Administracinė byla Nr. I-903-739-2016
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00057-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė,
sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,
dalyvaujant pareiškėjui V. L. ir jo atstovui advokatui Irmantui Tumui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas patikslintu skundu (toliau – skundas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK), priteisti 500 Eur neturtinės žalos, atsiradusiios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK Rokiškio rajono vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Rokiškio PK) laikino sulaikymo patalpoje, atlyginimą (10-11 b. l.).
Pareiškėjas skunde nurodė (10-11 b. l.) ir jis bei jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2014 m. gruodžio 21 d. vakaro iki 2014 m. gruodžio 22 d. ryto buvo laikomas Rokiškio PK laikino sulaikymo patalpoje netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, pareiškėjas 2014 m. gruodžio 21 d. apie 23 val. 50 min. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir uždarytas į Rokiškio PK laikino sulaikymo patalpą, kurioje jis prabuvo iki ryto. Pažymėjo, kad šioje laikino sulaikymo patalpoje buvo labai drėgna ir šalta, o antklodės užsikloti pareigūnai nedavė. Pareiškėjas tvirtino, kad nors ir buvo su striuke, mūvėjo batus, tačiau jam laikino sulaikymo patalpoje vis tiek buvo labai šalta. Dėl netinkamų sąlygų (šalta, drėgna) laikino sulaikymo patalpoje, pareiškėjas susirgo. Pareiškėjui šiuo metu yra diagnozuota nemažai ligų, kurias lėmė būtent praleista naktis netinkamomis sąlygomis Rokiškio PK laikino sulaikymo patalpoje. Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad Rokiškio PK pareigūnai nereagavo į jo prašymus nuvesti jį į tualetą bei nedavė atsigerti vandens. Visi šie veiksniai sudaro patirtą neturtinę žalą, kurią ir prašė atlyginti.
Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį tinkamai ir laiku pranešta.
Panevėžio AVPK teismui pateiktu atsiliepimu (19-20 b. l.) ir jo atstovė D. G., dalyvaudama 2015 m. spalio 26 d. teismo posėdyje, su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodė, kad neblaivus pareiškėjas (1,64 promilės) 2014 m. gruodžio 22 d. 2 val. 50 min. buvo uždarytas į Rokiškio PK laikino sulaikymo patalpą, įtariant nusikalstamos veikos padarymu ir buvo laikomas, nepažeidžiant Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 nustatytų laikino sulaikymo terminų ir šioje instrukcijoje įtvirtintų laikymo sąlygų. Teigė, kad laikino sulaikymo patalpa, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, yra Rokiškio PK budėtojų patalpoje, nuo kurios laikino sulaikymo patalpa yra atskirta siena su durimis. Budėtojų patalpa yra šildoma centralizuotai, joje žiemos metu būna apie 20-21 laipsnis šilumos. Šiluma į laikino sulaikymo patalpas patenka iš budėtojų patalpos. Kai laikino sulaikymo patalpoje nebūna sulaikytų asmenų, jos durys į budėtojų patalpą būna paliekamos atviros. Tvirtino, kad laikino sulaikymo patalpoje yra normalios sąlygos, ji nėra nei drėgna, nei šalta, joje nėra pelėsių. Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Teigė, kad Rokiškio PK pareigūnai elgėsi taip kaip reikalauja teisės aktai, jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė, todėl Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio AVPK, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kurią kildina iš Rokiškio PK veiklos neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų šios policijos įstaigos laikino sulaikymo patalpoje. Taigi ginčas yra kilęs dėl galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančių pareiškėjo laikymo sąlygų Rokiškio PK laikino sulaikymo patalpoje ir iš to kilusio neturtinės žalos atlyginimo.
Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).
Asmenų laikymą policijos komisariatų laikino sulaikymo patalpose reglamentuoja 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos staigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija (toliau – Instrukcija). Vadovaujantis Instrukcijos 2 punktu, sulaikymo patalpa yra specialiai įrengta patalpa, skirta nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti. Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimą, skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas. Instrukcijos 39 punkte detalizuojami atvejai, kuriems esant asmenys gali būti uždaromi į laikino sulaikymo patalpas. Vienas iš jų numato, kad į laikino sulaikymo patalpą gali būti uždaromas sulaikytas asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, išimtiniais atvejais, kol asmuo bus perkeltas į ilgalaikio sulaikymo patalpas ar policijos areštinę, bet ne ilgiau kaip 5 valandas (Instrukcijos 39.2. punktas).
Iš byloje esančio Rokiškio PK Pristatyto asmens kortelės išrašo, Įtariamojo laikino sulaikymo protokolo duomenų (22-23, 44 b. l.) nustatyta, kad pareiškėjas į Rokiškio PK buvo pristatytas 2014 m. gruodžio 22 d. 02:50 val., pristatymo pagrindas: įtarimas nusikalstamos veikos padarymu, protokolams, aktams, pranešimams surašyti. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 22 d. 02:55 val. buvo uždarytas į laikino sulaikymo patalpą ir joje laikytas iki 2014 m. gruodžio 22 d. 05:50 val. Taigi remiantis šiais duomenimis, kurie byloje nebuvo nuginčyti, nustatyta, kad pareiškėjas laikino sulaikymo patalpoje buvo laikomas 3 val., jis buvo sulaikytas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, tai yra nepažeidžiant Instrukcijos 39.2. punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo.
Pareiškėjas patirtos neturtinės žalos atsiradimą grindė aplinkybėmis, kad laikino sulaikymo patalpoje buvo labai drėgna ir šalta, o antklodės užsikloti pareigūnai nedavė. Dėl tokių netinkamų sąlygų laikino sulaikymo patalpoje pareiškėjas susirgo. Be to, laikino sulaikymo patalpose paprašęs pareigūnų nebuvo nuvestas į tualetą, jam nebuvo leista atsigerti vandens.
Instrukcija, kuri reglamentuoja policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo tvarką, numato, jog tik ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims, kai juos numatoma laikyti 24 ir daugiau valandų, turi būti išduodami minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės), taip pat paklodės, užvalkalai, rankšluosčiai(40 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo patalpoje iki 5 valandų, Rokiškio PK pareigūnai neprivalėjo išduoti jam minkštojo inventoriaus, todėl jie nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-263 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 32 punktas numato laikino sulaikymo patalpų dirbtinio apšvietimo, bendro ploto normos, vaizdo stebėjimo kamerų ir suolo įrengimo, patalpų durų, saugumo užtikrinimo reikalavimus. Tačiau ir šiame statomų, rekonstruojamų, kapitališkai remontuojamų teritorinių policijos įstaigų pastatų operatyvaus valdymo padalinių patalpoms pagrindinius projektavimo, patalpų planavimo, įrengimo, higienos, vaizdo stebėjimo sistemos ir kitus reikalavimus nustatančiame teisės akte nėra numatytos normos, įtvirtinančios privalomus temperatūros ir drėgmės rodiklius laikino sulaikymo patalpose.
Atsižvelgiant į laikino sulaikymo patalpų paskirtį, bei į tai, kad jose asmenys laikomi laikinai, daroma išvada, kad šioms patalpoms yra keliami kiti reikalavimai nei areštinėms ar įkalinimo įstaigoms, todėl laikino sulaikymo patalpoms nėra taikomos Lietuvos higienos normos, nustatančios areštinių ir laisvės atėmimo vietų bendruosius sveikatos saugos reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punkto nuostatas, visuomenės sveikatos centrai apskrityse nevykdo valstybinės visuomeninės sveikatos priežiūros kontrolės policijos komisariatų sulaikymo patalpose (141, 145 b. l.). Taigi, teisės aktai nenustato privalomų reikalavimų laikino sulaikymo patalpų temperatūrai ir drėgmei, tačiau tokių patalpų įrengimas turi užtikrinti žmogaus orumą ir nepažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjas kaip vieną iš esminių neturtinę žalą sukėlusių veiksnių nurodė, kad laikino sulaikymo patalpoje buvo labai drėgna ir šalta, dėl to pareiškėjas susirgo.
Iš atsakovo atstovo rašytinių paaiškinimų, fotonuotraukų ir teismui pateiktų kitų duomenų nustatyta, kad Rokiškio PK budėtojų dalyje yra įrengtos dvi laikino sulaikymo patalpos. Šildymo įrenginiai yra sumontuoti Rokiškio PK budėtojų patalpoje, kurių pagalba yra šildoma visa budėtojų patalpa, įskaitant ir laikino sulaikymo patalpas, kurios yra įrengtos atskyrus dalį budėtojų patalpų. Jose įrengtas apšvietimas ir ventiliacija. Kai nėra sulaikytų asmenų, šių patalpų durys būna paliktos atviros (24, 45, 51, 149, 150 b. l.).
Pareiškėjo atstovas, palaikydamas pareiškėjo skundo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, byloje teigė, kad Rokiškio PK laikino sulaikymo patalpoje 2014 m. gruodžio 22 d. galėjo būti apie 10 laipsnių šilumos, dėl to pareiškėjo sveikata labai pablogėjo, jis susirgo. Panevėžio AVPK atstovė, dalyvaudama ankstesniame teismo posėdyje ir iš esmės palaikydama atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, teigė, kad laikino sulaikymo patalpoje buvo panaši temperatūra kaip ir Rokiškio PK budėtojų patalpoje, tai yra, apie 20-21 laipsniai šilumos. Pagrįsdamas aplinkybes, kad pareiškėjas dėl žemos laikino sulaikymo patalpos temperatūros susirgo, pareiškėjas ir jo atstovas byloje prašė skirti teismo medicinos ekspertizę tam, kad būtų nustatyta, ar pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl jo laikymo sąlygų laikino sulaikymo patalpoje.
Teismo paskirtą ekspertizę atlikęs teismo medicinos ekspertas R. Ž., ištyręs visą pateiktą medicininę dokumentaciją ir remdamasis specialiomis žiniomis, 2015 m. lapkričio 17 d. ekspertizės akte Nr. ED 1413/15 (05)padarė išvadą bei atsakydamas į klausimus 2016m.vasario 29d. teismo posėdyje patvirtino, kad, atsižvelgiant į iki 2014m. gruodžio 22d. buvusių pareiškėjo susirgimų pobūdį, į jų diagnozes bei į po 2014m. gruodžio 22d. ir iki 2015m. kovo 6d. pareiškėjui nustatytas diagnozes, susirgimų pobūdį ir jų atsiradimo laiką, pareiškėjo sveikatos būklė laikotarpiu nuo 2014m. gruodžio 22d. iki 2015m. kovo 6d. nepablogėjo, nebuvo nustatytas ankstesnių ligų paūmėjimas. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad po 2014m. gruodžio 22d. pareiškėjui nustatytos naujos ligos, tai - pulpitas (danties pulpos uždegimas); pūlingas minkštųjų audinių uždegimas apatinio žandikaulio kairėje pusėje; kairio skruosto furunkulas (pūlingas minkštųjų audinių uždegimas); dešinio kelio sąnario ir blauzdos sumušimas, kurios nėra susijusios su pareiškėjo laikymo sąlygomis nuo 2014 m. gruodžio 22 d. 02.55 val. iki 2014 m. gruodžio 22 d. 05.50 val., kadangi šie susirgimai atsirado ne po pareiškėjo laikymo Rokiškio raj. PK laikino sulaikymo patalpoje, bet praėjus daugiau kaip dviem savaitėms ir vėliau. Be to, pagal nustatytų naujų susirgimų pobūdį, jų atsiradimą galėjo įtakoti netinkama dantų priežiūra, infekcija ir panašios priežastys, o ne 2014m. gruodžio 22d. pareiškėjo laikymas Rokiškio raj. PK laikino sulaikymo patalpoje.
Teismo medicinos eksperto išvadas, kad pareiškėjui pasireiškę sveikatos sutrikimai, kuriais jis skundėsi savo skunde ir teismo posėdyje, nėra susiję su jo laikymu 2014m. gruodžio 22d. Rokiškio PK laikino sulaikymo patalpoje, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikino sulaikymo patalpoje buvo laikomas tik tris valandas, iš šios policijos įstaigos išvyko į Panevėžio AVPK areštinę, vėliau – Šiaulių tardymo izoliatorių. 2014 m. gruodžio 23 d. ryte pareiškėjas buvo apžiūrėtas Panevėžio AVPK areštinės bendruomenės slaugytojos, kuri Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnale padarė įrašą, kad areštinėje pareiškėjas būti gali (47 b. l.). Iš atsakovo atstovo pateikto paminėto žurnalo išrašo ir atsakovo atstovo pateiktų rašytinių paaiškinimų, kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2014m. gruodžio 22d. iki 2015m. sausio 2d. ir per šį laikotarpį jokių nusiskundimų dėl sveikatos būklės neturėjo, jam nebuvo teikta medicinos pagalba( 49 b.l., 37-38,46-49,67-69b.l.), o pareiškėjui atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių ir atliekant jo pirminę gydytojų apžiūrą, pareiškėjas išsakė tik nusiskundimą, kad jam kartais skauda kairį peties sąnarį po buvusios traumos prieš 5 metus. Šie įrodymai paneigia pareiškėjo ir jo atstovo tvirtinimus, kad pareiškėjas iš karto po jo laikymo laikino sulaikymo patalpoje Rokiškio raj. PK, reiškė nusiskundimus pablogėjusia sveikata. Todėl teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtino, kad būtent dėl pareiškėjo laikymo 2014m. gruodžio 22d. Rokiškio raj. PK trumpalaikio sulaikymo patalpoje pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala. Teismo vertinimu byloje surinkti įrodymai apie laikino sulaikymo patalpos buvimo vietą Rokiškio raj. PK centralizuotai apšildomoje budėtojų patalpoje ir šilumos pasiskirstymą šiose patalpose, Rokiškio raj. PK pareigūnų tarnybinių pranešimų ir paaiškinimų duomenys, Panevėžio AVPK atstovės paaiškinimai dėl įprastai patalpose būdavusios 20-21 laipsnių šilumos (24, 32,50-51 b.l.), duomenys apie oro temperatūrą lauke (146 b.l.), paneigia pareiškėjo ir jo atstovo tvirtinimus, kad laikino sulaikymo patalpoje buvo apie 10 laipsnių šilumos.
Pareiškėjas nurodė, kad jam būnant laikino sulaikymo patalpose, pareigūnai jo nenuvedė į tualetą, jam nebuvo leista atsigerti vandens. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikino sulaikymo patalpose nėra įrengta tualeto ir vandentiekio, tačiau tualeto ir vandentiekio įrengimo tokio pobūdžio patalpose aukščiau paminėti teisės aktai nenumato. Tarnybinį pranešimą byloje teikęs Rokiškio PK pareigūnas nurodė, kad asmenys laikomi laikino sulaikymo patalpose visuomet yra išvedami ir palydimi į tualetą ar atsigerti vandens, o tualetas yra įrengtas netoli sulaikymo patalpų (32 b. l.). Teismui nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo pareigūnais, kadangi byloje nėra duomenų, kad įstaigos, kurioje yra nustatyta griežta dienotvarkė ir kuri veikia laikydamasi nustatytų imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pareigūnai sąmoningai siektų pakenkti į sulaikymo patalpas pristatytiems asmenims ir neatsižvelgtų į jų prašymus.
Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog Rokiškio PK ir šios policijos įstaigos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus ir neužtikrino tinkamų pareiškėjo laikymo Rokiškio PK laikino sulaikymo patalpoje sąlygų. Teismas pažymi, kad tam tikri asmenų, esančių laikino sulaikymo patalpose, patyrimai ir nepatogumai ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, paprastai yra neišvengiama laikymo tokios paskirties patalpose pasekmė, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad trumpalaikis buvimas laikino sulaikymo patalpose sukėlė pareiškėjui rimtas neigiamas pasekmes ar sutrikdė jo sveikatą. Byloje nėra duomenų, kad Rokiškio PK pareigūnai būtų sąmoningai siekę pareiškėjui tyčia sudaryti blogesnes laikymo sąlygas ir taikę kokius nors įstatymo nenumatytus apribojimus. Todėl konstatuojama, jog byloje nenustatytas policijos įstaigos pareigūnų veiksmų (neveikimo) neteisėtumas, neįrodytas neturtinės žalos atsiradimo faktas. Nesant nustatytoms būtinoms civilinei atsakomybei atsirasti sąlygoms, pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas ir yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 149 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.
Teisėja Dalia Pranckienė