Administracinė
byla Nr. A556 - 1080/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00565-2010-2
Procesinio sprendimo
kategorija 3.3; 3.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus
Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos
pirmininkė),
sekretoriaujant Alinai
Dokutovičienei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei
advokatei Margaritai Šakalytei,
atsakovo atstovui Rasetai
Medutienei,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos
T. T. H. apeliacinį skundą
dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo
administracinėje byloje pagal pareiškėjos T.
T. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja T. T.
H. (toliau - ir pareiškėja) su skundu (b. 1. 1) ir patikslintu skundu (b. 1. 6)
kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir atsakovas, ir
Migracijos departamentas) 2010 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. (15/6-7)
15PR-34 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio
statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys
neskelbtini) pilietei H. T. T.
ir jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys
neskelbtini)“.
Pareiškėja paaiškino, kad Migracijos
departamento pareigūnai neišklausė jos pasakojimo, dėl kokios priežasties ji
negali išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), ir padarė klaidingą
išvadą jos atžvilgiu, kad jos apklausoje nedalyvavo advokatas arba jai nebuvo
tinkamai pranešta, jog gali pasinaudoti advokato paslaugomis, be to, nebuvo
kvalifikuoto vertėjo, dėl to nebuvo atliktas pilnavertis jos kalbos bei jai
užduodamų klausimų vertimas. Pareiškėja prašė neišsiųsti jos atgal į (duomenys
neskelbtini), kadangi ten jos laukia vergija ar netgi mirtis. Pareiškėja
skunde taip pat nurodė, kad ji yra gimusi (duomenys neskelbtini),
pilietybės ir paso neturi.
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu
į pareiškėjos skundą (b. l. 15) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004
m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti
prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau
- ir Aprašas) 16 punktą valstybės tarnautojas, gavęs prieglobsčio prašymą
ir kitus su juo susijusius dokumentus, išnagrinėjęs ir įvertinęs gautus
įrodymus bei prireikus atlikęs papildomą prieglobsčio prašytojo apklausą
nustato ir atlieka tyrimą nurodytą 16 punkte, kurio pagrindu, pagal Lietuvos
Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas)
76 ir 77 straipsnius surašo motyvuotą išvadą, kurios pagrindu Migracijos
departamentas, vadovaudamasis nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis,
priima vieną iš Aprašo 17 punkte numatytų sprendimų. Pirminės apklausos
protokole yra nurodyta pareiga kartu su prieglobsčio prašymu pateikti visus
turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl
prieglobsčio prašymo motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos
Respublikoje aplinkybių; prieš pildant prieglobsčio prašytojo pirminės
apklausos protokolą T. T. H. pasirašė, kad buvo
supažindinta su prieglobsčio prašytojo teisėmis ir pareigomis. Pareiškėjos
apklausoje dalyvavo vertėjas ir apklausa buvo atlikta jos gimtąja kalba, taigi
nesuprantama, kodėl pareiškėja mano, jog ji galėjo pateikti neišsamius
paaiškinimus dėl prieglobsčio prašymo motyvų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos
2 d. sprendimu (b. l. 59-64) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad šioje administracinėje byloje
pareiškėjos skundas dėl Migracijos departamento sprendimo Nr. (15/6-7) 15PR-34
grindžiamas tuo, kad, esą, Migracijos departamento pareigūnai neišklausė jos
pasakojimo, dėl kokios priežasties ji negali išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), ir padarė klaidingą
išvadą jos atžvilgiu, kad jos apklausoje nedalyvavo advokatas arba jai nebuvo
tinkamai pranešta, jog gali pasinaudoti advokato paslaugomis, be to, nebuvo
kvalifikuoto vertėjo, dėl to nebuvo atliktas pilnavertis jos kalbos bei jai
užduodamų klausimų vertimas. Vertindamas šiuos pareiškėjos argumentus, teismas
pabrėžė, kad pareiškėjos argumentai dėl Migracijos departamento sprendimo Nr.
(15/6-7) 15PR-34 teisėtumo yra sietini iš esmės su Administracinių bylų
teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto
nuostatomis, t. y. pareiškėjos manymu, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas
dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės,
turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo
pagrįstumą - t. y. prieglobsčio suteikimo procese ji negalėjo pasinaudoti
teisine pagalba bei tinkamu vertėjavimu. Teismas pažymėjo, kad pildant 2010 m.
vasario 19 d. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolą (prijungta
Asmens byla, b. 1. 21-25), jis buvo perskaitytas pareiškėjai suprantama (duomenys neskelbtini)
kalba, kad dalyvavo vertėjas. Pareiškėjos ir jos atstovės advokatės M.
Šakalytės teiginiai, esą, ta vertėja yra nekompetentinga, nėra pagrįsti jokiais
objektyviais įrodymais. Dar daugiau, teismas įvertinęs visą bylos medžiagą
(ypač 2010 m. sausio 17 d. užsieniečių apklausos lapą (prijungta Asmens byla,
b. 1. 8) bei 2010 m. vasario 19 d. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos
protokolą (prijungta Asmens byla, b. 1. 21-25)), taip pat teismo posėdyje
pareiškėjos pasisakymus, kuriuos išvertė vertėjai Violeta Marčiulionienė bei L.
K. N., padarė išvadą, kad visi vertėjai iš esmės išvertė
tą patį, t. y. kad jos sunkumai (duomenys
neskelbtini) kilo dėl tų pačių
aplinkybių, t. y. kad jos tėvai yra mirę ir kad ji (duomenys
neskelbtini) gyveno skurdžiai.
Todėl teigti, kad prieglobsčio suteikimo procese nedalyvavo kompetentingas
vertėjas, nėra galimybių. 2010 m. vasario 19 d. Prieglobsčio prašytojo pirminės
apklausos protokole (prijungta Asmens byla, b. 1. 20) T. T. H. pasirašytinai buvo informuota,
kad ji turi, be kita ko, teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba.
Pagal Aprašo 9.5 punktą įgaliotas atstovas į apklausą kviečiamas, jeigu
prieglobsčio prašytojas to pageidauja, o nelydimo nepilnamečio prieglobsčio
prašytojo apklausoje įgaliotas atstovas privalo dalyvauti. Šioje byloje
nustatyta, kad pareiškėja nėra nepilnametė (2010 m. sausio 18 d. specialisto
išvada Nr. G228/10(01) (prijungta Asmens byla, b. 1. 14-15)), todėl atstovas
jai nepageidaujant nebuvo suteiktas. Teismas pažymėjo ir tai, kad teismo posėdyje
dalyvavo advokatė, kad pirmosios instancijos teismas užtikrino teisinę pagalbą
pareiškėjai, todėl vien šiuo pagrindu, jog teisinė pagalba nebuvo suteikta
pildant 2010 m. vasario 19 d. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos
protokolą (prijungta Asmens byla, b. 1. 20), Migracijos departamento prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. (15/6-7) 15PR-34
panaikinti nėra nei prielaidų, nei sąlygų. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos
skundas dėl Migracijos departamento sprendimo Nr. (15/6-7) 15PR-34 panaikinimo
atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas ex officio pabrėžia ir tai, kad
pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 1 dalį
akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį - toks užsieniečio
prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra
persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule,
arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų
priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti
prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pagal šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalį
Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas
pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną
teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti
prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė
akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėja pateikė
akivaizdžiai apgaulingus duomenis, jog yra nepilnametė (2010 m.
sausio 18 d. specialisto išvada Nr. G228/10(01), taip pat nevykdė jai skirtos
pareigos pateikti duomenis, pagrindžiančius jos persekiojimą jos kilmės šalyje.
Jau vien tuo pagrindu, kad prašymas suteikti prieglobstį yra pagrįstas apgaule,
pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas.
III.
Pareiškėja apeliaciniu
skundu (b. l. 68-69) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos
prieglobsčio prašymas būtų tinkamai išspręstas; užtikrinti (duomenys neskelbtini)
kalbos vertimą teismo posėdžio metu. Apeliacinis skundas grindžiamas
šiais argumentais:
1. Atliekant apklausą, dalyvavo nekompetentingas
vertėjas. Pareiškėjai nebuvo išaiškinta galimybė apklausos metu naudotis
teisine pagalba, nors ja naudotis pageidautų. Teismas nepagrįstai, nesiremdamas
jokiais įrodymais, padarė išvadą, kad ja naudotis nepageidavo, o apklausos metu
advokato dalyvavimas privalomas tik apklausiant nepilnamečius. Aprašo 9.5 punkto
antra pastraipa nustato, kad įgaliotas atstovas į apklausą kviečiamas, jeigu
prieglobsčio prašytojas to pageidauja. Taigi šiuo atveju advokato dalyvavimas
tampa privalomas net apklausiant pilnametį.
2. Migracijos departamentas priėmė skundžiamą
sprendimą nenagrinėdamas pareiškėjos nurodytų aplinkybių iš esmės, neatlikęs Aprašo
16 punkte detalizuoto tyrimo. Migracijos departamento skundžiamame sprendime
nėra pagrindimo, kad (duomenys neskelbtini) yra jai saugi valstybė grįžti, ir apskritai apie
padėtį (duomenys neskelbtini) šiame sprendime nėra nei žodžio. Tuo tarpu
Migracijos departamento surinktose pažymose apie (duomenys
neskelbtini) nurodoma, kad žmogaus
teisių padėtis (duomenys neskelbtini) iki šiol vertinama nepatenkinamai.
3. Teisės aktuose apgaulė prieglobsčio suteikimo
procedūroje siejama su faktinėmis prieglobsčio suteikimo aplinkybėmis, o ne su
tapatybės nurodymu. Be to, Įstatymo 77 straipsnio 2 dalis taikytina atvejams,
kai prieglobsčio prašymas nagrinėjamas iš esmės, ko jos atveju nebuvo padaryta.
Atsakovas Migracijos
departamentas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 81-82) prašo
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad
pareiškėja iš esmės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikia
naujus prieglobsčio motyvus, jog (duomenys neskelbtini) ji buvo
išnaudojama vieno turtingo pono. Pareiškėjos pateikta informacija yra melaginga
ir klaidinanti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas kilęs dėl Migracijos
departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m.
vasario 22 d. sprendimo Nr. (15/6-7) 15PR-34, kuriuo (duomenys neskelbtini)
Socialistinės Respublikos pilietei
T. T. H. buvo nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis,
pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje ir nuspręsta ją
išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys
neskelbtini).
Pareiškėjos reikalavimas dėl 2010
m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (15/6-7) 15PR-34 panaikinimo galėtų būti
patenkintas tuo atveju, jei būti nustatyta, kad atsakovas pažeidė pagrindines
procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių
įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.) arba nustačius
kitus skundžiamų aktų panaikinimo pagrindus, numatytus ABTĮ 89 straipsnyje:
aktas neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios
teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.), neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas
administravimo subjektas (ABTĮ 89 str.1 d. 2 p.).
Pareiškėja ginčijamo sprendimo
neteisėtumą iš esmės sieja su procedūrinių reikalavimų nesilaikymu prieglobsčio
suteikimo procese, t. y. negalėjimu pasinaudoti teisine pagalba bei netinkamu
vertėjavimu.
Pirmosios instancijos teismo
sprendime išsamiai pasisakyta dėl šių pareiškėjos argumentų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi
išdėstytas aplinkybes, bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti tuo, kad atliekant
pirminę prieglobsčio prašytojos apklausą buvo užtikrintas kompetentingo vertėjo
dalyvavimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu,
dalyvaujant vertėjams, pareiškėja nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių.
Taip pat iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai
tinkamai išaiškinta jos teisė naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba,
o įgalioto atstovo dalyvavimas pareiškėjai nepageidaujant nebuvo suteiktas (Aprašo
9.5 p.). Be to, advokatė teisme teikė pareiškėjai teisinę pagalbą
reikalingą šioje administracinėje byloje.
Taigi pareiškėja turėjo galimybę
tinkamai pasinaudoti teisėmis ir tinkamai vykdyti savo pareigas prieglobsčio
suteikimo procese. Atsakovas Migracijos departamentas nepadarė procedūrinių pažeidimų.
Taip pat nenustatyta ir kitų ABTĮ
89 straipsnyje numatytų akto negaliojimo pagrindų.
Atsakovas Migracijos departamentas,
atlikęs Aprašo 16 punkte nurodytą tyrimą, motyvuotos išvados pagrindu,
vadovaudamasis nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis, priėmė pagrįstą
sprendimą.
Įvertinus
pareiškėjos nurodytas priežastis ir kitą bylos medžiagą, darytina išvada, kad
Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjos prašymas suteikti
prieglobstį vertintinas kaip akivaizdžiai nepagrįstas (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 1 d.) ir nusprendė nesuteikti jai laikino
teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos
apsaugos) Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 77 str. 2 d.).
Teisėjų
kolegija pažymi, kad prieglobsčio prašytojos nurodytos negalimumo gyventi
kilmės šalyje priežastys yra ekonominio pobūdžio ir dėl to neatitinka
priežasčių, nurodytų Įstatymo 86 straipsnio ir 87 straipsnio nuostatose, tai
yra šių teisės normų taikymo prasme šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės bylai
nėra reikšmingos. Pareiškėjos apeliaciniame skunde teismui nurodytos aplinkybės
dėl bendro nesaugumo jos kilmės šalyje negali būti pripažintos pakankamu
pagrindu tenkinti pareiškėjos prašymą, nes šios aplinkybės neatskleidžia
asmeninės grėsmės pareiškėjai, t. y. ji nenurodė individualiai vertintinų
aplinkybių, dėl kurių buvimo pareiškėjai kilmės šalyje grėstų realus pavojus
patirti jos kaip žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus. Įvertinusi
nagrinėjamos bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja
nepateikė informacijos, kuri teismui leistų spręsti apie tai, jog pareiškėja
negali grįžti į kilmės valstybę dėl baimės, susijusios su grėsme, kad jos kaip
žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos. Tai, kad, pasak
pareiškėjos, žmogaus teisių padėtis (duomenys
neskelbtini) iki šiol vertinama
nepatenkinamai, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus
suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas
savaime neįrodo prieglobsčio prašytojos baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio
pažeidimų auka pagrįstumo. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo
atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktu argumentu, kad pareiškėja iš esmės teismui pateikia naujus prieglobsčio
motyvus, kurie negali būti vertinami
prieglobsčio prašytojos naudai ir laikytini nepagrįstais.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį,
kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad
proceso dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso
pasikeitimą bylos proceso metu. Nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas
paskutiniu teismui žinomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos
adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų
ar būtų pakeitęs savo buveinę. Teismo pranešimas apie pareiškėjos apeliacinio
skundo nagrinėjimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo siųstas
pareiškėjai nurodytu jos adresu – (duomenys
neskelbtini), iš kurio pareiškėja išvyko. Pareiškėja informacijos
apie kitą gyvenamosios vietos adresą teismui nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėja
dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek pirmosios, tiek
apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose buvo atstovaujama advokatės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka
pareiškėjai nedalyvaujant šiame teismo posėdyje procesinių nuostatų
nepažeidžia.
Taigi pirmosios instancijos teismo
priimtas sprendimas pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame
nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos T. T. H. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius
Bakaveckas
Arūnas Sutkevičius
Virginija
Volskienė