Civilinė byla Nr. e2A-688-430/2024
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00471-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus, Rositos Patackienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį I. B. su trečiaisiais asmenimis P. K. (P. K. ), V. D., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriumi, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliu S. O. G., Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notare L. A. dėl nuosavybės teisės pripažinimo arba pripažinimo teisės išieškotojui be skolininko sutikimo įregistruoti nuosavybės teises skolininko vardu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti I. B. nuosavybės teisę į 0,0465 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); arba 2) leisti V. P. nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-14578-1156/2022 (vykdomoji byla Nr. 0168/23/00454 ) į atsakovės I. B. paveldėtą 0,0465 ha žemės sklypą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ir 2 kambarių butą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), registruotą palikėjos L. R. vardu; arba 3) pripažinti V. P. teisę įregistruoti I. B. nuosavybės teisę į 0,0465 ha žemės sklypą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ir 2 kambarių butą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre be I. B. sutikimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. Ieškovas yra atsakovės I. B. kreditorius. Atsakovės skola sudaro 5923,56 Eur: 800 Eur dydžio skola, 4320 Eur dydžio delspinigiai, 67,33 Eur dydžio palūkanos. Skolos išieškojimą vykdo antstolis S. O. G. pagal 2022 m. gruodžio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų išduotą teismo įsakymą Nr. L2-14578-1156/2022. Vykdant išieškojimą paaiškėjo, jog skolininkės vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Byloje pateiktas 2023 m. kovo 16 d. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad atsakovė I. B. 2019 m. lapkričio 11 d. priėmė palikimą po savo motinos L. R. mirties. Testamentų registro duomenimis atsakovė I. B. yra vienintelė palikėjos įpėdinė. Byloje pateikiami VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, jog palikėjos L. R. vardu yra registruotas 0,0465 ha žemės sklypas, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini) ir 2 kambarių butas, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina 2023 m. kovo 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, registro Nr. 86/517 ir 2023 m. kovo 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, registro Nr. 10/70554. Atsakovė I. B., galimai siekdama išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldėtą turtą, neišsiima paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, jos vardu nėra įregistruojama nuosavybės teisė į paveldėta turtą.
1.2. Nurodė, kad išieškojimą vykdantis antstolis neturi teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į palikėjos L. R. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, nors jį ir yra paveldėjusi atsakovė - nors įstatyme neįtvirtinta nekilnojamojo turto savininko pareiga išviešinti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą faktą viešame registre, tačiau CPK 690 straipsnis įpareigoja antstolį nustatyti skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto faktą pagal viešo registro duomenis.
1.3. Atsakovė I. B. yra vienintelė palikėjos L. R. įstatyminė įpėdinė. Neįgyvendindama (neišviešindama) savo nuosavybės teisių į nurodytą paveldėtą turtą, atsakovė grubiai pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teisėtus interesus, užkirsdama kelią nukreipti skolos išieškojimą į savo paveldėtą turtą. Atsakovė neturi jokio kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Atsakovė I. B. nuosavybės teises į nurodytą butą įgijo paveldėjimo būdu, todėl butas priklauso jai nuosavybės teise nepriklausomai nuo to, kad nėra atlikta teisinė registracija jos vardu.
1.4. Nurodė, kad ieškovo pažeistos teisės gali būti apgintos 3 alternatyviais reikalavimais. Ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovei I. B.. Atsakovė yra priėmusi palikimą, tačiau neįregistravusi nuosavybės teisės į palikimą sudarančius materialius daiktus, tokiu būdu užkirsdama antstoliui teisę nukreipti išieškojimą į jos paveldėtą turtą. Nėra kito turto į kurį nukreipus išieškojimą butų įvykdytas teismo sprendimas dėl skolos priteisimo.
2. Atsakovė I. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Apie I. B. pareigą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: Butas/Patalpa, adresu (duomenys neskelbtini)ir 0,465 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas niekada nėra girdėjusi, iš ieškovo niekada nebuvo gautas joks pranešimas, jog tokiu būdu atsakovė pažeidžia ieškovo teises ir / ar teisėtus interesus ar prašymas įgyvendinti šią atsakovės teisę.
2.2. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja kasacinio teismo praktikoje suformuotu netiesioginio ieškinio teikimo sąlygų visuma. Atsakovė neginčija, jog ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovo reikalavimo dydis, vadovaujantis jo struktūra, t. y. tai, jog skola sudaro 800 Eur, o delspinigiai, 4 320 Eur kelia pagrįstų abejonių dėl delspinigių skaičiavimo metodo, priskaičiuotų delspinigių dydžio ir ieškovo sąžiningumo sudarant Paskolos sutartį. Skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ar teisinio pagrindo paneigti aplinkybes, jog atsakovė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą. Teisės aktų leidėjas pareigos - įregistruoti savo nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą - nenumato, tai yra turima Atsakovės teisė (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2.3. Atsakovė nurodo, jog jai iki pat šio ieškinio pateikimo dienos, apie jos teisę įregistruoti nuosavybės teises žinoma nebuvo, juo labiau, jog dėl šios teisės neįgyvendinimo yra pažeidžiamas ieškovo interesas. Atsakovė niekada nevengė ir nevengia įgyvendinti savo teisių - t. y. nevengia įregistruoti nuosavybės teisių į jos valdomą nekilnojamąjį turtą - tačiau pareiškia, jog apie šią teisę atsakovei niekada žinoma nebuvo.
2.4. Ieškovas ieškiniu nepagrindžia esminės netiesioginio ieškinio sąlygos - skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti - nurodytina, jog ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio.
2.5. Atsakovei neaišku, kokio materialinio rezultato tiksliai yra siekiama, ir koks ieškovo nuomone turėtų būti būsimas jam palankus teismo sprendimas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
2.6. Civilinėje byloje nenustačius teisinio pagrindo reikšti netiesioginį ieškinį, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ieškovas formuluodamas ieškinio reikalavimas akivaizdžiai pažeidė kasacinio teismo suformuotas procesines taisykles, atsakovė nurodo, jog ieškinys yra nepagrįstas bei prašo jį atmesti.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad:
3.1. Atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 1721,27 Eur, iš jų 1484,55 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka ir 236,72 Eur šio mokesčio delspinigių.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo V. P. ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Nurodė, kad:
4.1. Atsakovė registruota kaip draudėja vykdanti individualią veiką ir VSDFV biudžetui skolinga 5397,49 Eur. Atsakovės įsiskolinimas 2023 m. birželio 13 d. perduotas vykdymui antstoliui S. O. G..
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis S. O. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino I. B. nuosavybės teisę į 0,0465 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. . (duomenys neskelbtini)., ir butą, unikalus daikto Nr. . (duomenys neskelbtini), priteisė iš I. B. V. P. 1143 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš I. B. 13,72 Eur (trylika eurų 72 ct ) su procesinių dokumentų įteikimo susijusias išlaidas valstybės naudai.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis S. O. G. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-14578-1156/2022 vykdomojoje byloje Nr. 0168/23/00454 vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovės (skolininkės ) I. B. ieškovo (kreditoriaus ) V. P. naudai. VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenimis palikimą, atsiradusį po palikėjos L. R. mirties, priėmė I. B., palikimo priėmimo data – 2019 m. lapkričio 14 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis L. R. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 1) 0,0465 ha ploto žemės sklypas, unikalus daikto Nr. . (duomenys neskelbtini); 2) 2 kambarių butas, unikalus daikto Nr. . (duomenys neskelbtini). Šio L. R. vardu registruoto nekilnojamojo turto disponavimo teisė apribota – antstolio Sigito O. G. 2023 m. kovo 16 d. turto arešto aktu Nr. S-23-168-12555 areštuota skolininkės I. B. turtinė teisė į paveldėtą jos motinos L. R. turtą.
11. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad ieškovas yra atsakovės kreditorius – 5923,56 Eur dydžio skolos išieškojimą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-14578-1156/2022 iš skolininkės (atsakovės) kreditoriaus (ieškovo) naudai priverstinai vykdo antstolis Sigitas O. G.. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su ieškovu būtų atsiskaičiusi. Atsakovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Atsakovė sutinka, kad ieškovui skolinga 5923,56 Eur ir, kad priverstinį skolos išieškojimą vykdo antstolis. Taip pat sutinka, kad palikimą, atsiradusį po savo motinos mirties, priėmė, tačiau paveldėjimo procedūrai pabaigti – paveldėjimo teisės liudijimui išimti ir jo duomenims įregistruoti, neturi lėšų.
12. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos mirties, tačiau nuo palikimo priėmimo 2019 m. lapkričio 14 d., t. y. daugiau nei per ketverius metus, atsakovė daugiau jokių veiksmų paveldėjimo procedūrai užbaigti nesiėmė, tokiu būdu atsakovės nuosavybės teisė į jos paveldėtą turtą liko neišviešinta. Antstolis, vykdantis išieškojimą iš I. B. kreditoriaus V. P. naudai, neturi galimybių išieškojimo nukreipti į kito asmens – L. R. vardu, registruotą turtą, todėl pagrįstai mano, kad atsakovė, neišviešindama nuosavybės teisė į paveldėtą turtą, siekia išvengti prievolės vykdymo kreditoriui V. P. ir tokiu būdu pažeidžia ieškovo, kaip atsakovės kreditoriaus interesus.
13. Sprendė, nors ieškovas V. P. nėra atsakovės motinos L. R. kreditorius, tačiau atsakovė I. B. priėmė palikimą po savo motinos L. R. mirties ir faktiškai yra palikėjos L. R. turto savininkė, bet savo nuosavybės teisės į paveldėtą turtą neišviešino. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė I. B. turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimui patenkinti, todėl nagrinėjamu atveju yra visos CK 6.68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pareikštas netiesioginis ieškinys. Tai, kad turto paveldėjimo atveju galima pareikšti netiesioginį ieškinį, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartyje Nr. 3K-3-98/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje Nr. 3K-3-312/2008. Esant tokioms aplinkybėms teismas ieškinį patenkino.
14. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog ieškovas netinkamai suformulavo alternatyvius ieškinio reikalavimus, todėl atsakovei nėra aišku kokio materialinio rezultato tiksliai ieškovas siekia ir koks, ieškovo nuomone, turėtų būti būsimas jam palankus sprendimas.
15. Nurodė, kad asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo, gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus). Ieškinyje gali būti suformuluota daugiau negu vienas susijusių savarankiškų reikalavimų (ieškinio dalykų), be to, ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 56 punktas ).
16. Pasisakė, jog nagrinėjamu atveju, ieškiniu ieškovas pareiškė tris alternatyvius reikalavimus, tačiau tiek ieškinyje, tiek bylą nagrinėjant jau parengiamojo posėdžio metu, ieškovo atstovė prioritetiniu nurodė pirmąjį ieškinio reikalavimą – pripažinti I. B. nuosavybės teisę į 0,0465 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. . (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus daikto Nr. . (duomenys neskelbtini), kurį patenkinus antstolis turėtų galimybę išieškoti skolą kreditoriaus (ieškovo) naudai.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės interesus atstovavo du profesionalūs teisininkai – advokatas G. B., kuris parengė atsiliepimą, bylą nagrinėjant teisme – advokato padėjėjas A. P., ieškinio reikalavimai atsakovei ir jos atstovams buvo žinomi, atsakovė atstovai parengė atsiliepimą, parengiamojo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė I. M. prioritetiniu pasirinko pirmąjį ieškinio reikalavimą, todėl sprendė, jog atsakovės teisė į gynybą nebuvo suvaržyta ir atsakovės teiginius šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovė I. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5477- 617/2023 visa apimtimi ir priimti naują sprendimą - ieškovo V. P. ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo arba pripažinimo teisės išieškotojui be skolininko sutikimo įregistruoti nuosavybės teises skolininko vardu atmesti visa apimtimi, priteisti iš ieškovo V. P. atsakovės I. B. naudai visas civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys įrodymai bus pateikti eigoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino civilinėje byloje užfiksuotas aplinkybes, netinkamai taikė teisinį reguliavimą ir alternatyvių reikalavimų nagrinėjimo kontekste suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei tenkindamas V. P. ieškinį, neišsprendė kilusio ginčo iš esmės.
18.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai interpretavo alternatyvius ieškinio reikalavimus įtvirtinančias įstatymo normas ir šių normų aiškinimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kas lėmė, jog skundžiamu sprendimu teismas neužkirto kelio ieškovui reikšti analogiškus, ieškinyje jau pareikštus, reikalavimus ateityje.
18.3. Apeliantės įsitikinimu, ieškovo civilinėje byloje pareikšti alternatyvūs reikalavimai, neatitinka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintų alternatyviems ieškinio reikalavimams pareikšti keliamų sąlygų, o pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu patenkinęs ieškinį, neužkirto kelio ieškovui toliau piktnaudžiauti teise ir reikšti analogiškus reikalavimus kitose civilinėse bylose.
18.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, o pasirinkęs, pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir ieškinio pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir leidžia įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas jo teises. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020). Ieškovas civilinėje byloje savo reikalavimą, t. y. siekiamą teisinį rezultatą, formuluoja atskirdamas žodžiu „arba“. Alternatyvių ieškinio reikalavimų esmė yra ta, kad vieno reikalavimo patenkinimas, pašalina kito reikalavimo galimybę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sukūrė priešingą situaciją, kuomet pripažinus apeliantės teises 0,0465 ha žemės sklypą, esantį . (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį . (duomenys neskelbtini)., ieškovui nėra pašalinta galimybė kitose civilinėse bylose reikšti kitus ieškiniu civilinėje byloje pareikštus reikalavimus. O būtent, ieškovas ir toliau išlaiko teisę naujoje civilinėje byloje reikšti reikalavimus: leisti V. P. nukreipti išieškojimą pagal 2022 m. gruodžio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų išduotą teismo įsakymą Nr. L2-14578-1156/2022 (vykdomoji byla Nr. 0168/23/00454) į atsakovės I. B. paveldėtą 0,0465 ha žemės sklypą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini)ir 2 kambarių butą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), registruotą palikėjos L. R. vardu.
18.5. Teismo posėdžių metu, apeliantė akcentavo, jog nurodomas butas yra vienintelė apeliantės gyvenamoji vieta ir paskutinysis gyvenamasis būstas. Apeliantė yra dirbantis ir nuolatines pajamas gaunantis asmuo, kas reiškia, jog ji yra pakankamai finansiškai stipri, jog sugebėtų susidariusį įsiskolinimą padengti per 18 mėnesių, visgi civilinėje byloje reiškiamu reikalavimu ieškovas siekė apeiti CPK numatytus draudimus ir teismo keliu gauti leidimą, nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą, o skundžiamu sprendimu teismas neužkirto kelio, Ieškovui reikšti analogišką reikalavimą ateityje.
18.6. Teisės aktų leidėjas pareigos - įregistruoti savo nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą - nenumato, tai yra turima atsakovės teisė (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Matyti, jog skundžiamu sprendimu apeliantė nebuvo įpareigota įgyventi šią teisę ir tokiu būdų sudaryti galimybę ieškovui atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus.
18.7. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovo civilinėje byloje pareikštų reikalavimų ir tenkindamas vieną iš jų, neatsižvelgė į tai, jog ieškovo pareikšti alternatyvūs reikalavimai nepašalina vienas kito galimybės. Būtent tokiu būdu pirmosios instancijos teismas sukūrė itin ydingą situaciją, kuomet patenkindamas vieną iš reiškiamų reikalavimų, ieškovas neprarado galimybės reikšti ieškinį su kitais ieškinyje jau nurodytais reikalavimais. Lietuvos Respublikos teisės aktų leidėjas nėra numatęs teismui diskrecijos teisės pasirinkti, kurį reikalavimą tokiu atveju reikėtų patenkinti, kadangi pats ieškovas savo ieškiniu nei vienam reikalavimui nesuteikia prioriteto. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pasielgė itin formaliai.
18.8. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu pažeidė kasacinio teismo suformuotas procesines taisykles alternatyviems ieškinio reikalavimams pareikšti.
19. Ieškovas V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2024 m. sausio 8 d. apeliacinį skundą atmesti ir 2023 m. gruodžio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5477-617/2023 palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės/atsakovės I. B. 850 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsiliepime nurodė, kad:
19.1. Nei CPK, nei kitame teisės akte nėra įtvirtintas alternatyvių ieškinio reikalavimų institutas. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas objektyviai negalėjo pažeisti „alternatyvius ieškinio reikalavimus įtvirtinančių įstatymo normų“, nes tokių įstatymo normų nėra. Pažymėjo, kad apeliantė/atsakovė ir pati konkrečiai neįvardina kokias teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas.
19.2. Kasacinio teismo praktika leidžia teigti, kad išieškotojo teisės, skolininkui vengiant registruoti nuosavybės teises į paveldėtą turtą, gali būti apgintos keliais lygiaverčiais pažeistų teisių gynimo būdais: 1) teismui leidus nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus į skolininkui tenkančią palikimo dalį; 2) teismui pripažinus skolininko nuosavybės teises į palikimą sudarančius objektus; 3) per netiesioginio ieškinio institutą leidžiant kreditoriui kreiptis dėl kito asmens nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo viešame registre be šio asmens sutikimo. Pažymėjo, kad pasinaudojimas bet kuriuo iš šių kasacinio teismo praktikoje pripažįstamų pažeistų teisių gynimo būdų, sukelia tuos pačius materialinius teisinius padarinius, t. y. galimybę nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus į palikimą sudarančius objektus.
19.3. Nors CPK tiesiogiai neįvardinta, tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama teisė reikšti alternatyvius ieškinio reikalavimus (t. y. nurodyti alternatyvų ieškinio dalyką), tiek pasirinkti alternatyvius ieškinio pagrindus. Kasacinis teismas aiškina, jog CPK nenumatyta draudimo ieškovui pasirinkti net ir alternatyvius, vienas kitą eliminuojančius ieškinio pagrindus (2014 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Alternatyvūs ieškinio reikalavimai (t. y. alternatyvus ieškinio dalykas) reiškiami įvairaus pobūdžio civilinėse bylose.
19.4. Nurodė, kad ieškovas pareikštame ieškinyje aiškiai nurodė, kad jo, kaip kreditoriaus siekiamas materialinis teisinis rezultatas šioje byloje - įgijimas galimybės išieškoti iš apeliantės/atsakovės paveldėto turto. Pagal kasacinio teismo praktiką tokio teisinio rezultato galima pasiekti pasirenkant skirtingus pažeistų teisių gynimo būdus ir reiškiant skirtingus reikalavimus. Todėl ieškovas pareiškė 3 alternatyvius ieškinio reikalavimus: 1) bet kurio iš šių reikalavimų tenkinimas apgina ieškovo pažeistą teisę, nes pasiekiamas tas pats materialinis teisinis efektas - teisinė galimybė išieškojimą nukreipti į paveldėtą turtą; 2) bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reiškia kilusio ginčo išsprendimą iš esmės, nes patenkinus nors vieną iš reikalavimų, kito reikalavimo patenkinti nebegalima, t. y. šios bylos atveju, pirmosios instancijos teismui pripažinus nuosavybės teises į ginčo turtą, nebegalimas reikalavimo leisti nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus į skolininkui tenkančią palikimo dalį arba leisti kreditoriui kreiptis dėl kito asmens nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo viešame registre be šio asmens sutikimo tenkinimas. Lygiai kaip teismui leidus nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus į skolininkui tenkančią palikimo dalį nebūtų galimas reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę ar leisti kreditoriui kreiptis dėl kito asmens nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo viešame registre be šio asmens sutikimo tenkinimas. Pareikšti alternatyvūs ieškinio reikalavimai atitinka nuosekliai formuojamą teisminę praktiką, o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas vieną iš alternatyvių ieškinio reikalavimų, tinkamai ją taikė.
19.5. Apeliantė/atsakovė akivaizdžiai painioja du skirtingas teisines kategorijas: teisę kreiptis į teismą ir teisę į reikalavimo patenkinimą. Alternatyvaus ieškinio reikalavimo požymis yra tas, kad patenkinus nors vieną iš reikalavimų, kito reikalavimo patenkinti nebegalima (2009 m. balandžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009, 2015 m. gegužės 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015, 2019 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-185- 916/2019 28 p., 2021 m. kovo 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-684/2021 32 p.).
19.6. Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas vieną iš alternatyvių ieškinio reikalavimų nepašalino galimybės ieškovui reikšti kitose civilinėse bylose reikšti kitus ieškiniu civilinėje byloje pareikštus reikalavimus. Apeliantės/atsakovės vartojama sąvoka „reikšti“ kitus ieškiniu civilinėje byloje pareikštus reikalavimus nėra tapati sąvokai „kito reikalavimo patenkinti nebegalima“. Kasacinio teismo praktika leidžia teigti, kad patenkinus vieną iš alternatyvių ieškinio reikalavimų, nelieka teisinės galimybės tenkinti kitus pareikštus alternatyvius reikalavimus. Todėl turi būti vertinama ar pirmosios instancijos teismui, patenkinus vieną iš alternatyvių ieškinio reikalavimų, liko teisinė galimybė tenkinti kitus alternatyvius ieškinio reikalavimus.
19.7. Teigia, kad pripažinus apeliantei/atsakovei nuosavybės teises į paveldėtą turtą, kilęs ginčas išspręstas, nes įsiteisėjus teismo sprendimui, bus galimas realus skolos išieškojimo nukreipimas į apeliantės/atsakovės kaip skolininkės paveldėtą turtą. Apeliacinio skundo teiginys, kad kitose civilinėse bylose gali reikšti kitus ieškiniu šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, yra visiškai deklaratyvus, nesąžiningas ir neprotingas.
19.8. Pats kreipimosi į teismą faktas nesuponuoja pareikštų reikalavimų tenkinimo. Todėl ieškovui net ir pasikreipus į teismą su kitais šioje byloje pareikštais alternatyviais reikalavimais, tokių reikalavimų tenkinimui nebūtų faktinio ir teisinio pagrindo - įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu įregistravus apeliantei/atsakovei nuosavybės teises, išieškojimas galėtų būti nukreiptas į paveldėtą turtą.
19.9. Dėl CPK 663 straipsnio taikymo nurodė, kad apeliantė/atsakovė apeliacinio skundo argumentais išeina už nagrinėjamos bylos ribų. Joks išieškojimas dar nėra nukreiptas į apeliantės/atsakovės „vienintelį“ gyvenamą būstą, todėl menamo išieškojimo nukreipimo į vienintelį gyvenamą būstą teisėtumas negali būti vertinamas.
19.10. Pažymėjo, kad išieškojimas vykdomas nuo 2022 m. gruodžio 22 d., t. y. trylika mėnesių, apeliantė/atsakovė kaip „pakankamai finansiškai stipri“ nedėjo jokių pastangų bent iš dalies įvykdyti teismo įsakymą. Su apeliaciniu skundu nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantė/atsakovė gauna tokio dydžio nuolatines pajamas, kurios užtikrintų skolos padengimą per 18 mėnesių.
19.11. Apeliantė/atsakovė proceso metu buvo atstovaujama dviejų profesionalių teisininkų (advokato ir advokato padėjėjo), ieškinyje buvo aiškiai įvardintas ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas, pareikšti alternatyvūs ieškinio reikalavimai ir kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, įvyko keli teismo posėdžiai, buvo tenkinti apeliantės/atsakovės atstovų prašymai atidėti teismo posėdį, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino apeliantės/atsakovės procesinių teisių yra neteisingas, nesąžiningas ir visiškai deklaratyvus.
19.12. Apeliantė/atsakovė visiškai teisi, teigdama, jog įpėdinis turi teisę, bet ne pareigą gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau tai nereiškia, kad naudodamasis tokia teise įpėdinis gali pažeisti kitų asmenų (pvz. savo kreditoriaus) teisėtus interesus.
19.13. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pakankami pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu reikšdamas tris alternatyvius reikalavimus: 1) pripažinti I. B. nuosavybės teisę į 0,0465 ha žemės sklypą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ir 2 kambarių butą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini); arba 2) leisti V. P. nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-14578-1156/2022 (vykdomoji byla Nr. 0168/23/00454 ) į atsakovės I. B. paveldėtą 0,0465 ha žemės sklypą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ir 2 kambarių butą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), registruotą palikėjos L. R. vardu; arba 3) pripažinti V. P. teisę įregistruoti I. B. nuosavybės teisę į 0,0465 ha žemės sklypą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ir 2 kambarių butą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre be I. B. sutikimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir tenkino pirmąjį alternatyvų reikalavimą - pripažino I. B. nuosavybės teisę į 0,0465 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. . (duomenys neskelbtini)., ir butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
24. Pirmosios instancijos teismo sprendimas kvestionuojamas tuo pagrindu, kad civilinėje byloje pareikšti alternatyvūs reikalavimai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintų alternatyviems ieškinio reikalavimams pareikšti keliamų sąlygų, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu patenkinęs ieškinį, neužkirto kelio ieškovui toliau piktnaudžiauti teise ir reikšti analogiškus reikalavimus kitose civilinėse bylose, nevertino aplinkybės, kad butas yra vienintelė apeliantės gyvenamoji vieta ir paskutinysis gyvenamasis būstas, teismas nepagrįstai apeliantę įpareigojo įgyventi teisę įregistruoti savo nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, nors įstatymas to neįpareigoja, teismas tenkindamas vieną iš alternatyvių reikalavimų, neatsižvelgė į tai, jog ieškovo pareikšti alternatyvūs reikalavimai nepašalina vienas kito galimybės, skundžiamu sprendimu pažeidė kasacinio teismo suformuotas procesines taisykles alternatyviems ieškinio reikalavimams pareikšti.
25. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra atsakovės kreditorius. Antstolio S. O. G. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0168/23/00454 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-14578-1156/2022 dėl 5923,56 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės (skolininkės ) I. B. ieškovo (kreditoriaus) V. P. naudai. Atsakovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto viešame registre. Testamentų registro duomenimis atsakovė yra priėmusi palikimą, atsiradusį po palikėjos L. R. mirties, palikimo priėmimo data – 2019 m. lapkričio 14 d. VĮ Registrų centro duomenimis L. R. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 0,0465 ha ploto žemės sklypas, unikalus daikto Nr. . (duomenys neskelbtini), 2 kambarių butas, unikalus daikto Nr. . (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, atsakovės nuosavybės teisės nėra įregistruotos VĮ Registrų centre. Antstolis 2023 m. kovo 28 d. raštu „Dėl teisės pareikšti netiesioginį ieškinį CK 6.68 straipsnyje nustatyta tvarka” pasiūlė spręsti klausimą dėl netiesioginio ieškinio pareiškimo teismo, prašant pripažinti išieškotojui teisę įregistruoti I. B. nuosavybės teisę į butą/patalpą – butą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini)ir 0,0465 ha žemės sklypą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), viešame registre VĮ Registrų centras, paduodant prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus be atskiro skolininkės sutikimo.
26. Apeliaciniame skunde įrodinėjama, kad ieškovo ieškinio reikalavimai nėra alternatyvūs ir vieno jų patenkinimas neužkerta kelio reikšti naujo ieškinio.
27. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019 pasisakydamas dėl ieškovo teisės reikšti alternatyvius reikalavimus yra pažymėjęs, kad asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį gynimo būdą pasirinkti (CPK 13 straipsnis). Kiekviename ieškinyje būtina nurodyti konkretų civilinį ginčą individualizuojančius elementus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tačiau proceso teisės normos nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).
30. Ieškinyje gali būti nurodyti daugiau negu vienas susijusių reikalavimų (ieškinio dalykas), be to, ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateiktame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Sprendžiant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti ieškovo ieškinio reikalavimai gali būti laikomi alternatyviais. Ieškovo reikalavimai dėl nuosavybės teisės pripažinimo, dėl leidimo nukreipti išieškojimą į atsakovės paveldėtą turtą ir pripažinimo ieškovo teisės įregistruoti atsakovės nuosavybės teisę į paveldėtą turtą Nekilnojamojo turto registre be atsakovės sutikimo yra alternatyvūs, nėra prieštaraujantys tarpusavyje, jie yra tinkami pažeistų teisių gynimo būdai ieškovo siekiamam teisiniam rezultatui pasiekti. Pabrėžtina, kad ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo, kad jo siekiamas teisinis rezultatas – galimybė išieškoti skolą iš atsakovės paveldėto turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus atsakovės nuosavybės teises į paveldėtą turtą, teismo sprendimo pagrindu, viešajame registre bus išviešintos atsakovės nuosavybės teisės į atsakovės paveldėtą turtą, tokiu būdu antstolis turės galimybė atlikti vykdymo veiksmus, išieškant skolą iš antstolio areštuoto atsakovei priklausančio paveldėto turto. Tuo atveju, jeigu būtų patenkintas antras ieškinio reikalavimas dėl leidimo nukreipti išieškojimą į atsakovės paveldėtą turtą, antstolis, vykdantis išieškojimą, teismo sprendimo pagrindu vėlgi turėtų teisę skolą išieškoti iš antstolio areštuoto atsakovei priklausančio paveldėto turto. Taip pat ir tuo atveju, jeigu būtų patenkintas trečiasis ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo ieškovo teisės įregistruoti atsakovės nuosavybės teisę į paveldėtą turtą Nekilnojamojo turto registre be atsakovės sutikimo, ieškovas įgytų teisę atsakovės vardu be jos sutikimo kreiptis į viešo registro tvarkytą su prašymu įregistruoti atsakovės nuosavybės teises į paveldėtą turtą. Ieškovui atlikus šį veiksmą ir viešame registre įregistravus nuosavybės teises, antstolis, vykdantis išieškojimą, turėtų teisę skolą išieškoti iš antstolio areštuoto atsakovei priklausančio paveldėto turto. Įvertinus galimus visų trijų ieškinio reikalavimų teisinius rezultatus, teisėjų kolegija sprendžia, jog bet kurio iš trijų patenkinimas sukels analogiškas teisines pasekmes – antstolis turės teisinį pagrindą skolą išieškoti iš atsakovei priklausančio paveldėto turto.
32. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismui patenkinus pirmąjį reikalavimą, sudaromos prielaidos ieškovui reikšti naujus ieškinius dėl kitų ieškinio reikalavimų. Teisėjų kolegija pagrindo nesutikti su apeliante neturi. Akcentuotina, kad ieškovas nagrinėjamu atveju ieškovas viso teisminio bylos nagrinėjamo metu teigė, o taip pat šią savo poziciją palaiko ir atsiliepime, kad bet kurio iš pareikštų ieškinio reikalavimų patenkinimas sukels ieškovo siekiamus teisinius padarinius – antstolis galės įvykdyti išieškojimą iš atsakovės turto ir išieškoti ieškovui pinigines lėšas. Pastebėtina, kad ieškovas taip pat ir atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad siekiamą teisinį rezultatą atitinka pirmo ieškinio patenkinimas, todėl pagrindo jam reikšti naują ieškinį dėl kitų ieškinio reikalavimų nemato teisinio pagrindo.
33. Teismų praktika aiškiai apibrėžia, kad bent vieno iš alternatyvių reikalavimų patenkinimas reiškia, jog ieškinys patenkinamas visiškai ir eliminuoja kito (alternatyvaus) reikalavimo patenkinimo galimybę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkino pirmą ieškinio reikalavimą, todėl ieškovui pareiškus tris alternatyvius reikalavimus savaime buvo eliminuoti (atmesti) kiti ieškinio reikalavimai, kadangi buvo patenkintas ieškovo siekiamas teisinis rezultatas. Vien apeliantės deklaratyvus teiginys ir manymas, kad ieškovas gali kreiptis į teismą su nauju ieškiniu, nesudaro pagrindo teisinei išvadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ar neteisėtas.
34. Kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą visi ieškiniu pasirinkti ieškovo teisių gynimo būdai yra leisti įstatymo, tokių ieškinio reikalavimų nagrinėjimas, esant situacijai, kai asmuo yra priėmęs palikimą, tačiau nėra įregistravęs nuosavybės teisių, tačiau turi kreditorių, yra tinkami būdai apsaugoti kreditorių interesams ir nagrinėti teisme civilinio procese, ką patvirtina ir ieškovo procesiniuose dokumentuose įvardinta teismų praktika. Įstatymu nėra draudžiama ieškovui reikšti ieškinį, kuriame reiškiami alternatyvūs ieškinio reikalavimai ir ieškovas prašo apsaugoti pažeistas jo teisės ir interesus visais galimais teisių gynimo būdais. Šiuo atveju ieškinio reikalavimai suformuoti juos atskiriant žodžiu „arba“, kas vertintina, kaip ieškovo išreikšta valia, jog jo siekiamą teisinį rezultatą atitinka bet kuris iš nurodytų ieškinio reikalavimų patenkinimas. Ieškovas ieškinyje neprašo tenkinti visus ieškinio reikalavimus, tačiau aiškiai įvardija, kad bet kuris iš nurodytų atitinka siekiamą teisinį rezultatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareikšto ieškinio ribos aiškios, atitinka teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, todėl apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
35. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, kad butas yra apeliantės gyvenamoji vieta, paskutinysis gyvenamasis būstas, kad ji yra pakankamai finansiškai stipri, jog sugebėtų susidariusį įsiskolinimą padengti per 18 mėnesių
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio (priešieškinio) dalykas ir pagrindas bei atsiliepime į ieškinį (priešieškinį) nurodyti atsikirtimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas būtent bylos šalių nustatytų ginčo ribų. CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
37. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, jog apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017). Įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus ir teikti naujus įrodymus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė) pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016).
38. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė neteikė argumentų, kad butas yra vienintelė apeliantės gyvenamoji vieta, paskutinysis gyvenamasis būstas, kad ji yra pakankamai finansiškai stipri, jog sugebėtų susidariusį įsiskolinimą padengti per 18 mėnesių, dėl to pirmosios instancijos teismas tokių į ginčo ribas nepatenkančių faktinių aplinkybių netyrė. Šių argumentų apeliantei neteikus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pirmosios instancijos teismui neturėjus galimybių jų įvertinti, apeliantė jais negali remtis apeliaciniame procese. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl aptartų apeliantės apeliaciniame procese pateiktų naujų argumentų.
39. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantę įpareigojo įgyventi teisę įregistruoti savo nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, kai tokia pareiga atsakovei nenustatyta įstatyme.
40. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindus reglamentuoja CK 4.47 straipsnis. Nuosavybės teisės gali būti įgyjamos pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą ir kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą turi būti registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka.
41. Prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda nuosavybės teisę įgiję asmenys, teismo proceso, kurio metu buvo priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto ar nuosavybės teisės į jį, dalyviai, valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtiniai, valstybės ar savivaldybės institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka įgijusios nekilnojamąjį daiktą valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, valstybės institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, kiti asmenys, kuriems pagal įstatymus suteikiama ši teisė (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkto a papunktis).
42. CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi, netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015; kt.).
43. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014).
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.68 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė įgyvendinti skolininko turimą teisę taip pat apima ir nagrinėjamai bylai analogišką situaciją, t. y. kai skolininkė vengia viešame registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka registruotinas turimas daiktines teises, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas kreditoriaus naudai.
45. Ginčo byloje, kad ieškovas yra atsakovės kreditorius nėra. Atsakovė sutinka, kad yra skolinga ieškovui, taip pat sutinka, kad yra priėmusi paveldėtą turtą, jį valdo, tačiau nuosavybės teisių įregistravusi viešame registre nėra. Šios aplinkybės patvirtina, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas atsakovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę ieškovui, yra pažeidžiamos ieškovo teisės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantė yra priėmusi palikimą, jį valdo, kas reiškia, jog turi turto, kuris priklauso nuosavybės teise, tačiau jo viešame registre neįregistruoja, tokiu būdu sudaro negalimamumą nukreipti skolos išieškojimą į atsakovei priklausantį turtą, t. y. pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises. Akcentuotina, kad kiekvienas asmuo savo teises turi pareigą įgyvendinti tokiu būdu, jog nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad yra visos CK 6.68 straipsnyje įtvirtinto netiesioginio ieškinio taikymo sąlygoms, bei pagrįstai pripažino atsakovei nuosavybės teisę į 0,0465 ha žemės sklypą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ir 2 kambarių butą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini). Atitinkamai skundo argumentai dėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo pažeidimo yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmetami.
46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių.
47. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, šalių ginčo pobūdį ir esmę. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas visapusišku byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas, taip pat įvardijo, kuriuos apeliantės argumentus atmeta kaip neįrodytus. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi atsakovė, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
49. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kuriuo apeliacinės instancijos teismas sutinka (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
51. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
52. Ieškovas pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė šias išlaidas – 850 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jo patirtos išlaidos priteisiamos iš atsakovės.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. B. ieškovui V. P. 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centrui Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir šią nutartį nuosavybės teisių įregistravimui.
Teisėjai Loreta Braždienė
Virginijus Kairevičius
Rosita Patackienė