Baudžiamoji byla Nr. 1-1258-1122/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02796-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 1.2.14.5.1; 2.1.8; 2.3.4.3

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,

sekretoriaujant Karolinai Šlapšinskienei,

dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,

kaltinamajam D. V.,

jo gynėjui advokato padėjėjui Jan Zavadski,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus rajono sav., nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1484-1057/2020, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir perduotas pagal laidavimą M. V. be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, paskiriant įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, baudžiamoji byla nutraukta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

D. V. 2022 m. sausio 23 d. apie 18.09 val. Narbuto g., Vilniuje, ties sankryža su Saltoniškių gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,43 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną vyko į šventę Pilaitės rajone. Planavo į namus grįžti su taksi, tačiau įvyko konfliktas tarp jo ir kitų asmenų, kurie jį pradėjo vytis, todėl jis nubėgo ir atsisėdo į automobilį. Automobiliu nuvyko nuo PC „Pupa“ iki Saltoniškių g. Automobilį norėjo palikti prie PC „Panorama“ ir grįžti namo su taksi, bet, stovėdamas prie šviesoforo, užmigo. Įvykio dieną nuo pietų vartojo alkoholį – brendį. Į šventę vyko automobiliu, kuris priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba. Įvykio metu žinojo, kad yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir turi 2 metus laikytis įstatymų, nedaryti naujų teisės pažeidimų, nusikalstamų veikų. Šiuo metu dirba tiesiogiai su automobilių prekyba susijusį darbą, kiekvieną dieną tenka vairuoti automobilį. Gaunamas atlyginimas apie 500 Eur per mėnesį. Išvadas dėl savo elgesio padarė – nebevartoja alkoholio, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Jei teismas skirtų baudą, turėtų galimybę ją sumokėti. Automobilis yra pagrindinis darbo įrankis, be vairuotojo pažymėjimo sulėtėja darbo procesas. Tokio pobūdžio darbą įmonėje atlieka jis vienintelis.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 24 d. įtariamuoju apklaustas D. V. atsisakė duoti parodymus (b. l. 64–65).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 4 d. įtariamuoju apklaustas D. V. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. sausio 23 d. apie 15.00 val. atvyko pas draugą į šventę. Kur vyko šventė, pasakyti negali, adreso neatsimena, žino, kad tai vyko Pilaitės mikrorajone, netoli parduotuvės „Pupa“. Nuvažiavo ten automobiliu „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įmonei, tačiau planavo grįžti taksi automobiliu. Gėrė brendį, kiek jo išgėrė, nepamena. Šventės metu tarp jo ir kitų dalyvaujančių asmenų kilo konfliktas, kurio metu kilo grėsmė patirti fizinį smurtą, todėl, pasiėmęs visus savo daiktus, išbėgo iš buto, įsėdo į automobilį „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei pradėjo važiuoti link prekybos centro „Panorama“, kur norėjo palikti savo automobilį ir iškviesti taksi automobilį. Taksi, būdamas šventės vietoje, nekvietė, kadangi matė, jog paskui jį iš buto išbėgo keli asmenys, kurie galėjo jį pasivyti bei sumušti. Važiuodamas jautė, kad yra neblaivus. Važiavo Narbuto gatve, Vilniuje, privažiavo sankryžą su Saltoniškių gatve, kur prie šviesoforo sustojo, ir, kol prie jo stovėjo, užmigo. Atsibudo tik tuomet, kai į jo automobilio langą pabeldė kažkokia mergina. Pirmos apklausos metu nedavė parodymų, kadangi blogai jautėsi. Išvadas dėl savo elgesio padarė, labai gailisi dėl tokio poelgio. Po įvykio visiškai nevartoja alkoholio (b. l. 73–76).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 23 d. liudytoju apklaustas T. G. parodė, kad 2022 m. sausio 23 d. apie 18.00 val. jis jam priklausančiu automobiliu „Porsche Cayene“, važiavo Vilniuje, Narbuto gatve, link prekybos centro „Panorama“. Prieš jų automobilį važiavo „Tesla“ automobilis, o prieš jį labai lėtai važiavo automobilis „BMW“, kuris, privažiavęs T. Narbuto ir Saltoniškių gatvių sankryžą, sustojo prie šviesoforo, nes užsidegė raudonos spalvos signalas. Užsidegus žalios spalvos signalui, minėtas automobilis nepajudėjo iš vietos, kol vėl neužsidegė raudonos spalvos signalas. Pamatęs, kad minėtas automobilis nejuda iš vietos, jis savo automobiliu pajudėjo į priekį iš kairės pusės, norėdamas aplenkti minėtą automobilį. Susilyginęs su „BMW“ automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad prie automobilio vairo sėdi vaikinas, kuris buvo atsilošęs ir nejudėjo. Daugiau automobilyje jokių žmonių nematė. Pagalvojęs, kad vairuotojui kažkas negerai su sveikata, jis sustojo šalia jo, o jo mergina K. K. nuėjo pažiūrėti prie minėto automobilio. Kai ji atidarė automobilio dureles, jis pamatė, kad vairuotojas užgesino „BMW“ automobilio variklį ir išlipo iš automobilio. Jam draugė pasakė, kad vairuotojas yra neblaivus, todėl jis paskambino pagalbos telefonu „112“ ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją (b. l. 16–18).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 26 d. liudytoja apklausta K. K. parodė, kad 2022 m. sausio 23 d. apie 18.00 val. važiavo su savo draugu T. G. Narbuto gatve, Vilniuje, link miesto centro. Priekyje važiavo „Tesla“ automobilis, o prieš jį „BMW“ automobilis. Privažiavus sankryžą su Saltoniškių gatve, užsidegė raudonas šviesoforo signalas, tačiau, kai kelis kartus užsidegė žalias šviesoforo signalas, „BMW“ automobilis, buvęs priekyje prieš „Tesla“ automobilį, nevažiavo. Tuomet jos draugas apvažiavo iš kairės pusės „Tesla“ automobilį, kuris buvo jiems priekyje, bei aplenkė minėtą „BMW“. Ji pamatė minėtame automobilyje vairuotojo sėdynėje sėdintį vaikiną, kuris buvo atsilošęs bei užsimerkęs. Pamanė, kad jam pasidarė bloga. Išlipusi iš automobilio, priėjo prie minėto „BMW“ automobilio, pastukseno į langą. Vaikinas atsimerkė ir atidarė duris. Automobilis buvo užvestas, ji paklausė jo, ar viskas gerai, paprašė, kad jis užgesintų savo automobilį. Paklausė jo: „Užmigai už vairo?“. Jis atsakė, kad nevairavo, išlipo iš automobilio. Jo kalba buvo rišli, judesiai koordinuoti. Matė, kad prie pavarų dėžės „BMW“ automobilyje stovėjo kažkoks stiklinis butelis, tačiau negali tiksliai pasakyti, koks tai buvo butelis. Nuo vaikino sklindančio alkoholio kvapo nejuto. Kiek matė, vaikinas automobilyje buvo vienas. Nematė, kad, kol minėtas „BMW“ automobilis stovėjo prie sankryžos, iš jo būtų kažkas išlipęs (b. l. 20–22).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 26 d. liudytoju apklaustas D. J. parodė, kad 2022 m. sausio 23 d. apie 18.00 val. važiavo su žmona savo automobiliu „Tesla“ nuo prekybos centro „Pupa“, esančio Pilaitėje, link centro. Priekyje pamatė automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo, keisdamas eismo juostas, buvo išvažiavęs kelis kartus į kairės pusės pusnį. Kadangi kelyje buvo daug automobilių, jiems tekdavo atsitraukti nuo minėto automobilio. Automobilio greitis buvo nepastovus, tai didindavo greitį, tai važiuodavo labai lėtai. Jie važiavo jam iš paskos, jo nelenkė. Taip minėtas automobilis važiavo Pilaitės prospektu, tuomet leidosi Narbuto gatve. Važiuojant jo žmona paskambino „112“ ir pranešė, kad minėtame automobilyje galimai važiuoja neblaivus vairuotojas. Tuomet prieš Narbuto ir Saltoniškių g. sankryžą automobilis sustojo degant raudonam šviesoforo signalui. Jie sustojo už jo. Automobilis „BMW“ stovėjo ir nevažiavo, kiek pamena, 2 kartus užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Jie stovėjo maždaug 5 metrų atstumu nuo to automobilio, iš jo per tą laiką niekas išlipęs nebuvo. Tuomet pamatė, kad juos iš kairės pusės aplenkė automobilis „Porsche“, kuris sustojo šiek tiek priekyje to „BMW“. Iš „Porsche“ išlipo mergina ir priėjo prie minėto „BMW“ automobilio. Ji pastukseno vairuotojui į langą, išlipo vairuotojas – neaukšto ūgio vaikinas, kuris svirduliavo, laikėsi už durelių, atrodė neblaivus. Tuomet minėtam automobiliui iš priekio atvažiavo policijos ekipažas, tas vaikinas priėjo prie galinių automobilio durelių, siekė jas atidaryti (b. l. 24–26).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 18 d. liudytoju apklaustas Š. M. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiuoju patruliu. 2022 m. sausio 23 d. apie 18.00 val., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu K. R., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad Narbuto gatve, Vilniuje, kelyje pavojingai manevruoja „BMW“ automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis važiuoja link prekybos centro „Panorama“. Jie atvažiavo iš Konstitucijos prospekto pusės nuo „Pedagoginio“ žiedo pusės ir pamatė stovintį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio svirduliuodamas išlipo vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo, D. V. Tarp minėto „BMW“ automobilio ir automobilio „Porsche“ stovėjo T. G., kuris paaiškino, kad važiavo automobiliu kartu su K. K. Narbuto gatve. Prie prekybos centro „Panorama“ pastebėjo priekyje lėtai važiuojantį „BMW“ automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sustojus sankryžoje prie raudono šviesoforo signalo, ir įsijungus žaliam šviesoforo signalui, minėtas „BMW“ automobilis nevažiavo iki kol vėl įsijungė raudonas šviesoforo signalas. Sulaukus dar kartą raudono šviesoforo signalo, T. G. apvažiavo iš kairės pusės minėtą „BMW“ automobilį ir privažiavęs prie jo pastebėjo, kad „BMW“ automobilio vairuotojas sėdi prie vairo atsilošęs, galimai miega, nerodė gyvybės ženklų. T. G. parodė, jog vairuotojas automobilyje buvo vienas. K. K. išlipo iš automobilio patikrinti, ar viskas gerai vairuotojui, tačiau netrukus paaiškėjo, jog vairuotojas tiesiog miegojo prie vairo. Pasak K. K., „BMW“ vairuotojui pradarius vairuotojo dureles, iš automobilio pasijuto stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas išlipęs svirduliavo, elgėsi neadekvačiai, kas ir sukėlė įtarimų, kad jis yra neblaivus. Kai jie (Š. M. ir K. R.) važiavo į vietą, stovėdami sankryžoje prie šviesoforo matė, kaip „BMW“ vairuotojas lipo iš savo automobilio iš vairuotojo pusės. Jokių kitų asmenų minėtame automobilyje nebuvo. Paklausus D. V., ar vairavo automobilį, šis neigė tai daręs, paaiškino, jog vairavo draugas, kuris išėjo. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, jis svirduliavo. Paprašius vyro pasitikrinti blaivumą, jis atsisakė. Jam buvo paaiškinta apie gresiančią atsakomybę, tuomet jis sutiko pasitikrinti blaivumą, tačiau vairavimo faktą ir toliau neigė. Patikrinus D. V. alkoholio matuokliu, pirmu pūtimu (tikrinimu) nustatytas 2,43 promilių neblaivumas, antru pūtimu (tikrinimu) nustatytas 2,60 promilių neblaivumas. Pasirašyti dėl blaivumo tikrinimo Neblaivumo nustatymo akte atsisakė (b. l. 28–29).

Iš policijos įvykių registracijos kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenų matyti, kad 2022 m. sausio 23 d. 18.06 val. bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Vilniuje, T. Narbuto g., kelyje pavojingai manevruoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja link PC „Panorama“ (b. l. 8–10).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiojo patrulio K. R. 2022 m. sausio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. sausio 23 d. apie 18.00 val. dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu Š. M., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Narbuto gatvėje, kelyje pavojingai manevruoja automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiuoja link „Panorama“ prekybos centro. Atvykus iki minėtos gatvės, priekyje pastebėjo stovintį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio svirduliuodamas išlipo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, D. V. Taip pat netoliese buvo pranešėjas T. G. Pranešėjas paaiškino, kad važiavo automobiliu kartu su K. K. Narbuto gatve. Prie „Panorama“ prekybos centro pastebėjo priekyje lėtai važiuojantį „BMW“ automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jam sustojus prie raudono šviesoforo signalo, įsijungė žalias šviesoforo signalas, tačiau minėtas „BMW“ automobilis nevažiavo iki kol vėl įsijungė raudonas šviesoforo signalas. Sulaukus dar kartą raudono šviesoforo signalo, pranešėjas apvažiavo minėtą „BMW“ automobilį ir susigretinęs su juo pastebėjo, kad „BMW“ automobilio vairuotojas sėdėjo prie vairo atsilošęs, galimai miegojo, nerodė jokių gyvybės ženklų. Pranešėjas nurodė, jog vairuotojas automobilyje buvo vienas. Pranešėjo draugė K. K. išlipo iš automobilio patikrinti, ar viskas vairuotojui gerai, tačiau netrukus paaiškėjo, jog vairuotojas miegojo. Pasak pranešėjo, draugei K. K. pradarius „BMW“ vairuotojo dureles, iš automobilio pasijuto stiprus alkoholinių gėrimų kvapas. Vairuotojas išlipęs svirduliavo, elgėsi neadekvačiai, kas ir sukėlė įtarimų, kad jis yra neblaivus. Jiems (policijos patruliams) atvykus, „BMW“ vairuotojas D. V. buvo išlipęs iš automobilio. Paklausus D. V., ar vairavo automobilį, šis neigė tai daręs, paaiškino, jog vairavo draugas, kuris išėjo. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, jis svirduliavo. Paprašius vyro pasitikrinti blaivumą, šis iš pradžių kategoriškai atsisakė, tačiau paaiškinus apie gresiančią atsakomybę, sutiko pasitikrinti blaivumą, tačiau vairavimo faktą ir toliau neigė. Patikrinus D. V. alkoholio matuokliu, alkotesteriu „Drager Alcotest“ Nr. ARKB-0299, patikros sertifikato Nr. 1540422, pirmu pūtimu 18.19 val. buvo nustatytas 2,43 promilių neblaivumas, antru pūtimu 18.44 val. – 2,60 promilių neblaivumas. Pasirašyti dėl blaivumo tikrinimo Neblaivumo nustatymo akte asmuo taip pat atsisakė (b. l. 11–12).

2022 m. sausio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų „Body cam“ vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti į įvykio vietą atvykusių pareigūnų veiksmai (b. l. 32–33).

Iš 2022 m. sausio 23 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis BMW 530d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nenustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai (b. l. 42–43).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2022 m. sausio mėn. automobilio „BMW 530d“, M1-AA kategorijos, 2010 m., vidutinė kaina su PVM 9 550 Eur (b. l. 46).

Iš 2022 m. sausio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „BMW 530d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kaina 7 200 Eur. Atsiskaitymo būdas – keitimas į kitą automobilį (b. l. 47).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonės „BMW 530d“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas–savininkas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 49).

Iš 2022 m. sausio 23 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. V. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Be to, įvertinus bendrą būklę, negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs). Alkotesterio (Alcotest 7510 Nr. ARKB-0299, patikros sertifikato Nr. 1540422, patikra galioja iki 2022 m. balandžio 29 d.) pagalba 18.19 val. D. V. nustatytas 2,43 promilių neblaivumas, o 18.44 val. – 2,60 promilių neblaivumas. Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 50–53).

Iš UAB „Nepriklausomas vertinimas“ 2022 m. birželio 9 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 2022NV143 matyti, kad transporto priemonės „BMW 530d“ (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė su PVM 3 790 Eur (b. l. 150–182).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad D. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino D. V. pareikštą kaltinimą. Nors ikiteisminio tyrimo metu D. V. 2022 m. sausio 24 d. apklausos metu atsisakė išreikšti poziciją dėl kaltės bei duoti parodymus, tačiau vėlesnių apklausų metu ir apklaustas teisme pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį pavartojęs alkoholio. Tai, jog D. V. vairavo automobilį neblaivus, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų T. G., K. K., D. J., Š. M. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad D. V. 2022 m. sausio 23 d. apie 18.09 val. Narbuto g., Vilniuje, ties sankryža su Saltoniškių gatve, pažeisdamas KET 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,43 promilių neblaivumas. 

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo D. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

Pažymėtina, kad BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad D. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą. BK 40 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Kadangi kaltinamasis D. V., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo laikotarpiu padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti, todėl, sprendžiant šio kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, jam yra paskirtinos bausmės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamoji byla Nr. 1-1484-1057/2020, kurioje buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendis, buvo prijungta prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir įrodymų tyrimas atnaujintas.

Paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, bylos nagrinėjimas teisme vyksta tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 232 straipsnio 1 punktas, 233 straipsnis); 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis pagal BK 40 straipsnį yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Pagal teismų praktiką nuostata „sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas“ aiškinama kaip įpareigojimas teismui, nagrinėjančiam bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, tame pačiame nuosprendyje (jeigu dėl naujo nusikaltimo priimamas apkaltinamasis nuosprendis) išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veikas, dėl kurių anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pažymėtina, kad BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos tokios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas, susijęs su transporto eismo saugumu, bei vienas apysunkis (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl abiejų veikų šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tai jis taip pat patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo noru atlygino BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). 

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – yra jauno darbingo amžiaus, nevedęs (b. l. 78), dirbantis (b. l. 80), darbe charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka (b. l. 81–92), neteistas (b. l. 93–95), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje taip pat nėra.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. V. už padarytą nusikaltimą transporto eismo saugumui paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant šiek tiek didesnį nei minimalus, bet artimą minimaliam, t. y. 54 MGL (BBND) (2 700 Eur) dydžio baudą, taip pat ir už nusikaltimą nuosavybei paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant taip pat artimą minimaliam, skiriamam už apysunkius nusikaltimus – 115 MGL (BBND) (5 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės (115 MGL) pridedant švelnesnės dalį (50 MGL), ir D. V. skirtina subendrinta 165 MGL (BBND) (8 250 Eur) dydžio bauda.

Kadangi D. V. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 110 MGL (BBND) (5 500 Eur).

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. V. laikinajame sulaikyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-1484-1057/2020 nuo 2018 m. spalio 25 d. 7.30 val. iki 2018 m. spalio 26 d. 13.49 val. (viena diena) bei šioje byloje nuo 2022 m. sausio 23 d. 18.45 val. iki 2022 m. sausio 24 d. 12.03 val. (viena diena) išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (BBND) dydžio baudai, ir nustatant, kad galutinė bauda, kurią turi sumokėti kaltinamasis D. V., sudaro 106 MGL (BBND) (t. y. 5 300 Eur).

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į kaltinamąjį charakterizuojančius požymius, jo pareiktus duomenis apie gaunamas pajamas, bei jo gynėjo prašymą, manytina, tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo vienerių iki penkerių metų), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad D. V. naudodamasis šia teise padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,43 promilių neblaivumas, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog neblaivumo laipsnis šiuo atveju buvo vidutinis (artimas sunkiam), transporto priemonė vairuota mieste, sekmadienio vakaro metu, esant tamsiajam paros metui, vairavimas neblaiviam, kai nustatomas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, neabejotinai buvo pavojingas, kėlęs pavojų ne tik kaltinamajam, bet ir kitiems eismo dalyviams, bei rodo atsainų kaltinamojo požiūrį į galiojančius Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokiu būdu D. V. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 (dvejų) metų šios priemonės taikymo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 23 d. (specialiosios teisės sustabdymo). Teismo vertinimu, nustatytas terminas, lygus vidurkiui, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Nors gynėjas prašė skirti tik 6 mėnesių draudimą naudotis šia specialia teise, pažymėtina, jog už panašaus pobūdžio, tačiau mažesnio pavojingumo teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. už transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmuo, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę reguliuojantys teisės aktai turi būti vertinami sistemiškai, ir, nesant išskirtinių aplinkybių, už nusikaltimus skirti tokias pačias arba švelnesnes poveikio priemones, nei skiriamos už administracinius nusižengimus, nėra pagrindo. Taigi, dar labiau sumažinti ir skirti minimalų ar net mažesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą šiuo atveju nėra pagrindo, net ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam teisė vairuoti yra svarbi darbo funkcijoms atlikti. Ši aplinkybė jau egzistavo veikos padarymo metu ir nesustabdė kaltinamojo nuo tokio jo neteisėto elgesio.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.).

Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad D. V. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „BMW 530d“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)). Taigi D. V. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Pažymėtina ir tai, jog automobilis, kurį vairavo D. V. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklausė, jis priklausė trečiajam asmeniui – MB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 49), kuri 2022 m. sausio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė šį automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 47). Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarstytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas D. V. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui.

Vadovaujantis teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o, kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taip pat teismų praktikoje konfiskuotino turto vertė nustatoma su PVM (pagal naujausią teismų praktiką – kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Nagrinėjamu atveju pagal UAB „Nepriklausomas vertinimas“ duomenis, transporto priemonės „BMW 530d“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (naujai suteiktas), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė su PVM 3 790 Eur (b. l. 150–182). Taigi, ši suma šiuo atveju laikytina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog D. V. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas išieškant konfiskuotino turto – automobilio „BMW 530d“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 790 Eur.

Kaltinamajam D. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento paėmimas (b. l. 66–67) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje, esantis voke, prisegtame prie bylos tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

D. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 115 MGL (BBND) (5 750 Eur) (penkių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 MGL (BBND) (2 700 Eur) (dejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir D. V. paskirti subendrintą 165 MGL (BBND) (8 250 Eur) (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. V. galutinę 110 MGL (BBND) (5 500 Eur) (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. V. laikinajame sulaikyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-1484-1057/2020 nuo 2018 m. spalio 25 d. 7.30 val. iki 2018 m. spalio 26 d. 13.49 val. (viena diena) bei šioje byloje nuo 2022 m. sausio 23 d. 18.45 val. iki 2022 m. sausio 24 d. 12.03 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (BBND) dydžio baudai, ir paskirti D. V. galutinę bausmę 106 MGL (BBND) (5 300 Eur) (penkių tūkstančių trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, D. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, D. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš D. V. konfiskuotino turto – automobilio „BMW 530d“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 790 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų).

D. V. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti VĮ „Regitra“ apie D. V. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir jos terminą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus D. V. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską CD laikmenoje, esantį voke, prisegtame prie bylos tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti D. V., kad bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 3 (tris) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801), automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        Aušra Dambrauskienė