Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.II-129-358/2014

Teisminio proceso Nr.4-69-3-02433-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija:45.4.4

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2014 m. gegužės 26  d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui J. V., jo atstovei advokatei A. V., nukentėjusiajai P. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. V. skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo

N u s t a t ė :

Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014-03-14 nutarimą Nr.20H-8942614-14, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str.1d., o administracinę teiseną nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad dirbo maršrutiniu autobusu Nr. 12. Gedimino sustojime (Kaunas) sustojo, atidarė visas tris duris, keleiviai išlipo. Tada uždarė galines duris, nes keleivių įlaipinimas vyksta pro priekines duris. Sulipus keleiviams, priekines duris uždarė. Staiga į priekinį autobuso langą pradėjo belsti ir šaukti, kad žmogus po autobusu. Atidarė duris, išlipo ir pamatė, kad guli moteris po autobuso laipteliais. Žmonės padėjo moteriai ir ji atsikėlė. Moteris pradėjo šaukti, kad ją pervažiavo autobusas. Atvažiavo greitoji pagalba, policijos patruliai. Tuo metu, kai moteris nukrito, jis nevažiavo, stovėjo vietoje, nes vienas keleivis dar skaičiavo pinigus. Mano, kad priimtas nutarimas nepagrįstas, nes jis teisės pažeidimo nepadarė.

Pareiškėjo J. V. atstovė A. V. paaiškino, kad pagal liudytojų L. Z., I. P., R. A. ir paties J. V. parodymus, pareiškėjas nubaustas nepagrįstai. Institucija neįsigilino į bylos medžiagą, nevertino liudytojų parodymų. Tyrėjas D. parodė, kad sprendimą priėmė vadovaudamasis tik specialisto išvada, kuri yra tikėtino pobūdžio. Be to, nukentėjusioji buvo apžiūrėta tik po savaitės laiko. Specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai neatitinka medicinos įstaigų išrašuose nurodytų sužalojimų, kuriuose nėra nurodyti sužalojimai dešinėje rankoje. Nukentėjusios P. K. nurodyta įvykių seka prieštarauja pareiškėjo, liudytojų, kurie tiesiogiai stebėjo įvykį, parodymams. Paminėti liudytojai yra bešališki, nesusiję su įvykio dalyviais. Liudytoja I. P. labai gerai matė, kad nukentėjusios ranka nebuvo suspausta tarp autobuso durų. Prašo pareiškėjo skundą patenkinti.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodo, kad  2014-03-14 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, J. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 1 d. Jam buvo paskirta administracine nuobauda - 750 Lt bauda. J. V. buvo nubaustas už tai, kad jis 2013-11-21 apie 16.00 val, Kaune, Kęstučio g., nuo visuomeninio transporto stotelės, vairuodamas maršrutinį miesto autobusą, uždarydamas priekines duris, privėrė lipančiai keleivei dešinę ranką, po to pajudėjęs priekin, pargriovė ją žemėn, atsidūrus keleivei po autobuso platformos apačia, ji patraukta priekin. Keleivei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus. Su J. V. skundo reikalavimais nesutinka, mano, kad jam administracinė nuobauda paskirta teisingai. Pareiškėjas skunde teigia, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltes, o dėl nukentėjusiosios padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl jis prašo bylą nutraukti. Mano, kad pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo pareiškėjo veiksmai - jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nekliudo kitiems eismo dalyviams, pradėdamas važiuoti privėrė įlipančiai pėsčiajai ranką, šiai parkritus po autobusu, patempė apatine platforma. Tai, kad autobusas pradėjęs važiuoti nukentėjusiąją šiek tiek patempė įrodo nukentėjusiajai padaryti sužalojimai. Kauno apsk. VPK KPV pareigūnas išnagrinėjo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant, paskyrė nuobaudą sankcijoje numatytose ribose, teisėtai ir pagrįstai.

Nukentėjusioji P. K. parodė, kad 2013-11-21 išėjo iš traumatologino punkto Kęstučio gatvėje (Kaune) ir pamatė stovintį 12 maršruto autobusą. Atėjo prie autobuso, matė, kad keleivis dar perka bilietą, todėl ji ranka ėmėsi už autobuso turėklų, koją statė ant laiptelių. Staiga durys užsidarė, jos dešinė ranka liko prispausta. Autobusas pajudėjo, ją patempė po autobuso ratais ir ji nukrito. Nukrito tarp autobuso priekinių ir galinių ratų, Ji šaukė, tačiau autobusas vis tiek judėjo. Sustojus autobusui, vairuotojas išlipo, pakėlė autobuso apačią, vyrai padėjo jai išlipti iš autobuso apačios. Jos galva buvo po autobusu, buvo iki pusės palindusi po juo. Ekspertas rado kraujosruvas šonuose, plaštakoje. Sąmonės praradusi nebuvo, viską atsimena. Žada kreiptis dėl moralinės žalos atlyginimo.

Liudytoja L. Z. parodė, kad įvykis buvo seniai, todėl smulkmenų gali neprisiminti. Įvykio metu stovėjo Kęstučio ir Gedimino gatvių sankryžoje, prie Raudonojo Kryžiaus ligoninės. Pamatė, kaip po autobuso ratais krenta žmogus. Ji pasileido bėgti , kad įspėtų vairuotoją, nes vairuotojas jau dairėsi į šalis, žiūrėjo į kairę pusę, ar gali judėti į priekį. Ji ir kiti žmonės padėjo ištraukti nukentėjusiąją. Stovėdama gatvių sankryžoje, ji stebėjo autobusų sustojimą, nes laukė draugės, matė autobusą. Negali pasakyti ar autobuso durys buvo atidarytos ar uždarytos, nes autobusą matė iš priekio. Negali pasakyti ar moteris nukrito kniūbsčia ar ant šono. Pribėgusi matė, kad moters galva buvo po autobuso priekiu. Negali patvirtinti aplinkybės, ar autobusas, kai moteris į autobuso duris rėmėsi rankomis, pajudėjo. Nepažįsta nei autobuso vairuotojo, nei nukentėjusios.

Liudytoja I. P. parodė, kad nepažįsta asmenų. Ji sėdėjo 12 maršruto autobuse, priekyje, trečioje sėdimoje vietoje vairuotojo pusėje. Autobusui sustojus Gedimino stotelėje, keleiviai išlipo, kiti keleiviai įlipo ir autobuso durys užsidarė. Vairuotojas pasiruošė važiuoti. Staiga ji pamatė ant vairuotojo lango stiklo ranką, pagalvojo, kad prašo vairuotojo, jog atidarytų duris. Vairuotojas atidarė duris ir išgirdo moters šauksmą. Išlipusi pamatė gulinčią moterį po priekiniais autobuso ratais. Moteris šaukė, kad ją pervažiavo. Ji moteriai pasakė, kad jos nepervažiavo. Nematė, kad tarp durų būtų įstrigusi ranka, jei ji būtų įstrigusi, būtų pamačiusi. Vairuotojas nebuvo pradėjęs važiuoti, tik buvo uždaręs duris.

Liudytoja R. A. parodė, kad su drauge ėjo link stotelės ir pamatė bėgančią moterį link autobuso priekinių durų. Nematė to momento, kai ji priartėjo prie autobuso durų, tačiau matė ją nukritusią ties priekinėmis autobuso durimis ir šaukiančią pagalbos. Draugė L. Z. bėgo prie moters, ji žiūrėjo ir stebėjo autobusą ar jis nepradės judėti. Vėliau priėję prie moters, galvojo kaip jai padėti atsistoti. Vairuotojas autobusą sujudino, vyrai moterį ištraukė. Ji buvo šoke, rėkė, stumdė aplinkinius. Nematė, kad nukentėjusios plaštaka būtų prispausta tarp autobuso durų. Kai ji su drauge bėgo prie nukritusios moters, autobusas stovėjo, todėl jos bijojo, kad jis nepradėtų važiuoti.

Liudytojas A. D. parodė, kad jis atliko šio eismo įvykio tyrimą. Autobuso vairuotojas ir nukentėjusioji nurodė skirtingas eismo įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji paaiškino, kad bėgo link autobuso, norėjo į jį lipti, tačiau durys užsidarė, jos ranka liko prispausta, o autobusas pajudėjo. Ji parkrito po autobusu, tačiau autobusas jos nepervažiavo, nes laiku sustojo. Nukentėjusiajai davė siuntimą pas teismo med. Ekspertus. Gavus išvadą, paaiškėjo, kad padaryti sužalojimai atitinka judančios transporto priemonės padarytus sužalojimo ypatumus. Ši išvada buvo esminė, priimant sprendimą. Viena liudytoja, kuri buvo papildomai apklausta, nurodė, kad jei autobusas ir pajudėjo, tai nežymiai.

Ekspertas D. T. parodė, kad išvadoje rėmėsi ekspertės K. užfiksuotais sužalojimais ir medicininiais duomenimis. Liudytojų parodymais nesirėmė, tik užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Vertino nurodytas aplinkybes, t.y., kad ranką privėrė durimis, po to nukentėjusiąją pargriovė pavilkus. Neatmeta prielaidos, kad ranka galėjo būti prispausta, nes yra poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje iš abiejų pusių, tačiau plaštakos sužalojimai galėjo atsirasti ir kritimo metu. Kiti sužalojimai taip pat galėjo atsirasti kritimo metu, dėl kontakto su šaligatviu, autobuso dalimis prispaudus, nugriuvus. Nubrozdinimo žymių neužfiksuota, išskyrus nežymų nubrozdinimą veido srityje.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad konstatuoti nukentėjusiajai sužalojimai galėjo gautis užduotyje nurodytų eismo įvykio aplinkybių metu. Pagal pateiktus duomenis sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.58-59).

Nutarimas panaikintinas, skundas tenkintinas visiškai.

Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, konstatuoja, kad įrodymų vertinimo aspektu  byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių J. V. kaltę padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos L. Z., I. P., R. A. nenurodė aplinkybės, kad nukentėjusiajai autobuso durys suspaudė plaštaką, autobusas pajudėjo ir ji nukrito. Liudytoja I. P. buvo autobuso viduje ir kategoriškai teigė, kad nukentėjusios ranka nebuvo prispausta, autobusas iš stovėjimo vietos nepajudėjo.  Šių apklaustų liudytojų dėstomos įvykio aplinkybės  nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, jų parodymai papildo vieni kitus, todėl  teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Kiekviena liudytoja nurodė tai, ką pati matė. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių ar objektyvių pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti duoti melagingus paaiškinimus. Liudytoja L. Z. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nurodė, kad „tikėtina, kad autobusas galėjo vos, vos pajudėti...“, tačiau ir teismo posėdžio metu ji negalėjo patvirtinti tokios aplinkybės, o tik padarė galimą prielaidą. Tyrėjas apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad specialisto išvadą laikė pagrindiniu įrodymu, konstatuojant J. V. kaltę. Byloje neginčijama aplinkybė, kad nukentėjusioji krito, kaip ji pati paaiškino, ant šaligatvio, vėliau po autobuso ratais. Specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimai atsirado, tam tikroms kūno sritims kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. 2014-02-13 prokuroras nutarime konstatavo, kad J. V. galimai privėrė lipančiai keleivei P. K. dešinę ranką, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl sveikatos sutrikdymo masto. Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nebuvo neginčytinai nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas „vairuodamas maršrutinį miesto autobusą, uždarydamas priekines duris, privėrė lipančiai keleivei dešinę ranką, po to pajudėjęs priekin, pargriovė ją žemėn, atsidūrus keleivei po autobuso platformos apačia, ji patraukta priekin „.

Pabrėžtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Įvertinant išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, konstatuotina, kad institucija neįrodė J. V. kaltės, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str.1d., todėl administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str.1p).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

N u t a r i a :

Pareiškėjo J. V. skundą tenkinti visiškai.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūno 2014-03-14 nutarimą Nr. 20H-8942614-14 panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą, pradėtą J. V. atžvilgiu pagal ATPK 127 str.1d. nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                              Audronė Levinskienė