. G. teikė nekokybišką teisinę pagalbą, todėl buvo prašoma skirti kitą advokatą (tai interesų konfliktas, kurį turėjo spręsti Tarnyba). Pareiškėjos prašyme, teiktame 2021 m. kovo 9 d., buvo prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-87/2021 apskundimo, parengti procesinius dokumentus ir ginti ją kasacinės instancijos teisme. Skirtingai nuo pirmojo prašymo 2021 m. liepos 2 d., 2021 m. liepos 22 d. prašyme yra ir kitas papildomas prašymas – atnaujinti praleistą apskundimo terminą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad neva tuo pačiu klausimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (2021 m. liepos 12 d. sprendimas). Įstatymas neriboja advokatų skyrimo baudžiamosiose bylose.

27.       Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Tarnyba sprendimą dėl advokato skyrimo turėjo priimti ne vėliau kaip per 7 dienas (Įstatymo 18 str. 2 d.).

28.       Pareiškėja teigia, kad neturtinė žala jai buvo padaryta dėl Tarnybos ir advokatų neteisėtų veiksmų, piktybiško piktnaudžiavimo savo pareigomis, kokybiškos teisinės pagalbos nesuteikimo laiku, nepagrįsto vilkinimo, ir dėl to buvo praleistas terminas paduoti pataisytą kasacinį skundą.

29.       Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30.       Tarnyba nurodo, kad vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Tik advokatui G. G. pateikus Tarnybai 2021 m. liepos 26 d. pranešimą apie antrinės teisinės pagalbos teikimo užbaigimą pagal 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą (su vėlesniais pakeitimais Nr. (8.4Mr)TP-21-P-572-34680), antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal šį sprendimą pareiškėjai laikomas baigtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti kasacinį skundą, neužkirto kelio pareiškėjai pateikti kasacinį skundą bei pareiškimą atnaujinti skundo padavimo terminą. Vien aplinkybė, jog kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos komisija atsisakė priimti nagrinėti, nepatvirtina pareiškėjos teiginių, kad Tarnyba neužtikrino jos teisės į antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba 2021 m. liepos 12 d. sprendimu nurodė, kad sprendimas galioja ir kad antrinės teisinės pagalbos teikimas dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo patenka į 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo apimtį. Baigus galioti minėtam 2021 m. balandžio 6 d. sprendimui, Tarnyba 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)-TP-21-T-2113-8633 tenkino pareiškėjos reikalavimą skirti kitą advokatą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo, termino skundui paduoti atnaujinimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo ir skyrė kitą advokatą (A. Z.). Tačiau ir naujai paskirtas advokatas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatavo, kad byla neperspektyvi, ir Tarnyba 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)TP-21-N-2113-10113 antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė.

31.       Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėją dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo kasacinei instancijai konsultavo ne vienas, o net trys advokatai. Pareiškėjos siekis, kad teisinę pagalbą teikiantys advokatai pasirinktų tokią poziciją, kokią ji laiko tikslinga pati, visiškai neatsižvelgiant į profesionalių teisininkų teikiamą teisinę informaciją, teisines konsultacijas, faktinius bei teisinius argumentus, nėra teisinės pagalbos teikimas. Pareiškėja atsisakė įsiklausyti net į trijų skirtingų advokatų konsultacijas. Konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiais asmenimis, pasireiškianti primygtiniu reikalavimu formuoti tokį teisinio reikalavimo pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjos nuomone, gali būti laikomas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-565/2007; 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-558/2009). 

32.       Atsakovas akcentuoja, kad Tarnybai nesuteikta teisė vertinti advokatų veiklos kokybės, tai pagal Įstatymo 10 straipsnį yra Lietuvos advokatūros funkcija. Pareiškėja buvo informuota, kad, jei mano, jog advokatas netinkamai parengė procesinius dokumentus, ji turi teisę su skundu savarankiškai kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokato veiklos kokybės įvertinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

33.       Pagal šioje byloje pareiškėjos R. P. paduotą ir pirmosios instancijos teismo nagrinėtą skundą bylos dalykas – atsakovo Tarnybos 2021 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (8.4 Mr)TPS-3257 ir 2021 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. (8.4Mr)TPS-3486 pagrįstumas ir teisėtumas bei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

34.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, Tarnybos atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nenustatė, kad pareiškėjos ginčijami Tarnybos sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, konstatavo, kad šie sprendimai priimti tinkamai įvertinus pareiškėjos prašymuose nurodytas faktines aplinkybes ir pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, dėl kurių valstybė pagal CK 6.271 straipsnį privalo atlyginti žalą, t. y. neteisėtų Tarnybos veiksmų (neveikimo).

35.       Pareiškėja apeliaciniu skundu, kuris buvo paduotas pirmosios instancijos teismui ir priimtas nagrinėti, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes laikosi pozicijos, kad jos skundo reikalavimai turėjo būti patenkinti. Taip pat pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes šališkai vertino surinktus įrodymus teismo posėdyje.

36.       Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui 2022 m. gegužės 4 d. padavė patikslintą apeliacinį skundą. Iš patikslinto apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėja jame nurodo naujas aplinkybes, susijusias su advokato A. Z. atliktais veiksmais (neveikimu), teikiant pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr)-TP-21-T-2113-8633 (šiuo sprendimu pasibaigus galioti Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimui Nr. (8.4Mr)-TP-21-T-572-2880 buvo skirtas kitas advokatas (A. Z.)) dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo ir termino kasaciniam skundui paduoti atnaujinimo). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtos, jomis nebuvo grindžiamas pareiškėjos paduotas skundas, kurį išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

37.       Taigi iš pateikto patikslinto apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėja pateikė iš esmės naują apeliacinį skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjos pateiktas procesinis dokumentas nėra jau priimto nagrinėti apeliacinio skundo patikslinimas, nekeičiantis anksčiau paduoto ir priimto nagrinėti apeliacinio skundo esmės.

38.       ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d.). ABTĮ nėra nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui galima pateikti kitą apeliacinį skundą (apeliacinį skundą keisti)). 

39.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą paskelbė 2022 m. sausio 6 d., o tai reiškia, kad pareiškėja apeliacinį skundą turėjo teisę paduoti per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos. Pareiškėja pasinaudojo teise paduoti apeliacinį skundą, apeliacinis skundas buvo priimtas. Pareiškėja, teikdama naują apeliacinį skundą, praleidusi ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nenurodo jokių svarbių priežasčių, dėl kurių yra praleistas terminas šiam skundui paduoti, ir turėtų būti priimtas naujas apeliacinis skundas. Dėl to pareiškėjos pateiktas patikslintas apeliacinis skundas nepriimtinas ir grąžintinas pareiškėjai. Pažymėtina, kad priimtas ir pridėtas prie bylos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. kovo 7 d. raštas, kuriuo atsakyta pareiškėjai į jos 2022 m. vasario 23 d. prašymą.

40.       Pareiškėja patikslintame apeliaciniame skunde nurodo, kad ji priversta tikslinti savo pateiktą apeliacinį skundą dėl gauto Tarnybos atsiliepimo į apeliacinį skundą, tačiau ši nurodyta aplinkybė nėra nurodyta kaip aplinkybė, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas patikslintam apeliaciniam skundui paduoti. Be to, ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tai svarbi priežastis atnaujinti terminą naujam patikslintam skundui paduoti ir jį priimti nagrinėti, nes, kaip jau minėta, pareiškėja patikslintame apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos skunde ir nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

41.       Akcentuotina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

42.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017; kt.).

43.       Taigi šioje byloje apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti visiškai naujų aplinkybių, susijusių su advokato A. Z. netinkamai atliktais veiksmais (neveikimu), teikiant pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr)-TP-21-T-2113-8633.

44.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

45.       Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, o tai reiškia, kad pareiškėja teigia, jog bylą išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas).

46.       Teisėjų kolegija, patikrinusi, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas neturėtų būti panaikintas dėl sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti konstatuoti sprendimo negaliojimo pagrindai, iš jų ir pareiškėjos nurodytas – bylą išnagrinėjo šališkas teismas (neteisėtos sudėties teismas).

47.       Dėl pareiškėjos argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Tai, kad pareiškėja nesutinka su priimtu sprendimu, atliktu byloje įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas (neteisėtos sudėties teismas) ir kad dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą. 

48.       Taigi nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja, neperžengdama pareiškėjos pirmosios instancijos teismui paduoto apeliacinio skundo ribų.

Dėl Tarnybos 2021 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (8.4 Mr)TPS-3257

49.       Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. liepos 2 d. pateikė prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnyba 2021 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)TPS-3257 šį prašymą paliko nenagrinėtu, nustačiusi, kad 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-572-2880 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo, pareiškėjos 2021 m. liepos 2 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą patenka į Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (8.4Mr)TP-21-T-257-2880 apimtį.

50.       Tarnyba 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)-TP-21-T-572-2880 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, ginti ją kasacinės instancijos teisme. Sprendimo 5 punkte nurodyta, kad jis galioja iki socialinės pašalpos skyrimo termino pabaigos, bet ne ilgiau, kaip iki bylos išnagrinėjimo kasacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartyje nurodė, jog nesant teisinių argumentų, leidžiančių abejoti žemesnės instancijos teismų išvadų teisėtumu kasatorės keliamais klausimais, kasacinį skundą, kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, atsisakė priimti.

51.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį, išanalizavęs Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (8.4Mr)-TP-21-T-572-2880 ir pareiškėjos 2021 m. liepos 2 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą turinį, sprendė, jog pareiškėja, pateikdama 2021 m. liepos 2 d. prašymą, siekė to paties tikslo, t. y. kasacine tvarka apskųsti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021, todėl Tarnyba teisingai sprendė, jog pareiškėjos 2021 m. liepos 2 d. prašymas negali būti nagrinėjamas, nes jis patenka į Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (8.4Mr) TP-21-T-572-2880 apimtį, o pareiškėja turėjo kreiptis į jai paskirtą advokatą dėl dokumentų parengimo, kasacinio skundo trūkumų pašalinimo, bet ne teikti naują prašymą Tarnybai.

52.       Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisės aktų nuostatų bei bylos įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą dėl Tarnybos 2021 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (8.4Mr)TPS-3257 pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstomi bendro pobūdžio nusiskundimai (pretenzijos) apskritai visu Tarnybos darbu ir advokato G. G. netinkamai suteikta antrine teisine pagalba nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados dėl Tarnybos 2021 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (8.4Mr)TPS-3257 pagrįstumo ir teisėtumo.

53.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pasibaigus galioti Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimui Nr. (8.4Mr)-TP-21-T-572-2880, pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 10 sprendimu buvo skirtas kitas advokatas (A. Z.) dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo ir termino kasaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Tačiau, kaip jau minėta, šio advokato atlikti veiksmai (neveikimas), teikiant pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, nėra šios bylos nagrinėjimo objektas.

Dėl Tarnybos 2021 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. (8.4Mr)TPS-3486

54.       Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 15 d. pareiškėja pateikė Tarnybai skundą „Dėl advokato G. G. nekokybiškai parengto kasacinio skundo“, Tarnyba 2021 m. liepos 29 d. sprendime Nr. (8.4Mr)TPS-3486 „Dėl advokato pakeitimo“ nurodė, kad nenustatė, jog advokatas netinkamai teiktų pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-257-2880 (2021 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (8.4Mr)TP-21-P-275-34680), o pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pagrindas spręsti klausimo dėl advokato pakeitimo, ir atsisakė pakeisti minėtu sprendimu paskirtą advokatą G. G. kitu advokatu.

55.       Pareiškėja skundą (prašymą) dėl paskirto advokato G. G. pakeitimo grindė tuo, kad šis advokatas nekokybiškai parengė kasacinį skundą, kurį atsisakė priimti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pareiškėja nurodė, kad advokatas kasaciniame skunde išdėstė tik faktines bylos aplinkybes, o ne teisės normų pažeidimus, jų netinkamą taikymą. Pareiškėja taip pat prašė įvertinti šio advokato kvalifikaciją ir kompetenciją. 

56.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytus argumentus, dėl kurių ji prašė pakeisti advokatą, Tarnybos nustatytas aplinkybes, nagrinėjant prašymą, konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog kasacinis skundas nepriimtas dėl jo neatitikimo BPK numatytiems kasacinio skundo reikalavimams, neįrodo, jog advokatas antrinę teisinę pagalbą teikė netinkamai. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, jog 2021 m. liepos 12 d. raštu atsakovas nurodė, jog 2021 m. balandžio 6 d. sprendimas yra galiojantis, tačiau pareiškėja nesinaudojo savo teise kreiptis į advokatą, jog būtų parengtas pareiškimas dėl termino atnaujinimo ir pakartotinai pateiktas kasacinis skundas, Tarnybos 2021 m. gegužės 25 d. gautą advokato pranešimą dėl pareiškėjos vengimo bendradarbiauti su advokatu bei pasirašyti parengtą pagal pareiškėjos pageidavimą kasacinį skundą; tai, kad pareiškėja neteikė paaiškinimo dėl advokato rašte nurodytų aplinkybių.

57.       Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, vadovaudamiesi Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata, jog Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, tikrina antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles, nevertino advokato G. G. kvalifikacijos ir kompetencijos, surašyto kasacinio skundo kokybės.

58.       Pareiškėja apeliaciniame skunde, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl Tarnybos 2021 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. (8.4Mr)TPS-3486 pagrįstumo ir teisėtumo, nurodo, kad  advokatas teikė nekokybišką teisinę pagalbą, todėl buvo prašoma skirti kitą advokatą (buvo interesų konfliktas, kurį turėjo spręsti Tarnyba). Pareiškėja akcentuoja, kad advokatas vilkino kasacinio skundo parašymą, kasacinis skundas buvo surašytas netinkamai ir paduotas paskutinę dieną (2021 m. gegužės 25 d.).

59.       Įstatymo 18 straipsnio 8 dalis nustato, kad Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje; sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima Tarnyba.

60.       Aptarta teisės akto nuostata suponuoja išvadą, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas tik tais atvejais, kai kyla interesų konfliktas arba kai atsiranda kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas konkrečioje byloje teisinės pagalbos negali teikti. Įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio nurodytų aplinkybių sąrašo, o tai reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją. Aiškindamas minėtą Įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Tarnybos sprendimas turi būti grindžiamas siekiu užtikrinti asmens teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugą (Įstatymo 3 str. 1 p.), suteikti asmeniui kokybišką ir efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 3 str. 2 p.), tačiau taip pat būtina atsižvelgti į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo (Įstatymo 3 str. 2 p.) ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba bei materialiomis ir proceso teisėmis (Įstatymo 3 str. 4 p.) principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017; kt.)

61.       Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Taigi, Tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu, privalo būti aktyvi ir atlikti išsamų advokato ar pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimą, realiai naudodamasi Įstatymo suteiktais įgaliojimais, o šio proceso rezultatai, pagrindžiant juos objektyviais tyrimo metu surinktais duomenimis, turi atsispindėti motyvuotame sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4224-662/2020; kt.).

62.       Nagrinėjamu atveju Tarnyba 2021 m. liepos 29 d. sprendime Nr. (8.4Mr)TPS-3486, atsisakydama pakeisti advokatą, atliko pareiškėjos nurodytų aplinkybių tyrimą (kaip minėta, pareiškėja prašymą keisti advokatą grindė tik tuo, kad advokatas surašė nekokybišką kasacinį skundą), reikalavo advokato bei pareiškėjos paaiškinimų. Advokatas pateikė paaiškinimus, kad su pareiškėja ne vieną kartą bendravo telefonu (pokalbiai trukdavo iki valandos laiko), išklausė jos poziciją, kasacinį skundą rengė, atsižvelgdamas į pareiškėjos pageidavimus, faktinės aplinkybės kasaciniame skunde buvo analizuojamos pareiškėjos reikalavimu, taip pat buvo teikiami dokumentai. Advokatas Tarnybą 2021 m. gegužės 25 d. e. paštu informavo, kad kasacinio skundo projektą parengė pagal pareiškėjos pageidavimus ir 2021 m. gegužės 18 d. nusiuntė jai e. paštu, du kartus taisė kasacinį skundą pagal pareiškėjos pageidavimus, tačiau pareiškėja kasacinio skundo nepasirašo.

63.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad advokatas kasaciniame skunde nurodė tiek bylos faktines aplinkybes, tiek ir teisės aktų nuostatas, kurios buvo pažeistos, t. y. BK 284 straipsnį (netinkamai kvalifikuota veika), baudžiamojo proceso pažeidimus.

64.       Vien ta aplinkybė, kad nebuvo priimtas advokato parengtas kasacinis skundas, Tarnybai nesudarė pagrindo konstatuoti, jog tarp pareiškėjos ir advokato yra kilęs interesų konfliktas, ir keisti advokatą kitu. Atsakovas pagrįstai nevertino advokato kompetencijos ir ar kokybiškai advokatas parengė kasacinį skundą, nes Įstatymas nesuteikia Tarnybai tokios teisės (teiktos teisinės pagalbos kokybę vertina Lietuvos advokatūra). Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2022 m. kovo 7 d. rašte pareiškėjai nurodė, jog antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybę tikrina Lietuvos advokatūra.

65.       Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba neturėjo teisės vertinti paskirto advokato teiktos teisinės pagalbos kokybės, advokatas pareiškėjai suteikė jai paskirtą antrinę teisinę pagalbą (parengė kasacinį skundą), pareiškėja Tarnybai nebuvo nurodžiusi jokių aplinkybių, dėl kurių turėjo būti padaryta išvada, kad kilo interesų konfliktas, todėl darytina išvada, kad pagrįstai Tarnybos 2021 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)TPS-3486 nebuvo keičiamas advokatas pagal pareiškėjos pageidavimą. Pažymėtina, kad pareiškėja prašymo dėl advokato pakeitimo negrindė advokato veiksmais (neveikimu) rengiant kasacinį skundą (vilkinimu rengti kasacinį skundą ir pan.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

66.       CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str., 6.250 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš šių trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

67.       Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

68.       Pareiškėja skunde, kuris buvo nagrinėjamas šioje byloje, teigė, kad ji patyrė neturtinę žalą dėl to, jog Tarnyba piktybiškai piktnaudžiavo savo pareigomis, pažeidinėjo nepagrįstai jos teises gauti kokybišką, savalaikę teisinę pagalbą, kad ji galėtų apsiginti savo pažeistas teises (b. l. 18). Pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neįvardijo konkrečių Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo). Skunde kaip neteisėti ir naikintini Tarnybos sprendimai buvo įvardyti tik du sprendimai: 2021 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. (8.4 Mr)TPS-3257 ir 2021 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. (8.4Mr)TPS-3486, kurie nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjos byloje nurodytų argumentų nepripažinti nepagrįstais ir neteisėtais.

69.       Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad Tarnyba sprendimą dėl advokato skyrimo turėjo priimti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jos prašymo 2021 m. kovo 9 d. pateikimo (Įstatymo 18 str. 2 d.) (teisinė pagalba paskirta 2021 m. kovo 6 d.), tačiau šioje byloje paduotas skundas (b. l. 18) nebuvo grindžiamas aplinkybėmis, kad pavėluotai buvo priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kad dėl to pareiškėja patyrė neturtinę žalą, ir šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti priimtas skubiai.

70.       Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Akcentuotina, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus. 

71.       Tarnybos uždavinys – užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą (Įstatymo 9 str. 2 d.). Tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą; priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą (Įstatymo 9 str. 3 d. 2–4 p.); atlieka kitas funkcijas. Nagrinėjamu atveju Tarnyba priėmė sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal pareiškėjos prašymus, pareiškėjai paskyrė advokatus, kurie ir turėjo teikti antrinę teisinę pagalbą, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad Tarnyba atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą). 

72.       Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nurodo argumentus apie tai, kad būtent advokatas G. G. pažeidė jos teisę gauti tinkamą antrinę teisinę pagalbą, tačiau dėl šių argumentų nėra pagrindo konstatuoti Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo).

73.       Advokato teisinį statusą apibrėžia specialusis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, o advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas, už šią veiklą nėra atsakinga Tarnyba. Ginčai dėl žalos, kildinamos iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (neveikimo, netinkamo pareigų atlikimo), atlyginimo priteisimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009 m. birželio 17 d. nutartį Nr. T-XX-45/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1653/2012; 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2730-624/2015; kt.).

74.       Įvertinus pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, dėl kurių buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį dėl skunde nurodytų aplinkybių.

75.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti pareiškėjos R. P. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. gegužės 4 d. paduotą patikslintą apeliacinį skundą ir jį grąžinti pareiškėjai.

Nutartis neskundžiama.