Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-07-12][nuasmeninta nutartis byloje][e2-862-407-2018].docx
Bylos nr.: e2-862-407/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Otelstone“ 302325522 atsakovas
„Hotelston“ 302460527 Ieškovas
Kategorijos:
Apeliacinis procesas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
dėl prekės ženklo savininko teisių gynimo
BYLOS DĖL ASMENŲ NETURTINIŲ TEISIŲ IR INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS
Bylos dėl prekių ženklų
Apeliacinio proceso nutraukimas

Civilinė byla Nr

         Civilinė byla Nr. e2-862-407/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00459-2018-4

                  Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17

                                                                                      (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. liepos 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hotelston“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3392-585/2018, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovė UAB „Hotelston“ kreipėsi į teismą, nurodydama, kad gina savo teisę į juridinio asmens pavadinimą ir savo kaip prekių ženklo savininko teises, bei reikalaudama įpareigoti atsakovę UAB „Otelstone“ pakeisti savo pavadinimą. Ieškovė taip pat prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „Otelstone“ komercinėje veikloje naudoti žymenį „otelstone“.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
  2. Teismas sprendė, kad, nors pagal pateiktus įrodymus ir nurodomus argumentus ieškovės ieškinys prima facie turi būti laikomas pagrįstu, tačiau šalių naudojami žymenys „hotelston“ ir „otelstone“ nėra tapatūs, todėl pažeidimas nėra akivaizdus, be to, preliminariai vertinant, šalys nėra konkurentai, veikiantys toje pačioje (identiškoje) paslaugų rinkoje, o jų paslaugų naudotojai yra skirtingos asmenų grupės.
  3. Teismo vertinimu, ieškovės teiginys, kuriuo ji grindžia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o būtent – kad dėl atsakovės žymens naudojimo gali atsirasti žala, yra deklaratyvus. Teismas atkreipė dėmesį, be kita ko, į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie jos ir/arba jos prekių ženklo reputaciją, nenurodė, kokiems galimiems atsakovės neteisėtiems veiksmams užkirsti prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat, pagal kurį Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 503 straipsnio 2 dalies punktą prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  4. Teismas, sprendęs, kad šiuo atveju pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui byloje nėra, taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad tarp šalių yra kilę didelės apimties nesutarimai, kurie sprendžiami teismuose.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

  1. Ieškovė UAB „Hotelston“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymo tenkinti. Atskirąjį skundą ieškovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga dėl pakankamo pagrindo įtarti ieškovės teisių pažeidimą yra nustatyta, teismui skundžiamoje nutartyje nurodžius, kad pagal pateiktus įrodymus ir nurodomus argumentus ieškovės ieškinys prima facie turi būti laikomas pagrįstu.
    2. Vien tik labai panašaus ieškovės pavadinimui ir prekių ženklui „otelston“ žymens naudojimo atsakovės komercinėje veikloje faktas sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti esant tikėtiną ieškovės teisių pažeidimą bei realų pavojų, kad toks pažeidimas bus tęsiamas ir ateityje – tokio žymens naudojimas silpnina ieškovės naudojamų žymenų skiriamąjį požymį ir dėl panašaus bendro įspūdžio klaidina visuomenę.
    3. Ieškovė ir atsakovė veikia glaudžiai susijusiose turizmo verslo srityse, jų teikiamos paslaugos yra panašios, viena kitą papildančios, kas yra svarbu sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės.
    4. Aplinkybė, kad šalims dalyvaujant teismo procesuose atsakovė pasikeitė savo juridinio asmens pavadinimą į kitą pavadinimą, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovės registruotą prekės ženklą bei ieškovės pavadinimą, pagrindžia atsakovės nesąžiningus veiksmus – siekį pakenkti ieškovės reputacijai bei sukelti prielaidas naujų bylų inicijavimui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užkirstų kelią tokiam atsakovės piktnaudžiavimui.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Apeliacijos objektu nagrinėjamoje byloje yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apeliantės (ieškovės) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad iki ieškovės atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį – įpareigojo atsakovę UAB „Otelstone“ pakeisti savo pavadinimą. Minėtas teismo sprendimas už akių šiuo metu yra įsiteisėjęs – nuo sprendimo už akių priėmimo dienos praėjo daugiau kaip dvidešimt dienų; pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra paduotas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 2 dalis). Taigi, civilinė byla, kurioje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo metu yra užbaigta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.
  3. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio, kaip ieškovės šioje byloje prašomų taikyti, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra siejamas ne su teismo priimto, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, bet su tam tikros padėties išsaugojimu, užtikinimu, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Kitaip tariant, tai yra tokie laikini suvaržymai, kurių (ne)taikymo konkrečioje byloje klausimas aktualus ir galimas tol, kol ši byla nėra užbaigta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.
  4. Taigi, toks byloje prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis bei šios nutarties 8 punkte nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo ieškovės ieškinys buvo visiškai tenkintas, ieškovės atskirojo skundo nagrinėjimas tapo teisiškai nereikšmingas – laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės nebėra galimas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis nebesukelia apeliantei teisinių padarinių (atskirojo skundo nagrinėjimo metu iš esmės yra išnykęs apeliantės teisinis suinteresuotumas ginčijamos nutarties panaikinimu).
  5. Esant aptartoms aplinkybėms apeliacinis procesas byloje pagal ieškovės UAB „Hotelston“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutraukiamas (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir šio straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis), o ieškovei UAB „Hotelston“ grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 38 Eur (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir 338 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

          Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės UAB „Hotelston“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d., nutraukti.

          Grąžinti ieškovei UAB „Hotelston“ už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį – 38 Eur.

             

 

Teisėjas                                                                                                                           Vigintas Višinskis

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 315 str. Apeliacinio skundo priėmimas