Civilinė byla Nr. 2A-755-638/2020

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00424-2019-6 

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.6.; 1.3.2.9.10.7; 1.3.2.9.10.8

 (S)

Kauno

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 14 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  ieškovo K. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas K. M., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, priteisti iš atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (b. l. 1-8), negrąžinti jo į darbą, pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą iš Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto į Darbo kodekso 54 straipsnį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė ir paaiškino, kad nuo 2018 m. gegužės 16 d. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus patarėjo pareigose pagal 2018 m. gegužės 15 d. darbo sutartį Nr. 952, pagal kurią darbo krūvis 0,25 etato, iš jų 0,125 etato dirbant nuotoliniu būdu. Registruotu paštu 2019 m. gegužės 22 d. ieškovas gavo atsakovės 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Sprendimo rezoliucinėje dalyje atsakovė atleidimo pagrindu nurodo tris darbo dienas, kuriomis jis turėjo dirbti nuotoliniu būdu: 2019 m. balandžio 17 d., balandžio 23 d. ir gegužės 13 d., nurodo, kad jis neva nevykdė jam patikėtų darbo užduočių, o jų neįvykdžius nepateikė ir pasiaiškinimų. Ieškovas teigia, kad 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. darbo dienomis atsakovė jokių tiesioginių darbinių pavedimų jam nėra davusi, o 2019 m. gegužės 13 d. nebuvo jo darbo diena, nes gegužės mėnesio darbo grafikas iš viso nebuvo sudarytas ir jis nebuvo su juo supažindintas. Ieškovas paaiškino, kad 2019 m. balandžio 17 d., nuo 8 val. jis dalyvavo suplanuotame susitikime Kauno medicinos universiteto klinikose su profesoriumi R. K., nes iš vakaro dar nežinojo, kad į darbą po ligos 2019 m. balandžio 17 d. grįžta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Š., kurį jis pavadavo nuo 2018 m. lapkričio 19 d. laikinai eidamas direktoriaus pareigas. Tik apie 8.30 val. jam telefonu buvo pranešta, kad į darbą grįžo direktorius, todėl jis tolesnius tą dieną suplanuotus susitikimus atšaukė, nes negalėjo veikti kaip direktoriaus pareigas einantis asmuo. Ieškovas 2019 m. balandžio 17 d. į darbovietę nevažiavo, nes pagal darbo grafiką iki 17 val. turėjo dirbti direktoriaus patarėjo darbą nuotoliniu būdu. Atsakovė iki 17 val. jokių darbo pavedimų jam nedavė, o reikalavimas pateikti jo darbo ataskaitą iki 2019 m. balandžio 24 d. jam buvo išsiųstas elektroniniu paštu tik 2019 m. balandžio 17 d., 17.22 val. Šį elektroninį laišką jis pamatė jau pasibaigus darbo valandoms, o sekančią dieną kažkas iš ligoninės darbuotojų telefonu dar pasakė, kad šis pavedimas išsiųstas registruotu paštu. Todėl jis laukė šios siuntos, kurią gavo 2019 m. gegužės 10 d., t. y. pasibaigus terminui, iki kurio turėjo pateikti ataskaitą. Ieškovas 2019 m. balandžio 23 d. jokių pavedimų iš atsakovės negavo, tačiau jis dirbo, nes susipažino su elektroniniu paštu iš (duomenys neskelbtini)jam atsiųsta ataskaita už 2018 metus, kurią savivaldybė prašė pasirašyti kaip direktoriaus pareigas tuo metu ėjusio asmens. Ieškovas 2019 m. balandžio 23 d. analizavo ir susipažino su atsiųstais dokumentais, o sekančią dieną, jau ne savo darbo metu, jis pasirašė šią ataskaitą, kurią į Kauną jam fiziškai atvežė (duomenys neskelbtini)darbuotojas. Be to, dar 2019 m. balandžio 19 d. jis buvo išsiuntęs prašymą suteikti atostogas nuo 2019 m. balandžio 23 d., tačiau apie atmestą šį savo prašymą jis sužinojo daug vėliau, kai gavo atsakymą registruotu paštu. Darbdavys 2019 m. balandžio 23 d. su ieškovu nekontaktavo ir nepranešė, kad atostogų nuo 2019 m. balandžio 23 d. jam nesuteikė. Ieškovas pripažįsta gavęs atsakovės darbo pavedimus 2019 m. gegužės 13 d., tačiau jis tą dieną dirbti neturėjo, nes atsakovė nepatvirtino jo darbo grafiko gegužės mėnesiui ir jis nežinojo, kad tai yra jo darbo diena. Ieškovas buvo pateikęs 2019 m. balandžio 19 d. prašymą dėl darbo grafiko, kuriame nurodė, kad norėtų dirbti nuotoliniu būdu gegužės mėnesio 29, 30, 31 dienomis ir atsakovė į tai atsižvelgtų sudarant jo darbo grafiką. Tačiau ieškovas jokio atsakymo negavo. Ieškovas 2019 m. gegužės 10 d. atvykęs į darbovietę pateikė prašymą suteikti atostogas nuo 2019 m. gegužės 16 d. ir dėl šios atostogų datos pateikė kitą prašymą dėl darbo grafiko, kuriame nurodė, kad norėtų dirbti nuotoliniu būdu gegužės mėnesio 13, 14, 15 dienomis. Tačiau direktorių V. Š. pavadavęs gydytojas P. R. šių prašymų nesprendė ir paliko šį klausimą kitai savaitei, kai iš komandiruotės grįš direktorius V. Š.. Prasidėjus ieškovo prašytam darbo laikotarpiui, atsakovė 2019 m. gegužės 13 d elektroniniu paštu atsiuntė atsakymą, kad jo prašymo dėl darbo grafiko gegužės 13, 14, 15 dienomis netenkina. Atsižvelgdamas į šį atsakymą ir negavęs atsakymo į savo 2019 m. balandžio 19 d. prašymą dėl darbo grafiko, ieškovas pagrįstai manė, kad atsakovė sutinka su jo 2019 m. balandžio 19 d. prašymu ir jo darbo laiką nustatė gegužės mėnesio 29, 30, 31 dienomis. Todėl 2019 m. gegužės 13 d., 13.30 val. ir 13.31 val. gauti atsakovės darbo pavedimai jam buvo pateikti tą dieną, kai jis neturėjo dirbti. Ieškovas atsakė atsakovei, kad atsakymą į juos pateiks artimiausiu metu. Atsakovė nepagrįstai atleidimą grindžia ir tuo, kad ieškovas nurodytais terminais nepateikė pasiaiškinimų dėl minėtų dienų. Ieškovas nurodo, kad jis sirgo nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., o atsakovės 2019 m. balandžio 26 d. reikalavimą iki 2019 m. balandžio 30 d. pateikti pasiaiškinimą gavo iš pašto tik 2019 m. gegužės 10 d., t. y. pasibaigus nustatytam terminui. Ieškovas ketino sekančią darbo dieną - 2019 m. gegužės 13 d. - ryte susisiekti su atsakove ir paprašyti atnaujinti terminą. Tačiau 2019 m. gegužės 13 d., 13.23 val. elektroniniu paštu gavo dar vieną reikalavimą pasiaiškinti, suteikiant jam 3 valandų terminą iki tos pačios dienos 16.30 val. Be to, kartu buvo reikalaujama pateikti ataskaitas už 2018 m. – 2019 m. atitinkamų mėnesių veiklą. Dar vieną reikalavimą pasiaiškinti dėl 2019 m. gegužės 13 d. užduočių nevykdymo ieškovas elektroniniu paštu gavo 2019 m. gegužės 14 d., 13.22 val., suteikiant jam tokį pat trumpą 3 valandų terminą iki tos pačios dienos 16.30 val. Atsakovės nustatyti 3 valandų terminai yra per trumpi ir neprotingi, ieškovas per juos negalėjo pateikti išsamių paaiškinimų ir surinkti bei pateikti duomenis (ataskaitas) apie reikalaujamų mėnesių darbą. Be to, ieškovas elektroniniu paštu 2019 m. gegužės 14 d. atsakė atsakovei, kad pasiaiškinimą pateiks registruotu paštu. Tačiau atsakovė nelaukė jo pasiaiškinimo ir atleido jį 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu, neišklausiusi jo pasiaiškinimų.

3.       Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė ir paaiškino, kad su ieškovu darbo sutartis dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo buvo nutraukta dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. turėdamas dirbti nuotoliniu būdu, neatsakė į jam elektroniniu paštu darbo metu siųstas užklausas ir nevykdė darbo pareigų nuotoliniu būdu, t. y. visą dieną nebuvo darbe be pateisinamos priežasties. Tuo tarpu 2019 m. gegužės 13 d., turėdamas dirbti nuotoliniu būdu, nevykdė elektroniniu būdu jam duotų darbdavio užduočių, taip pat nevykdė jokių kitų darbinių pareigų, t. y. visą darbo dieną nebuvo darbe be pateisinamos priežasties. Nuotolinio darbo atveju nebuvimą visą darbo dieną darbe be pateisinamos priežasties nurodytomis dienomis laiko ieškovo nevykdymą jam pavestų darbo užduočių ir savo, kaip direktoriaus patarėjo, darbo funkcijų neatlikimą. Ieškovo nurodytos naujos aplinkybės apie 2019 m. balandžio 17 d. ryte Kauno medicinos universiteto klinikose įvykusį jo susitikimą su profesoriumi R. K. ir apie 2019 m. balandžio 23 d. studijuotus (duomenys neskelbtini)atsiųstus ataskaitos dokumentus, kuriuos jis pasirašė sekančią dieną, nesusiję su šiuo darbo ginču, nes jeigu ieškovas ir atliko nurodytus veiksmus, kas nėra įrodyta, tai jis juos atliko kaip direktoriaus pareigas iki 2019 m. balandžio 17 d. ėjęs asmuo, o ne kaip direktoriaus patarėjas. Ieškovo 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafike buvo nustatyta, jog 2019 m. balandžio 15, 17 ir 23 dienomis jis dirbs nuotoliniu būdu. Todėl 2019 m. balandžio 17 d. registruotu paštu ir jo naudojamu elektroniniu paštu ieškovui buvo išsiųstas prašymas iki 2019 m. balandžio 24 d. pateikti direktoriaus nedarbingumo metu nuveiktų darbų ataskaitą. Ieškovas nuotoliniu būdu pagal grafiką turėjo dirbti ir 2019 m. balandžio 23 d., tačiau nei šią dieną, nei vėliau atsakymas į pateiktą 2019 m. balandžio 17 d. prašymą nebuvo gautas. Vietoj ataskaitos 2019 m. balandžio 23 d. buvo gautas ieškovo 2019 m. balandžio 19 d. prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. Kadangi prašymas gautas ir užregistruotas tik 2019 m. balandžio 23 d., t. y. tą dieną, kuomet atostogos jau turėjo būti prasidėjusios, ieškovui buvo pateiktas atsakymas, kad jo prašymas dėl atostogų suteikimo netenkinamas, paaiškinta, kad kasmetinių atostogų laikas turi būti suderinamas išankstiniu darbdavio ir darbuotojo sutarimu, o ne darbuotojui vienašališkai pasirenkant ir nusistatant atostogų datą. Kadangi ieškovui atostogos nebuvo suteiktos, o jis visiškai nebendravo su darbdaviu ir nei 2019 m. balandžio 17 d., nei 2019 m. balandžio 23 d. neatsakė į jam elektroniniu paštu siųstas užklausas, 2019 m. balandžio 26 d. jam registruotu paštu buvo išsiųstas reikalavimas iki 2019 m. balandžio 30 d. pasiaiškinti, kodėl nuo 2019 m. balandžio 17 d. jo nėra darbe ir kodėl jis nėra pasiekiamas darbdaviui. Išsiuntus reikalavimą pasiaiškinti paaiškėjo, kad ieškovui nuo 2019 m. balandžio 25 d. yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Todėl nedarbingumo metu atsakovė jokių sprendimų nepriiminėjo ir laukė kol ieškovas pasveiks. Tačiau 2019 m. gegužės 10 d., kai ieškovo nedarbingumas baigėsi, ligoninėje buvo gautas ne jo pasiaiškinimas, o pranešimas, kad dėl pasikeitusių aplinkybių nuotoliniu būdu jis dirbs 2019 m. gegužės 13, 14 ir 15 dienomis, o taip pat prašymas nuo 2019 m. gegužės 16 d. suteikti visas jam priklausančias kasmetines atostogas. Atsakovė pažymėjo, kad 2019 m. gegužės 10 d. buvo gautas ieškovo pranešimas, jog dėl pasikeitusių aplinkybių nuotoliniu būdu jis dirbs gegužės 13, 14 ir 15 dienomis. Gavusi dar vieną ieškovo pranešimą dėl vienašališkai nusistatinėjamo darbo grafiko, ligoninė 2019 m. gegužės 13 d. elektroniniu paštu pateikė jam atsakymą, tačiau priešingai, negu teigia ieškovas, atsakyme nebuvo nurodyta, kad jo 2019 m. gegužės 10 d. prašymas dėl nuotolinio darbo yra netenkinamas. Darbuotojui buvo leista nuotoliniu būdu dirbti jo nurodytomis dienomis, tik nurodyta, kad toks jo elgesys, nederinant darbo laiko su darbdaviu iš anksto, nėra tinkamas ir ateityje jis turi tai derinti iš anksto. Ieškovas žinojo savo 2019 m. gegužės mėnesio darbo grafiką, kadangi jį pats nusistatė, o ligoninė jokio prieštaravimo nepateikė. Ligoninė pritarė ir 2019 m. balandžio 19 d. ieškovo prašyme nurodytoms nuotolinio darbo dienoms, tačiau vėliau ieškovas pateikė 2019 m. gegužės 10 d. pranešimą, kuriuo pakeitė savo darbo dienas, todėl jis turėjo dirbti 2019 m. gegužės 13 d. Darbo grafiko sudaryti ligoninė neprivalėjo, nes sutiko su ieškovo pasirinktu jo darbo laiku pagal 2019 m. gegužės 10 d. jo pranešimą. Ieškovas neįvykdė nei vienos iš trijų jam pateiktų darbo užduočių 2019 m. gegužės 13 d. Užuot dirbęs nuotoliniu būdu savo paties pasirinktą dieną ir vykdęs jam pateiktas užduotis, 2019 m. gegužės 13 d. 16:28 val. elektroniniu paštu ieškovas pateikė atsakymą, kad jis neturi darbo grafiko, o su užduotimi nors ir susipažino, tačiau atsakymą pateiks artimiausiu metu. Tačiau nei 2019 m. gegužės 13 d., nei kitos darbo dienos ryte jokio atsakymo dėl jam pateiktų užduočių nepateikė, taip pat nesikreipė su prašymu pratęsti terminą užduotims atlikti. Ligoninei neturint jokios informacijos apie darbuotojui pateiktų užduočių įvykdymą, 2019 m. gegužės 14 d. ieškovui buvo pateiktas reikalavimas iki 16:30 valandos pateikti paaiškinimą, kokias darbines pareigas jis apskritai vykdė per visą 2019 m. gegužės 13 darbo dieną. Nepaisant jau antrojo darbuotojui pateikto reikalavimo pasiaiškinti, ieškovas pareiškė, jog pasiaiškinimą pateiks registruotu paštu, t. y. vėlgi savo paties nusistatytu terminu ir būdu, nepaisydamas darbdavio nustatytų terminų. Iš ieškovo nebuvo gauta jokių prašymų pratęsti užduočių atlikimo terminus, jis niekaip nebendravo su darbdaviu ir akivaizdžiai nesiekė atlikti savo darbo funkcijų, o tik formaliai atsirašinėjo.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus 

5.       Teismas nurodė, kad pagal „Direktoriaus patarėjo pareigybės aprašyme“ numatytas funkcijas ieškovas ne tik turi vykdyti ligoninės direktoriaus pavedimus (8.9 punktas), bet ir teikti patarimus, pasiūlymus, pastabas atitinkamais ligoninės veiklos klausimais (8.1–8.8 punktai), t. y. dirbti patarėjo darbą savo iniciatyva, be atskirų darbdavio pavedimų, o už darbinių funkcijų vykdymą patarėjas privalo atsiskaityti ligoninės direktoriui, pateikdamas darbų veiklos ataskaitą už ataskaitinį mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos (8.10 punktas) (b. l. 77-78). Tai reiškia, kad direktoriaus patarėjo pareigų vykdymas neapsiriboja vien tik direktoriaus pavedimų vykdymu ar patarimų teikimu, kai darbą atlikti tiesiogiai paveda direktorius, nes tai yra tik dalis patarėjo funkcijų. Pagal patarėjo pareigų esmę nemažą dalį funkcijų patarėjas turi vykdyti ir savo iniciatyva teikdamas pasiūlymus, pastabas, patarimus direktoriui atitinkamais ligoninės veiklos klausimais. Teismas pažymėjo, kad iš esmės būtent tai darbo daliai, kurią patarėjas privalo dirbti savo iniciatyva, ir yra skirtas pareigybės aprašymo 8.10 punktas, kuris įpareigoja patarėją kas mėnesį atsiskaityti direktoriui už savo darbus, kurių direktorius negali žinoti ir negali patikrinti bei įvertinti taip, kaip tais atvejais, kai direktorius duoda konkretų pavedimą ir tokiu atveju žino, kaip tas pavedimas buvo įvykdytas. Todėl vien tai, kad 2019 m. balandžio 17 d. darbo valandomis ieškovas negavo iš savo darbdavio jokių darbo pavedimų nereiškia, kad jis neprivalėjo dirbti tos darbo dalies, kurią jis turi pareigą dirbti savo iniciatyva ir be atskirų nurodymų ar pavedimų, o apie tai, kokias darbo funkcijas atliko 2019 m. balandžio 17 d. ieškovas turėjo nurodyti savo ataskaitoje iki 2019 m. gegužės 10 d. Teismas nurodė, kad nei iki 2019 m. gegužės 10 d., nei iki darbo sutarties nutraukimo dienos - 2019 m. gegužės 15 d., ieškovas nepateikė jo pareigybės aprašymo 8.10 punkte numatytos ataskaitos už 2019 m. balandžio mėnesį, kurioje būtų nurodyta, kad nuotoliniu būdu jis dirbo 2019 m. balandžio 17 d. ir ką konkrečiai šią dieną jis nuveikė. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog 2019 m. balandžio 17 d. tik apie 8.30 val. jam telefonu buvo pranešta, kad į darbą grįžo direktorius, todėl nuo 8.00 val. jis dar kaip direktoriaus pareigas einantis asmuo dalyvavo susitikime su profesoriumi R. K. K. medicinos universiteto klinikose, neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą, nes pagal darbo grafiką ieškovo darbo laikas direktoriaus patarėjo pareigose tą dieną prasidėjo 9 valandą. Tai reiškia, kad ieškovo nurodomas darbas nuo 8.00 val. iki 8.30 val., kai jis sužinojo, kad į darbą grįžo direktorius V. Š., nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, nes 2019 m. balandžio 17 d. pravaikšta apima laiką nuo 9.00 val. iki 17.00 val., o už šį laiką ieškovas nepateikė nei ataskaitos direktoriui iki gegužės 10 d., nei kokių nors įrodymų teismui šioje byloje, kad jis būtų dirbęs patarėjo darbą ir atlikęs konkrečius darbus tokiu darbo metu. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodomas darbas nuo 8.00 val. iki 8.30 val., kai jis sužinojo, kad į darbą grįžo direktorius V. Š., nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, nes 2019 m. balandžio 17 d. pravaikšta apima laiką nuo 9 val. iki 17 val., o už šį laiką ieškovas nepateikė nei ataskaitos direktoriui iki gegužės 10 d., nei kokių nors įrodymų teismui šioje byloje, kad jis būtų dirbęs patarėjo darbą ir atlikęs konkrečius darbus tokiu darbo metu.  Teismas sprendė, kad nors byloje nenustatyta ir atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2019 m. balandžio 23 d. ieškovui buvo pavestos kokios nors konkrečios darbo užduotys būtent šią dieną, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas neprivalėjo ir šią dieną dirbti savo iniciatyva, be atskirų nurodymų ar pavedimų, o apie tai, kokias darbo funkcijas atliko 2019 m. balandžio 23 d. nurodyti savo ataskaitoje iki 2019 m. gegužės 10 d. Teismo vertinimu, ieškovo nepateikimas ataskaitos už 2019 m. balandžio mėnesį, kurioje būtų nurodyta, kad nuotoliniu būdu jis dirbo 2019 m. balandžio 23 d. ir ką konkrečiai jis nuveikė, patvirtina ir jo pravaikštą 2019 m. balandžio 23 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, tiek darbo ginčų nagrinėtoje byloje (b. l. 40, DGK sprendimo 18 psl., antra pastraipa), tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2019 m. balandžio 23 d. žinojo apie 2019 m. balandžio 17 d. po darbo valandų gautą darbdavio užduotį, kurią jis perskaitė dar jos gavimo dieną vakare, o sekančią dieną telefonu išsiaiškino, kad ji papildomai išsiųsta ir registruotu paštu. Teismas sprendė, kad ieškovui nebuvo jokių objektyvių kliūčių per sekančią darbo dieną, t. y. per 2019 m. balandžio 23 d., įvykdyti 2019 m. balandžio 17 d. gautą darbdavio užduotį, pagal kurią jis turėjo iki 2019 m. balandžio 24 d. pateikti nuveiktų darbų atskaitą. Teismas atsižvelgė į tai, kad nei iki nustatyto termino - 2019 m. balandžio 24 d., nei iki kasmėnesinės ataskaitos pateikimo dienos - 2019 m. gegužės 10 d., ieškovas nepateikė darbdaviui nei darbo rezultato, nei atsakymo į 2019 m. balandžio 17 d. darbo užduotį, nepateikė įrodymų apie bet kokius kitus tą dieną dirbtus darbus. Teismas pripažino, kad K. M. jokių patarėjo darbo funkcijų 2019 m. balandžio 23 d. taip pat nevykdė. Teismas nurodė, kad ieškovas nei savo skunde darbo ginčų komisijai, nei nagrinėjant bylą darbo ginčų komisijoje, nei savo ieškinyje kreipiantis į teismą nebuvo nurodęs aplinkybės, kad 2019 m. balandžio 23 d. jis studijavo (duomenys neskelbtini)atsiųstus ligoninės veiklos ataskaitos dokumentus. Jokių kitų įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas taip pat nepateikė, jokių prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo teismui nepateikė. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog ieškovas 2019 m. balandžio 17 ir 23 d. nedirbo nuotoliniu būdu, patvirtina ne tik 2019 m. balandžio 17 d. darbdavio užduoties neįvykdymas ir ataskaitos apie šių dienų darbą nepateikimas sekantį mėnesį, bet ir ieškovo veiksmai po to, kai į darbą grįžo direktorius V. Š., iš kurių matyti, kad ieškovas net neketino dirbti patarėjo pareigose ir vykdyti darbdavio nurodymus balandžio mėnesį. Teismas nurodė, kad iš 2019 m. balandžio 19 d. prašymo suteikti kasmetines atostogas nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. imtinai matyti, kad ieškovas ketino atostogauti nuo 2019 m. balandžio 23 d., nors pagal jo darbo grafiką tai turėjo būti darbo diena. Teismas sprendė, kad ieškovas 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis nuotoliniu būdu nedirbo ir jokių patarėjo darbo funkcijų nevykdė, nes tol, kol nagrinėjant darbo ginčą jis nesužinojo, kad yra pasirašęs savo 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafiką, jis įrodinėjo ne tai, kad jis dirbo nuotoliniu būdu 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis, o tai, kad jis iš viso nežinojo savo darbo grafiko, todėl ir nedirbo šiomis dienomis. Teismo vertinimu, ieškovas net nesiruošė dirbti ir faktiškai nedirbo 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis, nes buvo pamiršęs savo paties vadovavimo ligoninei metu jam sudarytą patarėjo darbo grafiką, apie kurį prisiminė tik darbo ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje ieškovas nepateikė nei vieno elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 17 ir 23 d. savo siųsto rašto ar dokumento darbdaviui ir tai patvirtina, kad nuotoliniu būdu jis nedirbo, nes nuotolinis darbas nesinaudojant elektroninėmis ryšio priemonėmis neįmanomas.

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniu skundu ieškovas K. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti, arba civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas 2019 m. balandžio 17 d. neatliko jokių darbų ir tuo pagrindu laikė, kad darbdavys teisingai fiksavo pravaikštą. Nuotolinio darbo atveju pravaikštą galima kvalifikuoti tik tuo atveju, jeigu darbuotojas savo darbo laiku faktiškai nevykdo darbo funkcijų, neatlieka darbdavio pavestų užduočių (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-622-569/2019, 9 punktas). Šiuo atveju situacija buvo kitokia - ieškovas aktyviai, bet nesėkmingai siekė susisiekti su grįžusiu vadovu, todėl nežinodamas V. Š. numatomų pateikti užduočių, vykdė iki tol pradėtus darbus ligoninės interesų naudai.

6.2.                      Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, jog darbovietėje susiklosčiusi situacija buvo neeilinė. Todėl ieškovo atliktų darbų klausimas turėjo būti sprendžiamas atitinkamai ją įvertinus. Ligoninės direktorius V. Š. 2019 m. balandžio 17 d. į darbą grįžo po 5 mėnesių nedarbingumo, kurio metu būtent ieškovui buvo pavesta eiti direktoriaus pareigas. Kadangi V. Š. grįžus jiems nepavyko susisiekti ir aptarti naujos ieškovo darbo krypties, natūralu, jog ieškovas, neturėdamas jokių konkrečių pavedimų bei negalėdamas užmegzti kontakto, negalėjo nuspėti, kokius darbus bus įpareigotas atlikti.

6.3.                      Net ir nusprendus nevertinti aplinkybių, dėl kurių ieškovas nepateikė ataskaitos už 2019 m. balandžio mėnesį atliktus darbus, toks ataskaitos nepateikimas gali būti pripažįstamas tik bendru darbo pareigos pažeidimu, už kurį darbuotojas galėtų būti atleistas tik tuomet, jei tokį pažeidimą pakartotų per dvylika mėnesių (58 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

6.4.                      Teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas teisėtai laikė ieškovą padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – 2019 m. balandžio 23 d. pravaikštą. Ieškovas aktyviai ir kryptingai veikė darbdavio naudai. Ir nors ši veikla nebuvo paremta naujai grįžusio direktoriaus tiesioginiais pavedimais, tą lėmė išimtinai bendradarbiavimo iš atsakovo pusės trūkumas.

6.5.                      Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepaisė teismo posėdžio metu išdėstyto paaiškinimo, jog 2019 m. gegužės 10 d. (t. y. dieną, kuomet pagal Direktoriaus patarėjo pareigybės aprašymo 8.10 punktą privalu teikti ataskaitą), ieškovas apie 14 valandą atvyko į savo darbovietę, su tikslu susitikti su direktoriumi, aptarti atliktus darbus ir gauti naujus pavedimus. Atvykus sužinojo, jog tądien direktoriaus pareigas eina gyd. P. R.. Ieškovas apie atliktus darbus - t. y. suorganizuotus ir dalyvautus susitikimus, juose aptartus klausimus, jų pagrindu suformuotus pasiūlymus, įvertintą ataskaitą bei jos pagrindu suformuotą siūlymą informavo pavaduojantį gydytoją, kuris dėl atliktų darbų neturėjo jokių pretenzijų.

6.6.                      Nesuprantama, kokiu pagrindu teismas ieškovo pateiktą prašymą išleisti kasmetinių atostogų laiko vienu iš įrodymų, kuris patvirtina, kad ieškovas 2019 m. balandžio 23 d. nedirbo. Darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta 2018 m. gegužės 15 d. Ieškovas, darbovietėje dirbdamas beveik vienerius metus, turėjo teisę darbdavio prašyti suteikti kasmetines atostogas. Žinodamas šią savo teisę, ieškovas 2019 m. balandžio 19 d. surašė prašymą suteikti jam kasmetines atostogas. Teisėtai pateiktas prašymas suteikti kasmetines atostogas negali būti laikomas patvirtinančiu apie darbuotojo ketinimą konkrečią dieną nedirbti. Ieškovas 2019 m. balandžio 23 d. 8 val. ryte susisiekė su ligoninės administracija ir sužinojęs, kad prašymas vis dar netenkintas, atsakingus asmenis informavo, kad visą dieną bus pasiekiamas, kadangi savo funkcijas atliks.

6.7.                      Teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į susiklosčiusios situacijos specifiką ir akivaizdžiai nesąžiningą darbdavio elgesį ieškovo atžvilgiu. Teismas nepaisė, jog darbdavys pažeidė DK 24 straipsnio 1 dalį, kadangi visiškai nebendradarbiavo, nekomunikavo ir akivaizdžiai ignoravo ieškovo siekį užmegzti kontaktą. Teismas ne tik tinkamai neištyrė visų byloje buvusių įrodymų, bet ir nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą iškviesti penkis liudytojus, galėjusius patvirtinti įvairias aplinkybes, susijusias su šalių komunikacija 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis.

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Ieškovas turėjo realią galimybę paaiškinti darbdaviui, kokius jis darbus atliko 2019 m. balandžio 17 d., nuo pat 2019 m. balandžio 23 d. (pirma ieškovo darbo diena nuotoliniu būdu po užduoties dėl ataskaitos pateikimo gavimo), po to savo poziciją jis galėjo išdėstyti Alytaus darbo ginčų komisijai pateiktame prašyme, o vėliau ir ieškinyje, pateiktame teismui. Ieškovas apie savo atliktus darbus nieko neaiškino iki pat teismo posėdžio byloje 2020 m. sausio 6 d. ir netgi priešingai, dar darbo ginčų komisijoje aiškino, kad neva neturėjo darbo grafiko ir apskritai neturėjo dirbti 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktus įrodymus (t. y. tik jo žodinius paaiškinimus) ar pažeidė CPK normas, yra nepagrįsti.

7.2.                      Ieškovas nuolat naudojo tokias sąvokas kaip „buvo skambinta“, „buvo pranešta“, „buvo kalbėta“, „buvo tartasi“ ir pan., kurie yra visiškai abstraktūs, nenurodantys nei kam skambinta, nei su kuo kalbėta, nei kas tartasi. Akivaizdu, kad teismo posėdžio metu pateiktas pasakojimas, ką ieškovas veikė 2019 m. balandžio 17 ir 23 d., nepateikus visiškai jokių tokių teiginių įrodymų, yra tik sudėliota gynybinė pozicija, niekaip nepatvirtinanti realių ieškovo atliktų darbo funkcijų. Ieškovas byloje nepateikė visiškai jokių rašytinių įrodymų, kokius darbus jis atliko 2019 m. balandžio 17 d., kad skambino į ligoninę, kad rengė prezentaciją ar vėlesnėmis dienomis studijavo savivaldybės darbuotojų jam pateiktą ataskaitą. Ieškovo įvardijama „byloje esančių įrodymų visuma“ yra tik jo žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu.

7.3.                      Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jis bandė susisiekti su ligoninės direktoriumi, nes jeigu užduotis jam buvo neaiški, jis galėjo tiesiog paskambinti ligoninės direktoriui į jo mobilųjį telefoną ir pasitikslinti, ko iš jo prašoma, ar atsakyti į gautą elektroninį laišką. Ieškovas vėl tik deklaratyviai teigia pateikęs atsakymą, kurio byloje nėra. Taigi, teismas visiškai teisingai sprendime nurodė, kad ieškovas tiesiog ignoravo ir visiškai nevykdė jam pateiktos užduoties, kas reiškia akivaizdų darbo funkcijų nevykdymą.

7.4.                      Nors ieškovas teigia, kad pasirašydamas savivaldybės pateiktą ataskaitą jis kryptingai veikė ligoninės naudai, tačiau, kaip teisingai nurodė teismas, byloje analizuotina ne tai, ką ieškovas apskritai veikė savo darbo ir nedarbo dienomis, o ką jis veikė 2019 m. balandžio 17 ir 23 d. kaip ligoninės direktoriaus patarėjas. Ieškovas teismo posėdžio metu pats pripažino, kad savivaldybės pateikta ataskaita buvo 2018 m. gruodžio 31 d. Todėl ieškovas pasirašė dokumentą kaip 2018 m. gruodžio 31 d. ligoninės laikinasis direktorius, t. y. užbaigė savo neatliktą darbą kaip direktorius, o ne atliko naują darbą kaip direktoriaus patarėjas. Teismas visiškai teisingai nusprendė, kad ieškovas 2019 m. balandžio 23 d., turėdamas galiojančią 2019 m. balandžio 17 d. užduotį dėl nuveiktų darbų ataskaitos pateikimo, jos nevykdė, o taip pat neįrodė, jog 2019 m. balandžio 23 d. ieškovas atliko kokius nors darbus/užduotis kaip direktoriaus patarėjas.

7.5.                      Ieškovas nenurodė, kam jis skambino 2019 m. balandžio 23 d. ir kokį ligoninės darbuotoją jis informavo, kad visą dieną bus pasiekiamas asmeninėmis ryšio priemonėmis, be to, tiesioginis ieškovo vadovas yra ligoninės direktorius. Todėl būtent jam, o ne neįvardintam atsakingam asmeniui dėl atostogų ieškovas ir turėjo skambinti.

7.6.                      Teismas pagrįstai nusprendė, jog 2019 m. balandžio 17 ir 23 d. ieškovas nevykdė direktoriaus patarėjo darbo funkcijų ir neatliko 2019 m. balandžio 17 d. jam pavestos darbo užduoties. Todėl ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, už kurį teisėtai buvo atleistas. Teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, o taip pat ir teismo posėdžio metu ieškovo pateiktus paaiškinimus, išsamiai juos išnagrinėjo. Todėl vien tai, kad teismas ieškovo žodinių, deklaratyvių paaiškinimų posėdžio metu neįvertino taip, kaip ieškovas tikėjosi, nereiškia, kad teismas buvo šališkas, paviršutiniškas ar pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9.       2020 m. balandžio 16 d. apeliantas (toliau - ir ieškovas) pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti ir apklausti penkis liudytojus: I. L., P. R., A. P., S. R., N. K.. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė iškviesti šiuos liudytojus, todėl nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir neteisingai išsprendė bylą. Anot apelianto, faktinės bylos aplinkybės apeliacinėje instancijoje negali būti ištirtos rašytinio proceso tvarka.

10.       Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

11.       Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) formuojama praktika, kurioje pažymima, kad žodinio teismo posėdžio antrojoje instancijose gali nebūti, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma ir atsižvelgiant į proceso aukštesnės instancijos teisme ypatumus (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Nr. 11826/85, Helmers prieš Švediją; 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Nr. 25717/03, Oganova prieš Gruziją). Rašytinis procesas galimas, jei nėra sprendžiami teisės ar fakto klausimai, kurie negalėtų būti adekvačiai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir rašytiniais šalių paaiškinimais (EŽTT 1991 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Nr. 12033/86, Fredin prieš Švediją; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Nr. 37950/97, Fischer prieš Austriją, kt.).

12.       Nagrinėjamu atveju būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantas grindžia netinkamu (nepakankamu) bylos faktinių aplinkybių ištyrimu pirmosios instancijos teisme ir poreikiu byloje apklausti liudytojus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašyme nurodyti argumentai nepatvirtina išimtinio būtinumo skirti šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kaip nustatyta išklausius 2019 m. spalio 21 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą, šiame posėdyje ieškovas prašė iškviesti liudytojus: A. M., A. J., L. L., I. L., A. P.. Nurodė, kad A. P. buvo personalo skyriaus inspektorė, sudarydavo atostogų grafikus, turėjo supažindinti ieškovą su vidaus norminiais aktais, tvarkomis ir pan. I. L. buvo direktoriaus sekretorė, atsiliepdavo į ieškovo telefono skambučius, rašė ieškovui elektroninius laiškus. Teismas atmetė ieškovo prašymą dėl liudytojų iškvietimo, motyvuodamas, kad ieškovo atleidimo priežastis buvo trys konkrečios darbo dienos, kuriomis ieškovas, darbdavio teigimu, nevykdė darbo užduočių, todėl aplinkybės apie ieškovo susirašinėjimą ir telefono pokalbius su kitais darbuotojais, sudarytus ar nesudarytus grafikus, atostogų tvarką, arba neturi reikšmės ginčo išsprendimui, arba matyti iš rašytinių įrodymų. Pažymėtina, kad kitų liudytojų (P. R., S. R. ir N. K.) ieškovas neprašė iškviesti ir apklausti pirmosios instancijos teisme. Apelianto nurodomos aplinkybės, kurias galėtų patvirtinti prašomi iškviesti liudytojai (pokalbis su ieškovu gegužės 10 d., pokalbis dėl ligoninės ataskaitos už 2018 metus tvirtinimo, ieškovui į namus atvežta ataskaita), nėra reikšmingos byloje kilusiam ginčui išspręsti.

13.       Teisėjų kolegija, vertindama poreikį byloje liudytojais apklausti apelianto nurodytus asmenis, visų pirma atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo išspręsta teisingai. Svarbu ir tai, kad apeliantas prašymą dėl naujų įrodymų (liudytojų apklausos) poreikio pareiškė balandžio 16 d. ( pareiškimas užregistruotas teisme balandžio 16 d. 8:50 val.), t. y. tą pačią dieną, kai byla buvo paskirta nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, tokiu būdu sudarydamas situaciją, kad norint atsakovui sudaryti galimybę pasisakyti dėl naujų įrodymų priėmimo, reikėtų atidėti bylos nagrinėjimą, o tai reikštų proceso vilkinimą ir kartu rodytų ieškovo nesąžiningą naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis. Kolegija sprendžia, kad liudytojų kvietimas apeliacinėje instancijoje laikytinas ne tik netikslingu, bet ir sudarančiu prielaidas proceso vilkinimui. Esant šioms aplinkybėms, apelianto prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į bylos nagrinėjimą kviesti penkis liudytojus atmestini kaip nepagrįsti.

14.       Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai nuotolinį darbą dirbęs darbuotojas atleistas iš darbo pripažinus jį padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – neatvykus į darbą ( DK 52 str. ir 58 str. 3 d.).

15.        Byloje nustatyta, kad ieškovas 2018 m. gegužės 15 d. buvo priimtas dirbti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus patarėju, nustatyta darbo laiko norma – 10 valandų per savaitę, iš jų 5 valandos- nuotoliniu būdu ( t.1, b.l. 10). 2018 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini)mero potvarkiu ieškovas buvo paskirtas pavaduoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, jam nustatyta dirbti visą darbo dieną, primokant darbo užmokesčio skirtumą ( t.1, b.l. 52). Iš 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafiko matyti, kad balandžio mėnesį ieškovas kaip direktoriaus patarėjas turėjo dirbti 2019 m. balandžio 2,4 ir 9 dienomis ligoninėje, o 15,17 ir 23 dienomis - nuotoliniu būdu ( t.1, b.l. 72). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas 2020 m. sausio 6 d. teismo posėdyje aiškino, kad pavaduodamas direktorių jis patarėjo darbo apskritai nedirbo, vadinasi, 2019 m. balandžio 17 d. jis turėjo dirbti ligoninėje visą dieną kaip direktoriaus pareigas einantis asmuo. Ieškovo painūs ir nerišlūs paaiškinimai, kad jis nuo 8 val. dalyvavo susitikime Kaune, dar iki 9 val. telefonu sužinojo, kad į darbą grįžo direktorius V. Š., todėl nusprendė visai nevažiuoti į(duomenys neskelbtini), yra vertintini kaip įrodantys darbuotojo nebendradarbiavimą su darbdaviu ir nesąžiningumą, pažeidžiantys DK 24 straipsnyje nustatytus principus. Kolegijos vertinimu, ieškovas, laikinai ėjęs ligoninės direktoriaus pareigas ir sužinojęs, kad balandžio 17 d. į darbą grįžo direktorius, turėjo nuvykti į ligoninę kaip direktoriaus pareigas ėjęs darbuotojas ir perduoti reikalus grįžusiam direktoriui, ir tuo pačiu gauti užduotis kaip direktoriaus patarėjas, aptarti tolesnio patarėjo darbo planus.

16.       Tačiau ieškovas vienašališkai nusprendė, kad jis balandžio 17 d. eis tik direktoriaus patarėjo pareigas. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kokius darbinius veiksmus atliko ieškovas kaip direktoriaus patarėjas 2019 m. balandžio 17 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad balandžio 17 d. ieškovas jokių darbo funkcijų kaip direktoriaus patarėjas neatliko, ką darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą prilygintiną pravaikštai DK 58 str. 3 d. 1p. prasme.

17.       Byloje nustatyta ir tai, kad ieškovui 2019 m. balandžio 17 d. 17:22 val. buvo atsiųstas elektroninis laiškas iš ligoninės direktoriaus, nurodantis pateikti ataskaitą apie darbus, nuveiktus iki 2019 m. balandžio 17 d. Tačiau ataskaita nebuvo pateikta. Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad ieškovas ataskaitos apie savo kaip patarėjo atliktus darbus neteikė, su darbdaviu nebendradarbiavo, rūpinosi gauti atostogas, pats sau nusistatinėjo darbo grafikus 2019 m. gegužės mėnesiui, reikalavo, kad užduotys jam būtų siunčiamos registruotu paštu, nors darbo sutartyje šalys buvo užfiksavę ir darbuotojo telefoną, ir elektroninį paštą. Darbo sutarties šalių susižinojimas telefonu, elektroniniu paštu, t. y. būdais, reikalaujančiais kuo mažiau laiko ir kitų sąnaudų yra numatytas DK 24 straipsnio 3 dalyje. Apeliantas akivaizdžiai nesilaikė šių principų reikalaudamas siųsti jam laiškus registruotu paštu. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka nustatyta DK 128 str., be kita ko, šio straipsnio 4 dalis numato, kad darbovietėje sudaroma kasmetinių atostogų suteikimo eilė atsižvelgiant į darbuotojų pageidavimus prioriteto tvarka. Todėl ieškovo pareiškimas 2019 m. balandžio 19 d. suteikti jam atostogas nuo 2019 m. balandžio 23 d., nesiejant tokio prašymo su atostogų grafiku ir su ligoninės veiklos planais, vertintinas tik kaip darbuotojo prašymas, nesaistantis darbdavio.

18.       Apelianto teiginiai, kad jis nuo 2019 m. balandžio 17 d., jo paties žodžiais tariant, aktyviai, bet nesėkmingai siekė susisiekti su grįžusiu vadovu, vertintini kaip gynybinė pozicija, neįrodanti ir nepateisinanti tos aplinkybės, kad jokios darbinės funkcijos nebuvo vykdomos. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktu ieškovo elgesio vertinimu, kad tai buvo ne siekis gauti užduotis iš tiesioginio vadovo, o siekis įvairiais būdais išvengti tiesioginio kontakto su ligoninės direktoriumi V. Š., įtraukti darbdavį į smulkmenišką susirašinėjimą, formalius, su ligoninės veikla tiesiogiai nesusijusius dalykus, savo sąlygų darbdaviui diktavimas.  

19.       Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir visapusiškai išnagrinėjo šalių bendravimo aplinkybes laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., kai ieškovas buvo atleistas iš darbo, ir tinkamai kvalifikavo, kad ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimą neatlikdamas jokių direktoriaus patarėjo darbo funkcijų 2019 m. balandžio 17, 23 ir gegužės 10 dienomis. Kiti apelianto dėstomi argumentai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.  

20.       Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

21.       Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

22.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 58 str. 3 d. 1p.),  tinkamai vertino įrodymus, pritaikė teismų praktiką, priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

23.       Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą apeliacinėje instancijoje yra 5 Eur, jos priteistinos iš apelianto (CPK 96 str. 1 d.).

Kauno

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 Eur (penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Žibutė Budžienė

                                                Evaldas Burzdikas

                                            Diana Labokaitė