Teisėja Regina
Bertašienė Procesinio
sprendimo kategorija
55;121.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. rugpjūčio 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės,
kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Antanui
Leikui, dalyvaujant ieškovui G. R., atsakovės atstovams L. R. ir advokatui Nedui Šilaikai, viešame kolegijos posėdyje
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. R.
apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-52-255/2009 pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
direkcijai, trečiajam asmeniui UAB „Garant“ dėl sutartinių įsipareigojimų
nevykdymo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
G. R. 2008 m. rugsėjo
19 d. teismui pateikė ieškinį. Juo teismą prašė
priteisti iš atsakovės VĮ Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcijos padarytos žalos atlyginimą – 31 360 Lt, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, iki sprendimas bus
įvykdytas, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. spalio 18 d. atsakovė pateikė kvietimą dalyvauti konkurse dėl Klaipėdos uosto įlankos
tobulinimo projekto ir Sutarties A#4 „Klaipėdos
uosto įplaukoje esančių nuskendusių laivų nuolaužų iškėlimas“ bei konkurso sąlygas numatančią dokumentaciją
LT-PE-35776. Vadovaujantis minėtos dokumentacijos nuostatomis 2004 m. kovo 23 d. tarp VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
direkcijos (užsakovės) ir UAB „Garant“ (rangovės) buvo pasirašyta Sutartis A#4 dėl Klaipėdos uosto įplaukoje
esančių nuskendusių laivų nuolaužų
iškėlimo (toliau Sutartis A#4). Šia Sutartimi A#4
buvo pasirinktas arbitražnis ginčų sprendimo būdas. Sutarties A#4 sąlygose (IV
dalis, A skyrius, 1 straipsnis 1 punktas) nurodoma, kad sprendėjas yra asmuo,
kurį užsakovas ir rangovas bendrai skiria ginčams spręsti pirmojoje
instancijoje, kaip numatyta 24 ir 25 straipsniuose. Konkurso dokumentacijoje
LT-PE-35776 „Nurodymai konkurso dalyviams“ konstatuota, kad užsakovo siūlomas
ginčų sprendėjas yra G. R., ginčų
sprendėjo valandinis
atlyginimas yra 320 Lt
(II dalies 36.1 punktas).
UAB „Garant“ 2008 m. sausio 14 d. su pareiškimu
kreipėsi į ginčų sprendėją advokatą G. R. dėl kilusio ginčo su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
direkcija. Sutarties A#4 IV dalies 25.1 straipsnyje
nustatyta, kad ginčų
sprendėjas per 28 dienas nuo pranešimo apie ginčą gavimo raštu pateikia savo
sprendimą. Ieškovas tarp
Sutarties A#4 šalių kilusį ginčą išnagrinėjo, 2008 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą ir
abiem Sutarties A#4 šalims pateikė detalias sąskaitas. UAB „Garant“ pateiktą sąskaitą apmokėjo nedelsdama, VĮ Klaipėdos
valstybinio uosto direkcija atsisakė apmokėti jai pateiktą sąskaitą, motyvuodama tuo,
kad nuo pareiškimo gavimo, t. y. nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2008
m. vasario 13 d. praėjo
20 darbo dienų, pagal nurodytą sugaištą laiką – 196 val. Ginčo sprendimas
turėjo užtrukti 24,5 darbo dienos, tačiau kokiais skaičiavimais atsakovė
grindžia savo teiginius, nepaaiškina. Sprendimas
buvo priimtas per 28
dienas, tai sudaro 672 valandas, iš jų ginčui spręsti buvo sugaišta 196 val., t. y. po 9,8 val.
kiekvieną darbo dieną. Ginčų sprendėjo darbas buvo didelio masto, dėl ginčo sprendimo pateikta
medžiaga viršijo 700 lapų, buvo
reikalinga išsami susidariusios situacijos analizė, jos įvertinimas, reikėjo susitikimų
ir konsultacijų su abiejų ginčo šalių atstovais, pas juos ieškovas vykdavo iš Vilniaus į Klaipėdą, todėl tai užėmė
nemažai laiko ir pastangų, siekiant objektyviai išspręsti tarp šalių kilusį
ginčą.
Sutarties A#4 šalys pačios nustatė valandinio atlyginimo dydį, neapibrėžė, kiek valandų per darbo dieną
turi dirbti ginčų sprendėjas. Atsakovė, atsisakydama apmokėti pateiktą sąskaitą,
motyvavo tuo, kad pagal sąskaitoje nurodytas valandas ieškovas turėjo dirbti
24,5 darbo dienos, vadovavosi Darbo kodekso 144 straipsnio nuostata, kad kasdieninė darbo laiko
trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų, tačiau minėtoje teisės normoje taip
pat nurodyta, kad maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per 7 dienas
neturi viršyti 48 valandų, t. y. per 28 dienas negali viršyti 192 darbo
valandų. Ieškovą ir
atsakovą siejo ne darbo, o sutartiniai santykiai. Atsakovė, vadovaudamasi Sutarties A#4 prisiimtais įsipareigojimais, privalėjo
ieškovui G. R. sumokėti nustatytą atlyginimą pagal
faktiškai dirbtą laiką, kuris buvo detalizuotas išrašytoje sąskaitoje. Ginčų sprendėjas yra
advokatas, jo veikla nėra finansuojama nei valstybės, nei savivaldybės ar kitų
organizacijų. Lietuvos advokatūros statute nurodoma, kad advokatui mokamas
užmokestis už advokato teikiamas
teisines paslaugas yra nustatomas pagal Advokatūros įstatymo ir Lietuvos
advokatūros statuto nuostatas. Statute pabrėžiama, kad užmokesčio už advokato
teikiamas teisines paslaugas (honoraro) dydis, jo apskaičiavimo formos
ir mokėjimo tvarka, terminai nurodomi sutartyje
dėl teisinės pagalbos teikimo, taigi šiuo atveju – Sutartyje A#4 dėl Klaipėdos
uosto įplaukoje esančių nuskendusių
laivų nuolaužų iškėlimo. Teisėtai
sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189
straipsnio l dalis), todėl sutarties
šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti. Atsakovei
atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už sutartinės prievolės neįvykdymą (CK
6.246 straipsnio l dalis, 6.256
straipsnio l dalis) ir ji privalo atlyginti ieškovui patirtus nuostolius (b. l.
3–6).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė
ieškovui G. R. iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 15 680 Lt ir 6 procentų dydžio palūkanas
nuo priteistos 15 680 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008 m. rugsėjo
24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 638 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 15,50 Lt bylinėjimosi išlaidų
atlyginimą valstybei. Iš G. R. priteisė
400 Lt bylinėjimosi išlaidų VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
direkcijai ir 15,50 Lt
bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.
Proceso dalyvių
paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad atsakovė
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir trečiasis asmuo UAB „Garant“
konkurso pagrindu 2004 m. kovo 23 d. sudarė sutartį „Klaipėdos uosto įplaukoje
esančių nuskendusių laivų nuolaužų iškėlimas“ ir pasirinko
arbitražinį ginčų sprendimo būdą. 2008 m. sausio 14 d. pareiškimu Nr. ADM-08/01/14-1 UAB
„Garant“ kreipėsi į ginčų
sprendėją advokatą G.
R. dėl kilusio ginčo
su VĮ Klaipėdos valstybinio uosto direkcija dėl papildomų išlaidų
atlyginimo pagrįstumo. Ieškovas
pareiškimą gavo 2008 m. sausio 16 d., 2008 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą, 2008 m. vasario 14 d. pateikė atsakovei VĮ Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcijai sąskaitą ir analogišką sąskaitą kitai ginčo šaliai – UAB
„Garant“ dėl 31 360 Lt apmokėjimo. Sąskaitose atskirai kiekvienai šaliai
detalizavo laiką, sugaištą sprendžiant ginčą: 45 val. sutarčių ir kitų dokumentų
analizei; 7 val. susitikimams ir konsultacijoms; 16 val. taikytinų įstatymų ir
kitų teisės aktų analizei; 15 val. sprendimo paruošimui ir rašymui ir 15 val.
kelyje sugaištas laikas, t. y. po 98 val., iš viso abiem ginčo šalims nurodytas
bendras sugaištas laikas yra 196 val. Trečiasis asmuo UAB „Garant“ pateiktą
sąskaitą apmokėjo, atsakovė VĮ
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sąskaitą grąžino. Rašte dėl
sąskaitos apmokėjimo nurodė, kad advokatas negalėjo spręsdamas ginčą sugaišti
nurodyto valandų skaičiaus, priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Tarp ieškovo ir atsakovės kilo ginčas
dėl ginčui spręsti sugaišto laiko trukmės. Tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė
prievoliniai teisiniai santykiai: ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei ir
trečiajam asmeniui tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas, o atsakovė ir
trečiasis asmuo įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti (Civilinio kodekso
6.716 straipsnis 1 dalis.). Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.718 straipsnio 1
dalies, 2 dalies, 6.72 straipsnio 3 dalies, 6.722 straipsnio 1 dalies
1 ir 1 punktų nuostatomis pirmosios instancijos teismas sprendime padarė
išvadą, kad atsakovės reikalavimas pateikti detalią ataskaitą apie sprendimo
priėmimui sugaištą laiką yra pagrįstas ir teisėtas, tačiau vadovaudamasis Civilinio
proceso kodekso 178 straipsnio nuostatomis konstatavo, kad ieškovas
įrodymais nepagrindė, jog ginčui spręsti sugaišo visą nurodytą laiką – 196
valandas, neįrodė, jog sutarčių bei kitų dokumentų analizei ir taikytinų įstatymų
ir kitų teisės aktų analizei atlikti užtruko 122 valandas, nes ieškovas
yra teisininkas profesionalas – advokatas, studijavęs ne tik Lietuvoje, bet ir
užsienyje, turintis ginčų, kylančių tarp ūkio subjektų, sprendimų patirties. Bylą
nagrinėjęs teismas manydamas, kad ieškovas turi pakankamai teisinių žinių ir
profesionalios patirties, sprendime atmetė ieškovo argumentus, kad nurodytą
valandų skaičių ieškovas užtruko studijuodamas Civilinio kodekso, civilinio
proceso ar teisės aktų, reglamentuojančių arbitražinių sprendimų priėmimą,
normas, tačiau sutiko su ieškovo G. R. argumentais, kad buvo būtina susitikti ir konsultuotis
su specialistais, nes ginčui spręsti buvo pateikta didelės apimties sutartis,
specifiniai techniniai dokumentai, kurių studijavimui buvo būtina sugaišti
atitinkamą laiką. Nors ieškovas nurodė, kad susitikimams ir konsultacijoms
sugaišo 14 valandų ir tik paaiškinimais pagrindė susitikimuose sugaištą laiką,
atsakovė nurodė, kad ginčo sprendėjas du kartus susitiko su užsakovo ir rangovo
atstovais ir sugaišo apie pusvalandį, ir atsisakymą sumokėti sutartą pinigų
sumą už ginčo sprendimą motyvuoja ir tuo, kad sprendimas buvo surašytas
nekvalifikuotai. Pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo ieškovo
surašyto dokumento turinio, nes sprendimo turinys nebuvo ginčo nagrinėjimo
dalykas, tačiau sutiko su atsakovės argumentais, kad priimtame sprendime
tiesiogiai neatspindimi nei studijuoti teisės aktai ar kita teisinė literatūra,
nei susitikimų metu gauta informacija. Bylą nagrinėjęs teismas sprendime pripažino,
kad šalių pateiktų dokumentų ir teisės aktų studijavimas bei susitikimai su
ieškovo nurodytais asmenimis buvo būtini, tačiau ieškovui nepateikus pakankamai
svarių įrodymų, pagrindžiančių laiko sąnaudas, o atsakovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių, kad
ieškovas tiek laiko nesugaišo, nustatydamas sugaišto laiko sąnaudas rėmėsi
sąžiningumo ir protingumo principais ir įvertinęs visas aplinkybes padarė išvadą,
kad ieškovo reikalavimai tenkinami 50 procentų.
Vadovaudamasis civilinio kodekso 6.261, 6.210
straipsniais teismas patenkino
ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Sprendime nurodė, kad palūkanos
tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais
atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių
kompensavimo funkciją.
Remdamasis bylos medžiaga pirmosios instancijos teismas sprendime
nustatė, kad ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 941 Lt žyminį mokestį,
turėjo 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 335 Lt išlaidų, susijusių
su procesinių dokumentų ir jų priedų kopijavimu, iš viso turėjo 3 276 Lt
bylinėjimosi išlaidų ir 31,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo pareikštas ieškinys patenkintas 50
procentų, nurodytas išlaidas priteisė ieškovui proporcingai patenkintų
reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (b.
l. 90–94).
Ieškovas G. R. 2009 m. kovo 6 d. pateikė
apeliacinį skundą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartimi G. R. buvo atnaujintas praleistas terminas
apeliaciniam skundui paduoti. Ieškovas G. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 sprendimo dalį, dėl tos dalies priimti naują
sprendimą – jam iš atsakovės priteisti nepriteistą 15 680 Lt sumą ir
visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimu sutinka iš dalies, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu, nes teismas
neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų
vertinimą, taip pat spręsdamas ginčą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, tai nulėmė neteisingą bylos
išsprendimą.
Įvertindamas įrodymus, teismas turi patikrinti kiekvieno įrodymo tikrumą,
sąsajumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą. Bendra taisyklė yra ta, kad įrodymų
pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių
pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu,
jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo negu jo nebuvimo
tikimybę. Šiuo atveju ieškovas pateikė teismui 2008 m. vasario 14 d. sąskaitą Nr. GR-2008/02-14/1, joje nurodė atliktus darbus ir jiems sugaištą
laiką, taip pat teismo reikalavimu pateikė detalius sąskaitoje nurodytų darbų
paaiškinimus ir teismo posėdžio metu atsakė į užduotus klausimus. Ieškovas
žodžiu paaiškino, kokią teisinę ir norminę literatūrą skaitė, analizavo ir
taikė ginčui spręsti, su kuo ir kiek kartų buvo susitikęs, siekdamas
išsiaiškinti visas kilusio ginčo aplinkybes ir kt. klausimus, susijusius su
ginču, kiek laiko užgaišo kelyje Vilnius–Klaipėda. Atsakovė, ginčydama ginčo
sprendimui sugaišto laiko trukmę, nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas negalėjo
tiek laiko užtrukti ginčo sprendimui. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė
pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos, nes iš esmės įrodinėjimo
pareiga teko ieškovui.
Teismo sprendimui keliamus reikalavimus nustato CPK 270 straipsnis. Jame
nurodyta, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma išdėstomos teismo
nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais teismas grindžia išvadas,
vertinimas ir argumentai, dėl kurių konkretūs įrodomieji duomenys atmetami.
Jeigu teismo sprendime neišvardyti visi įrodymų šaltiniai ir išsamiai nenurodyti
teismo išvadoms pagrįsti panaudoti ar teismo atmesti faktiniai duomenys, tai
yra teismo sprendimo tinkamo argumentavimo bei CPK 270 straipsnio taikymo
klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-511/2004).
2009 m. sausio 23 d. teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikta byloje
surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizė, atskleidžianti jų
įrodomąją reikšmę. Teismo išvados dėl nustatytų faktinių aplinkybių turi būti
pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Tuo tarpu teismas sprendime tik
konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog sutarčių bei kitų dokumentų ir taikytinų
įstatymų ir kitų teisės aktų analizei užtruko 122 val., ir prieštaraudamas šiam
savo teiginiui kartu konstatavo, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog
dėl ginčo sprendimo buvo pateikta didelės apimties sutartis, specifiniai
techniniai dokumentai, kurių studijavimui buvo būtina sugaišti atitinkamą laiką.
Teismas taip pat sutiko su ieškovo argumentais, kad buvo būtina
susitikti ir konsultuotis su specialistais. Remdamasis byloje esančių įrodymų
vertinimu, teismas sprendime išsamiai turėjo nurodyti visas aplinkybes, kurias
jis laikė nustatytomis, o kurias nenustatytomis. Teismo sprendimas yra
motyvuotas tik tuo atveju, jeigu teismas nurodo savo išvadų ir faktinius, ir
teisinius argumentus. Akivaizdu, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai nevertino
byloje pateiktų įrodymų ir šios klaidingos nuostatos nulėmė iš dalies
nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
Teismo sprendime nurodyti motyvai yra prieštaringi ir neišsamūs, nes teismas sprendime
sutikęs su atsakovės argumentais, kad už atliktas paslaugas ieškovui sumokėjo
trečiasis asmuo ir atsakovė neturi pareigos atsiskaityti, kartu sprendime
nurodė, kad byloje nustatyta, kad ginčo sprendimo paslauga buvo suteikta, todėl
atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti už atliktą darbą. Sutartyje nustatyta,
kad visas sumas rangovas ir užsakovas dalijasi po lygiai, nepriklausomai nuo
to, kokį sprendimą priima ginčų sprendėjas, todėl trečiajam asmeniui apmokėjus
ieškovo pateiktą sąskaitą, atsakovė negali būti laikoma įvykdžiusia prievolę
ieškovo naudai.
Atsakovė į bylą nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų ir
neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl nepagrįstas teismo sprendimas dėl
400 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo atsakovės naudai priteisimo. Teismas
klaidingai sprendime nurodė, kad ieškovas turėjo 2 000 Lt išlaidų advokato
pagalbai apmokėti, nes iš pinigų priėmimo kvitų Nr. 420981 ir Nr. 421000
matyti, kad ieškovas iš viso turėjo 2 800 Lt išlaidų advokato pagalbai
apmokėti, todėl šių išlaidų suma turėtų būti pakeista (b. l. 100–103, 115).
Atsiliepimu į ieškovo G. R. apeliacinį
skundą atsakovė VĮ Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcija prašo ieškovo G. R. apeliacinį
skundą atmesti. Nurodė, kad Civilinio kodekso 6.722 straipsnio 1 punkto nuostatos įpareigoja paslaugų
teikėją kliento reikalavimu pranešti jam visą informaciją apie paslaugų
suteikimą ar teikimo eigą ir pateikti ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar
teikimo eigą, Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato, kad šalys turi
įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus,
išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įstatymo nustatyta
tvarka nereikia įrodinėti. Teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad ieškovas
įrodymais nepagrindė, jog ginčo sprendimui sugaišo visą nurodytą laiką – 196
val. ir kad sutarčių bei kitų dokumentų ir taikytinų įstatymų ir kitų teisės
aktų analizei užtruko 122 val., nes teisės aktų analizė negali būti laikoma darbu
sprendžiant ginčą, kadangi tai yra arbitro kompetencijos dalis – teisinės
žinios, kurias ieškovas turi žinoti prieš spręsdamas ginčą.
Ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas,
vertindamas įrodymus, pažeidė pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo
pareigos, nes iš esmės visa įrodinėjimo našta teko ieškovui. Ar tam tikros
aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas
sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai
leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai
egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais, tačiau
kai iš esmės pažeidžiama įstatyme nustatyta įrodymų rinkimo, pateikimo ar tyrimo
tvarka, tokiu būdu gautais duomenimis remtis negalima. Ieškovas privalėjo
ieškinyje nurodyti įrodymus, kuriais ketina įrodinėti reikalavimą
pagrindžiančias faktines aplinkybes, ir detalizuoti, kokias konkrečias
aplinkybes vienas ar kitas įrodymas patvirtina. Įrodinėjimo pareigos
paskirstymas šalims reiškia, kad kai byloje ginčas kyla dėl tam tikrų
aplinkybių buvimo ar nebuvimo, tai įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri
remiasi aplinkybių buvimo faktu, o ne tai šaliai, kuri neigia tų aplinkybių buvimą.
Ieškovas yra teisininkas profesionalas –
advokatas, studijavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, turi ginčų, kylančių
tarp ūkio subjektų, patirties. Teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad
ieškovas turi pakankamai teisinių žinių ir profesionalios patirties, ir
pagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad nurodytą valandų skaičių ieškovas
užtruko studijuodamas Civilinio kodekso, civilinio proceso ar teisės aktų,
reglamentuojančių arbitražinių sprendimų priėmimą, normas. Atsakovė sutinka su
teismo sprendime nurodytais argumentais, kad dėl ginčo sprendimo buvo pateikta
didelės apimties sutartis, specifiniai techniniai dokumentai, kurių
studijavimui buvo būtina sugaišti atitinkamą laiką, tačiau nesutinka su ieškovo
argumentais, kad sutarčių, kitų dokumentų, taikytinų įstatymų ir kitų teisės
aktų analizei užtruko 122 val. Sprendimas, kuriuo ieškovas neva išsprendė
atsakovės ir trečiojo asmens ginčą, neatspindi tokio ilgo surašyti jam skirto
laiko, nes beveik visas sprendimas buvo trečiojo asmens pateiktos pretenzijos
kopija ir tik paskutiniame sprendimo lape išdėstyta rezoliucinė dalis, ji iš
esmės skiriasi nuo pateiktų dokumentų. Sprendime motyvai neišdėstyti, neteisingai
nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Nors teismas sprendime nenagrinėjo atsakovės
argumentų dėl nekvalifikuotai ieškovo surašyto sprendimo ir neanalizavo
surašyto dokumento turinio, tačiau tinkamai įvertino atsakovės argumentus, jog
priimtame sprendime tiesiogiai neatspindėti studijuoti teisės aktai ar kita
teisinė literatūra, susitikimų metu gauta informacija. Šalių pateiktų dokumentų
ir teisės aktų studijavimą bei susitikimus su ieškovo nurodytais asmenimis
teismas laikė būtinais, tačiau pagrįstai sprendime pripažino, jog nebuvo
pakankamai svarbių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nurodytas laiko sąnaudas,
nei įrodymų, kad ieškovas tiek laiko nesugaišo. Teismas, nustatydamas sugaišto
laiko sąnaudas, rėmėsi sąžiningumo ir protingumo principais ir, įvertinęs visas
aplinkybes, sprendime padarė tinkamą išvadą, kad ieškovo reikalavimai tenkinami
50 procentų (b. l. 120–123).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis proceso dalyvių paaiškinimais, byloje pateiktais
rašytiniais įrodymais, teisingai sprendime nustatė, kad atsakovė VĮ
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir trečiasis asmuo UAB „Garant“
konkurso pagrindu 2004 m. kovo 23 d. sudarė sutartį „Klaipėdos uosto įplaukoje
esančių nuskendusių laivų nuolaužų iškėlimas“ ir pasirinko
arbitražinį ginčų sprendimo būdą. 2008 m. sausio 14 d. pareiškimu Nr. ADM-08/01/14-1 UAB
„Garant“ kreipėsi į ginčų
sprendėją advokatą G.
R. dėl kilusio ginčo
su VĮ Klaipėdos valstybinio uosto direkcija dėl papildomų išlaidų
atlyginimo pagrįstumo. Ieškovas
pareiškimą gavo 2008 m. sausio 16 d., 2008 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą, 2008 m. vasario 14 d. pateikė atsakovei VĮ Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcijai sąskaitą ir analogišką sąskaitą kitai ginčo šaliai – UAB
„Garant“ dėl 31 360 Lt apmokėjimo. Sąskaitose atskirai kiekvienai šaliai
detalizavo laiką, sugaištą sprendžiant ginčą: 45 val. sutarčių bei kitų
dokumentų analizei; 7 val. susitikimams ir konsultacijoms; 16 val. taikytinų
įstatymų ir kitų teisės aktų analizei; 15 val. sprendimo paruošimui ir rašymui
ir 15 val. kelyje sugaištas laikas, t. y. po 98 val., iš viso abiem ginčo
šalims nurodytas bendras sugaištas laikas yra 196 val. Trečiasis asmuo UAB
„Garant“ pateiktą sąskaitą apmokėjo, atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, sąskaitą
grąžino. Rašte dėl sąskaitos apmokėjimo nurodė, kad advokatas negalėjo
spręsdamas ginčą sugaišti nurodyto valandų skaičiaus, priimtas sprendimas yra
nemotyvuotas (b. l. 9–11).
Tarp ieškovo ir atsakovės
kilo ginčas dėl ginčo sprendimui sugaišto laiko trukmės. Tarp ieškovo G. R. ir atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos susiklosčiusius santykius pirmosios
instancijos teismas teisingai sprendime kvalifikavo kaip prievolinius teisinius santykius, nes
ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei ir trečiajam asmeniui tam tikras
nematerialaus pobūdžio paslaugas, o atsakovė ir trečiasis asmuo įsipareigojo už
suteiktas paslaugas sumokėti (Civilinio kodekso 6.716 straipsnis 1 dalis.).
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.718 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 6.722
straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatomis pirmosios instancijos teismas sprendime
padarė teisingą išvadą, kad atsakovės reikalavimas pateikti detalią ataskaitą
apie sprendimo priėmimui sugaištą laiką buvo pagrįstas ir teisėtas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
senatas 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso
normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 7
punkte išaiškino teismams, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes,
kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus
aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai yra bendro
pobūdžio proceso teisės normos. Materialinės teisės normos atskirais atvejais
nustato kitokią įrodinėjimo tvarką nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai
turi įrodyti. Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus
ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai
neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes,
kuriomis ji remiasi.
Iš ieškinio turinio ir jame
suformuluotų ieškinio reikalavimų (ieškinio dalyko) matyti, kad advokatas G. R. teismą prašė jam iš atsakovės VĮ
Klaipėdos valstybinio
jūrų uosto direkcijos priteisti 31 360 Lt padarytos žalos atlyginimą dėl
sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos
sumos, iki sprendimas bus įvykdytas. Ieškinio reikalavimą dėl 31 360 Lt
padarytos žalos grindė prie ieškinio pridėta 2008 m. vasario 14 d. atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai
išrašyta sąskaita Nr. GR-2008/02-14/1 (b. l. 10). Nutartyje minėta, kad pirmosios instancijos teismas
sprendime padarė teisingą išvadą, kad atsakovės reikalavimas pateikti detalią
ataskaitą apie sprendimo priėmimui sugaištą laiką buvo pagrįstas ir
teisėtas. Iš 2008 m. gruodžio 2 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovės atstovams
pareikalavus, kad ieškovas raštu pateiktų ataskaitą apie konkrečius atliktus
darbus ir konkretų sugaištą laiką šiems darbams atlikti, ieškovui buvo suteikta
galimybė įvykdyti įrodinėjimo pareigą (b. l. 57–58). Apeliantas G. R. teisingai apeliaciniame skunde nurodė,
kad ieškinio reikalavimui dėl 31 360 Lt padarytos žalos atlyginimo iš atsakovės
priteisimo pagrįsti jis pateikė į bylą sąskaitą Nr. GR-2008/02-14/1, 2008 m.
gruodžio 18 d. atliktų darbų, nurodytų sąskaitose Nr. GR-2008/02-13/1 ir Nr.
GR-2008/02-14/1, detalius paaiškinimus (b. l. 10, 61).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto G. R. apeliaciniame skunde nurodytais
teiginiais, kad teismas 2009 m. sausio 23 d. sprendimo motyvuojamojoje
dalyje nepateikė byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų
analizės, nes pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino ieškovo G. R. į bylą pateiktą ginčo sprendimui naudotą
medžiagą, t. y. didelės apimties sutartį, specifinius techninius dokumentus, pripažino,
kad jų studijavimui buvo būtina sugaišti atitinkamą laiką, ir sutiko su ieškovo
argumentais, kad buvo būtina susitikti ir konsultuotis su specialistais. Bylą
nagrinėjęs teismas sprendime įvertino ne tik ieškovo paaiškinimus apie
susitikimams ir konsultacijoms sugaištas 14 val., bet ir atsakovės atstovų
paaiškinimus, kad ginčo sprendėjas du kartus susitiko su užsakovo ir rangovo
atstovais ir sugaišo apie pusvalandį. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai sprendime neanalizavo ieškovo G. R., kaip ginčo sprendėjo, surašyto
sprendimo turinio, tačiau pagrįstai sutiko su atsakovės argumentais, kad
priimtame sprendime tiesiogiai neatspindėti studijuoti teisės aktai ar kita
teisinė literatūra, susitikimų metu gauta informacija (priedai prie bylos). Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusiam teismui buvo pagrindas sutikti su
minėtais atsakovės argumentais, nes ieškovas nei sąskaitoje Nr. GR-2008/02-14/1, nei 2008 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų, nurodytų sąskaitose Nr. GR-2008/02-13/1 ir Nr. GR-2008/02-14/1,
detaliuose paaiškinimuose nenurodė nei konkrečios skaitytos teisinės literatūros,
nei ginčo sprendimui naudotų ir taikytų konkrečių teisės aktų (b. l. 10, 61).
Ieškovui minėtuose detaliuosiuose paaiškinimuose nurodžius ginčo sprendimui
naudotus ir taikytus apskritai CK, CPK, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Susisiekimo ministerijos priimtus
teisės aktus, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas sprendime konstatuoti,
kad ieškovas įrodymais nepagrindė, jog ginčo sprendimui sugaišo visą nurodytą
laiką – 196 val. ir kad sutarčių bei kitų dokumentų, taikytinų įstatymų ir kitų
teisės aktų analizei užtruko 122 val., nes ieškovas yra teisininkas
profesionalas – advokatas, studijavęs ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje,
turintis ginčų, kylančių tarp ūkio subjektų, sprendimų patirties, todėl turi
pakankamai teisinių žinių ir profesionalios patirties.
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo senatas 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso
kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3
punkte išaiškino teismams, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar
neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu
pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė,
jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos
faktus nustatytais.
Apeliantas G. R. apeliaciniame
skunde teigia, kad įrodymų pakankamumo klausimas
civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu ir šis
principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai
suformuoja didesnę fakto buvimo negu jo nebuvimo tikimybę. Atsiliepime
į ieškovo G. R. apeliacinį skundą atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija taip
pat teigia, kad ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku,
egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros
principu ir jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra
didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta
tuos faktus nustatytais.
Nutartyje
minėta, kad pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino G. R. į bylą pateiktą ginčo sprendimui naudotą medžiagą, t.
y. didelės apimties sutartį, specifinius techninius dokumentus,
pripažino, kad jų studijavimui buvo būtina sugaišti atitinkamą laiką,
sutiko su ieškovo argumentais, kad buvo būtina susitikti ir konsultuotis su
specialistais ir sutiko su atsakovės argumentais, kad
priimtame ginčų sprendėjo G. R. sprendime
tiesiogiai neatspindėti studijuoti teisės aktai ar kita teisinė literatūra,
susitikimų metu gauta informacija (priedai prie bylos). Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad bylą nagrinėjusiam teismui įvertinus ieškovo G. R. į bylą patektus
įrodymus, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, buvo pagrindas sprendime konstatuoti,
kad ieškovas įrodymais
nepagrindė, jog ginčui spręsti sugaišo visą nurodytą laiką – 196 valandas,
neįrodė, jog sutarčių bei kitų dokumentų analizei ir taikytinų įstatymų ir kitų
teisės aktų analizei atlikti užtruko 122 valandas.
CPK 3 straipsnio 1 dalis ir CK 1.5 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, ir aiškindamas
įstatymus, ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos
teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir pripažinęs, kad ieškovas nepateikė
pakankamai svarių įrodymų, pagrindžiančių jo laiko sąnaudas, nustatydamas ieškovo
sugaišto laiko sąnaudas, turėjo pagrindą vadovautis protingumo ir sąžiningumo
principais ir ieškovo reikalavimus patenkinti 50 procentų. Įvertinusi, kad
trečiasis asmuo UAB „Garant“ neginčijo ieškovo pateiktos sąskaitos ir pagal
sąskaitą ieškovui sumokėjo 31 360 Lt ir ginčijamu teismo sprendimu iš atsakovės
ieškovui priteistą 15 680 Lt sumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovui už
atliktą darbą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2008 m. vasario 13 d.
bus pakankamai atlyginta 47 040 Lt (b. l. 11).
Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų
kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė
procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą,
ginčijamą sprendimą pakankamai motyvavo, turėjo pagrindą vadovautis protingumo
ir sąžiningumo principais, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir
teiginiais nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimo dalies, dėl tos dalies
priimti naują sprendimą ir iš atsakovės ieškovui priteisti 15 680 Lt (CPK 326
straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pirmosios instancijos
teismas teisingai sprendime nurodė, kad ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 941 Lt žyminį mokestį ir 335 Lt už
procesinių dokumentų ir jų priedų kopijavimą (b. l. 7, 12, 13), tačiau teismas klaidingai sprendime nurodė,
kad ieškovas turėjo 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes iš
pinigų priėmimo kvitų Nr.
420981 ir Nr. 421000 matyti, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. gruodžio 19 d. ieškovas G. R. advokato padėjėjui V. R. sumokėjo 2 800 Lt, todėl teisėjų
kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas G. R. turėjo 4 076 Lt (941 Lt + 335 Lt + 2 800 Lt)
bylinėjimosi išlaidų (b. l. 8, 85) ir bylą nagrinėjęs teismas neteisingai
paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėjusiam teismui
sprendime neteisingai paskirsčius bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, sprendimo
dalis, kuria iš VĮ
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos G. R. priteista 1 638 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeistina,
padidinant priteistą sumą iki 2 038 Lt (4 076 Lt : 2); teismo sprendimo dalis,
kuria iš G. R. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priteista 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikintina, nes
atsakovė apskritai į bylą nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK
93 straipsnio 2 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 dalys). Nustatyta,
kad paduodamas apeliacinį skundą ieškovas G. R. sumokėjo
470 Lt žyminį mokestį (b. l. 104). Nepatenkinus jo apeliacinio skundo dėl
ginčijamos sumos – 15 680 Lt priteisimo, nėra pagrindo ieškovui atlyginti jo
turėtų 470 Lt apeliacinio skundo padavimo išlaidų.
Atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovas adv. N. Šilaika
pateikė į bylą atliktų darbų pagal 2008 m. spalio 13 d. sutartį perdavimo–priėmimo aktą ir prašo iš ieškovo priteisti atsakovės turėtas 1 189,92 Lt išlaidas
už advokato šioje byloje suteiktą teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismuose (b. l. 129–130). Iš minimo perdavimo–priėmimo akto matyti,
kad atsakovė sutiko advokatų profesinei bendrijai „Pivoras, Balevičienė ir
partneriai“ sumokėti 1 189,92 Lt už pasirengimą bylai ir dalyvavimą 2009 m. sausio 16 d. teismo posėdyje civilinėje byloje pagal R. R. ieškinį dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegijai nėra
pagrindo atlyginti atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 1
189,92 Lt turėtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą pirmosios
instancijos teisme, nes pagal bendrą taisyklę ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintą teisinį reglamentavimą šios išlaidos negali būti priteistos, nes prašymas
dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki
bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš atsakovės į bylą pateiktų įrodymų
nematyti, kokias išlaidas atsakovė patyrė dėl advokato dalyvavimo apeliacinės
instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
1. Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovui G. R. iš VĮ
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteista 15 680 Lt ir 6 procentų dydžio palūkanos nuo
priteistos 15 680 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš G. R. ir iš
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų
uosto direkcijos priteista
po 15,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, palikti nepakeistas.
2. Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria iš VĮ
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos G. R. priteista 1 638 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeisti.
Priteisti iš VĮ Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcijos G. R. 2 038 Lt bylinėjimosi išlaidų.
3. Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria iš G.
R. VĮ Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcijai priteista 400 Lt
bylinėjimosi išlaidų, panaikinti.
Kolegijos
pirmininkė Eugenija
Morkūnienė
Kolegijos
teisėjai
Žydrūnas Bertašius
Alvydas Žerlauskas