Civilinė byla Nr. e2-346-372/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00055-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.5; 2.6.8.11.1; 3.2.3.1;3.2.3.9;3.2.6.1. 

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

sekretoriaujant J. S., 

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei E. A.,

atsakovės atstovams advokatei B. V., S. G.,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Norus“ ieškinį atsakovei UAB „Kuršėnų vandenys“ dėl užstato ir procesinių palūkanų priteisimo ir

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė nurodė, kad 2019-08-12 tarp BUAB „Norus” ir UAB „Kuršėnų vandenys“ buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. KV1-200 dėl (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos. Sutarties darbų baigimo terminas 2021-02-12. 2019-08-26 ieškovė, remdamasi sutarties Konkrečių sąlygų 4.2 p., pervedė atsakovei 50 370 Eur sumos užstatą.

2.       2021-04-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1033-967/2021 ieškovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Inovestus“ įgaliotas asmuo G. T.. 2021-07-08 įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo.

3.       2021-09-08 rašte atsakovė nurodė, kad, atsižvelgdama į administratoriaus raštą ir vadovaudamasi FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 p. e (ieškovui iškelta bankroto byla) ir b (ieškovė nevykdo darbų ir informavo, kad neketina tęsti savo įsipareigojimų) papunkčiais, atsakovės iniciatyva sutartis nuo 2021-09-07 yra nutraukta.

4.       Ieškovė 2022-02-17 pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos. Pretenzijoje nurodė, kad atsakovė disponuoja ieškovei priklausančiomis lėšomis, t. y. 50 370 Eur užstatu, kuris buvo pervestas, kaip Sutarties įvykdymo užtikrinimas. Kadangi Sutartis nutraukta, užstatas nebeatlieka savo tikslinės paskirties ir turi būti perduotas ieškovės administratoriui.

5.       2022-02-24 atsakovė pateikė atsakymą Nr. KV1-121 dėl BUAB „Norus“ pretenzijos dėl skolos. Atsakovė nurodė, kad su pretenzija nesutinka, kadangi ieškovei neįvykdžius Sutarties, atsakovė patirs papildomų išlaidų, kurios, kartu su kitais nuostoliais, bus išskaičiuotos iš ieškovės sumokėto užstato.

6.       Atsakovės negrąžinta ieškovei suma yra užstatas, kuris buvo skirtas sutarties įvykdymui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju Sutartis nutraukta, todėl užstatas turi būti grąžintas ieškovei. Kadangi atsakovė atsisako taikiai spręsti ginčą ir negrąžina užstato, administratorius, vykdydamas jam JANĮ numatytas pareigas, reiškia ieškinį teisme dėl 50 370 Eur užstato iš atsakovės priteisimo.

7.       Šalys sutarties Konkrečių sąlygų 4.2 p. antrame paragrafe numatė sutarties atlikimo užtikrinimo būdą, t. y., kad atlikimo užtikrinimas turi būti pateiktas banko garantijos forma arba pervedamas užsakovui nustatyto dydžio užstatas. Ieškovė 2019-08-26 pervedė atsakovei 50 370 Eur sumą, kaip savo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonę, kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei per 21 dieną po Statybos užbaigimo akto surašymo.

8.       Sutarties galiojimo metu, ieškovė vykdė Sutartį, atliko joje numatytus darbus. Iškėlus jai bankroto bylą, ieškovė toliau veiklos nebevykdė ir objektyviai likusių darbų atlikti ir įvykdyti Sutartį nebegalėjo. Remdamasi tuo, atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį. Taigi Sutartis yra nutraukta ir ieškovės nebus įvykdyta, todėl pasibaigus Sutarties, kaip pagrindinės prievolės, galiojimui, jos įvykdymo užtikrinimui skirtas užstatas, kaip papildoma prievolė, taip pat baigė galioti.

9.       Sutartyje numatytas užstatas šiuo metu nebeatlieka sutarties įvykdymo užtikrinimo funkcijos. Remiantis tuo atsakovė turi grąžinti ieškovei užstatą, kaip jau nebegaliojančios Sutarties užtikrinimo priemonę.

10.       JANĮ 66 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta minėto įstatymo.

11.       Užstatas atsakovei buvo pervestas tik kaip sutarties įvykdymo užtikrinimas. Jokia nuosavybės teisė atsakovei į pervestas piniginės lėšas nebuvo perduota. Pasibaigus sutarties galiojimui, užstatas nebeteko savo paskirties. Vadinasi, atsakovė disponuoja lėšomis, kurios jai nuosavybės teise nepriklauso ir kurios šiai dienai nebeatlieka užtikrinimo funkcijos.

12.       Atsakovė, manydama, kad turi teisę į kokią nors pinigų sumą, apie tai turi kuo anksčiau informuoti ieškovę, pateikti pretenziją ir pagrįsti savo reikalavimo pagrindą bei sumą. Nagrinėjamu atveju, atsakovė po sutarties nutraukimo nėra pateikusi ieškovei jokių pretenzijų, reikalavimų, nėra nurodžius, kad patyrė kokių nors nuostolių.

13.       Nors atsakovė, remiantis Sutarties 4.2 ir 15.4 punktais gali išskaičiuoti sumas iš užstato, siekiant padengti nuostolius, kitokias išlaidas, visgi šios išlaidos turi būti pagrįstos ir apie tai atsakovė kuo anksčiau turi informuoti ieškovę, pateikti pretenzijas.

14.       Ieškovei yra iškelta bankroto byla, kreditoriams JANĮ nustatyta tvarka yra apibrėžtas 30 dienų terminas pareikšti savo kreditorinius reikalavimus, tačiau per nustatytą laiką ir jam pasibaigus atsakovė nepareiškė jokio reikalavimo ieškovės bankroto byloje. Priešingai, atsakovė atsiuntė ieškovei skolų suderinimo aktą, kuriuo visa apimtimi pripažino savo skolą ieškovei užstato apimtyje.

15.       2022-02-28 atsakovė atsiuntė ieškovei tarpusavio skolų suderinimo aktą. Iš šio akto matyti, kad atsakovė į savo mokėtiną sumą ieškovei yra įtraukusi 64 790 Eur sumą, kurią sudaro 50 370 Eur užstatas ir 14 420 Eur skola.

16.       Atsakovė atsakyme į pretenziją nurodė, kad dėl ieškovės neužbaigtų darbų ji neva patyrė papildomų nuostolių, darbų kainos pabrangimą, tačiau nepateikia jokių duomenų, įrodymų, kokią pinigų sumą sudaro atsakovės tariamai patirti nuostoliai.

17.       Net jei atsakovė ir turėtų turtinių reikalavimų į ieškovę, atsakovė jų įskaityti į užstato sumą negali. Ieškovei yra iškelta bankroto byla, jokie šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymai negali būti atlikti, tačiau atsakovė turi teisę pareikšti ieškovei bankroto byloje kreditorinį reikalavimą.

18.       Užstatas buvo sumokėtas atsakovei dar iki bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė 2022-02-24 atsakyme į pretenziją nurodo, kad skaičiuoja dėl Sutarties nutraukimo atsiradusius nuostolius ir nurodo, kad jie bus išskaičiuoti iš užstato. Sutartis yra nutraukta pusę metų, tačiau per šį laiką atsakovė nesugebėjo įvertinti sutarties nutraukimo padarinių ir paskaičiuoti nuostolių ar papildomų išlaidų sumas. Jei atsakovė turi finansinių reikalavimų ieškovei, prievolė jas mokėti, o šiuo atveju įskaityti, būtų atsiradusi jau po bankroto bylos iškėlimo.

19.       Kasacinis teismas daro išvadą, kad esminę reikšmę įskaitymo galiojimui turi jo atlikimo momentas, t. y. jeigu įskaitymas atliktas po bankroto bylos iškėlimo, toks įskaitymas yra niekinis ir negalioja.

20.       Atsakovė disponuoja ieškovei priklausančiomis lėšomis – užstatu, nors nėra apskaičiavusi jokių nuostolių ir šios pinigų sumos nėra susiejusi su jokiais turtiniais praradimais, nutraukus Sutartį. Darytina išvada, kad atsakovė neturi teisės perimti nuosavybės teisės į užstatą, įskaityti savo būsimus nuostolius į užstato sumą, kadangi įskaitymas draudžiamas JANĮ. Tokie atsakovės veiksmai stabdo ieškovės bankroto bylos nagrinėjimą ir pažeidžia operatyvumo principą.

21.       Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 4 d. ir 5 d. nuostatomis, iš atsakovės ieškovei priteistinos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytos 8 procentų dydžio palūkanos.

22.       Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad sutarties nuostatos, reguliuojančios užstatą, galioja ir po sutarties užsakovo iniciatyva nutraukimo (CK 6.221 str. 3 d.). Atlikimo užtikrinimą reguliuoja Bendrųjų ir Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.2 punktas, o užsakovo reikalavimų patenkinimą iš rangovui mokėtinų sumų, įskaitant užstato lėšas, Sutarties nutraukimo užsakovo iniciatyva atveju reguliuoja Bendrųjų sutarties sąlygų 15.4 punktas, kuris nustato, kad įsigaliojus pranešimui dėl Sutarties nutraukimo pagal 15.2 punktą (Darbų nutraukimas Užsakovo iniciatyva) užsakovas gali: (a) imtis tolesnių veiksmų pagal straipsnio 2.5 punktą (Užsakovo pretenzijos), (b) sulaikyti tolesnius mokėjimus rangovui, kol bus apskaičiuotos projektavimo, vykdymo, baigimo ir bet kurių defektų ištaisymo išlaidos, kompensacijos už uždelsimą baigti laiku (jei yra) ir visos kitos Užsakovo patirtos išlaidos, ir (arba) (c) pagal 15.3 punktą (Įvertinimas nutraukimo dieną), nustačius bet kurią Rangovui mokėtiną sumą, padengti Rangovo sąskaita bet kurias papildomas Darbų baigimo išlaidas ir bet kuriuos Užsakovo patirtus praradimus ir nuostolius. Užsakovas, padengęs išlaidas už bet kuriuos tokius praradimus ir nuostolius bei papildomas išlaidas, visą likutį privalo išmokėti Rangovui.

23.       Kasacinis teismas panašioje byloje yra nurodęs: „Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai, jog, ieškovui (nuomininkui) inicijavus bankroto bylą, areštavus jo turtą ir iškėlus bankroto bylą, Sutarties 6.1-6.5 punktuose nustatytos sąlygos, kuriomis iš užstato būtų dengiamas įsiskolinimas, nagrinėjamoje situacijoje negali būti taikomos, nes šiuos santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo normos ir kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ 34, 35 straipsniuose nustatyta tvarka, nagrinėjamos bylos teisinėje situacijoje nelaikytini visiškai pagrįstais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiniai santykiai dėl užstato, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, įgyvendinimo nėra reglamentuoti teisės normų, tačiau teisiškai užstatas, kaip kredito rizikos mažinimo priemonė, yra artimiausia įkeitimui, nes jo, kaip ir įkeitimo, tikslas – išskirti konkretų objektą iš bendros skolininko (ar trečiojo asmens) turto masės ir pasunkinti jį kreditoriaus naudai, siekiant tinkamo užtikrinamos piniginės prievolės įvykdymo (CK 4.198 str., 1.8 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju dėl piniginio užstato, siekiant užtikrinti tinkamą piniginės prievolės įvykdymą, buvo susitarta šalių sudarytoje nuomos sutartyje, sutartas piniginis užstatas perduotas kreditoriui, jis neviršija skolos dydžio, todėl atsakovas (nuomotojas) galėjo tenkinti reikalavimą pagal sutartį, susijusį su ieškovo (nuomininko) piniginių įsipareigojimų netinkamu vykdymu (CK 1.5 str.)“.

24.       Ieškinyje, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013, akcentuojama, kad pagrindinės prievolės negaliojimas daro negaliojančią ir papildomą prievolę – užtikrinimą. Pažymėtina, kad ši teismų praktikos nuostata yra susijusi su konkrečios bylos aplinkybėmis, kurios nėra tapačios šios bylos aplinkybėms.

25.       Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės yra kitokios nei aptartos – jos nėra panašios ar tapačios, kadangi šiuo atveju Sutartis nėra negaliojanti ar pripažinta negaliojančia, o ji pasibaigė Sutarties nutraukimu, be to, užstatas yra atsakovės dispozicijoje Sutarties pagrindu. Šis pagrindas šiuo metu nėra išnykęs.

26.       Aptartoje teismų praktikoje nėra kalbama apie tai, jog sutarties nutraukimas lemia prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų negaliojimą. Tokia išvada būtų nesuderinama su CK 6.221 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pagal kurias sutarties nutraukimas: i) nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas; ii) neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

27.       Sutarties nuostatos, reguliuojančios užstatą, galioja ir po Sutarties Užsakovo iniciatyva nutraukimo (CK 6.221 str. 3 d.). Atlikimo užtikrinimą reguliuoja Bendrųjų ir Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.2 punktas, o Užsakovo reikalavimų patenkinimą iš Rangovui mokėtinų sumų, įskaitant užstato lėšas, Sutarties nutraukimo Užsakovo iniciatyva atveju reguliuoja Bendrųjų sutarties sąlygų 15.4 punktas, kuris nustato, kad įsigaliojus pranešimui dėl Sutarties nutraukimo pagal 15.2 punktą (Darbų nutraukimas Užsakovo iniciatyva) Užsakovas gali: (a) imtis tolesnių veiksmų pagal straipsnio 2.5 punktą (Užsakovo pretenzijos), (b) sulaikyti tolesnius mokėjimus Rangovui, kol bus apskaičiuotos projektavimo, vykdymo, baigimo ir bet kurių defektų ištaisymo išlaidos, kompensacijos už uždelsimą baigti laiku (jei yra) ir visos kitos Užsakovo patirtos išlaidos, ir (arba) (c) pagal 15.3 punktą (Įvertinimas nutraukimo dieną), nustačius bet kurią Rangovui mokėtiną sumą, padengti Rangovo sąskaita bet kurias papildomas Darbų baigimo išlaidas ir bet kuriuos Užsakovo patirtus praradimus ir nuostolius. Užsakovas, padengęs išlaidas už bet kuriuos tokius praradimus ir nuostolius bei papildomas išlaidas, visą likutį privalo išmokėti Rangovui.

28.       Ieškovė savo poziciją aptariamu klausimu grindžia taip pat CK 6.128 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Atsakovės įsitikinimu, paminėta ieškovės argumentacija nėra tinkama, kadangi užstatas yra atsakovės dispozicijoje ne dėl to, jog šiuo metu ieškovė turi prievolių atsakovei, o dėl to, kad pagal Sutartį atsakovė turi teisę užstato lėšomis padengti bet kurias papildomas darbų baigimo išlaidas ir bet kuriuos atsakovės patirtus praradimus ir nuostolius. Be to, aptariama ieškovės pozicija nesuderinama su teismų praktikos nuostatomis.

29.       Analogiškas vertinimas buvo taikomas ir kitose bylose. Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-534-883/2020 (taip pat žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-551-516/2021).

30.       Taigi nagrinėjamu atveju dėl užstato, siekiant užtikrinti tinkamą Sutarties įvykdymą, buvo susitarta Sutartyje, užstatas perduotas atsakovei. Vadovaujantis JANI 94 straipsnio 1 dalimi, likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. Užstatas, kaip ir hipoteka ar įkeitimas, suteikia jo turėtojui pirmumo teisę prieš kitus kreditorius. Kadangi nagrinėjamu atveju užstatas yra lėšos ir jos perduotos atsakovei, jis gali tenkinti savo reikalavimą pagal Sutartį, susijusį su ieškovės netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu tiek, kiek piniginis užstatas neviršija nuostolių dydžio.

31.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teisiniai santykiai dėl užstato kaip prievolės užtikrinimo priemonės įgyvendinimo nėra reglamentuoti teisės normų, tačiau teisiškai užstatas yra artimas įkeitimui, nes jo, kaip ir įkeitimo, tikslas – išskirti konkretų objektą iš bendros skolininko (ar trečiojo asmens) turto masės ir apsunkinti jį kreditoriaus naudai, siekiant tinkamo užtikrinamos piniginės prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-534-883/2020). Aptariamoje teismų praktikoje bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo aplinkybė nebuvo vertinama kaip suteikianti pagrindą atsirasti kreditoriaus prievolei perduoti užstatą bankroto (nemokumo) administratoriui. Tokių nuostatų nėra ir JANĮ.

32.       Ieškinyje nepagrįstai laikomasi pozicijos, kad užstatas pagal JANI 66 straipsnio 1 dalies 2 punktą („Paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias funkcijas: <„> valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka“) turi būti perduotas nemokumo administratoriui.

33.       Paskirtas nemokumo administratorius iki 2022 m. vasario 17 d. nelaikė, kad užstatas, ieškovei iškėlus nemokumo bylą, turėjo būti perduotas nemokumo administratoriui. Ši aplinkybė sudaro pagrindą ieškovės argumentaciją vertinti kaip reiškiamą nesąžiningai, ignoruojant faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad abi Sutarties šalys, ieškovei iškėlus nemokumo bylą, iki pat 2022 m. vasario 17 d. (jau po nutarties likviduoti įmonę priėmimo) užstato turėjimą atsakovės žinioje nelaikė neteisėtu ir (ar) nepagrįstu.

34.       Atsakovė neginčija aplinkybės, jog ginčo užstatas jai nepriklauso nuosavybės teise, tačiau, priešingai nei nurodoma ieškinyje, užstatas pas atsakovę yra teisėtai – Sutarties nuostatų pagrindu. Šiame kontekste nesutiktina su ieškovės vertinimu, kuriuo atsakovės nenaudai aiškinamas 2022 m. vasario 8 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas, kaip atsakovės pripažinimas, kad jis turi ieškovei mokėtinų sumų. Dar kartą pabrėžtina, kad atsakovė nelaiko užstato, kuris pagal Sutartį buvo perduotas atsakovei kaip ieškovės prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, savo nuosavybe ar pan. – šios aplinkybės 2022 m. vasario 8 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas nepaneigia.

35.       Pagal Sutartį ieškovė turėjo atlikti darbų 503 700,00 Eur be PVM sumai, tačiau atliko darbų tik už 144 200,00 Eur be PVM. Ieškovės neatliktų darbų vertė 359 500,00 Eur be PVM. Artimiausiu metu bus skelbiamas supaprastintas atviras pirkimas tiems darbams, kurių neatliko ieškovė. Šiuo metu vyksta pirkimo dokumentų derinimas su Europos Sąjungos paramą administruojančia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra. Gavus suderinimą, apie pirkimą bus skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS).

36.       Prieš nustatant pirkimo būdą, buvo atlikta rinkos apklausa (žodinė), kurios metu paaiškėjo, kad statybos darbų, kurių ieškovė neužbaigė dėl jai paskelbto bankroto, atlikimo kaina išaugo vidutiniškai 56 proc. Iš to akivaizdu, jog vien dėl ieškovės kaltės atsakovė ieškovės neatliktus darbus turės pirkti brangiau, o šios papildomos išlaidos dėl ieškovės neatliktų darbų pabrangimo bus laikomos atsakovės nuostoliais, kurie bus išskaičiuoti iš užstato. Iš užstato bus išskaičiuoti ir visi kiti nuostoliai, kuriuos atsakovė patyrė ir (ar) patirs dėl to, kad ieškovė tinkamai neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kurių atlikimo užtikrinimui iš ieškovės buvo gautas užstatas (naujų pirkimo dokumentų ieškovės neatliktų pagal Sutartį darbų užbaigimui parengimo išlaidos ir pan.).

37.       Nustačiusi nuostolių dydį, atsakovė, vadovaudamasi Sutarties nuostatomis, išskaičiuos šiuos nuostolius iš užstato. Kol atsakovės patirti nuostoliai nėra nustatyti, nepagrįsta kaltinti atsakovę tuo, kad ji nėra pateikusi pretenzijos pagal Sutartį ar reikalavimo JANĮ nustatyta tvarka.

38.       Ieškinyje nepagrįstai keliamas šalių reikalavimų užskaitymo klausimas, nurodant, kad net jei atsakovė ir turėtų turtinių reikalavimų į ieškovę, jų įskaityti į užstato sumą atsakovė negali. Šią poziciją ieškovė grindžia JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei teismų praktikos nuostatomis.

39.       Ieškinyje vadovaujamasi teismų praktika, pagal kurią vieno iš kreditorių ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymas negalimas nepriklausomai nuo to, ar reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ar ją iškėlus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytas išaiškinimas reikšmingas ir teismų turi būti vertinamas tais atvejais, kai atliekamas įskaitymas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje įskaitymo teisės institutas nėra aktualus.

40.       Priešingai, nei yra įsitikinusi ieškovė, užstatas, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai.

41.       Ieškinyje teigiama, kad atsakovės neveikimas nepateikiant pretenzijos dėl nuostolių ir papildomų išlaidų stabdo ieškovės bankroto bylos nagrinėjimą ir pažeidžia bankroto operatyvumo principą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės pozicija negali būti laikoma objektyvia ir juo labiau sąžininga, nes ieškovė, prisidengdama bankroto operatyvumo principu, siekia atgauti užstatą iki tol, kol atsakovė nustatys nuostolių dydį. Ieškovės pozicijos nepagrįstumą patvirtina toliau dėstoma argumentacija, kuria iš dalies apibendrinama tai, kas jau buvo aptarta šiame atsiliepime.

42.       Pirma, ieškinyje tik deklaratyviai kalbama apie tai, kad dėl atsakovės kaltės yra stabdomas bankroto bylos nagrinėjimas, nenurodant jokių tai patvirtinančių įrodymų.

43.       Antra, kaip minėta, pagal teismų praktiką teisiniai santykiai dėl užstato, kaip prievolės užtikrinimo priemonės įgyvendinimo, nėra reglamentuoti teisės normų, tačiau teisiškai užstatas laikomas artimu įkeitimui. Atsakovė turi teisę savo žinioje turėti užstatą ir teismų praktikoje tai nėra pripažinta nemokios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos pažeidimu.

44.       Trečia, darbams, ieškovės neužbaigtiems pagal Sutartį, 2021 m. spalio mėn. kainomis buvo parengtos sąmatos, tai pat buvo pradėtas organizuoti pirkimas, inicijuotas UAB „Kuršėnų vandenys“ direktoriaus 2022 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. KV-4. UAB „Kuršėnų vandenys“ viešųjų pirkimų komisijos 2022 m. sausio 19 d. posėdyje buvo nutarta parengti supaprastinto atviro konkurso sąlygas su priedais teikti derinti su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai. Šiuo metu jau yra paskelbtas projekto administravimo pirkimas Nr. 595403 „(duomenys neskelbtini) gyvenviečių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija“ papildomų administravimo paslaugų pirkimas.

45.       Ketvirta, ieškovė (paskirtas nemokumo administratorius) iki pat 2022 m. vasario 17 d. nemanė, kad užstatas, ieškovei iškėlus nemokumo bylą, turėjo būti perduotas nemokumo administratoriui.

46.       Ieškovė neįrodė savo reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas. Šiuo atsiliepimu atsakovei paneigus ieškovės nurodytas aplinkybes dėl ieškinio pagrįstumo, netinkintini ir išvestiniai reikalavimai dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

47.       Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovė iki šiol nenurodė ir nepagrindė, kokius realius nuostolius ji patyrė. Byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų atsakovės tariamus nuostolius. Tokiu būdu atsakovės užstato sulaikymas prieštarauja Sutarties sąlygoms.

48.       Kaip matyti pagal Sutartį, atsakovės sulaikomos ir išskaičiuojamos sumos turi būti pagrįstos. Jei atsakovė mano esant pagrindui sulaikyti užstatą, ji jau turi būti informavusi rangovą (ieškovę) apie sulaikomą pinigų sumą, jos dydį ir pagrindą, tačiau ieškovė iki šiol nėra gavusi tokio pranešimo iš atsakovės, o ir pati atsakovė tokių įrodymų į bylą nepateikė.

49.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (nagrinėjamu atveju atsakovė). Nagrinėjamu atveju atsakovė, nutraukusi Sutartį, jokių nuostolių realiai nepatyrė. Su atsiliepimu atsakovė nepateikė jokių patirtus nuostolius patvirtinančių įrodymų. Atsakovė tik deklaratyviai nurodo, kad užstatą savo žinioje laiko būsimiems nuostoliams padengti. Tokie atsakovės teiginiai, kad dėl ieškovės neužbaigtų darbų ji neva patirs papildomų nuostolių, darbų kainos pabrangimą, yra tik deklaratyvūs. Iš atsiliepimo visiškai nėra aišku, apie kokius nuostolius atsakovė kalba, koks jų dydis ir ar apskritai atsakovė juos patirs.

50.       Sutartis yra nutraukta daugiau nei pusę metų, atsakovė iki šiol nepateikė jokių nuostolių paskaičiavimų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė negali būti amžinai sulaikiusi ieškovei priklausančias lėšas, iki kol jai kils nuostoliai, neaišku dėl kokių priežasčių. Toks atsakovės delsimas galimai yra sąmoningas veiksmas, siekiant dirbtinai didinti savo tariamų nuostolių sumą, kadangi kainos pastaruoju metu ženkliai kyla, didėja infliacija. Todėl bet koks galimas (net jei toks ir būtų) likusių darbų kainos pabrangimas yra išimtinai atsakovės prisiimta rizika, nesiimant aktyvių veiksmų. 

51.       Atsakovė savo argumentus dėl teisės padengti nuostolius užstato suma motyvuoja kasacinio teismo byla (Nr. 3K-3-707/2013), kuri nėra aktuali nagrinėjamam ginčui.

52.       Ieškovės įsitikinimu, būtent nagrinėjamoje byloje yra aktuali ir taikytina visai kita teismų praktika, kurioje aiškinama, kad užstato, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, ypatumai neleidžia spręsti, kad pasinaudojimas užstatu reiškia galimybę užsakovui perimti užstato pinigines lėšas ir jų negrąžinti rangovui, nesiejant sutarties pažeidimo su užsakovo patirtais turtiniais praradimais  (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimas, priimtas c. b. Nr. e2A-260-790/2021).

53.       Ieškovei kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų sąmatų sąsajumo su nagrinėjamu ginču. Atsakovė į nagrinėjamą bylą pateikė sąmatą, kuria esą nustatė naujo ieškovės nebaigtų vykdyti darbų pirkimo vertę, siekiančią beveik 2 mln. Eur. Tuo tarpu ieškovės darbų, t. y. visų darbų, o ne likusių atlikti darbų, pirkimo metu buvo numatyta pirkimo vertė – 505 652 Eur (be PVM), t. y. 4 kartus mažesnė nei dabar atsakovė vertina likusius atliki darbus.

54.       Visiškai nėra aišku, kodėl nebaigtų darbų kaina yra išaugusi beveik 6 kartus. Atsakovė galimai siekia pasinaudoti esama situacija ir pasipelnyti iš objekto, beveik 6 kartus padidindama nebaigtų darbų kainą. Net ir esant pakilusioms statybos darbų kainoms, neįmanoma situacija, kad nebaigtų darbų suma padidėtų beveik 6 kartus.

55.       Atsakovės pateikta sąmata neįrodo nuostolių buvimo fakto. Sąmata tai yra tik preliminarus paskaičiavimas, kuris niekaip nepatvirtina nuostolių realumo fakto. Viešasis pirkimas vis dar nėra paskelbtas. Atsakovė nėra sudariusi sutarties su nauju rangovu ir nėra aišku, kada tokius veiksmus atliks, kadangi viešąjį pirkimą jau delsia paskelbti daugiau nei pusę metų.

56.       Atsakovės pateikta sąmata, t. y. pirminis naujo ketinamo vykdyti pirkimo dokumentas, jau šiandien leidžia daryti išvadą, kad naujasis viešasis pirkimas iš esmės skirsis nuo pradinio viešojo pirkimo, kas apskritai šalina bet kokių atsakovės tariamų nuostolių sąlygą.

57.       Ieškovė, išanalizavusi sąmatą, pastebėjo, kad į atsakovės sąmatą yra įtrauktos medžiagos ir darbai, kuriuos ieškovė jau yra atlikusi, pvz. metalo konstrukcijos, dėl ko akivaizdu, kad darbų kaina nepagrįstai didėja.

58.       Atsakovės pateiktoje sąmatoje nurodoma, jog bus perkama ir montuojama įranga už beveik 1 200 000 Eur, kas ir sudaro didžiąją dalį visos sąmatos. Tuo tarpu visų ieškovės neužbaigtų darbų, įskaitant ir technologinės įrangos montavimą bei medžiagas, vertė 2021-10-11 sudarė 359 500 Eur (be PVM).

59.       Atsakovės pateiktoje sąmatoje yra numatyti darbai, kurių pirmajame pirkime net nebuvo, kaip pavyzdžiui, griovimo darbai. Nėra aišku, ką atsakovė siekia ardyti, kokiu tikslu, kadangi pirmajame viešajame pirkime, pagal kurį buvo nupirkti ieškovės darbai, tokie, kaip griovimo, darbai nebuvo pirkti. Todėl ir griovimo darbų kaina negali būti laikoma dėl Sutarties nutraukimo atsakovės patirtais nuostoliais.

60.       Jei vis dėlto atsakovė ir pareikštų ieškovei reikalavimą dėl 6 kartus padidėjusios darbų užbaigimo kainos, tokiu atveju neabejotinai kiltų poreikis pasitelkti atitinkamos srities ekspertus ir įvertinti atsakovės pateiktus dokumentus bei ieškoti tokio kainų skirtumo susidarymo priežasčių, nes paminėti neatitikimai yra tik nedidelė dalis pavyzdžių, siekiant atskleisti jau dabar atsakovės galimai nesąžiningą siekį pasipelnyti ieškovės sąskaita.

61.       Atsakovė teigia neturėjusi galimybių apskaičiuoti savo tariamų nuostolių, tačiau nenurodo, kokių veiksmų ji apskritai ėmėsi, kad tariami nuostoliai būtų apskaičiuoti. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė turėjo pakankamai laiko, per kurį galėjo suskaičiuoti visas išlaidas, nuostolius, paskelbti naują viešąjį pirkimą, pateikti ieškovei pretenziją dėl nuostolių.

62.       Atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, neinformavusi ieškovės apie sulaikytą užstatą tariamiems nuostoliams.

63.       Atsakovė nėra ieškovės kreditorius, todėl neturi ir JANĮ pagrindu suteiktų teisių. 2021-04-29 ieškovei yra iškelta bankroto byla. JANĮ nustatyta tvarka teismas nustatė kreditoriams 30 dienų terminą iki 2021-12-20 pareikšti savo kreditorinius reikalavimus. Per nustatytą terminą ir jam pasibaigus atsakovė nepareiškė jokio kreditorinio reikalavimo ieškovės bankroto byloje. Matyti, kad atsakovė iki šiol nėra patyrusi jokių nuostolių, užstatą laiko tik hipotetinių nuostolių padengimui ir iš viso nėra aišku, ar tokie nuostoliai atsiras ateityje. Vadinasi atsakovės nurodomas tikslas (nuostolių padengimas užstato suma), dėl kurio yra sulaikytas užstatas, neegzistuoja, Atsakovė šiai dienai neturi jokių reikalavimų ieškovei, todėl piniginių lėšų laikymas be teisinio pagrindo yra nepagrįstas.

64.       Atsakovė 2022-02-28 atsiuntė ieškovei tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriuo tik patvirtino, kad yra skolinga ieškovei. Iš akto kaip tik matyti, kad atsakovė į savo mokėtiną sumą ieškovei yra įtraukusi 64 790 Eur sumą, kurią sudaro 50 370 Eur užstatas ir 14 420 Eur skola.

65.       2021-12-28 buvo priimta nutartis likviduoti ieškovę dėl bankroto, todėl proceso operatyvumo principas šiuo atveju yra ypač aktualus. Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstamas viešojo intereso bankroto procese egzistavimas.

66.       Triplike atsakovė nurodė, kad Sutarties nuostatos, reguliuojančios užstatą, galioja ir po Sutarties nutraukimo. Vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 3 dalimi, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Šiuo aspektu išsamiai pasisakyta atsiliepime.

67.       Užstatas atsakovės žinioje buvo ir yra teisėtai. Nustačiusi nuostolių dydį, atsakovė išskaičiuos juos iš užstato pagal Bendrųjų sąlygų 15.4 punkto (c) papunktį. Kol nuostolių dydis nėra nustatytas, nėra pagrindo atsakovės elgesį vertinti kaip neteisėtą.

68.       Dar iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovė 2022 m. vasario 24 d. raštu Nr. KV1-121 buvo informavusi ieškovę apie tai, kad, vadovaudamasis Bendrųjų sąlygų 15.4 punkto (b) papunktyje nustatyta teise, užsakovė sulaikė užstato lėšas, kol bus nustatytas tikslus užsakovės nuostolių, patirtų dėl rangovės neatliktų pagal Sutartį darbų užbaigimo, dydis, taip pat, kad paaiškėjus užsakovės nuostolių, patirtų dėl rangovės neatliktų pagal Sutartį darbų užbaigimo, dydžiui, apie jį bus rangovė informuota.

69.       Ieškovės argumentas dėl nepateiktų nuostolius patvirtinančių įrodymų grindžiamas nagrinėjamai bylai neaktualia teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011, 2011 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011, 2013 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-135-585/2020. Tai žalos (nuostolių) atlyginimo bylos, o ne bylos dėl reikalavimų, kylančių iš užstato, kaip prievolės užtikrinimo priemonės. Todėl ieškovės cituojamose kasacinio teismo bylose ir yra pasisakyta dėl prievolės įrodyti realius, o ne hipotetinius nuostolius. Tuo tarpu atsakovė neprašo atlyginti jai žalą (nuostolius). Todėl nėra pagrindo vadovautis ieškovės nurodytomis kasacinio teismo nutartimis, nes skiriasi cituojamų kasacinio teismo bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas).

70.       Atsiliepime kalbama apie nuostolius, kurių dydis bus nustatytas įvykdžius naująjį pirkimą (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos darbams užbaigti pirkimas). Šiame kontekste pastebėtina, kad Europos Sąjungos paramą administruojanti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra 2022 m. gegužės 9 d. užbaigė atlikti išankstinę naujojo pirkimo patikrą.

71.       Naujojo pirkimo laimėtojas darbus turės vykdyti (užbaigti) pagal ieškovės parengtą techninį darbo projektą. Atsakovei atlikus naująjį pirkimą, bus nustatyta ieškovės neatliktų darbų atlikimo kaina. Kainų skirtumas tarp naujajame pirkime rangovo pasiūlymo kainos ir ieškovės neatliktų darbų pagal Sutartį kainos bus laikomi atsakovės nuostoliais, kuriuos ji turės teisėtą pagrindą išskaičiuoti iš užstato.

72.       Atsakovės nuostoliais laikomos ir užstato lėšomis padengiamos šios atsakovės išlaidos: 1) Išlaidos, vykdant 2021 m. gruodžio 2 d. statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo sutartį Nr. KV1-804, pradinė sutarties vertė su PVM – 10 285,00 Eur. Pagal Sutartį ieškovė turėjo tiek parengti techninį projektą, tiek, kaip jo autorė, vykdyti projekto vykdymo priežiūrą; 2) Išlaidos projekto administravimui, vykdant 2022 m. balandžio 26 d. paslaugų viešojo pirkimo sutartį Nr. KV1-282, sutarties kaina yra 7260,00 Eur su PVM.

73.       Akivaizdu, kad atsakovė neketina užstato sulaikyti „amžinai“. Bylos medžiaga šio teiginio nepatvirtina. Atsakovė yra suinteresuota nuostolius padengti iš užstato. Kuo kainos bus žemesnės, tuo daugiau nuostolių bus padengta iš užstato.

74.       Kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-707/2013 pateiktam užstato aiškinimui neturi įtakos tai, kokios rūšies sutartyje, nuomos, rangos ar kt., jis buvo numatytas. Šią aplinkybę patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-534-883/2020, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-551-516/2021. Pastarojoje byloje užstatas buvo numatytas statybos rangos sutartyje. Tai netrukdė teismui vadovautis išaiškinimais, pateiktas kasacinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013.

75.       Nesuprantama, kaip atsakovė galėtų pasipelnyti ieškovės nurodomu būdu. Dirbtinai kelti kainas atsakovė neturi jokio intereso. Juo labiau kad Sąmatą parengė ne atsakovė, o statinio projekto vykdymo priežiūrą atliekanti įmonė – UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“. Taigi atsakovė sąmatos kainų nenustatinėjo. Atsakovė neprašo atlyginti nuostolių pagal pateiktą sąmatą. Sąmata įrodo tik galimų nuostolių faktą, o ne jų dydį. Iš užstato atsakovė padengs faktiškai patirtus nuostolius, o ne sąmatos sumą. Galiausiai naujoji sutartis bus finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir pačios atsakovės lėšomis.

76.       Ieškovės cituojami kasacinio teismo išaiškinimai susiję su bylose pateiktais nuostolių (žalos) atlyginimo reikalavimais. Nagrinėjamoje byloje tokių reikalavimų nėra pareikšta.

77.       Iš esmės užstato analogiškas vertinimas buvo taikomas, priimant Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-534-883/2020, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-551-516/2021.

78.       Šiame kontekste paminėtina Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus atrankos kolegijos 2022 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. DOK-668 (kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-551-516/2021, kuria paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-534-883/2020, peržiūrėjimo). Kasaciniame skunde buvo nurodyta, kad tai, jog piniginis užstatas, kaip užtikrinimo priemonė, yra artimiausia įkeitimui, savaime nereiškia, kad piniginis užstatas turi būti prilygintas įkeitimui ir jam turi būti taikomos CK bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normos, reglamentuojančios išieškojimą iš bankrutavusios įmonės įkeisto turto, be to, net jei piniginis užstatas būtų prilyginamas įkeitimui, tai nereiškia, kad atsakovė turėjo teisę pasilikti piniginį užstatą, nes tuo pažeidžiama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta bankrutavusių įmonių turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Kasacinis teismas šio pacituoto kasacinio skundo argumento nevertino kaip pagrindo kasaciniam skundui priimti.

Ieškinys atmestinas.

Bylos faktinės aplinkybės

79.       2019-08-12 tarp BUAB „Norus“ ir UAB „Kuršėnų vandenys“ buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. KV1-200 dėl (duomenys neskelbtini) gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos. Sutarties darbų baigimo terminas 2021-02-12. 2019-08-26 ieškovė, remdamasi Sutarties Konkrečių sąlygų 4.2 p., pervedė atsakovei 50 370 Eur sumos užstatą.

80.       Ieškovė sutarties nebaigė vykdyti, 2021-09-07 raštu informuodama atsakovę, kad jai iškelta bankroto byla. Atsakovė nutraukė sutartį.

Dėl užstato grąžinimo

81.       Prievolių užtikrinimo būdų pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017). Užstato paskirtis formuojama autonomiškai atsakovo turtinių praradimų atžvilgiu, tačiau jo prigimtis, užstato panaudojimo sąlygos implikuoja, kad užstatas taip pat netiesiogiai skirtas atsakovo turtiniams praradimams, kylantiems ieškovui pažeidus savo prievoles, kompensuoti, dėl to prievolių pažeidimo atveju, jeigu atsakovas pasinaudoja užstatu, jis turi būti įskaitomas į jo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015). Sprendžiant, kokius nuostolius patyrė užsakovas, organizuodamas naują konkursą ir vykdydamas statybos darbus su naujais rangovais, ieškovui neteisėtai nutraukus rangos sutartį, turi būti atsižvelgiama į ginčo ir naujai sudarytas sutartis.

82.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės sumokėtas 50 370 Eur piniginis užstatas atsakovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytas 2019-08-26 (el. bylos lapas 44, t.1), tai yra iki bankroto bylos UAB „Norus“ iškėlimo (2021-07-26) (el. bylos lapas 50, t.1). Ieškovė nurodo, kad užstatas, kuris nebuvo panaudotas įstatymų nustatyta tvarka iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo dienos, negali būti naudojamas, nes tai pažeistų Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio nuostatas, kurios yra imperatyvios.

83.       Nagrinėjamu atveju dėl piniginio užstato, siekiant užtikrinti tinkamą sutarties įvykdymą, buvo susitarta statybos rangos sutartyje, užstatas perduotas užsakovei. Vadovaujantis ĮBĮ 34 straipsniu, įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Tai reiškia, kad užstatas, kaip ir hipoteka ar įkeitimas, suteikia jo turėtojui pirmumo teisę prieš kitus kreditorius. Kadangi nagrinėjamu atveju užstatas yra lėšos ir jos perduotos užsakovei, atsakovė galėjo tenkinti savo reikalavimą pagal sutartį, susijusį su ieškovės netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu tiek, kiek piniginis užstatas neviršija nuostolių dydžio.

84.       Nagrinėjamu atveju atsakovė pati privalės užsakyti darbus, kurių neatliko ieškovė – „(duomenys neskelbtini) gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos užbaigimo darbai“. Pirkimo objektą sudaro (duomenys neskelbtini) gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos užbaigimo darbai, įskaitant darbų atlikimui reikalingas medžiagas ir įrangą, įrangos sumontavimas, įskaitant išbandymą, paleidimą į darbą ir perdavimą eksploatuoti (el. bylos 21-25, 3 t.). Teismas sprendžia, kad atsakovės nuostoliai didesni, nei turimas jos žinioje užstatas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

85.       Atmetant ieškinį, iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos susidaro, atsakovei pasinaudojus advokato pagalba (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (el. bylos lapai 14-19, t.3).

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 265, 268-270 straipsniais,  teismas

 n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės BUAB „Norus“ (įmonės kodas 302469647, buveinė (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB „Kuršėnų vandenys“ (įmonės kodas 301507301, buveinė (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Kuršėnų vandenys“ (įmonės  kodas 301507301, buveinė (duomenys neskelbtini) iš ieškovės BUAB „Norus“  (įmonės kodas 302469647, buveinė (duomenys neskelbtini) 4581 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, gautų iš įmonės administravimui skirtų lėšų. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja                                                         Birutė Simonaitienė