Civilinė byla Nr. e2-8855-911/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05655-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.3.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

                                                                          Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,

sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui,

atsakovui G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui G. R., trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę pavardę – N., priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Praėjus dviem mėnesiams po santuokos sudarymo šalys išsiskyrė. Jokio bendro turto santuokos metu neįgijo, bendrų vaikų neturi. Dar iki santuokos sudarymo ieškovė su AB „Swedbank lizingas“ pasirašė sutartį ir įsigijo automobilį PEUGEOT, kadangi už šį automobilį lizingą visą laiką mokėjo pati, jis įregistruotas jos vardu, jokio ginčo dėl jo santuokos nutraukimo metu nėra. Gyvenant santuokoje jokių bendrų kreditorių neturėjo.

2.       Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko, ieškinyje bei procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes palaiko visiškai. Nurodė, kad ieškovė sutinka, kad šalys liktų kiekviena prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Nėra prasmės aiškintis aplinkybių dėl kurios šalies kaltės nutrūko santuoka, prašo nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės. Turtinė ieškovės padėtis nepasikeitė.

3.       Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškovės ieškiniu sutinka. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad sutinka, jog įsipareigojimus pagal lizingo sutartį po santuokos nutraukimo vykdytų ieškovė. Trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

5.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenustatyti termino susitaikymui, taip pat nenurodyti teismo sprendime konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.  Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

6.       Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CK 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (CK 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai kartu nebegyvena, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

7.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo įstatymas apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės (CK 3.60 str. 2 d.). Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniai. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3. 27 str.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Šių pareigų pažeidimas iš esmės laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį gali būti pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

8.       CK 3.63 straipsnis nustato, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

9.       Nagrinėjamu atveju abi šalys sutinka, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei prašo teismo sprendime konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo ir yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.63 straipsnis).

Dėl pavardžių ir vienas kito išlaikymo

10.       Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito, išlaikymas jiems nepriteisiamas.

11.       Po santuokos nutraukimo ieškovei V. R. paliekama pavardė „N.“, G. R. – „R.“. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (CPK 3.69 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

12.       Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CPK 3.123 straipsnis numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

13.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys santuokos metu bendro turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo. 

Dėl prievolių kreditoriams vykdymo

14.       Byloje nėra įrodymų apie bendrus šalių kreditorius.

15.       Šalys pripažįsta, kad V. R. prievolė trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2020-10-30 sudarytą lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgyta iki santuokos tarp šalių sudarymo, todėl yra asmeninė ieškovės prievolė ir po santuokos nutraukimo šią prievolę vykdys V. R.

16.       Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad sutinka, jog įsipareigojimus pagal 2020-10-30 lizingo sutartį po santuokos nutraukimo vykdytų lizingo gavėja V. R.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog ji sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo nebepalaiko, prašė šalis palikti kiekvieną prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, šalys paliktinos prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, 385 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Nutraukti tarp ieškovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. R. palikti iki santuokos turėtą pavardę – „N.“, o atsakovui G. R.– „R.“.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 Teisėja Kristina Serdiukienė