Civilinė byla Nr. e2A-307-1120/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00018-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bei trečiojo asmens Viešosios įstaigos „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1532-275/2021 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. A. pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau –Valstybinė ligonių kasa), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 3 223 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. balandžio 3 d. jo mama I. A. (toliau – pacientė) dėl įtariamo (duomenys neskelbtini) buvo paguldyta į Viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ (toliau ir – Klinikinė ligoninė, VMKL). Nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 11 d. pacientė buvo gydoma Klinikinėje ligoninėje.
3. Klinikinėje ligoninėje taikytas gydymas buvo sėkmingas, pacientės sveikatos būklė gerėjo, todėl 2020 m. balandžio 11 d. pacientė tolimesniam gydymui buvo perkelta į Klinikinės ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių.
4. Gydantis (duomenys neskelbtini) skyriuje būklė toliau gerėjo, tačiau 2020 m gegužės 9 d. ieškovas buvo informuotas, kad pacientei diagnozuota COVID-19 liga ir ji pervežta į VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas“ (toliau – Santaros klinikos).
5. Ieškovas nurodė, kad Santaros klinikose pacientės sveikatos būklė sparčiai blogėjo ir (duomenys neskelbtini) ji mirė. Medicininiame mirties liudijime nurodyta, kad pagrindinė liga, sukėlusi mirtį, yra COVID-19 liga. Tai, ieškovo vertinimu, neginčytinai patvirtina, kad pacientės mirtis yra COVID-19 ligos, o ne buvusių susirgimų pasekmė.
6. Ieškovo manymu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pacientė į Klinikinę ligoninę atvyko nesirgdama COVID-19 liga (šį faktą patvirtina jai 2020 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. balandžio 8 d. atliktas tyrimas), tačiau šia infekcija buvo užkrėsta Klinikinėje ligoninėje ir tai įvyko dėl to, kad Klinikinėje ligoninėje nebuvo laikomasi esminių sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tai, ieškovo teigimu, patvirtina Sveikatos apsaugos ministerijos internetinėje svetainėje pateikta informacija, kad Klinikinėje ligoninėje nuo 2020 m. gegužės 8 d. iš viso nustatyti 36 koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejai. Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) Vilniaus departamentas Klinikinėje ligoninėje pradėjo operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatė esminius sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus: 1) netinkamai organizuojamas personalo darbas, 2) netinkamai naudojamos asmens apsaugos priemonės, 3) nepasirūpinta atskira infrastruktūra karščiuojantiems ligoniams.
7. Ieškovas nurodė, kad mirus pacientei, dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija). 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu Komisija ieškovo prašymo netenkino. Komisija nusprendė, kad žala pacientei buvo padaryta, tačiau žala neatitinka Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų. Komisija, remiantis pacientei nustatytomis ligomis, nusprendė, kad pacientės mirtis laikytina pacientės turėtų ligų (duomenys neskelbtini) dėl kurių ji buvo atvežta į Klinikinę ligoninę pasekmė, o šios žalos nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.
8. Su Komisijos išvada ieškovas nesutinka ir mano, kad Komisija neteisingai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus, nesurinko papildomų įrodymų (Santaros klinikos medicinos dokumentų, ekspertų išvadų, NVSC patikrinimo išvadų), kuriuos surinkti Komisiją įpareigoja teisės aktai.
9. Ieškovas prašo atlyginti jam patirtą 3 223 Eur turtinę žalą, kurią sudaro laidojimo, kapavietės sutvarkymo išlaidos, bei 15 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovo teigimu, jo ryšys su mama buvo ypač artimas ir glaudus. Mama gyveno ieškovui priklausančiame bute. Ieškovo brolis mirė (duomenys neskelbtini), tėvas (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas buvo vienintelis artimasis, kuris rūpinosi mama. Ieškovo teigimu, mamą jis lankydavo reguliariai (bent kartą per savaitę). Mamai susirgus, gyvendavo pas ją. Visas šventes mama švęsdavo su ieškovu. Mamos netektis ieškovui yra labai skaudi. Iki karantino ieškovo mamos sveikata buvo nebloga, ji buvo pakankamai aktyvi, gyveno normalų socialinį gyvenimą – pati eidavo į parduotuves, bendraudavo su draugėmis, esant poreikiui važiuodavo visuomeniniu transportu, vykdavo pailsėti į sanatoriją, kurios išlaidas apmokėdavo ieškovas. Ieškovo teigimu, nors pacientė turėjo (duomenys neskelbtini) ligų, tačiau jos buvo kontroliuojamos ir leido jai gyventi visavertį gyvenimą.
10. Atsakovės atstovė Valstybinė ligonių kasa, atsiliepime į ieškinį prašė R. A. reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
11. Atsakovės nuomone, Komisija tinkamai vertino žalą ir tinkamai įvertino, kad šiuo atveju žala buvo neišvengiama. Nurodė, kad pacientė turėjo daug ir sunkių ligų, kuriomis ji sirgo iki žalos atsiradimo. Būtent dėl šių ligų ir įvyko pasekmės – mirtis, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Tiesioginė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini) (tai yra (duomenys neskelbtini).
12. Trečiasis asmuo VMKL atsiliepime prašė atmesti ieškovo ieškinį. Nurodė, kad pacientės mirtis buvo neišvengiama ir atsirado dėl aplinkybių, kurių Klinikinė ligoninė negalėjo objektyviai numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio, todėl nėra priežastinio ryšio tarp Klinikinės ligoninės pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bei atsiradusios žalos (pacientės mirties).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, 5 000 Eur neturtinės ir 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo 6 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir 600 Eur atstovavimo išlaidų.
14. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, pacientė atvyko į Klinikinę ligoninę nesirgdama COVID–19 liga, tačiau šioje ligoninėje buvo užkrėsta šia infekcija ir tai įvyko dėl to, kad ligoninėje nebuvo laikomasi esminių sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, Komisija, nustačiusi, kad pacientei COVID – 19 ligos teigiamas atsakymas buvo gautas ją patikrinus kartu su kitais skyriaus pacientais dėl galimo kontakto su COVID–19 liga sergančia paciente, turėjo atlikti tyrimą, su kuria iš pacienčių galėjo turėti kontaktą pacientė, kada galėjo užsikrėsti, kokiu būdu į (duomenys neskelbtini) skyrių pateko serganti COVID–19 pacientė ir ar nuo jos galėjo užsikrėsti pacientė. Kadangi Komisija neatliko jokio tyrimo dėl pacientės užsikrėtimo COVID – 19 liga aplinkybių, nenagrinėjo ieškovo pareiškime nurodytų aplinkybių, teismas nusprendė, kad Komisijos 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas priimtas netinkamai atlikus pareiškėjo R. A. prašymo tyrimą.
15. Bylos nagrinėjimo metu teismas, remdamasis Klinikinės ligoninės pareiktais duomenimis nustatė, kad pacientei ir kartu su ja vienoje palatoje besigydžiusiai pacientei G. G. buvo nustatyta COVID-19 liga. Pacientė G. G. 2020 m. balandžio 16 d. buvo persiųsta iš Santaros klinikų (pacientė (duomenys neskelbtini)) ir paguldyta į Klinikinės ligoninės (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. balandžio 23 d. pacientė G. G. buvo perkelta į Klinikinės ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių. Pacientei G. G. viruso SARS-CoV-2 PGR testai atlikti 2020 m. balandžio 16 d. (testas neigiamas) ir 2020 m. gegužės 8 d. (testas teigiamas). Tai, kad 2020 m. balandžio 23 d. pacientė G. G. paguldyta į (duomenys neskelbtini) skyrių, perkėlus ją iš kito skyriaus (duomenys neskelbtini) ir neatlikus jai SARS-CoV-2 PGR tyrimo, galimai dėl to nenustačius susirgimo laiku, teismo vertinimu galėjo būti ieškovo motinos užsikrėtimo šaltiniu. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad pacientus perkeliant iš vieno ligoninės skyriaus į kitą, turėjo būti atliekami viruso tyrimai, tačiau pacientei G. G. toks tyrimas, ją perkėlus 2020 m. balandžio 23 d. į (duomenys neskelbtini) skyrių, atliktas nebuvo dėl tos priežasties, kad ji buvo tiriama dėl viruso 2020 m. balandžio 16 d. ir buvo gautas atsakymas dėl jos užsikrėtimo virusu, jis buvo neigiamas. Šių aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad prieš perkeliant G. G. į (duomenys neskelbtini) skyrių jai turėjo būti atliktas viruso tyrimas, šio tyrimo neatlikimas galėjo būti viruso (duomenys neskelbtini) skyriuje plitimo priežastimi.
16. Tai, kad vienoje palatoje (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo paguldyta pacientė G. G., kuri karščiavo, skundėsi kosuliu, dusuliu ir ieškovo motina, kuriai nebuvo pasireiškę ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingi ligos simptomai, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad tuo buvo pažeisti Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. sprendime Nr. V-387 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje“ nustatyti reikalavimai ir tai galėjo būti priežastiniame ryšyje su pacientės užsikrėtimu COVID–19 virusu, todėl teismas nusprendė, kad vykdant nurodyto sprendimo reikalavimus, galima buvo išvengti pacientės užsikrėtimo COVID–19 virusu ir dėl to išvengti žalos – jos mirties.
17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad NVSC 2020 m. gegužės 18 d. patikrinimo akte
Nr. (10-12 16.1.17 E) PA-1491 konstatavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. V-387, 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. V-754, Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 pažeidimus Klinikinėje ligoninėje. Nesant pagrindo daryti išvadai, kad patikrinimo akte nurodyti pažeidimai nebuvo susiję su galimu pacientės užkrėtimu COVID-19 liga, ieškovo prašymą tyrusios Komisijos sprendimu nepaneigus ryšio tarp pažeidimų ir pacientės užkrėtimo, teismas pripažino Komisijos sprendimu padarytą išvadą, kad žala buvo neišvengiama, nepagrįsta, dėl to ieškovui žala turi būti atlyginta.
18. Vertindamas, kokio dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nustatytinas ieškovui, teismas atsižvelgė į tai, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos ypatingu laikotarpiu – paskelbus epidemiją šalyje ir visame pasaulyje, todėl nusprendė, kad Klinikinės ligoninės padaryti pažeidimai, kurie galėjo būti pacientės užkrėtimo priežastimi, negali būti vertinami kaip pažeidimai teikiant paslaugas normaliomis gyvenimo ir gydymo sąlygomis. Šių aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad ieškovui priteistina žala, nustatyta pagal Žalos atlyginimo tvarkos aprašo kriterijus, gali būti mažinama ir nustatoma 5 000 Eur atlygintina neturtinė žala ir 1 000 Eur atlygintina turtinė žala.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
19. Ieškovas R. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai.
20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisės aktai numato baigtinį pagrindų sumažinti atlygintiną žalą sąrašą. PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad žala gali būti neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis tik tuo atveju jeigu yra nustatyta, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo. Šiuo atveju teismo sprendime nurodyti pagrindai atlygintinos žalos dydžio sumažinimui nėra susiję su pagrindu, įvardintu PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti priteistinos atlyginti turtinės ir neturinės žalos dydį.
21. Atsakovės atstovė Valstybinė ligonių kasa ir trečiasis asmuo VMKL atsiliepimuose į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Trečiasis asmuo papildomai prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
22. Atsiliepimuose nurodoma, kad ieškovas pernelyg siaurai vertindamas ir aiškindamas PTŽSAĮ bei Aprašo nuostatas nepagrįstai nurodo, jog teismas neturėjo teisės sumažinti prašomos atlyginti žalos dydžio, nustatyto pagal Apraše įtvirtintus kriterijus. Atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, Apraše įtvirtinti žalos dydžiai turi būti skiriami atsižvelgiant ne tik į Apraše nurodytą formalią žalos atlyginimo metodiką, bet ir įvertinant konkrečią paciento sveikatos būklę, kitas svarbias aplinkybes bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Taigi, darytina išvada, jog priešingai nei teigia ieškovas teismas priteisdamas mažesnį žalos atlyginimą nei nurodyta Apraše jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
23. Atsakovės atstovė Valstybinė ligonių kasa apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1 Teismas neįvertino to, kad byloje konstatuotas užsikrėtimas COVID–19 liga savaime nelemia žalos sveikatai, bei tai, esant užsikrėtimui šia liga, pasibaigusiam mirtimi, turi būti vertinama pacientų esamų (duomenys neskelbtini) visuma. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pacientė sirgo daugybe ligų, į gydymo įstaigą atvyko sunkios būklės, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad vienintelė pacientės mirties priežastis yra COVID–19 liga.
24.2 Teismo išvada, kad žala pacientei kilo dėl Klinikų ligoninėje padarytų sveikatos apsaugos sistemos reguliavimo pažeidimų, nėra pagrįsta byloje esančiais duomenimis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šias išvadas paneigia Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. kovo 1 d. nutarimas
Nr. IBPS-V-457181-21, kuriuo buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą.
24.3 Teismas remdamasis prielaidomis nepagrįstai konstatavo, kad Klinikinėje ligoninėje galimai padaryti Sveikatos apsaugos sistemos reguliavimo pažeidimai lėmė pacientės užsikrėtimą COVID–19 liga bei mirtį. Nesustačius nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryšio tarp Klinikinės ligoninės teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir kilusios žalos, sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.
24.4 Spręsdamas byloje kilusį klausimą teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą praktiką, kurioje teigiama, kad gydytojo profesinė atsakomybė turi objektyvias ribas, jas nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis bei jų galimybių ribos.
24.5 Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas turi teisę į turtinės žalos atlyginimą. Vadovaujantis PTŽSAĮ nuostatomis, tokią teisę turi tik paciento išlaikomi asmenys arba po mirties turėję teisę gauti iš jo išlaikymą, arba paciento vaikai, gimę po jo mirties. Be to, turtinę žalą gali sudaryti tik tiesioginiai nuostoliai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu.
25. Trečiasis asmuo VšĮ „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; netenkinus pirmojo reikalavimo, apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
26. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1 Komisija priimdama sprendimą atmesti ieškovo pareiškimą remdamasi gydytojų specialistų išvadomis konstatavo, jog pacientės mirtis laikytina pacientės turėtų ligų (duomenys neskelbtini) pasekmė, šios žalos nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Komisijos sprendimą ir / ar ekspertų išvadas, todėl teismas turėjo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
25.2 Teismas neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų padarė nepagrįstą išvadą, kad Klinikinė ligoninė padarė Sveikatos apsaugos sistemos reguliavimo normų pažeidimus, nors byloje pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai šias išvadas paneigia.
25.3 Teismas neįvertinęs ekspertų išvadų ir kitų įrodymų padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, jog pacientė į Klinikinę ligoninę atvyko nesirgdama COVID-19 liga, o ja užsikrėtė būtent Klinikinėje ligoninėje nuo kitos pacientės.
25.4 COVID-19 ligos plitimo joks asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negali nei numatyti, nei sukontroliuoti, nei užkirsti tam kelio, todėl COVID-19 ligos plitimas ir galimos šios ligos atsiradimo pasekmės patenka į PTŽSAĮ 2 straipsnyje pateiktą neišvengiamos žalos sampratą ir tokia žala nėra atlyginama.
27. Ieškovas R. A. atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
28. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
27.1 Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose remiasi kasacinio teismo praktiką dėl gydytojų ir sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės ypatumų, tačiau naujasis žalos atlyginimo institutas iš esmės skiriasi nuo civilinės atsakomybės instituto, nes žalos atlyginimas gali būti išmokamas net ir nesant neteisėtų veiksmų. Nagrinėjant šią bylą neturi būti nustatinėjamos Klinikinės ligoninės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovės ir trečiojo asmens cituojama kasacinio teismo praktika bylai nėra reikšminga.
27.2 Ieškovas kategoriškai nesutinka su atsakovės ir trečiojo asmens teiginiais, kad oficialiame dokumente – Medicininiame mirties liudijime nurodyta pagrindinė liga (COVID-19 liga) sukėlusi mirtį, nereiškia, kad pacientė mirė būtent dėl pagrindinės ligos. Medicininis mirties liudijimas yra oficialus rašytinis įrodymas ir jame aiškiai nurodyta, kad pagrindinė liga, sukėlusi mirtį yra COVID-19 liga.
27.3 Ieškovo į bylą pateikti įrodymai leidžia teigti, kad atsakovės ir trečiojo asmens teiginiai, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos Klinikinėje ligoninėje buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai, neatitinka teisybės: atlikus operatyvią valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę buvo nustatyti esminiai sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kurių Klinikinė ligoninė neginčijo.
27.4 PTŽSAĮ 13 straipsnyje, priešingai nei teigia atsakovė, nėra numatyta, kad pilnamečiai vaikai neturi teisės į turtinės žalos atlyginimą dėl tėvų mirties. Toks teisės gauti turtinės žalos atlyginimą apribojimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.
30. Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys atsakovei dėl žalos, kilusios dėl trečiojo asmens veiksmų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė be kaltės už žalą paciento sveikatai, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
31. 2020 m. balandžio 3 d. pacientė I. A. (ieškovo mama), greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežta į Klinikinės ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių.
2020 m. balandžio 3 d. epikrizėje Nr. 2020/53203 pažymėta, jog pacientė, kuri yra senyvo amžiaus (duomenys neskelbtini) skundžiasi 4 dienas blogėjančia būkle (duomenys neskelbtini). Pacientė nurodė, jog atvyko dėl (duomenys neskelbtini), pablogėjo pieš 3 paras, prieš 5 dienas (duomenys neskelbtini). Pacientės atvykimo į Klinikinę ligoninę (2020 m. balandžio 3 d.) metu jai nustatytos tokios diagnozės kaip (duomenys neskelbtini), nepatikslintas, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pacientė dėl sunkios būklės buvo iš karto paguldyta į Klinikinės ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių. 2020 m. balandžio 8 d. Pacientei buvo atlikta SARS-COV-2 viruso sukeltos COVID-19 ligos diagnostika, viruso nerasta. VMKL pacientės būklė ją gydant (duomenys neskelbtini) skyriuje sparčiai gerėjo: (duomenys neskelbtini), todėl 2020 m. balandžio 11 d. pacientė iš (duomenys neskelbtini) skyriaus buvo perkelta į Klinikinės ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių. (duomenys neskelbtini) skyriuje pacientės būklė toliau gerėjo.
32. 2020 m. gegužės 8 d. VMKL iš Santaros klinikų, gavo pranešimą (telefonu), jog pacientei S. Č., kuri buvo gydyta VMKL (duomenys neskelbtini) skyriuje (2020 m. balandžio 28 d. – 2020 m. gegužės 7 d.), patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Atlikus epidemiologinę analizę VMKL Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos nurodymu 2020 m. gegužės 8–11 d. buvo organizuotas visų VMKL (duomenys neskelbtini) skyriaus pacientų ir darbuotojų viruso SARS-CoV-2 PGR testavimas. Gavus viruso SARS-CoV-2 PGR testavimo rezultatus, nustatyta: 8 (duomenys neskelbtini) skyriaus pacientams ( tarp jų – I. A. ir G. G.) ir 7 (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams COVID-19 liga.
33. Pacientės I. A. ir G. G., kurioms COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) buvo nustatyta iki 2020 m. gegužės 9 d. (imtinai)) gulėjo (duomenys neskelbtini) palatoje. Pacientė G. G. 2020 m. balandžio 16 d. buvo persiųsta iš Santaros klinikų (duomenys neskelbtini) ir paguldyta į VMKL (duomenys neskelbtini) skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. balandžio 23 d. pacientė G. G. buvo perkelta į VMKL (duomenys neskelbtini) skyrių. Pacientei G. G. viruso SARS-CoV-2 PGR testai atlikti 2020 m. balandžio 16 d. (testas neigiamas) ir 2020 m. gegužės 8 d. (testas teigiamas), simptomai nustatymo metu jau buvo išnykę, stebėta teigiama tyrimų dinamika. Klinikiniai COVID-19 ligos simptomai pacientams ir 7 (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams nepasireiškė, išskyrus 1 darbuotoją I. Š., kuri (duomenys neskelbtini), neatvyko į darbą ir viruso SARS-CoV-2 PGR testą atliko mobilioje stotelėje.
34. Visi pacientai (taip pat ir I. A.) kuriems buvo nustatyta koronaviruso infekcija
2020 m. gegužės 9 d. perkelti į Santarų klinikas. I. A. (duomenys neskelbtini) mirė.
35. Ieškovas kreipėsi į Komisiją, kuri 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. A. prašymą atlyginti 2 723 Eur turtinę ir 15 000 Eur neturtinę žalą, motyvuodami tuo, kad ši žala buvo neišvengiama.
Dėl žalos atlyginimo pagrindų ir sąlygų
36. Ginčui aktuali LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalis numato, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neišvengiama žala. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.
37. Ieškovas teigia, kad naujasis žalos atlyginimo modelis iš esmės skiriasi nuo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nes žala atlyginama net ir nesant neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų. Jo teigimu, nagrinėjant šią bylą neturi būti nustatinėjamos VMKL civilinės atsakomybės sąlygos, netaikytina ir atsakovės bei trečiojo asmens cituojama kasacinio teismo praktika dėl gydytojų neteisėtų veiksmų civilinės atsakomybės kontekste.
38. Atsakovė bei VMKL teigia, kad žala ir taikant atsakomybės be kaltės modelį atlygintina tik nustačius VMKL neteisėtus veiksmus.
39. Taigi, nagrinėjamu atveju, tarp šalių kyla ginčas, ar naujoji žalos pacientams atlyginimo be kaltės tvarka reiškia, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė kyla ne tik nesant jos kaltės, bet ir neteisėtų veiksmų.
40. Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama PTŽSAĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintą aprašo „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Žalos aprašas) normas, sprendžia, kad siekiant atlyginimo už paciento sveikatai padarytą žalą, tebėra būtina įrodyti sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir žalos pacientui.
41. Tokia išvada darytina, nes pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalį numatyta, jog nėra atlyginama neišvengiama žala. PTŽSAĮ 2 straipsnio 91 punktas numato, kad neišvengiama žala – paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Žalos aprašas, vadovaujantis jo 9.2.2 punktu, žala laikoma neišvengiama, jei ji atitinka bent vieną iš šių kriterijų: ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį; liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių; liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių (Žalos aprašo 9.2.2.1 – 9.2.2.3 papunkčiai). Taigi, vadovaujantis Žalos aprašu, žala yra neišvengiama, kai ji būtų kilus, net jei sveikatos priežiūros įstaiga būtų paslaugą suteikusi tinkamai, vertinant pagal medicinos ir farmacijos mokslo standartus. Žala taip pat turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais sveikatos priežiūros įstaigos veiksmais ir taip pat nėra atlyginama, kai žala yra nulemta specifinės asmens sveikatos būklės iki sveikatos priežiūros paslaugų, kurios medicinos mokslas neturi priemonių pagerinti.
42. Apibendrinus aptartą reguliavimą pasakytina, kad Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų atsakomybės be kaltės modelis sieja teisę į žalos atlyginimą ne vien su pačiu žalos atsiradimo faktu, bet ir su žalos išvengiamumo kriterijumi – žala atlyginama, jei jos nebuvo galima išvengti veikiant pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktiką ir žala nėra nulemta specifinės paciento sveikatos būklės, kilusios iki paslaugų teikimo, už kurią sveikatos priežiūros įstaiga neatsako.
43. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog atsakomybė už paciento sveikatai padarytą žalą kyla tik nustačius sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtus veiksmus ir aplinkybę, kad padaryti pažeidimai yra susiję teisiniu priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala.
Dėl VMKL neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio
44. Kadangi žala be kaltės yra atlyginama tik tuo atveju, jei veikiant pagal medicinos mokslo reikalavimus kilusios žalos būtų išvengta, spręstina, kad Komisijai priėmus sprendimą, jog žala ieškovui neatlygintina, nes buvo neišvengiama, ieškovas turi pareigą įrodyti, kad gydymo įstaiga galėjo žalos išvengti, jei būtų veikusi pagal medicinos mokslo standartus koronaviruso ligos kontekste, t. y. turi įrodyti neteisėtus gydymo įstaigos veiksmus.
45. Ieškovas VMKL neteisėtus veiksmus kildina tik iš aplinkybės, kad pacientė 2020 m. balandžio 3 d. atvyko į Klinikinę ligoninę nesirgdama COVID-19 liga, buvo užkrėsta ligoninėje šia infekcija ir tai įvyko dėl to, kad ligoninėje nebuvo laikomasi esminių sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
46. Vertindama pacientės atvejį, Komisija išvadą, kad žala pacientei buvo neišvengiama, Santaros klinikų 2020 m. spalio 5 d. rašte Nr. SR-4373 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – LSMUL KK) 2020 m. spalio 13 d. rašte
Nr. S(1.29-9696) „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktomis nuomonėmis, kad COVID-19 liga yra ypač užkrečiama liga ir neišvengiamai plinta viso pasaulio medicinos įstaigose, net ir taikant maksimalias asmenines apsaugos priemones (VUL SK atsakymas į 5, 9 kl., LSMUL KK atsakymas į 5 kl.) bei tai, kad pats užsikrėtimas COVD-19 liga automatiškai nereiškia žalos sveikatai atsiradimo, kadangi užsikrėtę asmenys gali neturėti jokių klinikinių simptomų, gali sirgti lengva, vidutinio sunkumo ar sunkia ligos forma (VUL SK atsakymas į 6 kl., LSMUL KK atsakymas į
6 kl.). Remiantis LSMUL KK atsakymu į 7 klausimą, medicininiame mirties liudijime pagrindine mirties priežastimi COVID-19 liga nurodoma, remiantis galiojančiomis mirties liudijimo pildymo rekomendacijomis, tačiau tai nereiškia, kad pacientas mirė dėl COVID-19 ligos arba vien dėl COVID-19 ligos. Esant užsikrėtimui COVID-19, turėtų būti vertinama esamų patologijų visuma.
47. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su Komisijos išvada ir nustatė, kad VMKL neteisėti veiksmai pasireiškė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. V-387 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (galiojusio laikotarpiu, kai buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos I. A.) pažeidimu, nes šio teisės akto 1.2.4. punktas numatė, kad teikiant stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimas organizuojamas laikantis principo (1.2.4.1.papunktis) jog pacientai, kuriems nėra pasireiškę ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingi ligos simptomai (kūno temperatūra 37,3 laipsnio C ir didesnė, gerklės skausmas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas) ir kuriems yra pasireiškę šie simptomai, tačiau nenustatyta SARS-CoV-2 viruso RNR, suskirstomi į grupes (pagal palatas, skyrius ar pan.), kiekvienai grupei priskiriama tik tą grupę aptarnaujanti asmens sveikatos priežiūros įstaigos personalo (gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, valytojai ir kt.). Teismas sprendė, kad tai, jog vienoje palatoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo paguldyta pacientė G. G., kuri karščiavo, skundėsi kosuliu, dusuliu ir pacientė I. A., kuriai nebuvo pasireiškę ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingi ligos simptomai, galėjo būti priežastiniame ryšyje su pacientės I. A. užsikrėtimu COVID-19 virusu ir darė išvadą, kad vykdant nurodyto sprendimo reikalavimus, galima buvo išvengti pacientės užsikrėtimo COVID-19 virusu ir dėl to išvengti žalos – jos mirties.
48. Teismas taip pat rėmėsi NVSC 2020 m. gegužės 18 d. patikrinimo aktu
Nr. (10-12 16.1.17 E) PA-1491, kuriame konstatuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. V-387, 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. V-754, Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 pažeidimus VMKL.
49. NVSC nurodė, kad patekę į VMKL (duomenys neskelbtini) skyrių, pacientai išskirstomi į karščiuojančius ir nekarščiuojančius, tačiau tiek vieniems, tiek kitiems priežiūros paslaugas teikia tie patys darbuotojai, nes atskiros komandos nesuformuotos. Darbuotojai yra kviečiami ir iš kitų skyrių, tačiau tai nėra žymima jų darbo grafikuose, o pateikti grafikai neparodo faktinio darbuotojų buvimo darbo vietoje, kas yra ypatingai svarbu, norint išsiaiškinti visus kontaktavusius asmenis ir atsekti galimai užsikrėtusius. Nebuvo pasirūpinta atskira infrastruktūra karščiuojantiems ir nekarščiuojantiems ligoniams.
50. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teismas civiliniame procese gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą).
51. Sutiktina su atsakove, jog pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų viseto, konkrečiai atsakovės ir VMKL teiktų įrodymų, nepasisakė, kodėl jais nesiremia, nevertino ieškovo teikiamų įrodymų visų įrodymų kontekste.
52. Kaip minėta, Komisija, prieš priimdama sprendimą, kad žala buvo neišvengiama, pateikė klausimus Santaros klinikoms ir LSMUL KK, siekdama išsiaiškinti, ar vienareikšmiškai galima teigti, kad pacientė atvyko į VMKL nesirgdama COVID-19 liga, ar pacientės užsikrėtimo koronavirusu buvo galima išvengti atsižvelgiant į šios ligos užkrečiamumo specifiką ir ligoninės sąlygas, taip pat ar gretutinės ligos turi įtakos mirtingumui nuo COVID-19 ligos, ir rėmėsi šiomis specialistų išvadomis.
53. Byloje taip pat yra įrodymai, kurie kelia hipotezę, kad yra tikimybė, jog pacientė jau atvyko į VMKL sirgdama COVID-19. VMKL 2020 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. IS-1587/20 (2.10) „Dėl I. A. medicininių dokumentų pateikimo“ teigiama, kad virusas gali būti nustatytas tik praėjus 4–7 d. po viruso patekimo į nosiaryklę, todėl šiuo atveju 2020 m. balandžio 8 d. pirmasis pacientei darytas COVID-19 testas galėjo ir neparodyti teigiamo testo rezultato, nors ji galėjo juo sirgti dar iki atvykimo į VMKL; kad pacientė I. A. taip pat karščiavo, kankino kosulys ir dusulys. Byloje taip pat yra VMKL 2021 m. gegužės 21 d., 2021 m. birželio 8 d., 2021 m. birželio 30 d. raštai (pateikti VLK 2021 m. kovo 12 d. raštu Nr. 4K-2249), kuriuose pateikiama informacija apie tai, kad gydymo įstaigoje nuo pat karantino paskelbimo pradžios, buvo imtasi reikalingų priemonių, siekiant tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos Valstybės operacijų vadovo sprendimus.
54. Byloje taip pat yra Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. IBPS-V-457181-21 „Nutraukti ikiteisminį tyrimą“, kuriame pateikiama informacija, kad VMKL (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo parengtas ir patvirtintas ekstremalių situacijų valdymo planas, sudaryta ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų valdymo komisija, sudarytos pakaitinės darbuotojų brigados, taip pat atskirti karščiuojančių ir nekarščiuojančių pacientų srautai, matuojama kūno temperatūra. Personalas naudojo asmens apsaugos priemones, buvo nuolat atliekama patalpų dezinfekcija. Nutarime padaryta išvada, kad vertinant ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00216-20 surinktus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, jog NVSC Vilniaus departamento 2020 m. gegužės 18 d. patikrinimo aktu Nr. (10-12 16.17) PA-1491 nustatyti tam tikri pažeidimai nulėmė COVID-19 ligos išplitimą VMKL (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skyriuje. Remiantis tuo, ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00216-20 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 277 straipsnio 2 dalyje, buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Vertinant ieškovo teiktą įrodymą apie NVSC nustatytą LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. V-387 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje“ punkto 1.2.4 pažeidimą VMKL atsakovės pateikto įrodymo kontekste, labiau tikėtina, kad NVSC nustatytų pažeidimų (duomenys neskelbtini) skyriuje žalos atsiradimo metu nebuvo.
55. Papildomai pažymėtina, kad NVSC atliktas tyrimas, kuriuo remiasi ieškovas, nebuvo skirtas konkrečiai šiam ginčo atvejui ištirti, laiko požiūriu atliktas jau po nagrinėjamo įvykio, bet to skirtas ne (duomenys neskelbtini) skyriaus veiklai, o bendrai VMKL, todėl jo įrodomoji reikšmė yra netiesioginė.
56. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad VMKL pažeidė LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. V-387 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 1.2.4 punktą, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad nepadarius šio pažeidimo žalos pacientei būtų išvengta.
57. Byloje liko nepaneigta tikimybė, nustatyta specialistų išvadomis, kad ir laikantis visų prevencinių priemonių užsikrėtimo koronavirusu nepavyktų išvengti. Tikėtina, kad pacientė galėjo užsikrėsti ir nuo trečiųjų asmenų gulėdama (duomenys neskelbtini) skyriuje. Ieškovo mama, tikėtina, kontaktavo ne tik su paciente G. G., bet ir su (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojais, kuriems 2020 m. gegužės 8–11 d. taip pat buvo diagnozuota COVID-19 liga. Šie asmenys turėjo kontaktų ne tik VMKL (duomenys neskelbtini) skyriuje, bet ir už darbovietės ribų, todėl nėra galimybės patikimai nustatyti jų susirgimo pradžios ir įvertinti galimus užsikrėtimo šaltinius.
58. Pagal aptartas Santaros klinikų ir LSMUL KK specialistų išvadas nėra galimybės patikimai apsisaugoti nuo COVID–19 viruso plitimo dėl pavėluotos diagnostikos – besimptomių atvejų bei skirtingų inkubacinių periodų skirtingiems asmenims, todėl spręstina, kad pagal dabartinį sveikatos priežiūros metodikų raidos lygį apsaugoti pacientus nuo apsikrėtimo COVID–19 liga sveikatos priežiūros įstaigose nėra įmanoma.
59. Įvertinus įrodymų visetą darytina išvada, kad VMKL paties užsikrėtimo COVID–19 liga sveikatos priežiūros įstaigoje fakto pagal dabartinį medicinos mokslo raidos lygį negalėjo išvengti net ir laikydamasi visų prevencinių priemonių.
Dėl pacientės gretutinių ligų įtakos žalos atlygintinumui
60. Kaip minėta, ginčui aktualus Žalos aprašo 9.2.2.1 punktas neišvengiamą žalą apibrėžia kaip ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmę ar komplikaciją, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Ieškovo teigimu, pacientės mirties priežastis buvo išimtinai COVID–19 liga, o ne ligos, kuriomis ji sirgo iki užsikrėtimo COVID–19, jo nuomone, šį teiginį įrodo jos mirties liudijimo formuluotės.
61. Atkreiptinas dėmesys, kad Santaros klinikų ir LSMUL KK raštuose, Higienos instituto rekomendacijose dėl Medicininio mirties liudijimo pildymo COVID–19 ligos atveju ir Komisijos sprendime pateikiama identiškas mirties liudijimo pildymo tvarkos vertinimas. Pacientui sirgus COVID–19 liga ir mirus, vertinama buvusių iki mirties patalogijų visuma. Minėtose rekomendacijose taip pat nurodyta, jog mirties liudijimo grafoje „pagrindinė mirties priežastis“ įrašyta COVID–19 diagnozė nereiškia, jog būtent tai ir lėmė asmens mirtį. Pagal jas, visiems užsikrėtusiems COVID–19 liga ir turintiems lydinčių lėtinių ligų pagrindinė diagnozė nurodoma COVID–19 liga. Kitokia pagrindinė diagnozė rašoma tuomet, jei COVID–19 ligos simptomai būtų lengvi, o žmogus mirtų nuo kitos ūmios būklės.
62. Medicininiame pacientės mirties liudijime Nr. 20-18675266 nurodyta: tiesioginė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini); Pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį – COVID–19 liga; kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtį, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi – (duomenys neskelbtini).
63. Byloje nustatyta, kad pacientė sirgo šiomis lėtinėmis ligomis (VMKL 2020 m. lapkričio 19 d. paaiškinimo 6 punktas): (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) skyriuje nustatyta tokia klinikinė diagnozė (VMKL 2020 m. lapkričio 19 d. paaiškinimo 6 punktas): (duomenys neskelbtini).
64. Aptartos diagnozės, Komisijos specialistų įvertintos kaip sunkios būklės, ir mirties liudijime suformuluota mirties priežastis nuo daugybinių ligų paneigia ieškovo teiginį, kad pacientės gretutinės ligos nebuvo sveikatos blogėjimo ir mirties esmine priežastimi užsikrėtus COVID – 19 liga. Tai patvirtina ir Santaros klinikų ir LSMUL KK specialistų teikti paaiškinimai, kad COVID – 19 virusu sunkiai serga tik penki procentai visų užsikrėtusiųjų, ši liga pavojinga senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems gretutinėmis ligomis. Todėl darytina išvada, kad bylos įrodymai patvirtina, jog pacientė buvo senyvo amžiaus, sirgo sunkiomis (duomenys neskelbtini) ligomis iki faktinio žalos atsiradimo – užsikrėtimo COVID – 19 liga. Pažymėtina ir tai, kad būtent dėl šių ligų sukeltos sunkios sveikatos būklės pacientė ir buvo atvežta į VMKL (duomenys neskelbtini) skyrių, kas papildomai patvirtina, jog būtent iki apsikrėtimo koronovirusu buvusi pacientės sveikatos būklė ir buvo tiesioginė pacientės mirties priežastis.
65. Kaip jau minėta, pagal naująjį žalos atlyginimo be kaltės modelį patirta žala atlyginama tuo atveju, jei nustatomas sveikatos priežiūros paslaugų profesinio standarto nesilaikymas, galimybė žalos išvengti šio standarto laikantis, vertinant pagal tuometinę medicinos mokslo raidą, ir tai, kad žala nėra nulemta išimtinai paciento sveikatos būklės buvusios iki paslaugos suteikimo. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad užsikrėtimo COVID-19 liga sveikatos priežiūros įstaigoje nebuvo galima išvengti net ir taikant visas prevencines priemones, bei kad pacientė sirgo gretutinėmis ligomis, kurios ir buvo pagrindinė mirties priežastis užsikrėtus šiuo virusu, spręstina, kad žala ieškovui neatlygintina, nes tai yra neišvengiama žala (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis, 2 straipsnio 91 punktas).
66. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teismas nepasisako, nes atsižvelgiant į pasikeitusį bylos rezultatą jie nebeaktualūs.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, priteisimo
67. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
68. Nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą – atmetus ieškinio reikalavimus, trečiasis asmuo dalyvavęs byloje atsakovo pusėje įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
69. Iš trečiojo asmens VMKL pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei prie jo pridėtų rašytinių įrodymų (PVM sąskaitos faktūros, 2021-04-23 – 2021-04-23 banko sąskaitos išrašo) matyti, kad trečias asmuo pirmosios instancijos teisme patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Trečiojo asmens nurodytos išlaidos procesine prasme laikytinos pagrįstomis, jų dydis neviršija Rekomendacijų 8.2 papunktyje nurodyto dydžio (už atsiliepimą į ieškinį – 3 810,50 Eur). Todėl, įvertinus, kad ieškovo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo panaikinimo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi iš esmės atmestas, trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistina 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
70. Patenkinus atsakovės atstovės Valstybinės ligonių kasos ir trečiojo asmens VMKL apeliacinius skundus, o ieškovo R. A. apeliacinį skundą atmetus, trečias asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovo. Iš pateikto mokėjimo nurodymo nustatyta, kad trečias asmuo už apeliacinį skundą sumokėjo 135 Eur žyminį mokestį. Apie kitas išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme trečias asmuo duomenų nepateikė. Trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistina 135 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
71. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš viso trečiajam asmeniui VMKL iš ieškovo R. A. priteistina 861 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečio asmens patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsniu,
nusprendė:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – R. A. ieškinį atmesti.
Priteisti viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei (juridinio asmens kodas 302692454) iš R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 861 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Agnė Tikniūtė
Vigintas Višinskis