Nr. DOK-2226
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12826-2023-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2024 m. birželio 2 d. paduotu ieškovo V. L. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Ieškovas prašė teismo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu; grąžinti ieškovą į darbą; priteisti vidutinį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, už priverstinės pravaikštos laiką; priteisti netesybas (vidutinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių) už vėlavimą atsiskaityti; priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, susidariusias priverstinės pravaikštos laikotarpiu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, darbo sutartį laikė nutraukta nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovui iš atsakovės 33 279,63 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei po 214,28 Eur vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, 1046,76 Eur (su mokesčiais) kompensaciją už nepanaudotas atostogas; kitos ieškinio dalies netenkino.
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus patenkino iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeitė. Ieškovui priteistą vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą sumą sumažino iki 31 068,59 Eur; pakeitė vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio normą, pagal kurią ieškovui skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, nustatant, kad ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 218,08 Eur; panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 1046,76 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, ir šį ieškinio reikalavimą atmetė; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo palikti nepakeistas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo dalis, kuriomis konstatuota, kad darbo sutartis nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai, o kitas nutarties ir sprendimo dalis panaikinti ir perduoti šiose dalyse ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovas
kasaciniame skunde nurodė šiuos argumentus: 1) pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovo reikalavimo grąžinti jį į darbą ir nusprendęs taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 4 dalį, priėmė siurprizinį sprendimą ir užkirto galimybę būti išklausytam bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) DK 218 straipsnio 4, 6 dalys negalėjo būti taikomos, nes ieškovui buvo atimta teisė, kurią jam garantuoja DK 61 straipsnio 3 dalis, pretenduoti į darbdavio siūlomas pareigybes ir (ar) kitas esančias ar per šį laikotarpį atsirasiančias pareigas; 3) teismai peržengė jiems suteiktų įgaliojimų ribas ir, taikydami DK 218 straipsnio 4 dalį, faktiškai pakeitė atsakovo pasirinktą darbo sutarties nutraukimo pagrindą; 4) teismas netinkamai apskaičiavo kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, netinkamai apskaičiavo ir priteistiną vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo darbo sutarties nutraukimo momento iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 5) teismas nepagrįstai nepriteisė kompensacijos už nepanaudotas atostogas priverstinės pravaikštos metu. Už laikotarpį nuo neteisėto darbo sutarties nutraukimo iki darbo sutarties nutraukimo darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu, ieškovas laikomas dirbusiu ir jam skaičiuojamas darbo stažas bei priklauso teisė į atostogas. Darbo sutartį nutraukus teismo sprendimu, ieškovas laikomas buvęs priverstinėje pravaikštoje nuo neteisėto atleidimo momento iki jo atleidimo bylą nagrinėjančio teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, todėl įgijo teisę pasinaudoti sukauptomis atostogomis (DK 127 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 7 punktas); 6) sumažinęs ieškovui priteistinos kompensacijos už priverstinę pravaikštą vieno mėn. jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos sumą, teismas netinkamai taikė ir aiškino šią sritį reguliuojančias DK normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei darbdavys jau buvo išmokėjęs išeitinę išmoką pagal DK 57 straipsnio 8 dalį, teismui pripažinus darbuotojo atleidimą neteisėtu ir grąžinus jį į darbą, į priteisiamą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką turi būti įskaitoma šio darbuotojo gauta išeitinė išmoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-403/2023, 77 punktas); 7) teismai netinkamai taikė išlaidų advokato pagalbai priteisimą reglamentuojančias CPK normas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kad advokato pagalbos išlaidos nepriteisimos, kai ginčas vyksta su viešojo administravimo subjektu turinčiu savo teisės skyrių ir jam atstovaujančius teisininkus, ir iš dalies tenkino atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas skirtas advokato pagalbai apmokėti.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, vertina, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentai taip pat nepagrindžia nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimo.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas