Civilinė byla Nr. 2S-1227-340/10

Procesinio sprendimo kategorija: 26.6; 122.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,

kolegijos teisėjų D. Višinskienės, M. Greičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Respublikos leidiniai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria pareiškimas tenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui UAB „Respublikos leidiniai“, tretysis asmuo D. Č..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas išieškoti iš atsakovo UAB „Respublikos leidiniai“ po 100 Lt baudos už kiekvieną praleistą Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-03-30 sprendimo nevykdymo dieną, t. y. nuo 2009-05-15 iki 2010-02-04 – iš viso 26 400 Lt už 264 dienas, ieškovo A. S. naudai. Nurodė, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-03-30 sprendimu patenkino ieškovo A. S. ieškinį iš dalies ir įpareigojo atsakovą UAB „Respublikos leidiniai“ per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos artimiausiame laikraščio „Respublika“ numeryje paneigti publikuotus tikrovės neatitinkančius ir garbę bei orumą žeminančius duomenis, paskelbiant paneigimą. Sprendimo dalis dėl neturtinės žalos dydžio buvo apskųsta apeliacine tvarka, tuo tarpu dalis dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis nebuvo skundžiama. Todėl ieškovo vertinimu, šioje dalyje sprendimas įsiteisėjo 2009-04-30. Atsakovas privalėjo per 15 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. vėliausiai iki 2009-05-15 išspausdinti nustatyto turinio paneigimą, tačiau iki 2010-02-04 atsakovas šio įpareigojimo neįvykdė. Pažymėjo, kad materialinės teisės normos nenustato CK 2.24 str. 7 d. numatytos baudos už teismo sprendimo nepagrįstą nevykdymą, dydžio.

Atsakovas atsiliepimu prašė prašymą dėl baudos skyrimo atmesti. Nurodė, jog 2009-03-30 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2009-10-22 Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą ir priėmus nutartį. Vykdomasis raštas ieškovui buvo išduotas 2009-11-09; 2009-11-13 antstolės J. G. „Raginimu įvykdyti sprendimą“ nebuvo pranešta apie poreikį (išieškotojo valią) vykdyti teismo sprendimo dalį dėl paneigimo išspausdinimo. Nurodė, jog pasibaigus įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytam 15 dienų terminui, antstolė J. G. iš karto nepradėjo priverstinio vykdymo veiksmų, kaip tą daryti ją įpareigoja CPK 661 str. 1 d., todėl atsakovas turėjo teisėtą pagrindą preziumuoti, kad išieškotojas A. S. išieškojimo atitinkamoje dalyje nepageidauja ir/ar yra atsisakęs. Apie išieškotojo 2010-01-25 išreikštą valią dėl paneigimo paskelbimo poreikio per antstolę J. G. sužinojo tik 2010-01-27, nedelsiant po ko, elgdamasi sąžiningai ir rūpestingai, jau 2010-02-04, t. y. praėjus raginime nustatytam dešimties dienų terminui, dienraštyje „Respublika“ paskelbė atitinkamo turinio paneigimą.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-04-27 nutartimi ieškovo A. S. pareiškimą tenkino iš dalies; išieškojo iš atsakovo UAB „Respublikos“ leidiniai 4 500 Lt baudą ieškovo A. S. naudai; kitoje dalyje pareiškimą atmetė. Byloje esantys įrodymai teismui leido daryti išvadą, jog atsakovas nevykdė 2009-03-30 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimo, kuris po 2009-10-22 Vilniaus apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo tapo vykdytinu. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad apie išieškotojo 2010-01-25 išreikštą valią dėl paneigimo paskelbimo poreikio per antstolę J. G. sužinojo tik 2010-01-27, nedelsiant po ko, 2010-02-04, t. y. praėjus raginime nustatytam dešimties dienų terminui, dienraštyje „Respublika“ paskelbė atitinkamo turinio paneigimą. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusio sprendimo nevykdytinumas yra priežastis išieškotojui kreiptis į antstolį. Teismo sprendimas yra vykdomas ne nuo kreipimosi į antstolį dienos, ne nuo antstolio vykdymo veiksmų pradžios ar nuo antstolio reikalavimų išdėstymo skolininkui pradžios, o nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2009-03-30 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje numatyta pareiga atsakovui tapo privaloma ir preziumuotinai tuo pačiu žinoma nuo 2009-10-22 Vilniaus apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo. Atsakovas privalėjo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo įpareigojimą (teismas atkreipė atsakovo dėmesį, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas yra pareiga, o ne teisė) įvykdyti per 15 dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2009-10-22 iki 2009-11-05. Atsakovas, ko pats ir neneigia, paneigimą atspausdino tik 2010-02-04, taigi, atsakovas laiku neįvykdė imperatyvių įstatymo normų. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, jog sprendimo dalis dėl atsakovo įpareigojimo paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas, taigi šioje dalyje sprendimas įsiteisėjo po 30 dienų nuo jo priėmimo, t. y. 2009-04-30. 2009-03-30 sprendimas visas, ne dalimis negalėjo ir nebuvo įsiteisėjęs iki jo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo išnagrinėti apeliacine tvarka. Teismas nustatė, jog atsakovo paneigimas dėl tikrovės neatitinkančių duomenų buvo išspausdintas 2010-02-04; privalėjo būti išspausdintas iki 2009-11-05, t. y. per 15 dienų nuo Vilniaus apygardos teismo 2009-10-22 nutarties įsiteisėjimo, taigi atsakovui bauda skaičiuotina nuo 2009-11-06 iki 2010-02-04, t. y. už 90 dienų. Nustatydamas atsakovui baudos dydį, teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovo paneigimas jau yra išspausdintas, į ieškovui priteistos neturtinės žalos dydį – 9 000 Lt, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, iš atsakovo priteisė po 50 Lt už kiekvieną pradelstą dieną, iš viso 4 500 Lt.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutarties dalį, kuria iš dalies tenkintas A. S. prašymas ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Apelianto nuomone, nutartis dalyje nepagrįsta ir neteisėta. Nesutinka, kad paneigimas turėjo būti išspausdintas iki 2009-11-05, t. y. per 15 dienų nuo Vilniaus apygardos teismo 2009-10-22 nutarties įsiteisėjimo. Apelianto vertinimu, negavę iš antstolės raginimo įvykdyti sprendimo dalį dėl paneigimo išspausdinimo, turėjo teisėtą pagrindą preziumuoti, kad išieškotojas atsisakė išieškojimo atitinkamoje dalyje; paties A. S. pretenzijų dėl sprendimo dalies, susijusios su paneigimo paskelbimu, taip pat nebuvo gavę. Apie išieškotojo 2010-01-25 išreikštą valią dėl paneigimo poreikio per antstolę apeliantas sužinojo tik 2010-01-27, nedelsiant po to jau 2010-02-04, t. y. nepraėjus raginime nustatytam dešimties dienų terminui, paskelbė atitinkamo turinio paneigimą. Nurodo, kad šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl CK 2.24 str. numatytų sankcijų taikymo, kadangi neegzistuoja pagrindas atsakovui perkelti neigiamas antstolio neveikimo ar netinkamo veikimo pasekmes. Taip pat neprotinga ir nepagrįsta taikyti baudą už paneigimo nepaskelbimą iki sueis CPK 345 str. 1 d. įtvirtintas 3 mėnesių kasacinio skundo padavimo terminas. Apelianto vertinimu, CK 2.24 str. taikytinas tik tuo atveju, jeigu nevykdomas teismo sprendimas; šiuo atveju ieškovas prašymą dėl baudos skyrimo pateikė po sprendimo įvykdymo; be to sprendimas buvo įvykdytas laiku. Nurodo, kad teismo nustatyto dydžio bauda nesuderinama su teismų praktika bei neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-04-27 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, atskirajame skunde išdėstyti argumentai bei teisinio reguliavimo interpretavimas yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi.

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl baudos skyrimo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias materialines bei procesines normas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-03-30 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; įpareigojo atsakovą UAB „Respublikos” leidiniai per 15 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos artimiausiame laikraščio „Respublika“ numeryje paneigti publikuotus tikrovės neatitinkančius ir garbę bei orumą žeminančius duomenis, paskelbiant nustatyto turinio paneigimą: „Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-03-30 sprendimu nustatė, kad UAB „Respublikos leidiniai“ dienraštyje „Respublika“ 2007-09-03 Nr. 200 (5253) 7 puslapyje išspausdino žurnalisto D. Č. straipsnį „Buvęs STT agentas – policijos akiratyje“, kuriame paskelbti teiginiai: „Buvęs STT agentas – Policijos akiratyje“, <...> A. S. pasuko prieš įstatymą. Jo pavardė figūruoja net keliose baudžiamosiose bylose. Policija įtaria, kad buvęs STT agentas galėjo įsivelti į prekybą vogta mediena. Šis buvęs teisėsaugininkas pajūryje gali būti įtariamas neteisėta veikla. Turima informacijos, kad jis gali būti susijęs su asmenimis, kurie visoje Žemaitijoje supirkinėja ir vėliau realizuoja vogtą medieną“ neatitinka tikrovės“, priteisė iš UAB „Respublikos“ leidiniai 9 000 Lt A. S. naudai neturtinės žalos atlyginimui, 391 Lt žyminio mokesčio ir 2 200 Lt už advokato padėjėjo pagalbą teisme; ieškinį kitoje dalyje atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2009-10-22 nutartimi Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-03-30 sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliantas nepagrįstai savo pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą atsiradimą sieja su priverstinio vykdymo pradžia – antstolės veiksmais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad teismo sprendimas yra vykdomas ne nuo kreipimosi į antstolį dienos, ne nuo antstolio vykdymo veiksmų pradžios ar nuo antstolio reikalavimų išdėstymo skolininkui pradžios, o nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius nuo įsiteisėjimo. Vadovaujantis CPK 18 str., įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. Teismas yra valdžios institucija, todėl teismo sprendimas ar kitoks procesinis dokumentas yra visuotinai privalomas valstybės valdžios aktas. Pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 str. 1 d). Įsiteisėjęs sprendimas turi būti vykdomas, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsiteisėjusio sprendimo nevykdymas yra priežastis išieškotojui kreiptis į antstolį, tuomet skolininkas patiria papildomus sprendimo geranoriško nevykdymo padarinius – priverstinio vykdymo priemones bei išlaidų, susijusių su atliktais vykdymo veiksmais, apmokėjimą. Atsakovas privalėjo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo įpareigojimą įvykdyti per 15 dienų nuo Vilniaus apygardos teismo 2009-10-22 nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2009-10-22 iki 2009-11-05. Atsakovas, ko pats ir neneigia, paneigimą atspausdino tik 2010-02-04, taigi, atsakovas laiku neįvykdė imperatyvių įstatymo normų.

Nepagrįstas ir atmestinas apelianto argumentas, kad neprotinga ir nepagrįsta taikyti baudą už paneigimo nepaskelbimą iki sueis CPK 345 str. 1 d. įtvirtintas 3 mėnesių kasacinio skundo padavimo terminas. Kadangi kasacija yra išimtinė įsiteisėjusių sprendimų kontrolės forma, kasacinio skundo padavimo ir paskesnis skundo priėmimo faktas pats savaime nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisinei galiai, t. y. nesustabdo šio sprendimo vykdymo; šitaip užtikrinant žemesnės instancijos teismų sprendimų autoritetą ir sprendimų ir jais nustatytų teisinių santykių stabilumą.

Teismo sprendimo, įpareigojančio paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, nevykdymas sukelia teisines pasekmes, numatytas CK 2.24 str. 7 dalyje – baudos iš atsakovo išieškojimą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną ieškovo naudai; baudos dydį nustato teismas. Kolegija nesutinka su apelianto CK 2.4 str. normų interpretacija, jog atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas 2010-02-04, ieškovo po įvykdymo pateiktas prašymas negalėjo būti tenkinamas. Apelianto argumentai teisiškai nepagrįsti, kadangi numatyta bauda yra sankcija už teismo sprendimo netinkamą vykdymą – nevykdymo terminą, kurį teismo sprendimas nepagrįstai nevykdytas. Iš to seka, kad ieškovas turi teisę į satisfakciją už sprendimo nevykdymo laikotarpį nepaisant to, kad jam kreipusis dėl baudos, sprendimas jau buvo įvykdytas.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl to, jog teismo nustatyto dydžio bauda nesuderinama su teismų praktika. Kolegija pažymi, jog vadovaujantis CPK 4 str. teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Teismo precedento esmė – stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum). Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Užtikrinant teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Taigi, teismams sprendžiant baudos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant baudos dydžio nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu. Taigi pagal precedentą taikomi baudos dydžio nustatymo kriterijai, o pats baudos dydis nelaikytinas precedentu. Vien tai, kad apelianto paminėtose bylose nustatyti kitokie baudų už paneigimo paskelbimo pradelsimą dydžiai, nesuponuoja pareigos nagrinėjamoje byloje mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą 50 Lt baudą už kiekvieną pradelstą dieną, tuo labiau, kad apeliantas jokių konkrečių baudos nustatymo bei mažinimo kriterijų nenurodė.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010-04-27 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Iš apelianto (atsakovo) UAB „Respublikos“ leidiniai valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 9,85 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Respublikos“ leidiniai 9,85 Lt (devynis litus, 85 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                                           T. Žukauskienė

Teisėjai                                                                                                D. Višinskienė

M. Greičius