Civilinė byla Nr. e2-8088-1094/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10121-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 2.1.6.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,
sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, Rasai Kaupinytei,
dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Algiui Petruliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ ir T. Š. ieškinį atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovai UAB „Balsių valda“ ir T. Š. pateikė patikslintą ieškinį atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, kuriuo prašo: 1) priteisti ieškovės UAB „Balsių valda” naudai iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2300 Eur turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) jei teismas spręstų, kad pirmasis reikalavimas netenkinamas, priteisti UAB „Balsių valda“ direktoriaus T. Š. naudai iš atsakovo 2300 Eur turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2018 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. AM-VIL-ANR-N-35-2018 UAB „Balsių valda“ vadovui T. Š. skirta 440 Eur administracinė nuobauda už Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros 2017 m. vasario 24 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-11.29-1-17 neįvykdymą. Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs T. Š. skundą, 2020 m. birželio 12 d. nutarimu skundą patenkino – panaikino nutarimą ir administracinės bylos teiseną nutraukė, priteisė iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 800 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą, 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi dėl procesinės teisės pažeidimų grąžino bylą nagrinėti iš naujo, netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą pakartotinai nagrinėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. nutarimu panaikino 2018 m. sausio 30 d. nutarimą ir administracinės bylos teiseną nutraukė, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paliko nenagrinėtą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą, 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą, atmetė T. Š. prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, nurodant, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 666 straipsnį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas tokios išlaidos neatlyginamos. Ieškovų teigimu, Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas prašymą priteisti proceso išlaidas, nesilaikė ANK 563 straipsnio reikalavimų, pritaikė teisės aktą, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsniui, 31 straipsnio 6 daliai, tokiu būdu priėmė neteisėtą teismo sprendimą, panaikindamas galimybę prisiteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovai už advokato suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 2300 Eur, o už menamą ANK 317 straipsnio pažeidimą buvo skirta 440 Eur bauda. Ieškovai, prašydami priteisti bylinėjimosi išlaidas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020 pateiktu išaiškinimu, Europos žmogaus teisių teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimu „Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą“ bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu, kuriuo BPK 106 straipsnis ir ANK 3021straipsnis pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijos 31 straipsnio 6 daliai ir teisinės valstybės principui. Pažymėjo, kad dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojų netinkamo funkcijų atlikimo, ieškovas T. Š. kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, jog būtų panaikinta paskirta nuobauda, todėl patyrė 2300 Eur išlaidų: 1000 Eur už pagalbą institucijoje ir pirmosios instancijos teisme, 600 Eur – apeliacinės instancijos teisme, 700 Eur už pakartotinį dalyvavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Papildomai nurodė, kad, nors Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartyje nekonstatavo neteisėtų specialistų veiksmų, tačiau pripažino, jog administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta ir tęsiama nepagrįstai. Ieškovų teigimu, tarp nekvalifikuoto specialistų sprendimo ir ieškovų patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų taikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), be to, taikytina ir atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teismo neteisėtų veiksmų, pritaikius Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą (CK 6.272 straipsnis). Pasak ieškovių, taip pat turi būti atlyginta ir neturtinė žala, nes nuobauda buvo skirta už gamtos niokojimą, todėl pablogėjo UAB „Balsių valda“ reputacija, prestižas, o įmonės vadovas susidūrė su nežinomybe, neteisybe, išgyveno psichologinį stresą, dvasinį sukrėtimą, kai teisingumą vykdanti institucija formaliai surašiusi procesinį dokumentą sprendė, kad jokio nusižengimo nepadaręs vadovas vis tiek turi susimokėti atstovavimo išlaidas.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, likusioje dalyje (dėl neturtinės žalos atlyginimo) ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta nutraukti civilinę bylą dėl turtinės žalos priteisimo, panaikino.
4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovai savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sieja išimtinai tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis atstovavimo išlaidomis, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei aktualią šiame kontekste formuojamą teismų praktiką, aukštesnių instancijų teismų bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 pateiktus išaiškinimus aktualiu šioje byloje nagrinėjamu klausimu, sprendė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas toje pačioje byloje, kurioje priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės, ir taip pažeidė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nepagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą. Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta nutraukti civilinės bylos dalį dėl turtinės žalos priteisimo, panaikino ir šią dalį perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
5. Grąžinus nagrinėti bylą iš naujo, ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuo to momento, kai Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas ieškovo ieškinys (2021 m. balandžio 26 d.), kuriame atsakovu buvo nurodyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos teisinėje sistemoje buvo priimti reikšmingi teisės aktai, įtakojantys šios civilinės bylos nagrinėjimą. Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė ANK 666 straipsnį ir jį išdėstė taip, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Šis įstatymas įsigaliojo 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atnaujintose administracinių nusižengimų bylose tais atvejais, kai procesas buvo teismo nutrauktas dėl įvykio ar nusižengimo sudėties nebuvimo, asmens patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimui išspręsti tiesiogiai taikomos bendrosios Konstitucijos nuostatos ir pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi nesant nustatyto detalesnio teisinio reguliavimo dėl to, kokia konkreti valstybės institucija ir kokia tvarka privalo atlyginti minėtas išlaidas, taikant BPK 105 straipsnio 5 dalį pagal įstatymo analogiją, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas buvo priteisiamas iš valstybės. Naujesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas yra priteisiamas iš konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos, kuri dalyvavo procese bylos šalies teisėmis ir kurios sprendimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo panaikintas. Nagrinėjamoje byloje institucija, kuri priėmė vėliau teismo panaikintą nutarimą dėl UAB „Balsių valda“ direktoriaus T. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn, yra Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Ieškovų nuomone, būtina atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį, kuria apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui ir kurios 37 punkte konstatuojama, kad tiek teisinio reguliavimo pakeitimai (ATPK pakeistas ANK, kuris jau įtvirtina blanketinę normą dėl proceso išlaidų priteisimo, nukreipiančią į BPK), tiek pasikeitę teismų praktikos išaiškinimai reikšmingi, todėl tie patys argumentai, kuriais buvo grindžiama teismų pozicija ankstesnėse bylose (įstatymų teisės spraga), negali būti naudojami nagrinėjamoje byloje.
6. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. nutarimu panaikino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-VIL-ANR_N-35-2018 ir administracinio nusižengimo bylą UAB „Balsių valda“ direktoriui T. Š. dėl jam skirtos 440 Eur baudos pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, nutraukė bei priteisė iš departamento dalį bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą, o UAB „Balsių valda“ atstovo advokato Algio Petrulio prašymą priteisti proceso išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą atmetė, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, t. y. BPK 106 straipsnis, kuriame reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš asmens, pripažinto kaltu dėl nusikalstamos veikos. BPK 105 straipsnio 6 dalis įtvirtina galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Pagal BPK normų aiškinimą, tuo atveju, kai yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, iš ikiteisminio tyrimo institucijų nepriteisiama išteisintojo turėtos išlaidos, t. y. šiuo atveju išteisintajam netaikoma BPK 103-106 straipsniuose nustatytos normos dėl turėtų proceso išlaidų. Taigi, teismas galutine ir neskundžiama nutartimi pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.
7. Pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygas reikia analizuoti iš pradžių patikrinant atsakovo galbūt neteisėtų veiksmų sąlygą, vėliau – sąlygas, susijusias su žalos realumu ir priežastiniu ryšiu tarp įvardytų veiksmų bei nurodomos žalos. Tik tuo atveju, jeigu šios sąlygos būtų įvykdytos, toliau reikėtų nagrinėti dėl to ieškovų naudai priteistinos kompensacijos dydį. Pažymėtina, kad pateikti įrodymų dėl tariamos žalos buvimo ir jos dydžio bei įrodyti esant priežastinį neteisėtų savivaldybės ar (ir) valstybės institucijų veiksmų ir šios žalos ryšį turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011 ir kt.). Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui (ieškovui). Be to, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas (ieškovas) taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.
8. Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovas ieškinį prašo atmesti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, neįrodžius, kad institucijos pareigūnas veikė neteisėtai, taip pat nesant priežastinio ryšio tarp žalos ir veiksmų. Ieškovai reikalavimą grindžia teismo sprendimais ir administracinės nuobaudos T. Š. panaikinimu, t. y., kadangi T. Š. administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta ir tęsiama nepagrįstai, kas leidžia konstatuoti esant civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus. UAB „Balsių valda“ vadovas buvo priverstas pasinaudoti advokato pagalba, kad būtų panaikinta neteisėta ir nepagrįsta administracinė nuobauda ir už įgalioto atstovo advokato pagalbą iš viso sumokėjo 2300 Eur. Ieškovai kitų argumentų, kad pareigūnai veikė neteisėtai, ieškinyje nenurodė ir nedetalizavo. Taigi, nėra vienos iš žalos atsiradimo sąlygų – neteisėtų veiksmų. Anot atsakovo, aplinkybės, kad teismas panaikino nutarimą ir nutraukė T. Š. administracinio nusižengimo teiseną, savaime nelaikytina institucijos, atitinkamai ir valstybės, neteisėtais veiksmais. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį, kad faktiškai bylinėjimosi išlaidas patyrė ieškovas T. Š., o ieškovas UAB „Balsių valda“ nebuvo teisminių procesų šalimi ir neturėjo pagrindo patirti bylinėjimosi išlaidas. Iš į bylą pateiktų 2018 m. vasario 14 d., 2020 m. liepos 22 d. ir 2020 m. gruodžio 8 d. mokėjimų nurodymų matyti, kad už teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje T. Š. atstovui advokatui sumokėjo ieškovas UAB „Balsių valda“, tačiau administracinė nuobauda buvo skirta T. Š. kaip fiziniam asmeniui, o ne juridiniam asmeniui UAB „Balsių valda“, t. y. T. Š. nemokėjo už teisinę pagalbą, teisinio atstovavimo išlaidas apmokėjo UAB „Balsių valda“. Aplinkybė, kad ieškovė UAB „Balsių valda“ sumokėjo už teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje, nėra pagrindas pripažinti, jog administracinė nuobauda buvo skirta ir panaikinta juridiniam asmeniui. Tokiu būdu ieškovė UAB „Balsių valda“ nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir jai nepriklauso reikalavimo teisė, nes teisinis santykis kilo iš administracinio proceso, o jo šalimi buvo T. Š.. Taigi vertinant tai, kad teisminiai procesai vyko dėl nuobaudos panaikinimo fiziniam asmeniui, o bylinėjimosi išlaidos sumokėtos juridinio asmens, laikytina, kad tiesiogiai T. Š. šių išlaidų nepatyrė, todėl neturi pagrindo reikalauti patirtos žalos atlyginimo. UAB „Balsių valda“, kaip juridinis asmuo, nebuvo bausta, jos atžvilgiu teisminių procesų nevyko, todėl pagrindo priteisti žalą juridiniam asmeniui šioje byloje nėra. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl teismo sprendimų, kuriais buvo užvilkintas teisminis procesas. Kaip trečią priežastį atmesti ieškinį, atsakovas nurodė, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neproporcingai (palyginus su panaikintos baudos dydžiu) išaugo būtent dėl netinkamo bylos išnagrinėjimo ieškovui pateikus skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo ir Vilniaus apygardos teismui 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nustačius, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas neišnagrinėjus byloje ginčą keliančių aplinkybių bei neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą. Taigi teisminio proceso kartojimas, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, užvilkino visą procesą ir padidino ieškovų bylinėjimosi išlaidas, už kurias atsakovas nėra atsakingas ir nėra jokio priežastinio ryšio su atsakovo pareigūnų veiksmais. Kaip paskutinį argumentą atmesti ieškinį atsakovas nurodė tai, kad ieškovai neįrodė, jog prašomos priteisti žalos dydžio patirtos bylinėjimosi išlaidos yra adekvačios bylos sudėtingumui.
9. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, kuriuos iš esmės grindė motyvais, kad atsakovas, nagrinėdamas T. Š. administracinę bylą, pažeidė bendruosius rūpestingumo, teisingumo principus, pareigą būti atidžiam, kas laikytina pakankamu pagrindu konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus. Nepakankamai rūpestingai organizuotas administracinio pažeidimo tyrimo procesas, net ir nenustačius tiesioginių neteisėtų veiksmų, sudaro teisinį pagrindą atlyginti asmeniui šio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad paskutiniu metu teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas) nustato, jog procese patirtos išlaidos turi būti atlygintos. Civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo vertinama, ar atlikdami tam tikrus procesinius veiksmus pareigūnai elgėsi teisėtai, t. y. pagal teisės aktų reikalavimus. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, jog valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Iš to išplaukia, kad civilinei atsakomybei taikyti, esant išteisinamajam nuosprendžiui dėl įrodymų trūkumo, turi būti nustatyti ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai. Šių pareigūnų atliekamas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, įtarimų pateikimas, asmens apkaltinimas, nors ir gali neigiamai paveikti asmenų teises, yra įstatymais nustatyta, legali ir teisėta, kol ji nepažeidžia įstatymo reikalavimų, veikla. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą, vertinami kaip teisėtai padaryti. Teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo asmens išteisinimas, jeigu, kaip minėta, ji atitiko teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 44 punktas).
10. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu nedalyvavo, atsiliepime išdėstytas prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas M. S., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. AM-VIL-ANR_N-35-2018, nusprendė, kad UAB „Balsių valda“ vadovas T. Š. pažeidė ANK 317 straipsnio 1 dalį, nes neįvykdė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros 2017 m. vasario 24 d. privalomojo nurodymo Nr.VR-11.29-1-17 ir nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-VIL-ANR_N-35-2018, paskyrė T. Š. 440 Eur baudą.
12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo tenkino T. Š. skundą ir nutarimą, kuriuo paskirta administracinė nuobauda, panaikino, nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną. Teismas taip pat priteisė iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 800 Eur išlaidų už teisines paslaugas T. Š. naudai.
13. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
14. Vilniaus regiono apylinkės teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2020 m. spalio 26 d. nutarimu nusprendė T. Š. skundą tenkinti ir panaikino nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-VIL-ANR_N-35-2018 ir nutraukė administracinę bylą, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtu.
15. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarimą, tačiau atmetė T. Š. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, motyvuojant, kad ANK 666 straipsniu ir BPK 104-106 straipsniais, pagal kuriuos, tuo atveju, kai yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, iš ikiteisminio tyrimo institucijų nepriteisiama išteisintojo turėtos išlaidos.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
16. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; be to, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą (Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis). Ši konstitucinė nuostata detalizuota tiek ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatose, kur nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą, tiek ir BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje, kuriose nustatyta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją. Vadinasi, asmuo, kuris realizuoja konstitucinę teisę gintis naudojantis teisine advokato pagalba, taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese, dėl to gali patirti išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-6-303/2021).
17. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos.
18. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja BPK 106 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, pagal BPK 106 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2022 m. gegužės 1 d., kuriame nustatyta, kaip apmokamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, tokios išlaidos nebuvo atlyginamos net ir tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra išteisinamas.
19. Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(1) straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ pripažinta, kad ANK 302(1) straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) ir BPK 106 straipsnis tiek, kiek juose nenustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties arba išteisinus asmenį baudžiamojoje byloje, tokiam asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
20. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančioje BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas. Plėtodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką aptariamu valstybės civilinės atsakomybės atveju, kasacinis teismas nurodė, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
22. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
23. Nagrinėjamu atveju UAB „Balsių valda“ direktoriaus T. Š. skundas dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-VIL-ANR_N-35-2018 panaikinimo buvo tenkintas ir administracinio nusižengimo byla nutraukta. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-229-834/2020 konstatuota, kad pirmąjį atsakovės nurodymą (2016 m. birželio 8 d. Privalomas nurodymas Nr. VR-8.2-18) UAB „Balsių valda“ įvykdė, o būtent: sumokėjo baudą, baudos neginčijo, vykdė kitus pareigūno duotus nurodymus dėl grunto nukasimo ir išvežimo, bei atkūrė, kaip nurodyta pirmame patikrinimo akte (2016 m. lapkričio 22 d. Patikrinimo aktu Nr. VR-8.10-356), Gineitiškių ežero kranto formą ir liniją, o iškastą gruntą supylė į tris kaupus. Atsakovė 2016 m. lapkričio 22 d. Patikrinimo aktu Nr. VR-8.10-356 minėtas aplinkybes užfiksavo ir konstatavo, kad UAB „Balsių valda“ įvykdė duotus nurodymus ir dėl atskirai supiltų trijų kaupų grunto, kuris buvo nukastas, nieko nepasisakė iš esmės, tik konstatavo faktą, jog toks gruntas nukastas ir supiltas į tris kaupus, taip pat tame pačiame patikrinimo akte pateikė išvadą, kur nurodė, kad UAB „Balsių valda“ 2016 m. birželio 8 d. duotąjį privalomąjį nurodymą Nr.VR-8.2-18 įvykdė – iš užpiltos pelkės iškasė atvežtą gruntą, tačiau 2017 m. vasario 27 d. priėmė kitą privalomąjį nurodymą Nr. VR-11.29-1-17, kuriame nurodyta, jog ieškovė turi nukasti ir išvežti gruntą iš minėto žemės sklypo iki 2017 m. balandžio 27 d, t. y. privalomąjį nurodymą skyrė ne dėl pareiškėjo (T. Š.) atliktų veiksmų, o dėl pareigūno duotų nurodymų, kuriuos jis davė dėl to, kad būtų įvykdytas pirmasis (2016 m. birželio 8 d.) privalomas nurodymas Nr. VR-8.2-18. 2017 m. vasario 23 d. patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog 2016 m. birželio 8 d. privalomasis nurodymas Nr.VR-.2-18 patikrinimo dieną neįvykdytas. Taigi, šiuo atveju susiklostė situacija, kada vienu patikrinimu aktu nurodyta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas, po to kitu patikrinimo aktu nurodo, jog privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad pareigūnui, surašiusiam 2016 m. lapkričio 22 d. patikrinimo aktą Nr. VR-8.10-356, už netinkamą tarnybinių pareigų vykdymą buvo taikyta tarnybinė atsakomybė. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju galioja taisyklė ex injuria jus non oritus (iš neteisės negali atsirasti teisė), kas turi esminę reikšmę sprendžiant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės klausimą. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-44-976/2016).
24. Vilniaus apygardos teismo 2020 gruodžio 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-482-626/2020 pirmos instancijos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti nustatyti visi būtini objektyviosios ir subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Teismas konstatavo, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
25. Taigi, kaip nustatyta iš nurodytų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, administracinio nusižengimo byla buvo pripažinta nutraukta teisėtai, atsakovei neabejotinai nenustačius visų būtinų objektyviosios ir subjektyviosios T. Š. administracinio nusižengimo sudėties požymių.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28 punktas).
27. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).
28. Nagrinėjamoje byloje esant nustatytam, kad atsakovės pareigūnų veiksmai nebuvo atlikti pakankamai rūpestingai ir atidžiai (administracinio nusižengimo byla nutraukta, atsakovės pareigūnui už netinkamą tarnybinių pareigų vykdymą taikyta tarnybinė atsakomybė), sudaro pagrindą spręsti, kad egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai.
29. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
30. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).
31. Remiantis kasacinio teismo praktika, išlaidų advokatui atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobūdžio turtinę žalą gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos ryšys, bet ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
32. Nagrinėjamoje byloje dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojų netinkamo funkcijų atlikimo, ieškovas T. Š. kreipėsi į advokatą, kad būtų panaikinta paskirta nuobauda, todėl patyrė tam tikrų išlaidų advokato pagalbai apmokėti: 1000 Eur už pagalbą institucijoje ir pirmosios instancijos teisme, 600 Eur – apeliacinės instancijos teisme, 700 Eur už pakartotinį dalyvavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Esant nustatytam, teismas sprendžia, kad ieškovo T. Š. išlaidos ginčijant atsakovės paskirtą nuobaudą, tiesiogiai susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais, kai buvo pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. egzistuoja ir kitos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos.
33. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad ieškovų prašymas priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, laikytinos žala ir turi būti atlyginamos.
34. Ieškovai ieškinyje pateikė alternatyvius reikalavimus, t. y. priteisti ieškovės UAB „Balsių valda“ naudai iš atsakovės 2300 Eur turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, arba, jei teismas spręstų, kad pirmasis reikalavimas netenkinamas, priteisti UAB „Balsių valda“ direktoriaus T. Š. naudai iš atsakovės 2300 Eur turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
35. Teismas nustatė, kad ieškovų prašomas priteisti 2300 Eur išlaidas sudaro: 1000 Eur už skundo dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. AN-VIL-ANR_N-35-2018 panaikinimą; 600 Eur – už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą rengimą; 700 Eur – už teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose grąžinus bylą nagrinėti iš naujo. 2018 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. AN-VIL-ANR_N-35-2018 buvo nuspręsta, kad UAB „Balsių valda“ direktorius T. Š. pažeidė ANK 317 straipsnio 1 dalį, todėl jam buvo skirta administracinė nuobauda – 440 Eur bauda. Taigi, pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda buvo paskirta T. Š. – fiziniam asmeniui. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, skundą administracinėje byloje Nr. II-71-298/2020, išnagrinėtoje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarimu, pateikęs asmuo – T. Š..
36. Pagal kasacinio teismo praktiką, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).
37. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir teismų suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos priteistinos asmeniui, pagal kurio skundą nagrinėjant bylą buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismo nuomone, aplinkybė, kad pagal pateiktas sąskaitas už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymus, už teisines paslaugas advokatui Algiui Petruliui mokėjo UAB „Balsių valda“, neturi lemiamos teisinės reikšmės priteisiant bylinėjimosi išlaidas.
38. CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Jo 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
39. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šioje byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).
40. Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad, nors UAB „Balsių valda“ sumokėjo advokato išlaidas nagrinėjant bylą dėl administracinės nuobaudos T. Š. skyrimo, tačiau bylinėjimosi išlaidos priteistinos T. Š., kaip administracinio nusižengimo bylos dalyviui, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas ieškovui T. Š. priteisti 2300 Eur žalą, patirtą nagrinėjant jo skundą dėl atsakovės 2018 m. sausio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-VIl-ANR_N-35-2018.
41. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).
42. Tuo vadovaujantis, iš atsakovės ieškovui T. Š. priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (2300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
43. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
44. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos).
45. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog šalies nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi įvertinti suteiktų paslaugų ir patirtų išlaidų proporcingumą, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkto papunkčiuose įvardytas aplinkybes.
46. Teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.) (Rekomendacijų 11 punktas). Pastebėtina, kad iš bylą pralaimėjusios šalies priteistinos išlaidos turi būti grindžiamos konkrečiu bylą laimėjusios šalies atstovavimo poreikiu (dalyvavimas konkrečiuose teismo posėdžiuose, konkrečių procesinių dokumentų rašymas), o ne abstrakčia proceso trukme. Remiantis Rekomendacijomis atstovavimo išlaidos priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir už dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga ir už pasirengimus teismo posėdžiui pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2011). Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, „negali būti priteisiamos pareiškėjos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimą su kliente, pokalbį su specialistais, skambutį į teismą, pasiruošimą teismo posėdžiui, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 punktas), veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas; pasiruošimas teismo posėdžiui yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis; ir pan.)“ (Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011). Su tokiu teisės aiškinimu sutiktina ir juo vadovaujamasi, nes administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
47. Ieškovai pateikė duomenis, kad nagrinėjant bylą dėl žalos dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų atlyginimo UAB „Balsių valda“ patyrė 1600 Eur bylinėjimosi išlaidų: 800 Eur bylą pirmą kartą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme; 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą; 300 Eur bylą nagrinėjant teisme antrą kartą.
48. Sprendžiant klausimą dėl ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas pažymi, kad viena vertus, priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, buvo būtinybė ginti savo dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų pažeistas teises ir atgauti dėl to patirtą žalą. Kita vertus, teismas sprendžia, kad žalos atlyginimo klausimas buvo keliamas ir vykstant teismo procesui dėl administracinės nuobaudos T. Š., nagrinėjama byla nėra sudėtinga teisės aiškinimo ir taikymo klausimu, atstovavimas nereikalauja jokių naujų specialių žinių ir (ar) didelių laiko sąnaudų, ypač grąžinus civilinės bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
49. Esant pirmiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, teismas sprendžia, kad pakartotinis bylos dalies nagrinėjimas nėra priskirtinas prie sudėtingos bylos, jog atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialusis pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, byloje esančių įrodymų apimtis nedidelė ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, kas leidžia spręsti, kad ieškovų teisme būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už teisines paslaugas mažintinos iki 1200 Eur.
50. Tenkinus patikslintą ieškinį ir iš atsakovės ieškovams T. Š. ir UAB „Balsių valda“ priteistinas jų sumokėtas byloje žyminis mokestis (74 Eur už ieškinio pateikimą ir 74 Eur už apeliacinio skundo pateikimą). Pagal byloje pateiktus žyminio mokesčio mokėjimo nurodymus nustatyta, kad UAB „Balsių valda“ yra sumokėjusi 63 Eur žyminį mokestį už ieškinio teismui padavimą ir 63 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Ieškovas T. Š. už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo po 11 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytam, iš atsakovo ieškovei UAB „Balsių valda“ priteistina 126 Eur žyminio mokesčio suma (63 Eur x 2), o T. Š. – 22 Eur žyminio mokesčio suma (11 Eur x 2).
51. Iš viso atsakovui T. Š. iš atsakovės priteistinas 1222 Eur (1200 Eur + 22 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
52. Teisme nebuvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kadangi visi procesiniai dokumentai byloje buvo siunčiami per teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
patikslintą ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (j. a. k. 304766622) ieškovo T. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2300 (du tūkstančius tris šimtus) Eur turtinę žalą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą turtinės žalos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1222 (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (j. a. k. 304766622) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ (j. a. k. 301491103) naudai 126 (vieną šimtą dvidešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irena Bielskytė