(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 23 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant nukentėjusiajam - pareiškėjui L. R., Marijampolės apskrities VPK atstovui, išnagrinėjo pareiškėjo L. R. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato tyrėjo A. R. 2025 m. vasario 14 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24261700330 panaikinimo ir žalos priteisimo. 

Teismas

n u s t a t ė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato tyrėjas A. R. 2025 m. vasario 14 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24261700330, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal L. R. pareiškimą,  vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Nutarime nurodoma, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariate 2024-12-10 pradėta administracinio nusižengimo ROIK 24261700330, teisena pagal LR ANK 481 str. 1 d. (Nedidelis viešos tvarkos pažeidimas), 2024-12-08 gavus L. R. pareiškimą, kuriame pareiškėjas nurodė, kad peržiūrėjęs filmuotą vaizdo medžiagą jis pastebėjo, jog yra daromas administracinis pažeidimas. Pateiktoje medžiagoje (nuotraukose) matoma kaip 2023-07-08, 08:19:15 val., jam pažįstamas asmuo A. K., būdamas vandens telkinyje, t. y.(duomenys neskelbtini)ežere, esančiame  (duomenys neskelbtini) valtyje, galimai šlapinosi į vandens telkinį. Nutarime nurodoma, kad pareiškėjo pateiktos nuotraukos nepatvirtina, jog vyriškis būdamas valtyje, tikrai šlapinasi. L. R. savo pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ežere yra nuolat daromi įvairūs pažeidimai. Jis  yra įsirengęs vaizdo stebėjimo kameras, todėl peržiūri jose užfiksuotą informaciją ir tokiu būdu nustatė ne vieną administracinį nusižengimą kurį įvykdė (duomenys neskelbtini)ežero bendrasavininkis A. K.. Nutarime įvardijami L. R. pareiškimo teiginiai, A. K. paaiškinimai, dokumentai dėl A. K. dalyvumo lygio, medicininiai  dokumentai. Nutarimu konstatuojama, kad galimas viešosios tvarkos pažeidimas, apie kurį pranešė L. R. įvyko ne jo akivaizdoje, pranešimas apie galimai įvykdytą pažeidimą pateiktas praėjus daugiau nei metams nuo pažeidimo padarymo dienos, asmenų galinčių patvirtinti, kad įvykio metu buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas, kuris sukėlė pašaliniams asmenims ar pareiškėjui L. R. nepatogumą ar kitokiu būdu padarė neturtinę žalą šiam asmeniui, nėra. Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą nustatyta, kad A. K. pripažino, jog ne kartą yra žvejojęs (duomenys neskelbtini) ežere iš valties ir galėjo būti, kad jis buvo atvykęs žvejoti 2023-07-08, yra buvę atvejų, kad jis nusišlapino į vandens telkinį žvejodamas iš valties, tačiau taip pasielgė ne tyčia iš chuliganiškų paskatų, o įtakotas ligos. Tokį A. K. aiškinimą patvirtina ir pateikti medicininiai dokumentai. Kadangi LR ANK 566 str. 1 d. yra numatyta, jog tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, privaloma vadovautis nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, principais, įvertinus visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena nutraukta nesant A. K. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu L. R. pateikė skundą.  

Pareiškėjas L. R. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, priimti sprendimą ir priteisti jam 500 Eur patirtą moralinę žalą.

Skunde nurodo, kad policija netinkamai taikė administracinės teisės normas. Netyrė skunde nurodytos medžiagos, gina pažeidėją. Skunde teigia, kad nubausti pažeidėją A. K. ir jo aplinkos žmones Marijampolėje beveik neįmanoma, kadangi giminėje ir aplinkoje yra esamų ir buvusių policijos pareigūnų, kurie deda visas pastangas, kad akivaizdūs pažeidimai (nufilmuoti) būtų nutraukti ir tai trunka virš 10 metų. Atkreipia dėmesį, kad teikdamas pranešima apie įvykio aplinkybes detaliai nurodė, ką A. K. ir jo aplinkos žmonės pažeidžia. Policija kaip ir visada tyčia ir sąmoningai, nesugebėjo nustatyti aplinkybės kam priklauso vandens telkinys. Kokia veikla galima vadovaujantis įstatymais ir Registrų centro duomenų banko išrašu. Iš pateiktos vaizdinės medžiagos nesugebėjo nustatyti administracinio pažeidimo. Negali sutikti, kad nesimato kaip šlapinamasi į ežerą. Atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnas bando pažeidėją pateisinti, kad jis neva serga ir turi šlapimo problemų, A. K. šlapinosi vieną kartą per visą žvejybą, per pusę dienos. Nurodo, kad A. K. 2024 metais 7 kartus brakonieriavo (duomenys neskelbtini)ežere ir jam liga brakonieriauti netrukdė, gavo baudą ir buvo konfiskuota valtis. Taip pat nurodo, kad kaip ir kiekvienais metais 2024 metais A. K. ir jo aplinkos žmonės nuolat girtaudavo prie (duomenys neskelbtini)ežero. Vėliau skambindavo telefonu ir grasindavo, vėliau rašydavo įžeidžiančias užgaules ir grasinančias žinutes. Niekaip negali sutikti su policijos pareigūno nuomone ir teiginiais, kad kaip nors A. K. kenkia liga. Jeigu kenktų tai negirtautų, negrasintų ir nedarytų begalės tyčinių administracinių pažeidimų, pvz. (duomenys neskelbtini) ežero teršimas pavojingomis atliekomis (2025 m. pradėtas tyrimas).Nurodo, kad žvejyba, plaukiojimas valtimi (duomenys neskelbtini) ežere yra uždrausta veiklos įstatymais. Tiriant pranešimo aplinkybes policija privalėjo nustatyti visas aplinkybes, kad A. K. pažeidžiant įstatymus žvejojo (duomenys neskelbtini) ežere, neteisėtai plaukiojo valtimi, vogė žuvis iš ežero, teršė šlapimu ežerą.

Institucijos priėmusios skundžiamus nutarimus atstovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamus nutarimus nepakeistus. Institucijos atstovo teigimu, skundžiami nutarimai yra teisėti ir pagrįsti.

 Pareiškėjas 2025-04-08 pateikė teismui papildomus paaiškinimus, bei vaizdo medžiagą, paaiškindamas apie 10 metų trunkančias konfliktines situacijas su A. K., kitus atliekamus tyrimus. Taip pat pateikė prašymą atlyginti vykimo į teismą išlaidas.

Gavę pranešimus(per EPP), pareiškėjas ir Marijampolės apskrities VPK atstovas į teismo posėdį paskirtu laiku neatvyko, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 5651 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog. nenustačius, kad A. K. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis minėta norma nuspręsta administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda

Administracinis nusižengimas yra pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialioje dalyje, sudėtis.

Pareiškėjas kreipimusi į policijos įstaigą iš esmės nurodė, kad A. K. neteisėtai teršė ežerą šlapindamasi į jį, neteisėtai žvejojo, šiukšlino. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomi A. K. veiksmai vertintini ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo kontekste. Minėtame straipsnyje administracinė atsakomybė numatyta ir už kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019). Vienas iš esminių požymių yra ne tik tai, kad asmens veiksmai atitinka formalią administracinio nusižengimo sudėtį, bet kartu padaryta uždrausta veika yra pavojinga. Vien tai, kad atitinkami objektyvioje tikrovėje pasireiškiantys veiksmai yra įtvirtinti administracinio nusižengimo sudėtyje, savaime nereiškia, kad kiekvienu atveju, nustačius šių požymių tapatumą su išorėje pasireiškusiais veiksmais, bus konstatuota, kad asmuo yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą ir sulauks sankcijoje numatytos bausmės. Siekiant, kad teismai nevykdytų tik formalaus teisingumo, įstatyme buvo numatyti vertinamieji kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-574/2019). Teismų praktikoje įvardijama, kad viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad siekiant išsiaiškinti L. R. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl galimai A. K. padaryto administracinio nusižengimo, policijos pareigūnai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną ir atliko tyrimą. Patikrinimo metu buvo apklaustas A. K., kuris patvirtino šlapinimosi į ežerą faktą, pateikė medicininius dokumentus, iš paaiškinimo turinio akivaizdu, kad jokio tikslo tokiu veiksmu pažeisti viešą tvarką ar teršti aplinką, neturėjo, nėra jokių duomenų, kad A. K. veiksmai atlikti betarpiškai stebint pašaliniams asmenims ir pastarasis tai suprato, todėl A. K. veiksmuose užfiksuotuose pareiškėjo stacionaria vaizdo kamera, nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato tyrėjo  2025 m. vasario 14 dienos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nėra akcentuojama ir detaliai analizuojami kiti pareiškėjo argumentai. Tačiau teismas vertina, kad dėl to nėra pagrindo naikinti nutarimo, kadangi jis iš esmės teisingas. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas kreipdamasis į policijos įstaigą nurodė galimo nusižengimo tikslų laiką -2023-07-08, 08:19 val., tai yra būtent laiką, kuomet užfiksuotas besišlapinantis A. K.. Įvykis nurodytas pareiškėjo ir buvo tirtas.  Kiti pareiškėjo argumentai išdėstyti abstrakčiai, minint 10 metų laikotarpį. Kaip matyti iš paties pareiškėjo prie skundo pridėtos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, anksčiau jau yra tirti L. R. pranešimai apie tai, kad yra šiukšlinama ir teršiama (duomenys neskelbtini) ežere ar jo prieigose. Taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad  A. K. 2024 metais skirtos nuobaudos dėl aplinkos užteršimo nepavojingomis atliekomis, taip pat žvejybos (duomenys neskelbtini)ežere draudžiamu būdu ir nemėgėjiškos žūklės įrankiu-bučiumi. Šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo pagrindo tirti aplinkybių įvykusių kaip nurodo pats pareiškėjas 10 metų laikotarpyje. Be to pažymėtina, kad dėl mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų numatytų ANK 291 straipsnyje, policija ir nėra įgaliota atlikti tyrimą (ANK 589 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, kad iš pateikto vaizdo įrašo ir nuotraukos matyti, jog A. K. minimu laiku žvejoja mėgėjiškos žūklės įrankiu- meškere. Pagal Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, mėgėjų žvejyba leidžiama visuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose ši žvejyba nėra ribojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jokių duomenų, kad yra mėgėjiškos žūklės draudimas minėtame vandens telkinyje – nėra, tuo labiau, kad A. K. yra minėto vandens telkinio bendrasavininkas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr.D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 17 straipsnis numato, kad privačiuose vandens telkiniuose žvejojama Taisyklių leidžiamais arba nustatytu metu leidžiamais naudoti žvejybos įrankiais, būdais ir masalais, neviršijant nustatyto leistino naudoti įrankių kiekio, nustatytu metu Taisyklėse nedraudžiamų gaudyti rūšių žuvis. Žvejyba leidžiama tik šviesiu paros metu (nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo), išskyrus atvejus, kai vandens telkinio savininkas leidžia žvejoti jam nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje tamsiu paros metu, tai nurodydamas mėgėjų žvejybos leidime. Invazinių rūšių sąraše esančių rūšių žuvų žvejybai draudimo laikotarpis netaikomas, tačiau tokios žvejybos metu sugautos visos kitos žuvys turi būti nedelsiant paleistos į tą patį vandens telkinį. Draudžiama gaudyti žuvų rūšis, įrašytas į Saugomų gyvūnų sąrašą. Atsitiktinai sugavus į Saugomų gyvūnų sąrašą įrašytas žuvis, jos turi būti nedelsiant paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. 

Pagal CK 4.75 straipsnį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nėra jokių duomenų, kad minimu laiku vandens telkinio bendrasavininkas neturėjo teisės vykdyti mėgėjišką žvejyba bendrame objekte, kad buvo žvejojama pažeidžiant mėgėjiškos žvejybos taisykles, taip pat nėra jokių duomenų.     

Taip pat pažymėtina, kad nėra jokių duomenų apie tyrimą atlikusio ir nutarimą priėmusio pareigūno sąsajas ar ryšius su A. K., nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad nutarimą priėmęs pareigūnas šališkas. Pareiškėjo teiginiai dėl ryšių su policijos pareigūnais deklaratyvūs, teismo vertinimu nurodomi dėl to, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo.

Atsižvelgus į byloje pateiktus paaiškinimus, surinktą rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai, nenustačius A. K. veiksmuose jokio  administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių (5651 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o L. R. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas L. R. teismo posėdžio dieną pateikė papildomus paaiškinimus ir prašymą atlyginti kelionės išlaidas. Pateikęs dokumentus pareiškėjas į teismo posėdį nustatytu laiku 13 val. 30 min. neatvyko, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 1 punktu, liudytojams, nukentėjusiesiems ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą išlaidoms atlyginti, sudaro proceso išlaidas, kurios, remiantis BPK 104 straipsnio 1 dalimi, atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų.

Pažymėtina, kad L. R. dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo būtinas, jam pranešta teismo pranešimu. Pareiškėjas teismo pranešime nurodytu laiku teismo posėdyje nedalyvavo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad 2025-04-08 kelionė maršrutu Vilnius-Marijampolė buvo L. R. vykimas į iškvietimo vietą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės nėra pagrindo atlyginti kelionės išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu,

n u t a r i a :

L. R. skundo netenkinti.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato tyrėjo A. R. 2025 m. vasario 14 d. nutarimą, palikti nepakeistą.

Prašymą atlyginti kelionės išlaidas atmesti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas                                                             Nerijus Brinevičius