Civilinė byla Nr. e2-1487-1125/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23307-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, Onai Virmauskienei, Astai Šėžienei,

vertėjaujant Olgai Macijauskienei, Irinai Pikčilingienei, Svetlanai Minakovai,

dalyvaujant ieškovui S. P., ieškovo atstovui advokatui Giedriui Baziuliui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ravainė“ atstovams vadovui V. Ž., įgaliotam atstovui D. V., atstovei advokatei Ramunei Šaikuvienei,

liudytojui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ravainė“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo bei turtinės žalos atlyginimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Ravainė“ ieškinį S. P. dėl darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas S. P. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ravainė“ prašo pripažinti 65 darbo dienas trukusį nedraudiminį laikotarpį prastova ir priteisti už jį ieškovo naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą už kiekvieną prastovos mėnesį, 2 918,05 Eur dienpinigius, netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, taip pat prašo netenkinti atsakovės naudai 2 851,02 Eur turtinės žalos reikalavimo išieškojimo iš S. P. ir atmesti visa apimtimi, pripažinti, kad UAB „Ravainė“ prašymas dėl žalos atlyginimo yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.       Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad UAB „Ravainė“ dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal 2016 m. vasario 3 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 2016020303. Darbo sutartis buvo nutraukta 2020 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Pasibaigus darbo sutarčiai, darbdavys neatsiskaitė su darbuotoju. Pažymi, kad yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys.

3.       Teigia, kad darbo sutarties galiojimo laikotarpiu, darbuotojui ne kartą buvo įformintas nedraudiminis laikotarpis, kurį darbdavys neteisėtai įformino pravaikštomis, ko faktiškai niekada nebuvo. Be to, nėra jokio atskiro šalių susitarimo, kad laikotarpiai tarp darbuotojo vykimo į komandiruotes bus forminami kaip pravaikštos. Ieškovo nuomone, jei darbuotojas būtų atlikęs pravaikštas, darbdavys būtų atleidęs darbuotoją iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, o ne toleravęs tokį darbuotojo elgesį, kas vėl įrodo, kad turi būti taikomos DK 47 straipsnio nuostatos. Taigi darbdavio surašyti 2017 m. kovo 10 d., 2019 m. rugpjūčio 5 d., 2019 m. spalio 28 d., kt. aktai neatitinka faktinės padėties, yra niekiniai, darbuotojas paminėtų dokumentų nematė ir niekada nepasirašė.

4.       Nurodo, kad darbuotojas komandiruotėje buvo 2020 m. sausio 7 d. – 2020 m. balandžio 5 d. (79 dienos). Pažymi, kad nei ant vieno įsakymų nėra darbuotojo parašo. Be to, 2020 m. sausio 17 d. įsakyme dėl komandiruotės Nr. 20120011706 neteisingai nurodyta data, kad darbuotojo buvimo komandiruotėje trukmė – nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. Mano, kad 2020 m. sausio 17 d. įsakymas yra niekinis, darbuotojas jo nematė ir nepasirašė, o visą darbo sutarties vykdymo laikotarpį, minėta, galiojo darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl pastovaus dydžio dienpinigių – 65 Eur/buvimo komandiruotėje dienai.

5.       Ieškovo teigimu, darbdavys visuomet darbuotojui mokėjo pastovų dydį dienpinigių – 65 Eur/dienai. 2020 m. sausio 17 d. įsakyme nurodyta komandiruotė buvo ne išimtis, t. y. galiojo pastovus dydis dienpinigių – 65 Eur/dienai. Taigi darbuotojui mokėtina suma už buvimo komandiruotėje laikotarpį 2020 m. sausio 7 d. – 2020 m. balandžio 5 d. (79 dienos) sudaro 5 135 Eur (79x65eur).

6.       Nurodo, kad darbuotojas 2020 m. sausio 17 d. – 2020 m. balandžio 3 d. gavo avansinius mokėjimus, viso sudarančius 2 480 Eur sumą, iš jų 263,05 Eur panaudoti su komandiruote susijusioms išlaidoms (DK 107 straipsnio 2 dalis). Taigi faktiškai darbdavys darbuotojui sumokėjo 2 216,95 Eur dienpinigių avanso (2 480 Eur - 263,05 Eur su komandiruote susijusių išlaidų darbdavio naudai). Darbdavys darbuotojui liko skolingas 2 918,05 Eur (5 135 Eur - 2 216,95 Eur) sumą dienpinigių, kuri priteistina iš darbdavio.

7.       Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Ravainė“ prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad Ieškovui buvo laiku ir tinkamai išmokėtos visos priklausančios sumos, ir ne darbdavys yra skolingas darbuotojui, bet priešingai yra susidarius sumų permoka. 

8.       Atsakovė nurodo, kad darbo santykių laikotarpiu darbuotojui priskaičiuota ir išmokėta viso 44 288,50 Eur dienpinigių, 14 285,86 Eur neto darbo užmokesčio, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir kt. sumos, taip pat kompensuotos darbuotojo kitos išlaidos 5 996,09 Eur sumai; iš viso priskaičiuota 64 570,45 Eur suma (44 288,50 + 14 285,86 + 5 996,09 Eur); iš viso išmokėta 70 671 Eur. Todėl darbdavys ne tik kad nėra skolingas darbuotojui, bet yra susidariusi sumų, susijusių su darbo santykiais, 6 100,55 Eur permoka (70 671 - 64 570,45 Eur).

9.       Taip pat nurodo, kad prastova darbuotojui nebuvo paskelbta, darbdavio nurodymas į darbą neatvykti nebuvo duotas. Pats darbuotojas 2017 m. sausio 23 d. – 2017 m. kovo 10 d., 2019 m. liepos 8 d. – 2019 m. rugpjūčio 2 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. – 2019­ m. spalio 25 d. į darbą neatvyko. Ieškovas buvo supažindintas su aktais dėl pravaikštų, žodžiu jo buvo prašyta pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių, tačiau tokių svarbių priežasčių darbutojas nenurodė, prašymo dėl neatvykimo į darbą darbdaviui nepateikė (tą pripažįsta ir savo patikslintame ieškinyje), bei formaliai teigia tai buvus prastovomis.

10.       Pažymi, kad nei darbo santykių metu, nei jiems pasibaigus darbuotojas jokių pretenzijų darbdaviui nereiškė, aplinkybes apie tai, kad su juo tariamai nepilnai atsiskaityta ieškovas pirmą kartą nurodė 2020 m. birželio 8 d. pranešime DGK darbo byloje Nr. APS-131-12192, gindamasis nuo darbdavio reikalavimo atlyginti darbuotojo padarytą turtinę žalą (neva darbdavys darbuotojui skolingas 4 000 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių, vėliau nagrinėjamoje byloje ieškiniu reikalauta priteisti 1 647,56 Eur (neto) sumą, o patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti 2 918,05 Eur dienpinigių).

11.       Atsakovės nuomone, ieškovas grįžęs iš vienų komandiruočių vykdavo į kitas, savo elgesiu patvirtindamas, kad neatvykimas į darbą darbdavio tinkamai įformintas, taip pat apskaičiuojamos ir jam išmokamos sumos darbuotoją visiškai tenkino, priešingu atveju, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, ieškovas iš karto būtų kėlęs netinkamo atsiskaitymo su juo klausimus, tačiau, matyti, jog gindamasis nuo darbdavio reikalavimų atlyginti padarytą žalą, nutarė pasipelnyti įmonės sąskaita, teikdamas nepagrįstą ieškinį. Pažymi, kad darbo rinkoje trūkstant tarptautinių krovinių vežimo vairuotojų kvalifikacijos darbo jėgos, įvertinus tokių pareigybių pasiūlos, paklausos aspektus, mokamą darbo užmokestį, darbuotojo darbą, kitus DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus, darbdavys darbuotojo neatleido. Kita vertus, DK neįtvirtina darbdavio pareigos atleisti darbuotoją, jam neatvykus į darbą, be svarbių priežasčių.

12.       Nurodo, kad 2020 m. ieškovas komandiruotėse buvo 2020 m. sausio 18 d. – 2020 m. balandžio 4 d., t. y. 78 dienas (sausio mėn. 14 dienų, vasario mėn. 29 dienos, kovo mėn. 31 diena, balandžio mėn. 4 dienos). Darbo sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad komandiruotės atveju bus mokami dienpinigiai ne mažesni nei 50 proc. Vyriausybės nustatytų maksimalių dydžių. Darbuotojas darbo santykių metu darbdavio buvo komandiruotas į įvairias Europos sąjungos valstybes, darbuotojui mokėtas jam pagal darbo sutartį priklausantis darbo užmokestis bei komandiruotpinigiai. Taigi, atsakovė turėjo diskreciją ir nuožiūrą mokėti 50 proc. nustatyto maksimalaus dienpinigių dydžio. 

13.       Pažymi, kad faktiškai šalių susitarimo mokėti 65 Eur/d. dydžio dienpinigius nebuvo, šalys nepakeitė darbo sutarties sąlygos dėl dienpinigių, nebuvo darbdavio sprendimo mokėti didesnę nei 50 proc. dienpinigių dydžio sumą. Be to, pradiniame ieškinyje buvo teigiama apie 62 Eur/d. dienpinigius, patikslintame nurodoma jau 65 Eur/d., kas papildomai patvirtina, kad tai dirbtina pozicija, išgalvota darbuotojo siekiant pasipelnyti.

14.       Teigia, kad ieškovui priklausanti dienpinigių už 2020 m. suma sudaro 2 412 Eur. Pats darbuotojas patvirtina, kad 2020 m. jam darbdavio išmokėta 2 480 Eur.

15.       Pažymi, kad atsižvelgiant į darbo santykių specifiką, darbdavys darbuotojui mokėjo su darbo santykiais susijusių sumų avansą, t. y. vertinant visą darbo santykių laikotarpį yra susidarius su darbo santykiais susijusių sumų permoka: darbo santykių laikotarpiu darbuotojui priskaičiuota ir išmokėta viso dienpinigių 44 288,50 Eur, 14 285,86 Eur neto darbo užmokesčio, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir kt. sumos, kompensuotos darbuotojo kitos išlaidos 5 996,09 Eur sumai; iš viso 44 288,50 + 14 285,86 + 5 996,09 = 64 570,45 Eur. Darbuotojui iš viso darbdavio išmokėta 70 671 Eur.

16.       Be to, atsakovė nurodo, kad dėl turtinės žalos priteisimo yra išsamiai išdėsčiusi poziciją priešieškinyje dėl turtinės žalos, todėl prašo teismo vadovautis argumentais, nurodytais ankstesniuose procesiniuose dokumentuose.

17.       Atsakovė UAB „Ravainė“ pareikštu priešieškiniu prašo 2020 m. liepos 13 d. DGK sprendimo Nr. DGKS-4483 darbo byloje Nr. APS-131-12192/2020 dalį, kuria atsakovei iš ieškovo S. P. priteista 2 851,02 Eur turtinės žalos atlyginimo laikyti įsiteisėjusia; 2020 m. liepos 13 d. DGK sprendimo Nr. DGKS-4483 darbo byloje Nr. APS-131-12192/2020 dalį, kuria atsakovės prašymas priteisti turtinę žalą iš ieškovo S. P. dalyje dėl 1 962,87 Eur turtinės žalos atmestas, laikyti negaliojančia; papildomai atsakovei iš ieškovo S. P. priteisti 1 962,87 Eur turtinės žalos atlyginimo (2020 m. liepos 13 d. DGK sprendimu priteista 2 851,02 Eur turtinės žalos), bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18.       Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad 2016 m. vasario 3 d. šalys sudarė darbo sutartį Nr. 2016020303, kuria remiantis ieškovas buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose. Darbuotojui darbo funkcijų vykdymo tikslais buvo išduotos kuro kortelės AS24 ir DKV, bei darbuotojas buvo informuotas apie šių kuro kortelių unikalius kodus, kuriuos suvedus galima benzino kolonėlėje įsigyti kurą, nemokant grynųjų pinigų. Darbuotojas privalėjo saugoti išduotas kuro korteles, įsiminti jų unikalius kodus, juos laikyti paslaptyje, o kuro korteles naudoti tik kuro pylimui į darbdaviui priklausančią transporto priemonę.

19.       Nurodo, kad 2020 m. kovo 5, 6, 7 d. darbuotojas vyko į komandiruotę su transporto priemone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Komandiruotės metu buvo panaudotos aukščiau nurodytos darbuotojui išduotos kuro kortelės kuro įsigijimui (įsigytas kuras bendroje sumoje 4 813,89 Eur), tačiau į transporto priemonę 2020 m. kovo 5, 6, 7 d. kuras nebuvo įpiltas. Nustačius šias aplinkybes darbdavys nedelsiant užblokavo aukščiau nurodytas kuro korteles. Darbuotojas savo paaiškinime darbdaviui pripažino, kad jam buvo išduotos minimos kuro kortelės ir teigė, kad minimos kuro kortelės buvo iš jo pavogtos. Atsakovė pažymi, kad darbuotojas nei darbdavio, nei policijos ar kitų atsakingų asmenų neinformavo apie tariamą įsilaužimą į transporto priemonę, vagystę ar plėšimą ar pan., tokią poziciją užėmė tik kai darbdavys nurodė, kad įsigytas kuras, naudojant kuro korteles, bet į transporto priemonę neįpiltas bei pareikalavo dėl to pasiaiškinti. Transporto priemonėje jokių įsilaužimo žymių nenustatyta. Be to, pagal aukščiau nurodytas kuro korteles kuro pylimas (įsigijimas) galimas tik tuo atveju, jeigu suvedamas unikalus kodas, kuris buvo žinomas tik darbuotojui. Be to, darbuotojas vėliau darbdaviui paaiškino, kad neva kuro korteles apmainė (apkeitė), nors vėliau vieną iš kortelių jis pats grąžino darbdaviui, kas, viena vertus, įrodo, kad darbuotojo paaiškinimai nelogiški, nenuoseklūs bei neįtikinami, kita vertus, įrodo didelį darbuotojo neatsargumą (kuro kortelių PIN kodai negalėjo būti laikomi kartu su kuro kortetelėmis, transporto priemonė turėjo būti užrakinta).

20.       Teigia, kad darbdavys gavo kito darbuotojo tarnybinį pranešimą, kad kuro kortelė transporto priemonėje rasta kartu su PIN kodu vienoje vietoje. Darbdavys dėl ieškovo padarytos nusikalstamos veikos (svetimo turto pasisavinimo) yra kreipęsis į ikiteisminio tyrimo įstaigą; yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

21.       Atsakovės žiniomis, pirmą kartą kuro kortele pasinaudota (neįpilnat kuro į transporto priemonę) Ispanijoje, kur netoliese buvo sustojęs ir ilsėjosi ieškovas, vos po keliolikos minučių nuo transporto priemonės sustojimo, netoli sustojimo vietos, kitomis dviem dienomis kuro kortelės buvo panaudotos (neįpilnat kuro į transporto priemonę) Ispanijoje, kai darbuotojas buvo Prancūzijoje, vėliau vieną iš neteisėtai naudotų kortelių (neįpilant kuro į transporto priemonę) darbuotojas grąžino darbdaviui, vadinasi, turėjo ir disponavo ja.

22.       Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas prašo atsakovės priešieškinį atmesti, bei netenkinti jokių atsakovės darbo byloje Nr. APS-131-12192/2020 iškeltų reikalavimų ieškovui. Mano, kad darbdavys neįrodė visų deliktinės atsakomybės sąlygų, ieškovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nebuvo neatsargus, nesudarė jokių sąlygų žalai atsirasti ir nėra kaltas dėl galimai darbdaviui atsiradusios žalos atlyginimo.

23.       Paaiškina, kad AS24 kuro kortelė buvo pakeista, t. y. vagystės metu ją sukeitė ir paliko kitai įmonei priklausančią kortelę. Kuro kortelėmis buvo pasinaudota, kai ieškovas išėjo į parduotuvę, pries tai užrakinęs transporto priemonę. DKV kortelės PIN kodo ieškovas apskritai nelaikė automobilyje, nes DKV kortelės kurui pilti nenaudojo (paskutinį sykį DKV kortelę naudojo prieš pusę metų iki ginčo įvykio). DKV kortelę komandiruotės metu ieškovas naudojo sumokėti kelių mokesčius, o ne kurui pilti. AS24 kortelės kodus laikė automobilyje atskirai nuo kortelių, niekada su savimi nesinešiodavo, nes taip nesaugu, – nešiojantis su savimi kortelę su kodais tikimybė, kad jos bus pavogtos, ženkliai didesnė, negu kuro kortelės ir kodai bus pavogti iš automobilio, kuriame, darbdavys nepasirūpino nei įrengti signalizacijos, nei kitaip užtikrinti automobilio, jame esančio turto, įskaitant ir kuro korteles, saugumą.

24.       Pažymi, kad pati atsakovė susirašinėjime su ieškovu teigia, kad pasinaudoti kuro kortele užtenka tik nuotraukos arba kortelės informacijos. Be to, aplinkybę, jog buvo pasinaudota AS24 kuro kortele sukeičiant korteles atsakovas suprato tik tada, kai 2020 m. kovo 15 d. jam nepavyko užpilti kuro naudojantis šia kortele ir apie tai pats ieškovas iškart pranešė atsakovei. Paaiškina, kad AS24 kuro kortelės yra sukeistos, suprato, nes skyrėsi kortelių numeriai – skyrėsi kuro kortelės numeris, nurodytas 2017 m. liepos mėn. 8 d. materialinių vertybių priėmimo - perdavimo akte nuo turimos kortelės numerio, esančio ant kortelės. Taigi nėra jokio atsakovo neatsargumo, nėra jokios kaltės dėl to, kad tretieji asmenys pasinaudojo darbdavio kuro kortelėmis.

25.       Teigia, kad kuro kortelių PIN kodai darbdavio vairuotojų perduodami „iš rankų į rankas“, yra nesikeičiantys, darbuotojas nebuvo supažindintas nei kaip ir kur laikyti kuro korteles ir jų kodus, nei kokių atsargumo priemonių imtis, kad kuro kortelėmis nepasinaudotų tretieji asmenys. Aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad darbuotojas buvo rūpestingas, atsargus ir padarė viską, kad kuro kortelėmis nepasinaudotų jokie tretieji asmenys. Be to, ieškovas buvo visai kitoje šalyje (Prancūzijoje), kai neteisėtai korteles panaudoję asmenys nupylė kurą Ispanijoje, nieko apie tai nežinant darbuotojui, galiausiai – darbuotojas kuro korteles darbdaviui sugrąžino. Tretieji asmenys pasinaudojo apie nusikalstamos veikos darymą nežinančio asmens – darbuotojo – kuro kortelių duomenimis ir darbuotojas už tai neatsakingas. Tai įrodo paties darbdavio rašytas pareiškimas policijai dėl nusikalstamos veikos padarymo, kurio darbdavys darbuotojui neteikia. Darbdavys su ieškovu nebendradarbiauja. Taigi nėra jokios darbuotojo kaltės, jokio neatsargumo ir neatidumo. Nėra jokių duomenų, kad darbuotojas būtų įvykdęs nusikalstamą veiką ir/ar būtų bendradarbiavęs su nusikalstamą veiką atlikusiais asmenimis, todėl bet kokie darbdavio argumentai apie darbuotojo įvykdytą nusikaltimą yra išgalvoti, deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti ir paprasčiausiai šmeižiantys atsakovą, siekiant nuteikti teismą prieš atsakovą. Be to, darbdavys nurodo, kad kuro kortelės, kurias panaudojus tretieji asmenys pasisavino kurą, darbuotojo darbdaviui yra grąžintos, kas vėl įrodo, kad darbuotojas jokių neteisėtų veiksmų nepadarė.

26.       Mano, kad už atsakovės galimai patirtą žalą atsakinga pati atsakovė. Teigia, kad atsakovė nėra pateikusi jokių duomenų, kokias sąlygas sudarė darbuotojui, kad žala atsakovei neatsirastų. Atsakovė nepateikė jokios kuro kortelių ir jų kodų apskaitos, nepateikė jokios kuro kortelių ir jų kodų saugojimo tvarkos, nepateikė jokių duomenų, kad darbuotojas buvo supažindintas su kuro kortelių ir jų kodų saugojimo taisyklėmis ir pan. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų ėmęsis bet kokių saugumo priemonių, kad tretieji asmenys nepasinaudotų kuro kortelėmis. Darbdavys nepateikė jokių įrodymų, kad transporto priemonėje, iš kurios buvo pasisavintos kuro kortelės ir jų kodai, buvo įrengta signalizacija ir pan. Darbdavys darbuotojui yra nurodęs, kad kuro kortelės yra nedraustos. Taigi darbdavys, būdamas verslininku, galimai net nėra apdraudęs kuro kortelių. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad už atsakovės galimai patirtą žalą atsakinga pati atsakovė, nes nuostolius patyrė ne tik dėl trečiųjų asmenų padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ir dėl savo pačios kaltės ir nerūpestingumo bandydama suversti kaltę darbuotojui niekiniais, išgalvotais, nuolat keičiamais argumentais.

27.       Pažymi, kad niekam neatskleidė jokių kuro kortelių duomenų, niekam jų nedavė ir kitaip neišviešino ir neplatino jokiems tretiesiems asmenims, taip pat nebendradarbiavo su jokiais trečiaisiais asmenimis dėl jų įvykdytos nusikalstamos veikos ir neatliko jokių kitų kaltų ir/ar neatsargių veiksmų, dėl kurių tretieji asmenys padarė nusikalstamą veiką neteisėtai pasinaudojant kuro kortelėmis. Darbuotojas bendradarbiavo su darbdaviu, elgėsi tinkamai ir sąžiningai.

28.       Teismo posėdžio metu ieškovas S. P. ir ieškovo atstovas advokatas Giedrius Baziulis prašė ieškinį tenkinti ir priešieškinį atmesti.

29.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Ravainė“ atstovė advokatė Ramunė Šaikuvienė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad darbdavys būtų suteikęs darbo, jeigu darbuotojas pasirodytų darbe. Prastovų įmonėje nebuvo. Darbuotojams buvo uždrausta laikyti kuro korteles kartu su PIN kodais, tačiau darbuotojas prisipažino, kad laikė viename automobilyje, nors asmenines korteles kartu su PIN kodais nelaiko. Be to, vairuotojas buvo sustojęs netoli tos vietos, kur ir buvo nupilta kuro.

30.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Ravainė“ vadovas V. Ž. ir įgaliotas atstovas D. V. palaikė atsakovės atstovės advokatės Ramunės Šaikuvienės poziciją.

31.       Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad maždaug nuo 2017 m. rugsėjo iki 2019 m. rugpjūčio mėn. dirbo UAB „Ravainė“ tarptautinio krovinių vežimo vairuotoju, prieš tai patirties tarptautiniuose pervežimuose neturėjo. Po pirmos kadencijos suprato, kad darbdavys yra nesąžiningas darbuotojų atžvilgiu, todėl paraleliai ieškojo kito darbo. Liudytojas iki šiol palaiko bendravimą su kolegomis. Liudytojo teigimu, iš vairuotojų nuolatos buvo daromos nepagrįstos išskaitos. Liudytojo nuomone, oficialiai darbo sutartyje buvo nustatomas minimalus atlyginimas, visa kita aptariama žodžiu su vadovu. Nurodė, kad liudytojui buvo žadėta 60 Eur už dieną komandiruotėje, tačiau šių pinigų negavo, išskyrus paskutinės kadencijos metu, kai pavadavo kitą vairuotoją. Paaiškino, kad apmokėjimas už komandiruotę skaičiuojamas nuo momento, kai pradėdi važiuoti priskirtu automobiliu. Laikas, kuomet, pavyzdžiui, iki automobilio darbuotojai keliavo mikroautobusu, neįsiskaičiuoja. Liudytojo tigimu, puse kadencijos buvo paskaičiuota už kilometrus. Paaiškino, kad automobilis užsirakindavo, garso signalizacijos nebuvo. Instruktažo, kur laikyti korteles nebuvo. Liudytojas kortelę saugojo kortelių dėkle su dokumentais, PIN kodas buvo užsirašytas ir laikomas atskirai. Pin kodus perleisdavo vairuotojai vienas kitam. Pakeisti PIN kodą nebuvo techninės galimybės, be to, niekas neprašė keisti. Dažnai tekdavo atsiskaitinėti ir iš savo asmeninės kortelės. Grąžintus pinigus formindavo kaip avansą.

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

32.       DK 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.

33.       Byloje nustatyta, kad ieškovas S. P. 2016 m. vasario 3 d. tarp UAB „Ravainė“ ir S. P. sudarytos darbo sutarties Nr. 2016020303 pagrindu atsakovės įmonėje nuo 2016 m. vasario 29 d. pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį, padaugintą iš koeficiento 1,303, kuris mokamas darbuotojui vieną kartą per vieną mėnesį, taip pat komandiruotpinigius. Šiame punkte nurodytas darbo užmokestis ir jo sąlygos gali būti keičiami tik šalių susitarimu. Darbuotojo darbo sutarties 7 punkte numatyta, kad darbuotojui mokami ne mažesni nei 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti dienpinigiai. Darbo sutartis su darbuotoju nutraukta darbuotojo prašymu 2020 m. balandžio 13 d.

Dėl ginčo laikotarpių kvalifikavimo prastova.

34.       DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

35.       DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei. 

36.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad prastovai būdinga tai, jog darbdavys dėl objektyvių priežasčių vienašališkai nevykdo įsipareigojimo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą darbą, o darbuotojas būtent dėl šios priežasties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatyto savo įsipareigojimo – dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba eiti tam tikrų pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-684/2020).

37.       Prastova yra laikinas darbuotojo darbo sutartimi sulygtos darbo funkcijos neatlikimas dėl nuo kitos šalies – darbdavio – priklausančių priežasčių (pvz., užsakymų stokos ar perprodukcijos, gamybos, sandėliavimo ar tiekimo sutrikimų, ekonominių ar finansinių priežasčių ar streikų, lokautų). Prastovos paskelbimas siejamas su objektyviomis priežastimis (trūksta žaliavų, nėra užsakymų ir pan.), t. y. kai dėl prastovos nėra darbo sutarties šalių kaltės (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018).

38.       DK 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.

39.       Ieškovo teigimu, laikotarpiai tarp darbuotojo vykimo į komandiruotes nepagrįstai buvo forminami kaip pravaikštos ir faktiškai šie laikotarpiai (65 dienos) buvo prastova. Atsakovė su tuo nesutinka ir teigia, kad 2017 m. sausio 23 d. – 2017 m. kovo 10 d., 2019 m. liepos 8 d. – 2019 m. rugpjūčio 2 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. – 2019­ m. spalio 25 d. pats darbuotojas į darbą neatvyko, svarbių neatvykimo į darbą priežasčių nenurodė, prašymo dėl neatvykimo į darbą darbdaviui nepateikė, be to, nė karto darbdaviui nekėlė klausimo dėl netinkamo neatvykimo į darbą įforminimo, darbo užmokesčio skaičiavimo ar atsiskaitymo. 

40.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo darbo funkcijos buvo atliekamos komandiruotėse. Komandiruotam darbuotojui per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis (DK 117 straipsnio 2 dalis), komandiruojamam darbuotojui mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos (DK 117 straipsnio 1 ir 3 dalys), komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų (DK 117 straipsnio 5 dalis).

41.       Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų (DK 115 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 115 straipsnio 7 dalį, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo užmokestis mokamas už faktiškai išdirbtą laiką, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus. Darbdavys turi teisę per kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį mokėti pastovų darbo užmokestį, nepaisydamas faktiškai išdirbtos darbo laiko normos, o galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį pagal faktinius duomenis atlikti apmokėdamas už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį.

42.       2016 m. vasario 3 d. šalių sudarytos darbo sutarties 5 punkte nurodyta, kad taikoma suminė darbo laiko apskaita.

43.       Byloje pateikti atsakovės aktai „Dėl S. P. neatvykimo į darbą“, kurių pagrindu pažymima, kad darbuotojas 2017 m. sausio 23 d. – 2017 m. kovo 10 d., 2019 m. liepos 8 d. – 2019 m. rugpjūčio 2 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. – 2019­ m. spalio 25 d. į darbą neatvyko. Ieškovas iš esmės neneigia, kad ginčo laikotarpiais į darbą neatvyko, tačiau mano, kad laikotarpiai tarp vykimo į komandiruotes buvo prastova. Kaip minėta, darbuotojui buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita, duomenų, kad įmonėje buvo skelbiamos prastovos nėra. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovui deklaruoti nedraudiminiai laikotarpiai 2016 m. liepos 1-31 dienomis, 2016 m. spalio 1-lapkričio 30 dienomis, 2017 m. vasario 1-28 dienomis, 2019 m. liepos 1-31 dienomis, 2019 m. spalio 1-31 dienomis. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovo reikalavimą pripažinti 65 darbo dienas trukusį nedraudiminį laikotarpį prastova bei priteisti už tai jam neišmokėtą darbo užmokestį. 

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti dienpinigius.

44.       Byloje taip pat kilęs ginčas dėl 2 918, 05 Eur dienpinigių sumos. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Tokių padidėjusių išlaidų kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK.

45.       Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės, kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti (DK 107 straipsnio 1-3 dalys).

46.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 17.1 punktas numato, jog kai darbuotojas siunčiamas į komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jam mokami dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą, jeigu komandiruotė trunka ilgiau nei vieną komandiruotės darbo dieną.

47.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

48.       Ieškovo teigimu, darbdavys visuomet darbuotojui mokėjo pastovų dydį dienpinigių – 65 Eur/dienai, todėl darbuotojui mokėtina suma už buvimo komandiruotėje laikotarpį 2020 m. sausio 7 d. – 2020 m. balandžio 5 d. (79 dienos) sudaro 5 135 Eur (79x65eur); faktiškai darbdavys darbuotojui sumokėjo 2 216,95 Eur dienpinigių avanso, todėl liko skolingas 2 918,05 Eur. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2018-2019 metais ieškovui dienpinigiai buvo apmokėti taikant 65 Eur/dienai dienpinigių dydį.

49.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2020 m. buvo komandiruojamas į Europos sąjungos ir Europos laisvos prekybos asociajos šalis, tikslu įvykdyti atsakovės klientų/ užsakovų/ partnerių pavedimus pristatant krovinius tarptautiniais maršrutais. 2020 metais darbuotojas 2020 m. sausio 17 d. įsakymu išvyko į komandiruotę laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. 2020 m. sausio 18 d. – 2020 m. balandžio 4 d. ieškovas komandiruotėse buvo 78 dienas (sausio mėn. 14 dienų, vasario mėn. 29 dienos, kovo mėn. 31 diena, balandžio mėn. 4 dienos). Laikotarpiu 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. balandžio 13 d. ieškovui išmokėta 2 412 Eur dienpinigių.

50.       Nesant kolektyvinės sutarties, darbo sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad komandiruotės atveju bus mokami dienpinigiai ne mažesni nei 50 proc. Vyriausybės nustatytų maksimalių dydžių. Iš sutarties 7 punkto darytina išvada, kad minimali dienpinigių norma turėjo būti ne mažesnė kaip 50 proc. nuo Vyriausybės nutarimu nustatytos, tačiau kiekvienai komandiruotei turėjo būti išleidžiamas darbdavio lokalinis teisės aktas, kokio konkretaus dydžio dienpinigiai bus mokami už konkretų komandiruotės mėnesį. 2020 m. sausio 17 d. įsakyme dėl komandiruotės laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. buvo nurodyta apmokėti 50 proc. komandiruotės dienpinigius.

51.       Apibendrinant teigtina, kad sutarties 7 punkto nuostata, suteikianti atsakovei teisę nustatyti didesnį dienpinigių dydį konkrečioje komandiruotėje, nereiškia atsakovės, kaip darbdavės, pareigos mokėti didesnius nei 50 proc. dienpinigius. Atsakovė turi teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas konkrečios komandiruotės atžvilgiu, tačiau toks didesnių dienpinigių mokėjimas nepakeičia pagrindinio šalių susitarimo dėl ne mažesnių nei 50 proc. dienpinigių normos. 

52.       Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje esantys aptarti duomenys bei skirtinga darbuotojo bei darbdavio pozicija neleidžia teigti, kad buvo susitarta dėl didesnių nei minimalaus dienpinigių apmokėjimo, darbdavės teisė mokėti 50 proc. dydžio dienpinigius atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl ieškovo reikalavimai dėl 2 918,05 Eur dienpinigių ir netesybų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl priešieškinio reikalavimų.

53.       Atsakovė UAB „Ravainė“ taip pat reiškia reikalavimą DGK sprendimo Nr. DGKS-4483 darbo byloje Nr. APS-131-12192/2020 dalį, kuria atsakovei iš ieškovo S. P. priteista 2 851,02 Eur turtinės žalos atlyginimo laikyti įsiteisėjusia; 2020 m. liepos 13 d. DGK sprendimo Nr. DGKS-4483 darbo byloje Nr. APS-131-12192/2020 dalį, kuria atsakovės prašymas priteisti turtinę žalą iš ieškovo S. P. dalyje dėl 1 962,87 Eur turtinės žalos atmestas, laikyti negaliojančia; papildomai atsakovei iš ieškovo S. P. priteisti 1 962,87 Eur turtinės žalos atlyginimo (2020 m. liepos 13 d. DGK sprendimu priteista 2 851,02 Eur turtinės žalos). Taigi atsakovė iš esmės prašo priteisti iš ieškovo 4 813,89 Eur (2 851,02 Eur+1 962,87 Eur) turtinės žalos.

54.       DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

55.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar egzistuoja visos sąlygos darbdaviui reikalauti žalos atlyginimo iš darbuotojo. Darbdavės teigimu, darbuotojui išduotomis kuro kortelėmis, buvo įsigyta (tačiau į transporto priemonę neįpilta) kuro, kurio kaina bendroje sumoje 4 813,89 Eur, kas sudaro darbdavio nuostolius ginčo atveju.

56.       Atsakovės žiniomis, pirmą kartą kuro kortele pasinaudota (neįpilnat kuro į transporto priemonę) Ispanijoje, kur netoliese buvo sustojęs ir ilsėjosi ieškovas, vos po keliolikos minučių nuo transporto priemonės sustojimo, netoli sustojimo vietos, kitomis dviem dienomis kuro kortelės buvo panaudotos (neįpilnat kuro į transporto priemonę) Ispanijoje, kai darbuotojas buvo Prancūzijoje, vėliau vieną iš neteisėtai naudotų kortelių (neįpilant kuro į transporto priemonę) darbuotojas grąžino darbdaviui, vadinasi, turėjo ir disponavo ja.

57.       Ieškovas atskirsdamas į šį darbdavio reikalavimą atsiliepime pažymėjo, kad PIN kodai darbdavio vairuotojų perduodami „iš rankų į rankas“, yra nesikeičiantys, darbuotojas nebuvo supažindintas nei kaip ir kur laikyti kuro korteles ir jų kodus, nei kokių atsargumo priemonių imtis, kad kuro kortelėmis nepasinaudotų tretieji asmenys. DKV kortelės PIN kodo ieškovas apskritai nelaikė automobilyje, nes DKV kortelės kurui pilti nenaudojo. Ieškovas buvo visai kitoje šalyje (Prancūzijoje), kai neteisėtai korteles panaudoję asmenys nupylė kurą Ispanijoje.

58.       Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).  

59.       Ieškovas pasiaiškinime nurodė, kad 2020 m. kovo 5 d. Chonkeros rajone (Ispanija) buvo įsilaužta į jo automobilį ir pakeista kuro kortelė AS24. 2020 m. kovo 10 d. pastebėjo, kad buvo atlikti tam tikri veiksmai, nuimtas kuras. Atsakovė teismui pateikė duomenis, kad ieškovo vairuojama transporto priemonė 2020 m. kovo 5 d. pradžioje 23 min. stovėjo apie 950 m nuo kuro kolonėlės, kurioje buvo piltas kuras, panaudojant darbuotojo AS24 kortelę. Kurą pradėta pilti po pusvalandžio jam išvažiavus, kai ši kortelė buvo užblokuota, 2020 m. kovo 7 d. 07:53 ieškovas sustojo netoli kolonėlės (15 km), kurioje buvo įpiltas kuras, panaudojus DKV kortelę ir PIN kodą (be kurių neįmanoma užpilti kuro). Ieškovas prastovėjo apie 10 min. ir išvažiavo. Tą pačią dieną per kelis kartus buvo užpilamas kuras, kortelė grąžinta darbdaviui. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniasu miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriuje pagal atsakovės UAB „Ravainė“ pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17275-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį.

60.       Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti, kad kuro kortelės, kuomet jomis buvo pasinaudota buvo ieškovo žinioje ir jis buvo atsakingas už tinkamą jų saugojimą. Ieškovo teiginiai, jog jis nelaikė automobilio neužrakino, kad kuro kortelės ir PIN kodai buvo laikomi atskirai, nepaneigia jo atsakomybės. Ieškovas nurodė, kad kortelėmis buvo pasinaudota kuomet ieškovas išėjo į parduotuvę. Taigi būdamas atsakingas už jam patikėtas kuro korteles, jis turėjo patikrinti, ar visi daiktai tame tarpe ir kuro kortelės bei jų PIN kodai yra vietoje. Neradęs šių daiktų turėjo pareigą kreiptis į policiją, tuo tarpu perkelti atsakomybę darbdaviui už atsakovui patikėtas kuro kortelės šiuo atveju nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

61.       Pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovo veiksmus teismas vertina kaip didelį neatsargumą. Pripažintina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jis yra atsakingas už padarytą atsakovei žalą (CK 6.246 straipsnis – 6.248 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju konstatavus didelį neatsargumą ieškovui taikytina ribota turtinė atsakomybė, t. y. ne daugiau kaip šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis). Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovo vidutinis darbo užmokestis sudaro: mėnesio – 950,34 Eur, taigi atsakovės prašoma priteisti 4 813,89 Eur žalos suma neviršiją DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios sumos, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir atsakovei iš ieškovo priteistina 4 813,89 Eur žalos suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

62.       Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė 2021 m. gegužės 31 d. patikslintą prašymą priteisti 5 337,27 Eur bylinėjimosi išlaidų; į bylą pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Taip pat atsakovė už priešieškinį sumokėjo 44 Eur žyminio mokesčio.

63.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.

64.       Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

65.       Byloje nustatyta, kad atsakovė byloje pateikė priešieškinį (pagal prie šios bylos prijungtą bylą), taip pat atsiliepimą, pildė bylos medžiagą naujais duomenimis. Byloje vyko vienas parengiamasis teismo posėdis bei antro parengiamojo posėdžio metu pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, paskirtas teismo posėdis ir antro teismo posėdžio metu baigtas bylos nagrinėjimas, bendra posėdžių trukmė (suapvalinant) 8 valandos ir 16 minučių. Teismas pažymi, kad byloje buvo teikiama didelė apimtis teisinio vertinimo, nustatinėjama daug faktinių aplinkybių.

66.       Teismo vertinimu, remiantis nurodytomis aplinkybėmis šiuo atveju nėra pagrindo atsakovei priteisti visas jos prašomas advokato pagalbai patirtas išlaidas, kadangi jos būtų neproporcingos bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, bei kitus reikšmingus kriterijus pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą dydis, šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai dydžio sumažinimas iki 3 500 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, atsakovei UAB ,,Ravainė“ iš ieškovo priteistina 3 544 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 500 Eur už teisinę pagalbą, 44 Eur žyminis mokestis).

67.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo S. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ravainė“ atmesti. 

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ravainė“ priešieškinį ieškovui S. P. tenkinti. 

Priteisti iš ieškovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ravainė“, j. a. k. 124105822, 4 813,89 Eur žalos, 3 544 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                           Skaistė Cinkutė