Skundas Nr. II-76-990/2020

Teisminis procesas Nr. 4-68-3-00060-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.5.3; 21.10.3; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,

dalyvaujant

teismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,

skundą padavusiam asmeniui L. M. (L. M.), jo atstovui advokatui Algaudui Kiršai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės R. L. 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimo, kuriuo L. M., Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 600 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių, pakeitimo.

Teismas

nustatė:

I.                      Administracinių nusižengimų aplinkybės

1.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė R. L., nustačiusi, kad L. M. 2019 m. spalio 18 d. apie 12.47 val., Geležinkelio gatvėje ties pastatu Nr. 15, Vilniuje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neatidus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo suvaldyti automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 533 (pėsčiųjų perėja), po ko, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimu L. M. skyrė administracinę nuobaudą – 600 eurų dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių.

II.                      Skundo argumentai

2.       L. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo pakeisti 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pareiškėjas nurodė, kad lipdamas į automobilį užlipo ant numestos banano žievės, todėl jo bato padas pasidarė slidus. To neįvertinęs pareiškėjas sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, tačiau nuo automobilio pedalo nuslydo batas, dėl ko jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kelio ženklą. Jis leistino greičio neviršijo, nes jam tiesiog nebuvo vietos įsibėgėti, nuo kelio jis taip pat nenuvažiavo, tiesiog jis kliudė tik kelio ženklą, buvusį kelkraštyje. Paskirtą 600 eurų baudą jis sumokėjo, dėl padaryto nusižengimo jis nuoširdžiai gailisi, todėl, įvertinęs tai, kad už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra privalomas, jis mano, kad ši administracinio poveikio priemonė jam neturėjo būti paskirta.

III.                      Atsiliepimo į skundą argumentai

3.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus poskyrio viršininkas Š. O. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodyta, kad priimant nutarimą buvo išnagrinėti ir tinkamai įvertinti visi byloje esantys įrodymai, dėl ko nėra pagrindo keisti skundžiamą nutarimą.

IV.                      Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

4.       Teismo posėdžio metu L. M. pakartojo savo skundo reikalavimus ir paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis vežė dokumentus savo žentui. Atidavęs dokumentus jis netikėtai sulaukė skambučio iš anūko darželio – jį informavo, kad jo anūkas darželyje nukrito nuo laiptų. Labai išsigandęs jis nuskubėjo prie savo automobilio. Bėgdamas automobilio link jis atsistojo ant numestos banano žievės ir paslydo. Atsisėdęs į automobilį jis pradėjo važiuoti – apsidairęs į šalis ir įsitikinęs, kad aplinkui nėra automobilių, jis paspaudė akseleratoriaus pedalą, tačiau jo koja nuo pedalo nuslydo ir jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kelio ženklą, žymintį pėsčiųjų perėją. Jis apie įvykį niekam nepranešė, nes išskubėjo pas vaiką.

5.       Paskirtą baudą jis sumokėjo, tačiau jis nenori, kad jam būtų atimta teisė vairuoti, nes jam skauda kojas, dėl ko yra sunku vaikščioti, o automobilis jam labai reikalingas norint nuvykti į parduotuvę, bažnyčią ar kapines. Anksčiau jis yra baustas dėl to, kad parduotuvės aikštelėje važiuodamas įbrėžė kitą automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos, tačiau tąsyk kito automobilio vairuotojas jam nieko nepasakė, todėl jis mano, kad tąkart automobilio jis neapgadino ir buvo nubaustas nepagrįstai.

Teismas

konstatuoja:

6.       L. M. yra nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

7.       Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), padarymą numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo dešimties iki dvylikos eurų.

8.       Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

9.       L. M. neginčija jam skirtos administracinės nuobaudos – baudos skyrimo pagrįstumo bei šios administracinės nuobaudos dydžio – paskirtą 600 eurų baudą jis sumokėjo 2020 m. sausio 6 d., taigi teismas aplinkybių, lėmusių administracinės nuobaudos rūšies bei šios nuobaudos dydžio parinkimą L. M., šioje nutartyje nevertina, preziumuodamas, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, parinkdamas L. M. skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei nustatydamas šios nuobaudos dydį, tinkamai įvertino ANK 34 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Skunde ginčijamas tik administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo pagrįstumas.

10.       Spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

11.       Minėta, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nusprendė L. M. skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir nustatė minimalų šios administracinio poveikio priemonės terminą, t. y. vienerius metus.

12.       Spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo ir šios administracinio poveikio priemonės termino pagrįstumo teismas pažymi, kad, teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas L. M. buvo skirta pagrįstai, įvertinus tai, kad L. M. dar 2019 m. birželio 14 d. buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį kliudė kitą stovintį automobilį ir, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tąsyk administraciniu nurodymu L. M. buvo paskirta 300 eurų bauda, o administracinio poveikio priemonė skirta nebuvo. Pareiškėjas analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą padarė praėjus vos keturiems mėnesiams po minėto pirmojo administracinio nusižengimo padarymo, dėl ko yra pagrindo manyti, kad pareiškėjui paskirta piniginė nuobauda teigiamo poveikio jam nepadarė.

13.       Nors teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Algaudas Kirša nurodė, kad L. M. nežino savo teisių, o iš įvykio vietos niekam nepranešęs išvyko dėl nežinojimo, kaip iš tikrųjų turėjo pasielgti, tačiau teismas su tokiais atstovo teiginiais sutikti negali. Pažymėtina, jog pareiškėjas analogiškoje situacijoje atsidūrė antrą kartą per vienerius metus, dėl ko turėjo visas galimybes suprasti savo daromų veiksmų pasekmes, nes jas buvo patyręs dar visai neseniai, tačiau, nepaisant to, pasirinko elgtis neteisėtai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas L. M. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skyrė pagrįstai.

14.       ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

15.       Nors skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, spręsdamas dėl L. M. skirtinos administracinio poveikio priemonės termino atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 3 dalies imperatyvias nuostatas ir įvertino L. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – L. M. prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą ir jo nuoširdų gailestį, bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, bei nustatė trumpiausią L. M. skirtinos ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – vienerius metus, tačiau skirdamas administracinio poveikio priemonę skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nepagrįstai nenustatė ir neįvertino dar vienos L. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – to, kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

16.       ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

17.       Pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos iš esmės atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 301 straipsnį, dėl kurio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

18.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

19.       Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

20.       Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais, mano esant pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti L. M. švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatytą ANK 426 straipsnio 7 dalyje. Pagrindą tokiai išvadai visų pirma suteikia kiek mažesnis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavojingumas: L. M. pripažįsta savo kaltę dėl įvykdyto nusižengimo, nuoširdžiai gailisi, paskirtą baudą sumokėjo, ir, nors, analogišką administracinį nusižengimą įvykdė pakartotinai, tačiau, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, per paskutinius penkerius metus L. M. nėra padaręs jokių kitų šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. L. M. nurodė nagrinėjamo įvykio metu išskubėjęs pas susižeidusį anūką, kas galėjo įtakoti jo apsisprendimą nelikti įvykio vietoje. Pareiškėjas yra garbaus amžiaus, kas, kaip minėta aukščiau yra laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurios skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, skirdamas administracinio poveikio priemonę L. M., nepagrįstai neįvertino.

21.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, L. M. skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės R. L. 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimas keistinas, L. M. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki dešimties mėnesių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

L. M. (L. M.) skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės R. L. 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimą, kuriuo L. M. (L. M.) už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 600 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių, pakeisti: L. M. (L. M.) skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatyti dešimt mėnesių.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                         Mindaugas Ražanskas