Civilinė byla Nr. e2A-389-933/2023
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00231-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.4.1.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ECOCOST“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ECOCOST“ ieškinį atsakovei Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėto viešojo pirkimo, vykdomo neskelbiamų derybų būdu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Mano konkursas“, išvadą teikianti institucija – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ECOCOST“ (toliau – ir ieškovė, tiekėja) kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Kelmės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) sprendimą vykdyti viešąjį pirkimą „Viešųjų pirkimų proceso administravimo platformos licencijų su techninių palaikymų pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas); nutraukti Pirkimo procedūras; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2022 m. gegužės 9 d. paskelbė mažos vertės pirkimą „Kelmės rajono savivaldybės administracijos ir jai pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų procesų optimizavimo sprendinio diegimo pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skelbiamas Pirkimas). Tiekėja, siekdama dalyvauti Skelbiamame Pirkime, susipažino su pirkimo sąlygomis ir įtarė sąlygų pritaikymą konkrečiam dalyviui – UAB „Mano konkursas“ (toliau – ir trečiasis asmuo). Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjos pretenziją dėl neteisėtų Skelbiamo Pirkimo sąlygų, 2022 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą šį pirkimą nutraukti, tačiau kito dėl Skelbiamo Pirkimo objektą sudarančių paslaugų viešojo pirkimo, kuriame galėtų dalyvauti tiekėja ar kiti suinteresuoti tiekėjai, nepaskelbė. Perkančioji organizacija vykdė neskelbiamus viešuosius pirkimus iš vienintelio tiekėjo – UAB „Mano konkursas“: 1) 2022 m. birželio 15 d. buvo sudaryta pirkimo sutartis pagal neskelbiamą viešąjį pirkimą dėl mokymo paslaugų, kuria faktiškai pirktos tiek informacinių technologijų paslaugos, tiek konsultacinės paslaugos; 2) 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta pirkimo sutartis pagal neskelbiamą viešąjį pirkimą dėl viešųjų pirkimų proceso administravimo platformos diegimo.
3. 2022 m. gruodžio 2 d. perkančioji organizacija paskelbė savanorišką išankstinį skaidrumo skelbimą (lot. ex ante) pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 32 straipsnį ir 72 straipsnio 1 dalį. Šiuo skelbimu perkančioji organizacija informavo apie tai, kad: ji priėmė sprendimą vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu iš UAB „Mano konkursas“; Pirkimo objektas – viešųjų pirkimų proceso administravimo platformos licencijos su techniniu palaikymu; bendra šio Pirkimo vertė 42 531,50 Eur be PVM. Tiekėja, susipažinusi su minėtu skelbimu ir jame nurodyta informacija, 2022 m. gruodžio 9 d. pateikė pretenziją, kuria reikalavo: 1) sustabdyti neskelbiamų derybų viešojo Pirkimo iš UAB „Mano konkursas“ pirkimo procedūras ir nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; 2) panaikinti neteisėtą sprendimą vykdyti neskelbiamas derybas iš UAB „Mano konkursas“, apie kurias paskelbta 2022 m. gruodžio 2 d. ex ante skelbime ir nutraukti pirkimo procedūras; 3) dėl perkančiajai organizacijai reikalingos viešųjų pirkimų valdymo sistemos programinės įrangos vykdyti viešąjį pirkimą. Viešųjų pirkimų tarnyba 2022 m. gruodžio 15 d. paskelbė vertinimo išvadą, kuria buvo nustatyti savivaldybių administracijų ir jų pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų procesų optimizavimo sprendimo pirkimų pažeidimai (tarp jų – ir Kelmės rajono savivaldybės). Šiuose pirkimuose dalyvavo vienintelis tiekėjas – UAB „Mano konkursas“. Perkančioji organizacija 2022 m. gruodžio 19 d. pateikė atsakymą, kuriuo informavo apie tai, jog tiekėjos 2022 m. gruodžio 9 d. pretenzija atmetama.
4. Ieškovės vertinimu, perkančiosios organizacijos sprendimas vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo principą (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis) ir VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje numatytą draudimą riboti konkurenciją dirbtinai planuojant pirkimus. Perkančioji organizacija po to, kai 2022 m. gegužės 13 d. nutraukė Skelbiamą Pirkimą, kurį pagal VPĮ privalėtų skelbti viešai, leidžiant dalyvauti visiems, nusprendė atlikti du mažesnės vertės pirkimus, o vėliau didesnės vertės viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, remiantis tariamai alternatyvų nebuvimu. Perkančioji organizacija tik 2022 m. rugsėjo 30 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl viešųjų pirkimų proceso administravimo platformos diegimo, nors ši platforma privalėjo būti įdiegta iki 2022 m. gruodžio 31 d., o jau 2022 m. gruodžio 2 d. (praėjus vos 2 mėn.) ji, remdamasi minėta mažos apimties ir trumpos trukmės 2022 m. rugsėjo 30 d. sutartimi, nusprendė vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu dėl metinės trukmės sutarties – licencijų ir palaikymo paslaugų, motyvuodama, kad nėra kitokio pasirinkimo. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalių turinį, perkančiosios organizacijos sprendimas vykdyti ginčo pirkimą neskelbiamų derybų būdu yra neteisėtas ir dirbtinai sudaro situaciją, kai paslaugos be konkurencijos nuperkamos iš vienintelio tiekėjo – UAB „Mano konkursas“.
5. Perkančiosios organizacijos sprendimas vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu neatitinka VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygų, viešųjų pirkimų tikslų ir principų, racionaliai naudoti lėšas (VPĮ 17 straipsnio 2 dalis). VPĮ 71 straipsnyje įtvirtinti neskelbiamų derybų vykdymo pagrindai taikytini tik išimtiniais atvejais ir aiškinami siaurinamai. Perkančioji organizacija ex ante skelbime nenurodė priežasčių, kodėl jai reikalingas programinės įrangos paslaugas būtina pirkti tik iš UAB „Mano konkursas“. Nėra aišku, ar UAB „Mano konkursas“ yra intelektinės nuosavybės teisių turėtojas ir ar tikrai bei pagrįstai sudaroma paslaugų teikimo sutartis. Perkančioji organizacija vykdo neskelbiamas derybas neskaidriai ir pažeidžia viešųjų pirkimų principus: ji 2022 m. liepos mėn. atliko neskelbiamą pirkimą už mažiau nei 10 000 Eur dėl UAB „Mano konkursas“ programinės įrangos; ji neskelbiamos apklausos ir 9 950 Eur vertės pirkimo pagrindu siekia pateisinti neskelbiamų derybų vykdymą iš to paties tiekėjo beveik už 5 kartus didesnę vertę – už 51 463,11 Eur su PVM. Tai nepateisina racionalaus lėšų naudojimo. Perkančioji organizacija, pažeisdama viešųjų pirkimų principus, sistemingai vengė skelbti viešąjį pirkimą bei apribojo galimybes tiekėjai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose dėl ginčo objekto.
II. Pisprendimo esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. vasario 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė rašytinius paaiškinimus pateikė ne laiku. Teismas nustatė, kad ieškovė likus kelioms minutėms iki bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka pradžios pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydama, jog teikia juos reaguodama į atsakovės tik 2023 m. vasario 15 d. į bylą pateiktus Pirkimo dokumentus ir tuo grįsdama pavėluotą papildomų rašytinių paaiškinimų pateikimą. Iš rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad ieškovė pasisako dėl jau pirmiau išdėstytų argumentų, pateikia vertinimus dėl ankstesnių sutarčių, dėl vykdyto Pirkimo neteisėtumo, dėl atsakovės atsikirtimų, Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, iš esmės atkartodama ankstesnius argumentus. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo pareigą paaiškinimus pateikti atsižvelgdama į teismo paskirtą posėdžio datą, įstatyme numatytus bylos išnagrinėjimo terminus, proceso ekonomiškumo principus ir kt., tai yra pateikti laiku, kad kiti proceso dalyviai turėtų realią galimybę susipažinti su pateiktais ieškovės argumentais.
8. Teismas nesutiko su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškovė byloje neįrodė savo teisinio suinteresuotumo ginčyti pasirinkto Pirkimo būdo. Teismas sprendė, kad nors ieškovė ir nedalyvavo Pirkime, tačiau perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kurioje ginčijo pasirinktą Pirkimo būdą. Taigi, pateikusi pretenziją, ieškinį ir ginčydama pasirinktą Pirkimo būdą, ieškovė turi galimybę tikėtis, kad Pirkimo procedūros būtų vykdomos iš naujo pagal iš naujo paskelbtas (galbūt ir pakeistas) Pirkimo sąlygas, kuriame ieškovė turėtų galimybę dalyvauti. Tai, kad ieškovė ginčo Pirkime galbūt neatitinka kokių nors Pirkimo sąlygų, savaime nereiškia, jog, teisėtai pasiekusi naujos procedūros paskelbimą, ji jų negalėtų atitikti, pagerinti savo pasiūlymo, bendradarbiauti su naujais ūkio subjektais ir pan.
9. Teismas iš dalies sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad siektina, jog nebūtų pažeisti pirkimų principai, tačiau kiekviena situacija turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias susiklosčiusias aplinkybes, ieškovės ginčijamas aplinkybes ir pan. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė nepagrįstai nusprendė atlikti du mažesnės vertės pirkimus, o po to atlikti daug didesnės vertės viešąjį pirkimą, tačiau ieškovė Pirkimo dokumentų neginčijo. Ieškovė ginčijo pasirinktą perkančiosios organizacijos sprendimą vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu iš vienintelio tiekėjo, nurodydama, kad tai neatitinka skaidrumo principo ir pažeidžia kitus viešųjų pirkimų principus.
10. Teismas sprendė, kad egzistuoja teisiniai pagrindai vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Teismas sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens teiginiais, kad, skelbiant Pirkimą, buvo būtina užtikrinti, jog tiekėjo siūlomas informacinių technologijų (toliau – IT) įrankis būtų suderinamas su atsakovės turimomis IT sistemomis. Dėl anksčiau įvykdytų pirkimų suteiktų paslaugų, tokį IT įrankį galėjo pasiūlyti tik UAB „Mano konkursas“, kadangi atsakovė jau buvo įsigijusi Platformą. Be to, tik trečiasis asmuo galėjo pasiūlyti jau turimos Platformos modulių licencijas ir techninę priežiūrą, „Mano konkursas“ MK IS platformos (toliau – ir Platforma) techninio palaikymo paslaugas. Teismas sprendė, kad kitas tiekėjas neturi Platformos modulių licencijų (neturi teisės jų suteikti) ir negalėtų vykdyti Platformos techninės priežiūros. Ieškovė iš esmės neneigė šių aplinkybių, neteikė įrodymų dėl jos pačios techninių galimybių ir pan., todėl nei ieškovė, nei kiti tiekėjai Pirkime negalėjo dalyvauti dėl techninių priežasčių. Be to, trečiasis asmuo turi išimtines teises į Platformą. Niekas kitas be UAB „Mano konkursas“ ar jos sutikimo neturi teisės naudoti, keisti Platformos, vykdyti jos priežiūros, konfigūracijos ir kitų techninių darbų bei suteikti Platformos modulių licencijų. Įvertintinus tai, kad perkančioji organizacija įsigijo IT sistemą iš konkretaus gamintojo, jog teisės į sistemą nebuvo perduotos perkančiajai organizacijai, nėra pagrindo neigti, kad IT sistemos gamintojui priklauso visos intelektinės nuosavybės teisės. Teismo įsitikinimu, egzistavo VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose, 71 straipsnio 6 dalies 4 punkte įtvirtinti teisiniai pagrindai, leidę organizuoti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Nutraukus Pirkimą ir atsakovei siekiant įsigyti paslaugas iš naujo, tai yra ir tas, kurios jau suteiktos ir atsakovė jomis nebegalėtų naudotis, lėšos nebūtų naudojamos racionaliai. Nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė organizuoti ginčo Pirkimą nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų būdą. Taigi, vadovaujantis VPĮ nuostatomis, jai pakako kreiptis tik į vieną tiekėją, ir tokio jos elgesio teismas nevertino, kaip prieštaraujančio įstatymui, pažeidžiančio lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus ar ribojančio tiekėjų konkurenciją.
11. Teismas nusprendė, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) numatytų maksimalių dydžių. Teismas, atsižvelgęs į ginčo esmę, į bylą teiktus procesinius dokumentus, į iškeltus klausimus, nurodomą kasacinio teismo praktiką, dokumentų turinį bei apimtį, galimai sugaištą laiką, į Rekomendacijoje nustatytus kriterijus, nusprendė, kad trečiojo asmens patirtos išlaidos yra pagrįstos, išskyrus išlaidas, susijusias su susitikimu su klientu bei prašymais dėl nuostolių užtikrinimo rengimo. Teismas padarė išvadą, kad šiomis sumomis mažintinas prašomas priteisti išlaidų dydis ir priteisė iš ieškovės 9 826,25 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Ieškovė UAB „ECOCOST“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas netinkamai vertino bylos ginčo objektą ir perkančiosios organizacijos sprendimo vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu iš konkretaus ir vienintelio tiekėjo UAB „Mano konkursas“ neteisėtumo faktinį ir teisinį pagrindą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas netinkamai vertino ginčo faktines aplinkybes ir tai, kad perkančioji organizacija protegavo konkretų tiekėją – suskaidžiusi viešuosius pirkimus, atitinkamai apie juos neskelbdama, o vėliau vykdydama daug didesnės vertės programinės įrangos licencijų Pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad perkančioji organizacija jau buvo įsigijusi informacinę sistemą – UAB „Mano konkursas“ programinę įrangą, todėl tariamai priėmė pagrįstą ir racionalų sprendimą įsigyti trečiojo asmens licencijas neskelbiamų derybų būdu. Nors teismas tokius perkančiosios organizacijos veiksmus ir priimtą sprendimą laikė atitinkančiu VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punktą, racionaliu, nes buvo įsigyjamos jau turimos Platformos modulių licencijos ir techninio palaikymo sąlygos, tačiau pati perkančioji organizacija pripažino, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. sutarties pagrindu ji neįsigijo licencijų ir negalėjo naudoti programinės įrangos. Teismas nevertino, kad tokie perkančiosios organizacijos veiksmai ir sprendimai prieštarauja VPĮ 17 straipsnio 3 daliai.
12.2. Teismas nepagrįstai nesirėmė ir netinkamai vertino Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, kuria buvo konstatuota, kad perkančiųjų organizacijų veiksmai, kuriais vykdant mažos vertės viešuosius pirkimus pirminės paslaugos kryptingai įsigyjamos iš vieno tiekėjo, tokiu būdu „prisirišant“ prie konkretaus rinkos dalyvio, o vėliau šia aplinkybe grindžiant perkančiosios organizacijos poreikį ir toliau pirkti iš ankstesnes paslaugas suteikusio tiekėjo, laikytini ydingais ir neatitinkančiais VPĮ siekiamų tikslų bei principų. Perkančioji organizacija tik 2022 m. rugsėjo 30 d. sudarė UAB „Mano konkursas“ programinės įrangos (MK IS platformos) diegimo sutartį, kuri galiojo ir pagal kurią MK IS platforma turėjo būti įdiegta iki 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau dar neįvykdžius šios sutarties (nepasibaigus šios sutarties terminui) – 2022 m. lapkričio 23 d., perkančioji organizacija priėmė sprendimą pirkti šios MK IS platformos licencijas ir techninio palaikymo paslaugas neskelbiamų derybų būdu. Teismas klaidingai sprendė, kad perkančioji organizacija turėjo pagrįstą pagrindą vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Toks sprendimas ir pirkimų planavimas prieštaravo VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalies principams. Perkančioji organizacija dirbtinai suskaidė programinės įrangos diegimą ir jos naudojimui būtinų licencijų įsigijimą, abu šiuos pirkimus atlikdama atskirai.
12.3. Teismas pažeidė tiekėjų efektyvaus pažeistų teisių gynimo principą ir nepagrįstai nevertino dalies motyvų, kurie susiję su į bylą išreikalautais bei iki tol ieškovei neprieinamais įrodymais – neskelbiamų derybų pirkimo dokumentais ir kt. Ginčo Pirkimas vykdytas neskelbiamų derybų būdu, kai nei detalūs Pirkimo dokumentai, nei tikslus Pirkimo objektas nėra skelbiami viešai ir nėra suinteresuotiems tiekėjams prieinami. Atsakovė į bylą Pirkimo dokumentus ir ginčo specifikaciją pateikė tik po pakartotinio ieškovės prašymo 2022 m. vasario 15 d., tai yra likus dviem darbo dienoms iki teismo posėdžio byloje dienos – 2022 m. vasario 21 d. Ieškovės vertinimu, jos į bylą 2022 m. vasario 21 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai turėjo būti priimti ir vertinti, tarp jų aplinkybės dėl Pirkimo objekto, Pirkimų dirbtinio skaidymo ir šių Pirkimų tinkamu nepaskelbimu.
12.4. Teismas nepagrįstai priteisė itin dideles UAB „Mano konkursas“ bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo į bylą pateikė nedidelės apimties atsiliepimą į ieškinį bei tripliką, šių dokumentų turinys buvo itin nesudėtingas, tačiau teismas priteisė net 9 826,25 Eur.
13. Atsakovė Kelmės rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
13.1. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo VPĮ pakeitimai, susiję su viešųjų pirkimų centralizavimu. Viešųjų pirkimų tarnyba kuria naują informacinę sistemą SAULĖ (toliau – SAULĖ IS), kuri bus skirta modernizuoti centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą. Atsižvelgdama į teisinio reguliavimo ir informacinių technologijų pokyčius, atsakovė dar 2022 m. išsikėlė tikslus: iki 2023 m. sausio 1 d. centralizuoti viešųjų pirkimų procesą; iki 2023 m. liepos 1 d. standartizuoti centralizuotą viešųjų pirkimų procesą, sertifikuojant jį pagal ISO 9001 standartą; iki 2024 m. sausio 1 d. skaitmenizuoti visą centralizuotą viešųjų pirkimų procesą ir jį integruoti su SAULĖ IS. Perkančioji organizacija 2022 m. gegužės 25 d. CVP IS priemonėmis paskelbė rinkos konsultaciją dėl „Kelmės rajono savivaldybės administracijai bei jos pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų proceso organizavimo teisinės aplinkos sutvarkymo“ (toliau – rinkos konsultacija). Rinkos konsultacijos metu atsakymus / pasiūlymus pateikė du tiekėjai – UAB „ECOCOST“ ir UAB „Mano konkursas“. Įvertinus jų pasiūlymus buvo nustatyta, kad reikalingas paslaugas / įrangą atsakovei gali teikti UAB „Mano konkursas“: ieškovės programinė įranga negali būti suderinama su atsakovės naudojamomis Viešųjų pirkimų informacine sistema „VIPIS“ (toliau – VIPIS) ir dokumentų valdymo sistema KONTORA (toliau – DVS KONTORA). UAB „Mano konkursas“ siūloma programinė įranga yra suderinama su VIPIS ir DVS KONTORA sistemomis. Perkančioji organizacija 2022 m. birželio 15 d. su trečiuoju asmeniu pasirašė sutartį dėl viešųjų pirkimų proceso administratorių rengimo mokymo paslaugų suteikimo. UAB „Mano konkursas“ 2022 m. birželio 15 d. sutartį įvykdė. 2022 m. rugsėjo 30 d. perkančioji organizacija su UAB „Mano konkursas“ sudarė dar vieną sutartį dėl Platformos (šiuo atveju – MK IS) diegimo atsakovės kontroliuojamose perkančiosiose organizacijose. 2022 m. rugsėjo 30 d. sutarties įgyvendinimo laikotarpiu UAB „Mano konkursas“ atsakovės kontroliuojamoms perkančiosioms organizacijoms taip pat suteikė terminuotas licencijas naudotis minėtais MK IS moduliais. 2022 m. rugsėjo 30 d. sutartis (atitinkamai ir MK IS modulių licencijos) galiojo iki 2023 m. sausio 1 d. MK IS buvo reikalinga pasiruošti nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiems VPĮ pakeitimams, jų laikytis bei integruoti su SAULĖ IS, todėl egzistuoja objektyvi būtinybė ir toliau naudotis MK IS, turėti jos pilnas licencijas ir techninio palaikymo paslaugas.
13.2. Atsakovės organizuotas viešųjų pirkimų modelis buvo teisėtas ir finansiškai pagrįstas. Rinkos konsultacija patvirtina, kad atsakovė ginčo Pirkimą vykdė teisėtai ir skaidriai, užtikrino reikiamą konkurencijos lygį. Rinkos konsultacijos rezultatai ir lėmė 2022 m. birželio 15 d. sutarties bei 2022 m. rugsėjo 30 d. sutarties sudarymą būtent su trečiuoju asmeniu. Minėtos sutartys buvo įvykdytos tinkamai, jos yra teisėtos, galiojančios, jų turinys atitiko teisės aktų reikalavimus. Rinkos konsultacijos rezultatai, tinkamai įvykdytos sutartys, poreikis išvengti UAB „Mano konkursas“ išimtinių teisių į MK IS pažeidimo, tinkamai veikianti MK IS lėmė, kad atsakovė nusprendė įvykdyti ginčo Pirkimą – iš UAB „Mano konkursas“ neskelbiamų derybų būdu įsigyti MK IS modulių naudojimo ir techninio palaikymo licencijas bei MK IS modulio Dokumentų valdymas diegimą (kartu su licencija) ir atitinkamas konsultacijų paslaugas. Atsakovė nepažeidė nei VPĮ 17 straipsnio 1–3 dalių, nei kitų VPĮ ar kitų įstatymų nuostatų. Atsakovės atlikti veiksmai yra teisėti, atitinka tiek nurodytas teisės normas, tiek ir viešųjų pirkimų principus.
13.3. Egzistavo keli teisiniai pagrindai, leidę atsakovei vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu:
13.3.1. Pirma, Pirkimo objektą pateikti galėjo tik trečiasis asmuo, nes jis turi išimtines teises į MK IS. Pirkimo objektas – Platformos licencijų su techniniu palaikymu pirkimas. Atsakovei Platforma (MK IS) jau įdiegta pagal ankstesnes sutartis. UAB „Mano konkursas“ turi išimtines teises į MK IS. Kitas tiekėjas negali vykdyti MK IS techninio palaikymo paslaugų bei išduoti MK IS modulių licencijų, nes būtų pažeistos UAB „Mano konkursas“ išimtinės teisės į MK IS. Taigi, atsakovė elgėsi pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį ir siekė mažinti bet kokias rizikas dėl galimų pažeidimų.
13.3.2. Antra, kitas tiekėjas nebūtų galėjęs vykdyti perkančiosios organizacijos turimos Platformos (MK IS) techninio palaikymo darbų, juolab išduoti MK IS modulių licencijų. Pagal rinkos konsultaciją ieškovė neturi kvalifikacijos suteikti analogiškos įrangos / paslaugų, kurios buvo perkamos Pirkimu. MK IS atitinkamiems subjektams buvo įdiegta. MK IS yra UAB „Mano konkursas“ sukurta Platforma. Visos intelektinės nuosavybės teisės į MK IS priklauso išimtinai UAB „Mano konkursas“. MK IS modulių licencijas išduoti ir modulių techninio palaikymo paslaugas gali teikti tik UAB „Mano konkursas“. Platformos (MK IS) techniniam palaikymui ir MS modulių licencijoms konkurencija neegzistuoja dėl techninių priežasčių. Taigi, egzistuoja ir VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje numatyta išimtis, leidusi Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu.
13.3.3. Trečia, vien Pirkimo objektas per se (liet. savaime) leido vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu. MK IS laikytina duomenų baze, o pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 4 punktą, neskelbiamų derybų būdu gali būti perkamos licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis.
13.4. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada patvirtintina jos reikalavimų pagrįstumą byloje. Atsakovės vertinimu, minėtoje išvadoje yra atkartota bylos esmė ir pateiktas trumpas komentaras, kad atsakovė galėjo turėti teisinį pagrindą Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Tai iš esmės patvirtina atsakovės poziciją.
13.5. Teismas pagrįstai atsisakė vertinti ieškovės rašytinius paaiškinimus. Ieškovei buvo suteiktos visos procesinės galimybės pareikšti savo nuomonę byloje aktualiais klausimais ir pateikti reikalingus įrodymus. Ieškovė teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus jau išnagrinėjus bylą iš esmės. Nors ieškovė teigia, kad rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti reaguojant į atsakovės veiksmus – 2023 m. vasario 15 d. atsakovė pateikė papildomus dokumentus (Pirkimo sąlygas) – tačiau ieškovės pavėluotai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose faktiškai yra pasisakoma dėl viso ginčo. Atsakovės pateikti papildomi dokumentai nenulėmė rašytinių paaiškinimų pateikimo.
14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Mano konkursas“ atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
14.1. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai Pirkimą vykdė neskelbiamų derybų būdu. Pirma, dėl techninių priežasčių Pirkimo sutartį įvykdyti galėjo tik trečiasis asmuo. Atsakovė įvykdė rinkos konsultaciją, kurioje dalyvavo du tiekėjai – ieškovė ir trečiasis asmuo. Rinkos konsultacijos metu paaiškėjo, kad ieškovės turimas IT įrankis nėra suderinamas su atsakovės naudojamomis IT sistemos – VIPIS ir DVS KONTORA. Trečiojo asmens siūlomas IT įrankis (Platforma) su atsakovės naudojamomis IT sistemomis yra suderinamas. Skelbiant Pirkimą buvo būtina užtikrinti, kad tiekėjo siūlomas IT įrankis būtų suderinamas su atsakovės turimomis IT sistemomis. Atsakovė ankstesnių pirkimų pagrindu jau buvo įsigijusi Platformą, o Pirkimu siekė įsigyti tik jau turimos Platformos modulių licencijas ir techninę priežiūra. Kitas tiekėjas neturi Platformos modulių licencijų (neturi teisės jų suteikti) ir negalėtų vykdyti Platformos techninės priežiūros, todėl ir pats Pirkimo objektas suponuoja, kad šiuo atveju kiti tiekėjai Pirkime negalėjo dalyvauti dėl techninių priežasčių (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis). Antra, tik vykdant Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, buvo galima apsaugoti trečiojo asmens išimtines teises į Platformą. Viena vertus, kitas tiekėjas objektyviai negalėtų suteikti Platformos modulių licencijų ir Platformos techninės priežiūros paslaugų, kita vertus, jeigu toks tiekėjas ir atsirastų, jam pateikiant Platformos modulių licencijas ir vykdant Platformos techninę priežiūrą, būtų pažeistos trečiojo asmens išimtinės teisės į Platformą, o trečiasis asmuo dėl to patirtų reikšmingo dydžio žalą (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis). Trečia, Pirkimo objektas taip pat leido vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Pirkimu buvo siekiama įsigyti duomenų bazės (Platformos) modulių licencijas (VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 4 punktas).
14.2. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti kaltinimai dėl neskaidraus Pirkimo ir trečiojo asmens protegavimo yra nepagrįsti, neatitinka tikrovės. Jiems pagrįsti ieškovė nepateikė įrodymų. Ignoruodama rinkos konsultacijos atlikimą, ieškovė melagingai nurodė, kad atsakovė jai neva nesudarė galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, susijusiuose su atsakovės viešųjų pirkimų centralizavimu. Tik po rinkos konsultacijos su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta 2022 m. birželio 15 d. sutartis, 2022 m. rugsėjo 30 d. sutartis. Vien faktas, kad atsakovė ir trečiasis asmuo yra sudarę kelias viešojo pirkimo sutartis, negali būti laikomas patvirtinimu, jog atsakovė viešuosius pirkimus vykdė neskaidriai ir (ar) neteisėtai. Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę nepagrįstu pirkimų skaidymu. Nors ieškovės minimos sudarytos viešojo pirkimo sutartys bei Pirkimas yra susiję, tačiau tai nepatvirtina, kad dėl visų paslaugų turėjo būti skelbiamas vienas pirkimas.
14.3. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada nepatvirtina apeliacinio skundo pagrįstumo. Ji yra itin abstraktaus pobūdžio, iš jos sunku suprasti, kokia yra Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija dėl byloje nagrinėjamo ginčo.
14.4. Teismas pagrįstai nevertino ieškovės rašytinių paaiškinimų, kadangi ieškovė juos pateikė pavėluotai. Teismas 2023 m. sausio 13 d. byloje priėmė nutartį, kuria nusprendė pasirengimą nagrinėti bylą skirti paruošiamųjų dokumentų būdu. Teismas bylos šalims nurodė, kad parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose turi būti pateikti visi šalių įrodymai ir motyvai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad jis turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti procesiniuose dokumentuose. Ieškovė rašytinius paaiškinimus pateikė 2023 m. vasario 21 d. – tą pačią dieną, kuomet vyko teismo posėdis, kurio metu buvo išnagrinėta byla. Nors ieškovė nurodė, kad rašytiniais paaiškinimais ji neva reagavo į atsakovės į bylą 2023 m. vasario 15 d. pateiktus Pirkimo dokumentus (įskaitant techninę specifikaciją), tačiau kaip matyti iš rašytinių paaiškinimų, juose ieškovė ne reaguoja į atsakovės 2023 m. vasario 15 d. pateiktus Pirkimo dokumentus, o: reziumuoja ieškovės ir atsakovės atsikirtimus byloje; cituoja Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą; pateikia savo vertinimą dėl ankstesnių sutarčių tarp atsakovės ir trečiojo asmens.
14.5. Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tinkamos, jų dydis atitinka Rekomendacijas. Nors ieškovė teigia, kad atsiliepimas ir triplikas yra nedidelės apimties, tačiau šios aplinkybės neturi reikšmės. Norint parengti kokybišką ir argumentuotą atsiliepimą ir tripliką, buvo būtina atlikti aktualių faktinių aplinkybių ir teisės patikrą, išanalizuoti teisės aktų nuostatas, teismų praktiką. Visa tai pareikalavo reikšmingų laiko ir žmogiškųjų išteklių resursų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis 2022 m. gegužės 9 d. paskelbė Skelbiamą pirkimą (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė, nesutikdama su Skelbiamo Pirkimo sąlygomis, perkančiajai organizacijai pateikė 2022 m. gegužės 11 d. pretenziją dėl Skelbiamo pirkimo sąlygų ir jų paaiškinimo. Perkančioji organizacija, gavusi ieškovės pretenziją, 2022 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą minėtą Skelbiamą pirkimą nutraukti.
18. Perkančioji organizacija 2022 m. gegužės 25 d. CVP IS priemonėmis paskelbė rinkos konsultaciją dėl „Kelmės rajono savivaldybės administracijai bei jos pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų proceso organizavimo teisinės aplinkos sutvarkymo“, kuria rinkos dalyviai iki 2022 m. birželio 1 d. buvo kviečiami teikti atsakymus į pateiktus klausimus, savo siūlymus ir rekomendacijas.
19. Atsakovės 2022 m. birželio 2 d. Rinkos konsultacijos rezultatų apibendrinime nurodyta, kad:
19.1. Gauti du rinkos dalyvių pasiūlymai – vienas iš UAB „ECOCOST“, kitas iš UAB „Mano konkursas“.
19.2. Tiekėjo UAB „ECOCOST“ pasiūlytas vienas tvarkos aprašas visoms pavaldžioms įstaigoms nėra tinkamas sprendimas, nes administracijai pavaldžios įstaigos užsiima skirtingomis veiklomis. Tiekėjui pateikus vieną tvarkos parašą, reikėtų jį pritaikyti kiekvienai pavaldžiai įstaigai, savivaldybės administracija neturi žmogiškųjų išteklių, kurie šį darbą atliktų. Atkreipiamas dėmesys, kad UAB „ECOCOST“ siūlomas IT įrankis taip pat nėra tinkamas, nes pasikonsultavus su keletą metų administracijoje naudojamos informacinės sistemos atstovais UAB „Nevda“, paaiškėjo, kad tiekėjo UAB „ECOCOST“ programinė įranga negali būti suderinama su YIPIS ar DVS KONTORA informacinėmis sistemomis. Primintina, kad DVS KONTORA paslaugomis savivaldybės administracija naudojasi nuo 2006 m., o VIPIS – nuo 2019 m. Dėl šios priežasties, vykdant pirkimą IT įrankiui, skirto centralizavimui, įsigyti, būtina sąlyga, kad perkamas IT įrankis turėtų galimybę veikti kartu su jau turimomis DVS KONTORA ir VIPIS sistemomis. Perkant naują informacinę sistemą vietoje DVS KONTOROS ir VIPIS vien tam, kad ji galėtų veikti su UAB „ECOCOST“ IT įrankiu, būtų neracionaliai ir netinkamai naudojamos lėšos.
19.3. UAB „Mano konkursas“ pateiktame pasiūlyme rekomenduoja kartu su mokymais organizacijose taip pat diegti ir viešųjų pirkimų proceso administravimo IT įrankius ir mokymų metu įtraukti šiuos IT įrankius į Aprašo procedūras bei apmokyti perkančiųjų organizacijų darbuotojus.
20. 2022 m. birželio 15 d. tarp perkančiosios organizacijos ir UAB „Mano konkursas“ sudaryta Viešojo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis dėl viešųjų pirkimų proceso administratorių parengimo paslaugos pirkimo.
21. 2022 m. rugsėjo 30 d. tarp perkančiosios organizacijos ir UAB „Mano konkursas“ sudaryta Viešojo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis dėl viešųjų pirkimų proceso administravimo platformos diegimo.
22. 2022 m. lapkričio 23 d. perkančiosios organizacijos pirkimo komisija priėmė sprendimą vykdyti ginčo Pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Perkančiosios organizacijos 2022 m. lapkričio 23 d. Neskelbiamų derybų viešųjų pirkimų proceso administravimo platformos licencijų su techniniu palaikymu pirkimo komisijos posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad siekiant išlaikyti įgyvendintų pasiruošimo centralizavimui veiksmų tęstinumą ir racionaliai naudoti lėšas, taip pat atsižvelgiant į sėkmingą perkančiųjų organizacijų įsitraukimą skaitmenizuojant viešųjų pirkimų procesą bei pasiektus rezultatus naudojant MK IS, nėra tikslinga bei finansiškai brangu likus keliems mėnesiams iki su viešųjų pirkimų centralizavimu susijusių VPĮ pakeitimų įsigaliojimo, keisti MK IS įrankį. Taip pat Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) atlikus viešai prieinamų sutarčių analizę, nustatyta, kad UAB „Mano konkursas“ teikiamas MK IS sprendimas ir paslaugų paketas labiausiai integruotas į VPĮ įsigaliosiančias nuostatas. Visos MK IS autorinės turtinės teisės priklauso išskirtinai UAB „Mano konkursas“. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą informaciją, priimtas sprendimas iš UAB „Mano konkursas“ įsigyti MK IS modulio „Dokumentų valdymas“ diegimą, taip pat MK IS modulių („Dokumentų valdymas“, „Planavimas“, „Pirkimų organizavimas“, „Ataskaitų formavimas“) naudojimo ir techninio palaikymo licencijas su konsultacijų centro paslaugomis pasirašant sutartį iki 2023 m. gruodžio 31d.
23. 2022 m. lapkričio 29 d. perkančiosios organizacijos pirkimo komisija priėmė sprendimą kviesti UAB Mano konkursas“ į derybas telefonu dėl pasiūlymo kainos ir Pirkimo sutarties sąlygų, kurios įvyks 2022 m. gruodžio 1 d. 10 val.
24. Perkančioji organizacija 2022 m. gruodžio 2 d. CVP IS paskelbė savanorišką išankstinį skaidrumo skelbimą (ex ante), kad neskelbiamų derybų būdu vykdo viešąjį pirkimą „Viešųjų pirkimų proceso administravimo platformos licencijų su techniniu palaikymu pirkimas“.
25. Ieškovė, susipažinusi su minėtu skelbimu ir jame nurodyta informacija, 2022 m. gruodžio 9 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl neteisėto neskelbiamų derybų vykdymo iš UAB „Mano konkursas“. Pretenzijoje ieškovė ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą vykdyti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Ieškovės vertinimu, neegzistuoja VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti pagrindai, dėl kurių būtų galima organizuoti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu; perkančiosios organizacijos sprendimas pažeidžia viešųjų pirkimų principus (VPĮ 17 straipsnis).
26. Perkančioji organizacija 2022 m. gruodžio 19 d. raštu ieškovės pretenziją atmetė. Perkančioji organizacija nurodė, kad egzistavo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas organizuoti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Pirkimu viešųjų pirkimų principai buvo užtikrinti, kadangi buvo išvengta situacijos, kuomet pakartotinai perkama jau įsigyta platforma.
27. Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl 2022 m. gruodžio 9 d. pretenzijos atmetimo, ieškovė 2022 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reikalavo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą vykdyti Pirkimą bei nutraukti Pirkimo procedūras.
28. Šiaulių apygardos teismas ieškovės ieškinį atmetė.
29. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos viešųjų pirkimų bylose ir bylos nagrinėjimo ribų
30. CPK 4233 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Taigi, pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, tiek viešųjų pirkimų bylose teikiamo ieškinio dalykas, tiek ir jo pagrindas turi atitikti tiekėjo pretenzijoje, pateiktoje ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, nurodytus reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus.
31. Kasacinio teismo praktikoje dėl viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose taikomos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos yra išaiškinta, kad šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka nustatyta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-378/2018, 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022), kadangi viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas pagrindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-7-210-469/2022). Tai reiškia, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022).
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje kvestionavo perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą organizuoti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Tiek iš pretenzijos, tiek iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė kėlė klausimą, kad neegzistuota VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti pagrindai, kurių pagrindu būtų galima organizuoti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Ieškovės vertinimu, toks perkančiosios organizacijos sprendimas pažeidžia viešųjų pirkimų principus (VPĮ 17 straipsnis).
33. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė tiekėjų efektyvaus teisių gynimo principą ir nepagrįstai nevertino dalies motyvų, kurie susiję su į bylą išreikalautais bei iki tol ieškovei neprieinamais įrodymais – neskelbiamų derybų pirkimo dokumentais ir kt. Apeliantė nurodo, kad perkančioji organizacija į bylą Pirkimo dokumentus ir ginčo specifikaciją pateikė 2022 m. vasario 15 d., tai yra likus dviem darbo dienoms iki teismo posėdžio byloje dienos (2022 m. vasario 21 d.), todėl 2022 m. vasario 21 d. pateiki rašytiniai paaiškinimai turėjo būti priimti ir vertinti.
34. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais apeliantės argumentais. Pirma, ginčo objektas šioje byloje yra tik Pirkimas (Nr. (duomenys neskelbtini)); antra, ieškovės reikalavimo esmė – minėto Pirkimo atsakovė negalėjo vykdyti neskelbiamų derybų būdu; trečia, ieškinyje nurodomas pagrindas ginčyti atitinkamą perkančiosios organizacijos sprendimą turi sutapti su pretenzijoje nurodomu pagrindu; ketvirta, CPK 7 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
35. Įvertinant aplinkybes, kad byla dar 2023 m. sausio 30 d. nutartimi buvo paskirta nagrinėti 2023 m. vasario 21 d. 13 val., įstatyme nustatytus operatyvius tokių bylų nagrinėjimo terminus, ieškovės rašytinių paaiškinimų, kurie buvo pateikti 2023 m. vasario 21 d. 12:55 val., turinį, t. y. jog ieškovė pasisakė tiek dėl jau ankščiau išdėstytų argumentų, tiek kėlė naujus klausimus ir argumentus, kurie nebuvo ankščiau aptarti nei pretenzijoje, nei ieškinyje, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė rašytinius paaiškinimus pateikė ne laiku, be to, rašytiniais paaiškinimais nepagrįstai siekė išplėsti bylos nagrinėjimo ribas.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, ieškovės rašytinius paaiškinimus, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar viešųjų pirkimų efektyvaus tiekėjų pažeistų teisių gynimo ir perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros principus. Byloje nustatytos aplinkybės bei nurodyta kasacinio teismo praktika, aiškinanti viešųjų pirkimų ginčo ribas, suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nebeturi teisinio pagrindo remtis argumentais, kurių ji nebuvo nurodžiusi pretenzijoje. Priešingu atveju būtų nepagrįstai išplėstos viešųjų pirkimų ginčo ribos.
Dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto Pirkimo vykdymo būdo
37. Bylos duomenimis nustatyta (žr. šios nutarties 22 punktą), kad perkančioji organizacija priėmė sprendimą vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, vadovaudamasi VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
38. Ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu iš vienintelio tiekėjo, nurodydama, kad tai neatitinka skaidrumo principo ir pažeidžia kitus viešųjų pirkimų principus.
39. Neskelbiamos derybos yra pirkimo būdas, kai perkantieji subjektai neprivalo skelbti apie pirkimo vykdymą, viešinti pirkimo dokumentų, o gali pasirinkti konkrečius tiekėjus, kurie kviečiami pateikti pasiūlymus ir su kuriais yra deramasi. Kadangi toks pirkimo būdas riboja tiekėjų konkurenciją ir yra mažiausiai skaidrus, neskelbiamos derybos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, o VPĮ 71 straipsnio sąlygos aiškinamos ir taikomos siaurai. Be to, taikant neskelbiamų derybų būdą, perkančioji organizacija privalo pagrįsti tokio pirkimo būdo taikymą (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis ir kt., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m., p. 791).
40. VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant, gali būti vykdomi prekių, paslaugų arba darbų pirkimai neskelbiamų derybų būdu. Šiuo būdu pirkimas gali būti vykdomas esant bent vienai iš VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų. VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu prekes patiekti, paslaugas teikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas dėl vienos iš šių priežasčių: a) pirkimo tikslas yra sukurti arba įsigyti unikalų meno kūrinį ar meninį atlikimą; b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių; c) dėl išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos.
41. Taigi, neskelbiamos derybos, taikant VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punktą, gali būti vykdomos tokiu būdu, kai dėl objektyvių priežasčių kreipiamasi tik į vieną konkretų tiekėją. Pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a–c papunkčiuose nustatytas sąlygas į konkretų tiekėją galima kreiptis tik tais atvejais, kai nėra (ar negali būti) kitų rinkos dalyvių, kurie perkančiajai organizacijai galėtų parduoti pirkimo objektą arba pirkimo objektas yra neatsiejamas nuo jį sukuriančio subjekto. Komentuojamos sąlygos (teisės norma) aiškinamos siaurai ir griežtai, todėl nepagrįstai ir neteisėtai taikant neskelbiamų derybų būdą, ypač tinkamai nepagrindus aplinkybių, jog nėra kitų tiekėjų, tai laikoma esminiu viešųjų pirkimų teisės pažeidimu. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) konstatuota, kad neskelbiamas derybas reglamentuojančiomis nuostatomis iš esmės leidžiama nukrypti nuo įprastinių viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių, todėl šios (nuostatos) turi būti aiškinamos siaurai, o įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri pageidauja tuo įrodymu remtis (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. Sprendimą Komisija prieš Graikiją, C-250/07, Rink. 2009, I-4369).
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju egzistavo teisiniai pagrindai, perkančiajai organizacijai leidę Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu.
43. VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje nustatyta, kad prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu prekes patiekti, paslaugas teikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas dėl techninių priežasčių. VPĮ komentare aiškinant VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčio nuostatas nurodoma, kad: techninės priežastys turi būti itin detaliai pagrįstos; techninėmis priežastimis galėtų būti pripažintas, pavyzdžiui, toks faktas, kad kitam ekonominės veiklos vykdytojui techniniu atžvilgiu beveik neįmanoma įvykdyti užduoties arba būtinybė, kad būtų naudojamasi tam tikromis priemonėmis, metodais, kuriuos turi tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas; techninės priežastys gali būti susijusios su specialiais sąveikos reikalavimais, kurie turi būti įvykdyti siekiant užtikrinti perkamų darbų, prekių ar paslaugų funkcinį tinkamumą (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis ir kt., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m., p. 794-795).
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 25 d. CVP IS priemonėmis buvo paskelbta išankstinė (rinkos) konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl „Kelmės rajono savivaldybės administracijai bei jos pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų proceso organizavimo teisinės aplinkos sutvarkymo“. Buvo gauti du rinkos pasiūlymai – iš UAB „ECOCOST“ ir iš UAB „Mano konkursas“. Rinkos konsultacijos metu paaiškėjo, kad ieškovės siūlomas IT įrankis nėra suderinamas su perkančiosios organizacijos naudojamomis IT sistemomis (VIPIS ir DVS KONTORA). UAB „Mano konkursas“ pasiūlytas IT įrankis yra suderinamas ir veiktų kartu su jau turimomis perkančiosios organizacijos IT sistemomis (VIPIS ir DVS KONTORA). Perkančioji organizacija 2022 m. birželio 15 d. sudarė su trečiuoju asmeniu sutartį dėl viešųjų pirkimų proceso administratorių rengimo mokymo paslaugų suteikimo, kurios pagrindu trečiasis asmuo suorganizavo mokymus atsakovės (jam pavaldžių perkančiųjų organizacijų) darbuotojams, kurie yra atsakingi už viešųjų pirkimų administravimą, organizavimą, pristatė savo sukurtą viešųjų pirkimų proceso administravimo platformą (informacinę sistemą) „Mano konkursas“, skirtą skaitmenizuoti viešųjų pirkimų procesą perkančiosioms organizacijoms. 2022 m. rugsėjo 30 d. perkančioji organizacija ir trečiasis asmuo sudarė sutartį dėl viešųjų pirkimų proceso administravimo platformos (Platformos) įdiegimo, kurios pagrindu trečiasis asmuo atsakovei pavaldžioms įstaigoms įdiegė platformą ir platformos modulius „Planavimo modulis“, „Pirkimų organizavimo modulis“, „Ataskaitų formavimo modulis“ bei suteikė terminuotas licencijas (iki 2023 m. sausio 1 d.) naudotis nurodytais platformos moduliais. Taigi, perkančioji organizacija 2022 m. birželio 15 d. ir 2022 m. rugsėjo 30 d. pirkimų pagrindu jau buvo įsigijusi trečiojo asmens platformą, todėl paskelbtu Pirkimu perkančioji organizacija siekė įsigyti jau turimos platformos licencijas su techniniu palaikymu.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Pirkimas organizuotas neskelbiamų derybų būdu, nes buvo būtina užtikrinti, jog tiekėjo siūlomas IT įrankis būtų suderinamas su atsakovės jau turimomis IT sistemomis, kad tokį IT įrankį galėjo pasiūlyti tik UAB „Mano konkursas“, kadangi atsakovė jau buvo įsigijusi šio tiekėjo platformą. Nagrinėjamu atveju egzistavo objektyvi būtinybė toliau naudotis įdiegta platforma bei turėti jos licencijas ir techninio palaikymo paslaugas. Byloje neįrodyta, kad kitas tiekėjas turi platformas licencijas.
46. VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatyta, kad prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu prekes patiekti, paslaugas teikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas dėl išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos. Tam, kad būtų galima vykdyti neskelbiamas derybas VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje numatytu teisiniu pagrindu, yra būtina, kad egzistuotų poreikis užtikrinti išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugą. Pažymėtina, kad šiai neskelbiamų derybų vykdymo sąlygai taikomas reikalavimas, kad rinkoje negali būti alternatyvų ar pakaitalų perkamam objektui (prekėms, paslaugoms ar darbams), t. y. iš esmės susiklosto natūrali monopolija prekėms, paslaugoms ar darbams (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis ir kt., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m., p. 795).
47. Bylos duomenimis nustatyta, kad Pirkimo objektas – viešųjų pirkimų proceso administravimo platformos licencijų ir techninio palaikymo paslaugos pirkimas. Šiuo pirkimu Kelmės rajono savivaldybės administracija savo pavaldžioms įstaigoms siekia įsigyti naudojamos viešųjų pirkimų proceso administravimo platformos „Mano konkursas“ (MK IS) papildomo funkcionalumo „Dokumentų valdymas“ modulį ir jo diegimą, taip pat metinę MK IS 4 modulių („Dokumentų valdymas“, „Planavimas“, „Pirkimų organizavimas“, „Ataskaitų formavimas“) naudojimo ir techninio palaikymo licenciją su konsultacijomis bei šio proceso sertifikavimą pagal ISO 9001 standartą. Vienas iš siektinų tikslų – skaitmenizuoti 37 perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų procedūras ir iki 2024 m. sausio 1 d. integruoti jas su SAULĖ IS (Techninės specifikacijos 1.2.1 punktas). Kaip jau buvo minėta, platformą perkančioji organizacija ankstesniais pirkimais buvo įsigijusi iš UAB „Mano konkursas“. Byloje nepaneigtos aplinkybės, kad UAB „Mano konkursas“ turi visas turtines autorines teises į manokonkursas.lt platformoje sukurtus ir kuriamus autorystės objektus (MK IS modulius – „Dokumentų valdymas“, „Planavimas“, „Pirkimų organizavimas“ ir „Ataskaitų formavimas“). Pagal bylos duomenis, UAB „Mano konkursas“ gali platinti, diegti, modifikuoti ir prižiūrėti manokonkursas.lt platformoje įdiegtą programinę įrangą, teikti šios programinės įrangos aptarnavimo paslaugas ir šios programinės įrangos mokymų paslaugas (dokumento registracijos Nr. DOK-371, atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5). Byloje nėra paneigtos aplinkybės, kad būtent UAB „Mano konkursas“ turi išimtines teises į MK IS. Teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistavo VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatytas teisinis pagrindas, leidęs organizuoti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu.
48. VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 4 punktas numato, kad neskelbiamų derybų būdu gali būti perkamos licencijos, skirtos naudotis duomenų (informacinėmis) bazėmis. VPĮ komentare aiškinant VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatas yra pažymėta, kad licencijas gali išduoti tik konkretus tiekėjas, kuris sukūrė konkrečią bazę ir (ar) turi jos valdymo ir (arba) intelektines nuosavybės teises. Be to, perkančiajai organizacijai svarbu įsigyti konkrečios dokumentų ar duomenų (informacinės) bazės licenciją, kuri suteiktų prieigą prie perkančiosios organizacijos poreikius tenkinančių dokumentų ar duomenų (informacijos). Kadangi nėra atitinkamų pirkimo objektų pakaitalų ar alternatyvų, tai perkančioji organizacija šiuos objektus įsigyja neskelbiamų derybų būdu iš konkretaus tiekėjo (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis ir kt., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m., p. 805).
49. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti. 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šioje direktyvoje terminas „duomenų bazė“ reiškia pavienių darbų, duomenų ar kitokios metodiškai arba sistemingai sutvarkytos ir individualiai elektroniniu arba kitokiu būdu prieinamos medžiagos rinkinius. Aptariamos Direktyvos 96/9/EB 3 straipsnyje įtvirtinta, kad pagal šią direktyvą duomenų bazės, kurios pagal duomenų parinkimą ir išdėstymą yra autoriaus intelektinės veiklos rezultatas, yra saugomos autorių teisių.
50. Pirkimu buvo siekiama įsigyti platformos (duomenų bazės) modulių licencijas. Platforma jungia skirtingus modulius ir yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas informacijos apie vykdomus / planuojamus vykdyti viešuosius pirkimus rinkinys (duomenų bazė). Atsižvelgus į tai, kad duomenų bazė yra saugomas autorių teisių objektas, o pagal bylos medžiagą spręsta, jog trečiajam asmeniui buvo suteiktos išimtinės autorinės turtinės teisės į manokonkursas.lt platformą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju egzistavo ir VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 4 punkte įtvirtintas teisinis pagrindas, leidęs organizuoti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu.
51. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamos bylos kontekste egzistavo teisiniai pagrindai, leidžiantys organizuoti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu.
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu atitikties viešųjų pirkimų principams
52. Apeliantė skundžiamo sprendimo neteisėtumą argumentuoja tuo, kad teismas tinkamai neįvertino perkančiosios organizacijos veiksmų atitikties viešųjų pirkimų principams. Apeliantės teigimu, perkančioji organizacija priėmė neteisėtą viešųjų pirkimų principams ir VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalims prieštaraujantį sprendimą atlikti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu.
53. Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Minėti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą ir yra svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir jų vykdymui. Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas. Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis).
54. VPĮ nuostatų, reguliuojančių neskelbiamas derybas, ir viešųjų pirkimų principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir, ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y., ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai. Atsižvelgiant į tai, formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-738-370/2021).
55. Vertinant, ar perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, (ne)prieštarauja VPĮ 17 straipsnyje nurodytiems viešųjų pirkimų principams, atkreiptinas dėmesys į VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje numatytus neskelbiamų derybų vykdymo etapus: 1) pasirinktus tiekėjus raštu kviečia pateikti pasiūlymus; 2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjų pašalinimo pagrindų, ar tiekėjai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus; 3) šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais ir prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus. Perkančioji organizacija neprivalo prašyti pateikti galutinio pasiūlymo tuo atveju, kai neskelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas; 4) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją. Taigi, neskelbiamų derybų būdo ypatumas yra tas, kad perkančioji organizacija gali neskelbti viešai apie pirkimo pradžią ir pasirinkti konkrečius tiekėjus, kurie toliau dalyvaus pirkimo procedūrose.
56. Pagal teisinį reguliavimą spręstina, kad vykdant pirkimus neskelbiamų derybų būdu, pateikti pasiūlymą gali būti kviečiamas ir vienas tiekėjas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad perkančiosios organizacijos elgesys prieštarauja VPĮ 17 straipsnyje nustatytiems lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams ar riboja tiekėjų konkurenciją.
57. Apeliantės argumentai, kad perkančioji organizacija sistemingai protegavo tiekėją UAB „Mano konkursas“, yra deklaratyvūs, laikytini vien subjektyviu situacijos vertinimu. Šiuo atveju, pirma, buvo vykdoma išankstinė (rinkos) konsultacija; antra, anksčiau vykę pirkimai ir jų metu priimti sprendimai – 2022 m. birželio 15 d. ir 2022 m. rugsėjo 30 d. sutartys – atsižvelgiant į šios bylos ieškinio dalyką, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; trečia, nei 2022 m. birželio 15 d. sutartis, nei 2022 m. rugsėjo 30 d. sutartis nebuvo pripažintos neteisėtomis ar pažeidžiančiomis VPĮ normas; ketvirta, byloje objektyviais įrodymais nėra paneigtos perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės, kad <...> siekiant išlaikyti įgyvendintų pasiruošimo centralizavimui veiksmų tęstinumą ir racionaliai naudoti lėšas, nėra tikslinga bei finansiškai brangu likus keliems mėnesiams iki su viešųjų pirkimų centralizavimu susijusių VPĮ pakeitimų įsigaliojimo, keisti MK IS įrankį. Apeliantė neįrodė, kad aptariamu atveju MK IS įrankio keitimas labiau atitiktų racionalų lėšų naudojimo principą, teisės aktuose nustatyta tvarka neginčijo pirkimo sąlygų, o reiškė reikalavimą tik dėl perkančiosios organizacijos pirkimo būdo – neskelbiamų derybų – pripažinimo neteisėtu. Atsižvelgus į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai dėl netinkamo viešųjų pirkimų organizavimo būdo.
58. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius viešųjų pirkimų principų pažeidimo, apeliantės skunde nurodomi argumentai, susiję su atsakovės siekiu riboti konkurenciją, yra deklaratyvūs ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje esančių aplinkybių vertinimo nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos vertinimo
59. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. vasario 1 d. išvadoje nurodytas aplinkybes.
60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-84-248/2015 dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados vertinimo įrodomosios reikšmės nurodė, kad valstybės institucijos byloje pateikta išvada neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus, tačiau ir neturėtų būti vertinama kaip bereikšmis dokumentas, nes teismui pateikta tam tikroje srityje kompetentingos įstaigos pozicija vertintina, atsižvelgiant į visus bylos duomenis.
61. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. vasario 1 d. išvadą visų byloje esančių įrodymų kontekste, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, o apeliantės nurodyti argumentai, kad teismas nesirėmė ir netinkamai vertino Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. vasario 1 d. išvadoje nurodytas aplinkybes nėra pagrįsti. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. vasario 1 d. išvada pateikta šioje byloje iš esmės buvo paremta Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 m. gruodžio 15 d. vertinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, jog perkančiosios organizacijos, tarp jų ir Kelmės rajono savivaldybės administracija, vykdydama ankstesnius viešuosius pirkimus, pažeidė viešųjų pirkimų principus ir protegavo UAB „Mano konkursas, o taip pat ginčo Pirkimo metu pažeidė viešųjų pirkimų principus (VPĮ 17 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 m. gruodžio 15 d. vertinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti argumentai yra susiję ne su skundžiamu Pirkimu (Nr. (duomenys neskelbtini)), o su Skelbiamu Pirkimu (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris perkančiosios organizacijos sprendimu buvo nutrauktas.
62. Šioje byloje pateiktoje išvadoje Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad <...> perkančiųjų organizacijų veiksmai, kuriais vykdant mažos vertės viešuosius pirkimus pirminės paslaugos kryptingai įsigyjamos iš vieno tiekėjo tokiu būdu „prisirišant“ prie konkretaus rinkos dalyvio, o vėliau šia aplinkybe grindžiant perkančiosios organizacijos poreikį ir toliau pirkti iš ankstesnes paslaugas suteikusio tiekėjo, laikytini ydingais ir neatitinkančiais VPĮ siekiamų tikslų bei nustatytų principų. Tačiau pažymėtina, kad tokia išvada padaryta: pirma, pagal vertinimo rezultatus, kurie buvo įforminti 2022 m. gruodžio 15 d. vertinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini); antra, tokia išvada padaryta, neįvertinus konkrečių bylos nagrinėjimo ribų, kurias apibrėžia įstatymas (CPK 4232 straipsnio 1 dalis, 4233 straipsnio 2, 3, 4 dalis); trečia, išvada teikiančios institucijos išvada neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus.
Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų
63. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
64. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
65. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktas).
66. Įvertinus bylos procesinį rezultatą, spręstina, kad ieškovė laikytina pralaimėjusi šį ginčą, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, veikęs atsakovės pusėje. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė itin dideles trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas.
67. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl 11 646,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo, kurias (be PVM) sudaro: 1) prašymo dėl EPP rengimas (15 min. – 45 Eur); 2) atsiliepimo į ieškinį rengimas (1 080 Eur); 3) atsiliepimo į ieškinį rengimas (1 150 Eur); 4) atsiliepimo į ieškinį rengimas (1 800 Eur); 5) susitikimas su klientu (1 val. – 230 Eur); 6) tripliko rengimas (2 340 Eur); 7) tripliko rengimas (1 150 Eur); 8) susipažinimas su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, pranešimo rengimas (20 min. – 60 Eur); 9) prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo rengimas (900 Eur); 10) prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo rengimas (690 Eur); 11) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas (180 Eur).
68. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ginčo esmę, į pateiktus procesinius dokumentus, į atsiliepime ir triplike nurodytas aplinkybes, teiktus prašymus, pateiktus argumentus bei iškeltus klausimus, nurodomą kasacinio teismo praktiką, dokumentų turinį bei apimtį, galimai sugaištą laiką, į Rekomendacijose nustatytus kriterijus, sprendė, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, išskyrus bylinėjimosi išlaidų dalį dėl susitikimo su klientu (1 val. – 230 Eur) ir dėl prašymo, susijusio su nuostolių atlyginimo užtikrinimo rengimu (900 Eur ir 690 Eur). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiomis sumomis mažintinas prašomas priteisti išlaidų dydis bei priteisė iš ieškovės 9 826,25 Eur.
69. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, visų pirma atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką dėl PVM įtraukimo į priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turi būti vertinama bendra advokatui sumokėta suma, įskaitant ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021 61 punktas). Taigi, sprendžiant, ar trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, reikia bylinėjimosi išlaidas įvertinti, įskaitant ir PVM.
70. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, sprendžia, kad trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Tai yra, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su: 1) prašymo dėl EPP rengimu (15 min. – 45 Eur; 45 Eur × 1,21 = 54,45 Eur su PVM) viršija Rekomendacijų 8.20 papunktyje (1 799 Eur × 0,1 = 179,9 Eur) už teisinių paslaugų teikimo valandą atlygintiną maksimalų dydį; 2) atsiliepimo į ieškinį rengimu (1 080 Eur + 1 150 Eur + 1 800 Eur = 4 030 Eur; 4 030 Eur × 1,21 = 4 876,30 Eur) viršija Rekomendacijų 8.2 papunktyje (1 799 Eur × 2,5 = 4 497,50 Eur) už atsiliepimą į ieškinį apskaičiuotą maksimalų atlygintiną tokio pobūdžio išlaidų dydį; 3) susitikimo su klientu išlaidos pirmosios instancijos teismo yra nepriteistos apskritai; 4) tripliko rengimu (2 340 Eur + 1 150 Eur = 3 490 Eur; 3 490 Eur × 1,21 = 4 222,9 Eur) viršija Rekomendacijų 8.3 papunktyje (1 799 Eur × 1,5 = 2 698,50 Eur) už tripliką apskaičiuotą maksimalų atlygintiną išlaidų dydį; 5) susipažinimu su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada (20 min. – 60 Eur; 60 Eur × 1,21 = 72,6 Eur) viršija Rekomendacijų 8.20 papunktyje (1 799 Eur × 0,1 = 179,9 Eur) už teisinių paslaugų teikimo valandą atlygintiną maksimalų dydį; 6) prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo rengimu išlaidos pirmosios instancijos teismo yra nepriteistos apskritai. Išlaidos, susijusios su prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimu mažintinos iki 50 Eur, įvertinant paties dokumento turinį.
71. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, iš ieškovės patikslintina, priteisiant 7 351 Eur (45 Eur + 4 497,50 Eur + 2 698,50 Eur + 60 Eur + 50 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
72. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).
73. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino VPĮ nuostatas bei pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
74. Teismų praktikoje nurodoma, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu, patikslinant tik jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
75. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
76. Apeliantė, atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
77. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
78. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytų rekomenduojamų dydžių (1 900,30 Eur × 1,3 = 2 470,39 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, laikytinos pagrįstomis.
79. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 6 086,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas. Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (1 900,30 Eur × 1,3 = 2 470,39 Eur). Atsižvelgus į šią aplinkybę, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos sudėtingumą, trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimu, dydis mažinamas iki 2 470,39 Eur sumos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečiąją pastraipą dėl bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ECOCOST“, juridinio asmens kodas 301795597, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Mano konkursas“, juridinio asmens kodas 305336997, 7 351 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas“.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ECOCOST“, juridinio asmens kodas 301795597, 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovei Kelmės rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188768730, bei 2 470,39 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Mano konkursas“, juridinio asmens kodas 305336997.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė
Irmantas Šulcas