Civilinė byla Nr. 2-3215-887/2016;
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04942-2015-6;
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.10.; 1.3.5.3.2.
(S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 12 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė,
sekretoriaujant Rimai Šimankienei,
dalyvaujant ieškovui E. V., jo atstovui advokatui Steponui Špogiui, atsakovės UAB „Multivanas“ atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei UAB „Multivanas“ dėl piniginių sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo,
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1250,96 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 0,7 procento (0,87 Eur) dydžio delspinigius nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant delspinigių terminą nuo 2014-10-15 iki dienos, kada atsakovas pilnai su ieškovu atsiskaitys, 289,85 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2013 m. spalio 29 d. pagal darbo sutartį Nr. 154-124 jis įsidarbino pas atsakovą UAB “Multivanas” vairuotoju - kasininku ir dirbo šioje bendrovėje iki 2014 m. spalio 8 d. 2014 m. spalio 8 d. nutraukė darbo sutartį su atsakovu UAB „Multivanas“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 127 straipsnio 1 dalį (pačiam prašant). Tačiau atsakovas atleidimo dieną pilnai neatsiskaitė ir neišmokėjo jam priklausančių piniginių išmokų už viršvalandinį darbą, todėl liko skolingas 4315,83 Lt (1250,96 Eur) darbo užmokesčio. Ši darbo užmokesčio neišmoka susidarė dėl to, kad atsakovas nesilaikė DK 193 straipsnio nuostatų dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo, kur nurodyta, kad už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, o darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Be to, darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą, kaip nurodyta DK 186 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal 2013-10-29 darbo sutartį Nr. 154-124, atsakovas turėjo mokėti darbo užmokestį po 1000,00 Lt (289,85 Eur) per mėnesį ir išmokėti kitas priemokas, numatytas darbo sutartyje, mokamas sekančio mėnesio 16-20 dienomis, kaip tai buvo nurodyta sutarties 3 straipsnio 3.1-3.7 punktuose. Tačiau atsakovas niekada su ieškovu pilnai neatsiskaitydavo ir iki šiol neatsiskaitė. Taip pat, atlyginimo paskaičiavimo lapeliai nebuvo įteikiami, kaip tai numatyta DK 202 straipsnyje, kur nurodyta, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį privalo raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Kadangi dėl atsakovo UAB „Multivanas“ kaltės ieškovui neišmokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos (alga), atsakovas privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, t. y. 1000,00 Lt (289,85 Eur), atsiskaityti atsakovas turėjo 2014-10-08. Vadovaujantis DK 207 straipsnio 1 dalimi, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai, kurie numatyti Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Delspinigių dydį sudaro 0,07 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Kolektyvinėje, jeigu jos nėra, darbo sutartyje gali būti numatytos darbuotojams palankesnės sąlygos. Tačiau šių išlygų ar sąlygų ieškovo sutartyje su UAB „Multivanas“ nebuvo, todėl atsakovas privalo sumokėti 0,07 procentų dydžio delspinigius nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. Už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną atsakovas turi išmokėti po 3,02 Lt (0,87 Eur) delspinigių nuo skolingos 4315,83 Lt (1250,96 Eur) sumos (4315,83 Lt (1250,96 Eur) x 0,07 % = 3,02 Lt (0,87 Eur). Kadangi delspinigiai pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų nuo išmokų, numatytų darbo sutartyje, mokėjimo dienos, todėl delspinigiai, turėtų būti pradėti skaičiuoti nuo 2014 m. spalio 15 d. Kadangi tikslaus termino, kada atsakovas su manimi atsiskaitys, numatyti nėra galimybės, todėl tikslaus delspinigių dydžio priteistino iš atsakovo, paskaičiuoti nėra galimybės, delspinigiai turi būti paskaičiuoti nuo 2014-10-15 iki pilno atsiskaitymo su ieškovu dienos (b. l. 68-70).
Ieškovas E. V. 2016-10-18 teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu pasirašė darbo sutartį, susitarė dėl 1000,00 Lt atlyginimo, mano, jog nuo šios sumos dar turėjo būti atskaitomi mokesčiai, kokia tuomet gaudavosi suma nežino. Ieškovas vairavo mikroautobusą Nr. 5 maršrutu Nemuno sodas – Geležinkelio stotis. Atlyginimą gaudavo už 8 darbo valandas, o dirbo 12 valandų, nuo 07.00 val. iki 19.00 val. Dirbo 5 dienas per savaitę ir tekdavo dirbti kas trečią šeštadienį, sekmadienį. Dirbo daugiau valandų, nes buvo toks maršrutas, niekas pas jį neprašė dirbti viršvalandžių, bet nebūdavo kam pakeisti ir jis dirbo. Vadovui jokių pretenzijų dėl ilgesnio darbo laiko ir dėl per mažo atlyginimo mokėjimo su vadovu nekalbėjo, mano, kad vadovas pats viską žinojo. Gaunant atlyginimą, atsiskaitymo lapelių negaudavo. Mano, kad viršvalandžiai atsispindi tachografo kasos čekiuose. Atsakovo sudaryti grafikai neatitinka tikrovės, vairuotojai pagal grafikus nedirbo, tokių įrodymų teismui neteikia. Tachografo duomenis vairuotojai atiduodavo įmonei, o buhalterė teikdavo savivaldybei patikrinimui (b. l. 129). Ieškovas 2016-11-21 teismo posėdžio metu paaiškino, kad išeinant iš darbo išmoka už nepanaudotas atostogas nebuvo sumokėta, jis tik pasirašė, kad gavo pinigus, taip pat ir ant algalapių pasirašydavo, bet pinigų neišmokėdavo, mokėjimai vyko kitaip, kaip paaiškinti negali. Tačiau ieškovas atsakovui pretenzijų neturi ir reikalavimo dėl išmokos už nepanaudotas atostogas nereiškia (b. l. 134).
Ieškovo atstovas advokatas Steponas Špogis teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir pagrindė juos teisiniais motyvais.
Atsakovas UAB „Multivanas“ atsiliepime prašo ieškinį atmesti ir nurodo, jog su ieškovo ieškiniu nesutinka, nes jis yra visiškai nepagrįstas. Ieškovas dėl tų pačių piniginių sumų kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, kuri 2015-05-12 sprendimu jo prašymą paliko nenagrinėtu. Šį darbo ginčų komisijos sprendimą ieškovas apskundė Alytaus rajono apylinkės teismui, tačiau ir Alytaus rajono apylinkės teismas jo ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-3066-179/2015, dėl neišmokėto darbo užmokesčio 2015-08-17 nutartimi paliko nenagrinėtu. Ši teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3066-179/2015 yra įsiteisėjusi. Tokiu būdu šis ieškovo individualus ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo LR įstatymų nustatyta tvarka yra galutinai išspręstas, todėl šis pakartotinis ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas. Be to, remiantis LR CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais ši byla turėtų būti nutraukta, kadangi ieškovas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatyto individualaus darbo ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka jau nebegalima pasinaudoti. Tačiau nežiūrint į tai, ieškovo teiginiai šiame ieškinyje dėl jam neva nesumokėto darbo užmokesčio yra visiškai nepagrįsti ir melagingi. Ieškovas savo ieškinyje melagingai nurodo, kad jam laiku nebuvo mokamas visas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, kad jam nebūdavo įteikiami atsiskaitymo lapeliai ir pan. Ieškovas pas atsakovą įsidarbino 2013-10-29 ir dirbo iki 2014-10-08. Tačiau per šiuos nepilnus metus ieškovas įmonėje dirbo tik epizodiškai, t. y. faktiškai jis normaliai ir pilnai dirbo tik kelis mėnesius, o likusį laiką sirgo ir turėjo nedarbingumo lapelį. Negana to, savo nedarbingumo laikotarpiu jis sugebėjo pasinaudoti įmonės kreditine kortele ir iš įmonės pavogti 580 litrų kuro už 2604,20 Lt (754,23 Eur) sumą bei šį kurą parduoti tretiesiems asmenims. Apskritai ieškovas buvo problematiškas ir nedrausmingas darbuotojas, dirbti nenorėjo ir visuomet ieškojo būdų kaip nedirbti ir kaip iš to dar pasipelnyti. Ieškovui, kiekvieną mėnesį (nuo jo darbo laiko bendrovėje pradžios iki jo atleidimo iš darbo), laiku ir darbo sutartyje nustatytais terminais buvo mokamas jam priklausantis darbo užmokestis, kaip kad ir kitiems įmonės darbuotojams. Ieškovas visiškai nepagrįstai ir klaidingai nurodo, kad pagal darbo sutartį jam turėjo būti mokamas 1000,00 Lt (289,62 Eur) darbo užmokestis ir jis visas jam nebuvo mokamas. Taip teigdamas ieškovas sąmoningai ar iš nežinojimo klaidina teismą, nes darbo sutartyje nurodytas 1000,00 Lt (289,62 Eur) užmokestis yra Bruto atlyginimas, t. y. toks koks jis yra priskaičiuotas su privalomais mokėjimais į valstybės biudžetą. Mėnesinis Bruto darbo užmokestis - tai ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis samdomajam darbuotojui (neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo mokesčių, kuriuos moka darbuotojas). Tai populiariai tariant, atlyginimas popieriuje. Į rankas ieškovui buvo mokamas Neto atlyginimas. Neto darbo užmokestis - tai darbuotojui mokamas darbo užmokestis, atskaičius visus mokesčius. Jis apskaičiuojamas iš Bruto darbo užmokesčio išskaičiavus gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo mokesčius, kuriuos moka darbuotojas iš savo atlyginimo. Kitaip tariant, tai yra grynasis darbo užmokestis arba darbo užmokestis „į rankas“, kurį visą asmuo gali naudoti savo reikmėms. Todėl „į rankas“ ieškovas niekada negaudavo ir negalėjo gauti 1000,00 Lt (289,62 Eur) darbo užmokesčio. Tai akivaizdžiai matyti iš ieškovo darbo užmokesčio paskaičiavimo lentelės (darbuotojo kortelės) už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. 8 d. (imtinai). Taip pat pastebima, kad 1000,00 Lt (289,62 Eur) Bruto atlyginimas (su mokesčiais) ieškovui būtų skaičiuojamas tik tuo atveju, jeigu jis būtų išdirbęs atitinkamo kalendorinio mėnesio visas darbo dienas. Tačiau kaip matyti iš jo darbo laiko apskaitos žiniaraščių, bei iš ieškovo darbo užmokesčio kortelės, per visą savo darbą įmonėje laikotarpį jis tik keturis mėnesius (2013 m. 12 mėn., 2014 m. - 01, 02, 03 mėn.) išdirbo visą mėnesio darbo dienų skaičių, o likusiais mėnesiais dirbo tik epizodiškai arba iš viso nedirbo (sirgo, atostogavo ir pan.). Tačiau ieškovui kaip ir kitiems įmonės darbuotojams darbo užmokestis buvo mokamas laiku ir darbo sutartyje nurodytais terminais ir tai atsispindi įmonės kiekvieno kalendorinio mėnesio darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose. Šiuose žiniaraščiuose, gaudamas darbo užmokestį pasirašydavo ir ieškovas E. V., tuo patvirtindamas, kad jam priklausantį darbo užmokestį jis gavo laiku ir į rankas. Ieškovas dėl darbo užmokesčio dydžio ar jo neteisingumo, ar jo mokėjimo nesavalaikiškumo atsakovui niekada nereiškė pretenzijų, o šios jo pretenzijos atsirado tik praėjus daugiau kaip pusei metų nuo jo atleidimo iš darbo, kai antstolis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš E. V. už pavogtą įmonės kurą pagal jo paties pasirašytą vekselį. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, mano kad ieškovo ieškinys dėl piniginių sumų, susijusių su darbo santykiais, yra nepagrįstas ir todėl atmestinas (b. l. 10-13).
Atsakovo UAB „Multivanas“ atstovas advokatas Vytautas Kucevičius palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir jas pagrindė teisiniais motyvais.
Ieškinys atmetamas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2013-10-29 tarp šalių pasirašyta darbo sutartis Nr. 154-124 (b. l. 18). 2013-10-30 priimtas atsakovo direktoriaus įsakymas Nr. 2013-17 dėl E. V. priėmimo į darbą (b. l. 17). 2014-10-08 UAB „Multivanas“ direktoriui E. V. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 127 str. (pačiam prašant) nuo 2014-10-08 (b. l. 52). 2014-10-08 UAB „Multivanas“ direktorius priėmė įsakymą Nr. 2014-16 dėl E. V. atleidimo iš darbo darbuotojo prašymu, kuriame nurodyta, kad E. V. priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas - 11,63 k.d. (b. l. 53). Iš 2014 metų spalio mėnesio atsiskaitymo lapelio matyti, kad ieškovui išeinant iš darbo buvo išmokėta 412,32 Eur (b. l. 21).
Atsakovo atstovas nurodė, kad šis ieškovo individualus ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo LR įstatymų nustatyta tvarka yra galutinai išspręstas, todėl šis pakartotinis ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas, o remiantis LR CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais ši byla turėtų būti nutraukta, kadangi ieškovas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatyto individualaus darbo ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka jau nebegalima pasinaudoti.
Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3066-179/2015 nustatyta, kad ieškovas 2015-04-13 kreipėsi į Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovės UAB „Multivanas“ jam neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis nuo 2013-10-30 iki 2014-10-08, iš viso apie 3000 Lt. Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieškovo E. V. prašymą, nurodydama, kad prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Darbo ginčų komisija pripažino, kad praleistas prašymo pateikimo terminas, numatytas DK 289 straipsnio 1 dalyje, kuris gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme būtų nurodytos termino praleidimo priežastys ir darbo ginčų komisija jas pripažintų svarbiomis, o pasibaigus trijų mėnesių terminui, prašymo nagrinėjimas nėra darbo ginčų komisijos kompetencija. Darbo ginčų komisija taip pat nurodė, kad nesutinkant su sprendimu, šalys per mėnesį nuo darbo ginčo komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti apylinkės teisme. Iš nurodytos bylos taip pat matyti, kad ieškovas 2015-06-04 (Darbo ginčo komisijos sprendimas priimtas 2015-05-12), nepraleisdamas vieno mėnesio darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo termino, pateikė teismui ieškinį dėl piniginių išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo. 2015-08-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus ieškovui E. V. (teismo šaukimas neįteiktas) ir jo atstovui advokatui Steponui Špogiui.
Pabrėžtina, kad pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), todėl akivaizdu, kad ieškinio palikimas nenagrinėto paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad civilinėje byloje Nr. 2-3066-179/2015 ginčas iš esmės nebuvo išspręstas.
Ieškovas 2015-12-01 pakartotinai kreipėsi į teismą su analogiškais reikalavimais. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-03-15 nutartimi bylą nutraukė, nurodė, kad ieškovas 2015-12-01 kreipdamasis į teismą su nauju ieškiniu, nesilaikė individualiems darbo ginčams nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, nes teismuose nagrinėjami DK 296 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai (DK 299 str. 1 d.), išskyrus išimtis, numatytas DK 299 straipsnio 2 dalyje. Šia tvarka skundžiant 2015-05-12 darbo ginčų komisijos sprendimą, nebegalima pasinaudoti (CPK 293 str. 2 p.) (b. l. 80-82). Kauno apygardos teismas 2016-06-15 nutartimi panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-03-15 nutartį ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovas E. V. nepasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Prašymas išspręstas 2015-05-12 sprendimu (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-05-12 sprendimas Nr. DGKS-2004). Po darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo ieškovas pateikė teismui ieškinį. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nesilaikė ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos (b. l. 102). Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjusi. Todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas atmeta atsakovo atstovo teiginius, kad ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio yra galutinai išspręstas ir kad ieškovas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatyto individualaus darbo ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, kaip nepagrįstus.
Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo laiko trukmę (DK 150 straipsnio 1 dalis). Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami ir gali būti dirbami tik išimtiniais DK 151 straipsnyje nustatytais atvejais, kitais atvejais jie gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą (DK 150 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tokie darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos apmokėti už tokį buvimą darbo vietoje kaip už viršvalandinį darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti apmokama, jeigu nustatoma tokia faktų visuma: 1) viršvalandiniai dabai buvo realiai dirbami; 2) dirbami viršijant nustatytą darbo laiko trukmę; 3) jie buvo dirbdami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus; 4) iš esmės yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui).
Vertinant, ar buvo darbdavio nurodymas dirbti viršvalandinius darbus, pažymėtina, jog remiantis teismų praktika, dirbti viršvalandinius darbus darbdavys (jo atstovas) gali skirti savo įsakymu (nurodymu). Tam, kad darbas būtų pripažintas viršvalandiniu, pakanka, kad nurodymą dirbti darbuotojo tiesioginis viršininkas duotų net ir žodžiu arba toks darbas būtų dirbamas su jo žinia ir leidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-339/2010).
Nagrinėjamu atveju pagal 2013 m. spalio 29 d. darbo sutartį Nr. 154-124 ieškovas dirbo UAB „Multivanas“ vairuotoju - kasininku už 1000,00 Lt mėnesinį atlyginimą. Darbo sutartyje nurodyta, kad nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė 40 valandų savaitė. Iš vairuotojų – kasininkų darbo laiko grafiko matyti, kad dirbama penkias dienas per savaitę, dviem pamainomis. Pirma pamaina nuo 6.00 val. iki 14.00 val., antra pamaina nuo 14.00 val. iki 22.00 val., taigi pamainoje dirbama po aštuonias valandas (b. l. 22-24). Iš E. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, už laikotarpį nuo 2013 metų spalio mėnesio iki 2014 metų spalio mėnesio, matyti, kad ieškovas pamainoje dirbdavo nedaugiau aštuonių valandų (b. l. 25-38). Šį faktą taip pat patvirtina atitinkamai pagal darbo valandas skaičiuotas ir mokėtas atlyginimas ieškovui (b. l. 20-21, 39-51). Atsakovo atstovas kategoriškai neigia viršvalandinį darbą, byloje apklausta liudytoja įmonės buhalterė D. K. taip pat paneigė viršvalandinio darbo faktus įmonėje (b. l. 129). Ieškovas faktą, kad dirbo viršvalandinį darbą, įrodinėja savo paaiškinimais, ieškinyje pateikta skaičiuote, kuri sudaryta vadovaujantis kasos kvituose esančia informacija (prijungta civilinė byla Nr. 2-163-652/2016, b. l. 37 (vokas)). Teismo nuomone, paties ieškovo parodymai, duoti teismo posėdžių metu, sukelia pagrįstas abejones dėl jų teisingumo. 2016-10-18 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis nesuprato, kokiomis sąlygomis pasirašė darbo sutartį, žinojo, kad ketina dirbti už minimalų atlyginimą, tačiau ar 1000,00 Lt atlyginimą jis turėjo gauti iki mokesčių atskaitymo, ar po mokesčių atskaitymo, negalėjo paaiškinti. Kiek pamąstęs ieškovas visgi patvirtino, kad nuo 1000,00 Lt atlyginimo buvo atskaičiuojami mokesčiai. Taip pat paaiškino, kad pasiimdamas atlyginimą pasirašydavo, matė, kad mokama mažiau negu dirbta, tačiau niekam jokių pretenzijų nereiškė, kodėl paaiškinti negalėjo. Ieškovas taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl jis dirbo viršvalandžius, patvirtino, kad įmonės vadovas neliepė, bet buvo toks maršrutas ir jis dirbo (b. l. 129-130). Tuo tarpu 2016-11-21 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis apskritai nėra oficialiai gavęs pilną atlyginimą, tik pasirašydavo algalapiuose, o pinigų negaudavo, mokėjimai vykdavo kitaip, kaip paaiškinti negalėjo. Išeinant iš darbo jam nebuvo sumokėta už nepanaudotas atostogas, jis pasirašė, kad gavo pinigus, bet iš tikrųjų pinigų negavo, tačiau jis dėl to pretenzijų atsakovui nereiškia (b. l. 134). Tokia ieškovo, visa ko neigimo, pozicija nepagrįsta absoliučiai jokiais objektyviais ir nenuginčijamais įrodymais, be to, priešinga byloje esantiems, pirmiau išvardintiems įrodymams (b. l. 49). Be to ieškovo nežinojimas elementarių, jam reikšmingų aplinkybių, negalėjimas jų paaiškinti detaliau, teismui kelia abejonių ieškovo nurodytų aplinkybių tikrumu ir pagrįstumu. Teismui pasiteiravus, ieškovas bei jo atstovas nepageidavo pateikti ir neprašė teismo išreikalauti daugiau jokių ieškinį pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas nurodė, kad skaičiuotę dėl viršvalandinio darbo sudarė vadovaudamasis kasos čekiais, tačiau teismui negalėjo paaiškinti, kur dienos ataskaitos čekiuose atsispindi darbo dienos pradžia, pabaiga ir, kad tą laiką dirbo būtent E. V., kuris neva ir atspausdino dienos ataskaitos čekius.
Teismas apžiūrėjęs kasos čekius nustatė, kad tai yra dienos Zeta ataskaitos, kurios turi būti daromos kiekvieną dieną pasibaigus darbui, šiuo atveju abiejų pamainų darbui. Ataskaitoje atsispindi dienos apyvarta, klientų skaičius, kiek fiksuota kvitų, kuris kvitas paskutinis. Ataskaitoje yra viena besikeičianti data, kuri atspindi ataskaitos atspausdinimo dieną ir ataskaitos apačioje yra valandos, kada kasininkas šią ataskaitą atspausdino. Teismas įvertinęs visas įskaitomas Zeta ataskaitas daro išvadą, kad pagal jas nėra galimybės konstatuoti, kad ieškovas E. V. dirbo višvalandinį darbą. Šiose ataskaitose nėra pamainos pasikeitimo valandų, vairuotojų – kasininkų pavardžių, pagal ką galima būtų identifikuoti ieškovo įrodinėjamus faktus. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytoja D. K., įmonės buhalterė (b. l. 129). Atkreiptinas dėmesys, kad visos (įskaitomos) Zeta ataskaitos atspausdintos iki 22.00 val., t. y. iki antros pamainos darbo laiko pabaigos, kas, teismo nuomone, paneigia ieškovo paaiškinimus, kad UAB „Multivanas“ buvo dirbamas viršvalandinis darbas. Todėl ieškovo pateiktą skaičiuotę (b. l. 69), teismas vertina kaip nepagrįstą, neįrodytą, ieškovo sudarytą savo nuožiūra ir nepagrindžiančią ieškovo ieškinio reikalavimų. Ieškovas patvirtino teismui, kad praktiškai metus laiko dirbo daugiau valandų per dieną negu turėjo dirbti pagal darbo sutartį, o atlyginimo už tai negaudavo ir niekam jokių pretenzijų nereiškė. Toks ieškovo elgesys vertintinas kaip neatsakingas, kita vertus, leidžiantis daryti išvadą, kad ieškovą tenkino visos darbo sąlygos. Teismas vertina, kad ieškovas neįrodė nei vieno iš faktų, kurie patvirtintų viršvalandinį darbą, t. y. neįrodė, kad viršvalandiniai dabai buvo realiai dirbami, kad dirbami viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, kad buvo dirbdami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui). Kadangi, teismo nuomone, Zeta ataskaitos nepatvirtina ieškovo dirbto viršvalandinio darbo, pats ieškovas patvirtino, kad jam niekas neliepė dirbti viršvalandžius, jis dirbo taip kaip pats suprato. Priešingų, šias aplinkybes nuginčijančių, įrodymų teismui nepateikta. Todėl įvertinus įrodymų visumą, šalių, jų atstovų, liudytojos paaiškinimus bei pirmiau nurodytus motyvus, ieškinys atmetamas. Pažymėtina, kad priešinga išvada paneigtų sąžiningumo ir proporcingo šalių teisių bei teisėtų interesų gynimo principus.
Nors ieškovas reikalavimų nereiškia tik atkreipė teismo dėmesį, tačiau teismas papildomai pasisako. Ieškovo teiginius, jog jam nebuvo mokamas visas sutartimi sutartas atlyginimas, kad išeinant iš darbo jam nebuvo išmokėtos išmokos už nepanaudotas atostogas, įvertinus byloje esančius įrodymus (darbo sutartį (b. l. 18), atsiskaitymo lapelius (b. l. 20-21), pažymas apie darbo užmokestį (b. l. 19, 39-48, 50-51), žiniaraštį apie mokėjimą už nepanaudotas atostogas (b. l. 49)) atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovas patyrė 300,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų (b. l. 61-64). Įvertinus bylos nagrinėjimo trukmę, byloje spręstus klausimus bei atliktų procesinių veiksmų apimtį taip pat atsižvelgus į rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius, atsakovo patirtas išlaidas vertinti kaip per dideles nėra pagrindo.
Todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 300,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
Iš ieškovo priteistinos 82,00 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui UAB „Multivanas“, įmonės kodas 150005759, iš ieškovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 82,00 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“.
Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Petkevičienė