Civilinė byla Nr. e2A-152-232/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29236-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.6.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Ž. ir R. Ž. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. Ž. ir R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau atsakovo) Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus (toliau atsakovo Vilniaus miesto skyrius) 2017-06-27 sprendimą Nr. 49SFN-1486-(14.49.49.104) (toliau ginčo sprendimas) ir įpareigoti sudaryti su jais valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ginčo sklypas arba įsiterpęs sklypas), pirkimo-pardavimo sutartį; 2) netenkinus pirmojo ieškinio reikalavimo, priteisti ieškovų naudai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 948,87 Eur nuostolių atlyginimą, 3) priteisti ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu ieškiniu reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos.
2. Nurodė, kad yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ieškovų žemės sklypas), savininkai. Šalia jų žemės sklypo buvo valstybinės žemės juosta, iš vienos pusės besiribojanti su sklypu, o iš kitos pusės su keliu. Besiribojantis valstybinis žemės sklypas naudojamas įvažiavimui į ieškovų žemės sklypą. Paaiškino, kad 2015 m. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu įsigyti apie 334 kv. m ploto įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-10-21 įsakymu buvo nustatyta, jog pradedamas rengti formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu. Vilniaus miesto skyrius 2016-01-20 raštu suderino Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.
3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-18 įsakymu buvo patvirtintas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, ir jo sprendiniai. Minėtu įsakymu jie buvo įpareigoti kreiptis į atsakovo Vilniaus miesto skyrių dėl žemės sklypų suformavimo. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2016-07-27 sprendimu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0,0334 ha ploto siekiamas įsigyti valstybinis ginčo žemės sklypas. Atsakovo Vilniaus miesto skyrius 2017-01-18 atsiuntė ieškovams pasirašyti Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dėl 334 kv. m ploto Valstybinės žemės sklypo pardavimo projektą, kurį ieškovai pasirašytą 2017-01-20 išsiuntė atsakovo Vilniaus miesto skyriui. Atsakovo Vilniaus miesto skyrius 2017-06-27 raštu juos informavo, jog atsisako parduoti 334 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, nes priėmus Vyriausybės 2016-05-25 nutarimą Nr. 521 jų pageidaujamas įsigyti žemės sklypas nebeatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, kadangi žemės sklypo kraštinių, pažymėtų skaičiais 1,4 ir 2,3, ilgis viršija 10 metrų, o pagal minėto nutarimo 2.2 papunktį, antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tik tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti.
4. Nurodė, kad 2017-06-27 sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotas tęsti ginčo žemės sklypo pardavimo procedūras ir sudaryti su jais pirkimo pradavimo sutartį. Teigė, kad atsakovas, konstatuodamas, jog jų pageidaujamas įsigyti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos ir atsisakydamas minėtą žemės sklypą parduoti, taiko nutarimo redakcijos, galiojančios nuo 2016-06-01 nuostatas. Nurodė, kad reglamentavimo, įsigaliojusio tik tuomet, kai kompetentingos valstybės institucijos jau buvo patvirtinusios ieškovų teisę įsigyti ginčo žemės sklypą, ir jie jau buvo įvykdę visas teisės aktuose numatytas sąlygas tam, kad valstybinės žemės sklypas galėtų būti perleistas jų nuosavybėn, taikymas yra visiškai nepagrįstas, kadangi iš esmės pažeidžia tiek lex retro non agit principą, tiek jų teisėtų lūkesčių principus, nes pasikeitęs reglamentavimas blogina jų padėtį. Pažymėjo, kad įgyvendino visus reikalavimus (parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suderino jį kompetentingose valstybės institucijose, atliko kadastrinius matavimus, atlikto projekto pagrindu valstybinės žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, sumokėjo sklypo registravimo Nekilnojamojo turto registre mokestį, pasirašė iš atsakovo gautą sklypo pirkimo sutarties projektą), todėl atsakovas turi pareigą pasirašyti su ieškovais ginčo sklypo pardavimo sutartį. Nurodė, kad atsakovo sprendimas parduoti ginčo žemės sklypą buvo priimtas tuomet, kai atsakovas, patikrinęs ir įvertinęs ieškovų pateikto prašymo atitikimą teisės aktų reikalavimams, priėmė pateiktą prašymą įsigyti ginčo žemės sklypą, būtent tuo metu atsakovė vertino ir nustatė, jog pageidaujamas įsigyti žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijus, taip pat konstatavo, jog šis sklypas gali būti valstybinės žemės sklypo pardavimo sutarties objektu, be to, ieškovams buvo leista imtis teisės aktuose numatytų priemonių tam, kad suteikta teisė įsigyti konkretų valstybinės žemės sklypą būtų faktiškai realizuota.
5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nesutiko, kad sprendimą parduoti ieškovams ginčo sklypą buvo priėmęs tuomet, kai patikrinęs ir įvertinęs ieškovų prašymo atitikimą teisės aktų reikalavimams priėmė ieškovų pateiktą prašymą įsigyti ginčo sklypą ir tokiu būdu įvertino ginčo sklypo atitikimą teisės aktuose numatytiems įsiterpusiems žemės sklypams taikomiems reikalavimams, be to, tai neva patvirtina vėlesni valstybės institucijų priimti sprendimai, kurie, pasak atsakovo, buvo susiję su priimto sprendimo parduoti ieškovams ginčo sklypą įgyvendinimu, o ne vertinimu, ar ginčo sklypas galėtų būti jiems parduotas, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, įgyvendindamas Projekto organizatoriaus funkcijas 2015-10-01 raštu kreipėsi į atsakovo Vilniaus miesto skyrių, prašydamas pateikti reikalavimus projektui rengti, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, o ieškovai prašymą pirkti ginčo sklypą Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriui pateikė tik 2016-11-02, t. y. atsakovas tik vykdydamas ieškovų 2016-11-02 prašymą parduoti jiems ginčo sklypą prieš priimdamas sprendimą turėjo teisės aktuose numatytą pareigą įvertinti, ar ginčo sklypas atitinka įsiterpusiam žemės sklypui taikomus reikalavimus, reglamentuotus Nutarimo 2.15 papunktyje.
6. Pažymėjo, kad Nutarimo 2.2 papunktyje imperatyviai nustatyta, kad Nutarimo Nr. 521, 1.4 papunkčiu keičiamos Nutarimo 2.15 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki Nutarimo Nr. 521 įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Nurodė, kad valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo statusą ir gali būti asmeniui parduodamas arba išnuomojamas ne aukciono būdu, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas yra neracionalus ir negalima suformuoti atskiro savarankiškai eksploatuojamo žemės sklypo; 2) šis žemės plotas nesiriboja su valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai; 3) žemės sklypo dydis neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus (išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai); 4) įsiterpusio žemės sklypo plotas nėra didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.
7. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto skyrius, vykdydamas ieškovų 2016-11-02 prašymą išsimokėtinai parduoti 334 kv. m ploto ginčo sklypą esantį šalia jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ir atsižvelgdamas į tai, kad nėra Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimo parduoti ginčo sklypą bei vadovaudamasis Nutarimo Nr. 521 2.2 papunkčio nuostatomis, nustatęs, kad nors ginčo sklypo formavimo procedūras valstybės institucijos vykdė pagal Nutarimo 2.15 papunktį (redakcija, galiojusi nuo 2014-03-28 iki 2016-06-01), kuris suteikė diskrecijos teisę institucijoms spręsti, ar įsiterpęs žemės sklypas, kuris ribojasi su laisva valstybine žeme atitinka siaurai juostai taikomus reikalavimus, tačiau veikdamas savo kompetencijos ribose ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų pardavimo procedūros metu vertino, ar ginčo sklypas atitinka įsiterpusiam žemės sklypui taikomus reikalavimus pagal Nutarimo 2.15 papunktį (redakcija, galiojanti nuo 2016-06-01) ir pagal žemės sklypo planą M 1:500 nustatęs, kad jo kraštinių, pažymėtų skaičiais 1, 4 ir 2, 3 plotis viršija 10 metrų, todėl ginčo sklypas neatitinka siaurai juostai taikomų reikalavimų, ginčijamu Vilniaus miesto skyriaus 2017-06-27 raštu Nr. 49SFN-1486-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ pagrįstai atsisakė ieškovams parduoti ginčo sklypą. Teigė, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovais valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį vadovaujantis ginčo sklypo formavimo metu galiojusiais norminiais teisės aktais, kadangi nebuvo pažeistas lex retro non agit principas, nes įstatymų leidėjas priimto Nutarimo Nr. 521 2.2 papunkčio nuostatose reglamentavo, kad Nutarimo 2.15 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos taikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki Nutarimo Nr. 521 įsigaliojimo dienos nėra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Nurodė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovams ir nuostolių atlyginimą.
8. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovų ieškinį nurodė, jog 2016-05-18 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30- 1158 „Dėl (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, ir jo sprendiniai: (1) plotas - 1 840 kv. m., įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 334 kv. m. ploto sklypą prie 1 506 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis (kita); (3) naudojimo būdas (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija); 4) taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Minėtu įsakymu ieškovai buvo įpareigoti kreiptis į Vilniaus miesto skyrių dėl žemės sklypų suformavimo. Pažymėjo, jog 2016-05-18 savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas buvo paskutinis savivaldybės administracijos veiksmas sprendžiant dėl ginčo žemės sklypo pardavimo, tolesniuose veiksmuose savivaldybės administracija nedalyvavo, ieškovų ar atsakovų sprendimų nekontroliavo. Atkreipė dėmesį, jog nuo 2016-06-01 įsigaliojusio nutarimo Nr. 521 2.2 papunktyje nustatyta, kad 2.15 Nutarimo papunkčio nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki nutarimo Nr. 521 įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Pažymėjo, jog būtina įvertinti ar atsakovas iki 2016-06-01 buvo priėmęs sprendimą parduoti ginčo žemės sklypą, ar aukščiau paminėti veiksmai buvo tik paruošiamojo pobūdžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017-06-27 sprendimą Nr. 49SFN-1486-(14.49.49.104) ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškovais valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį.
10. Teismas nustatė, kad ieškovai 2015 m. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami parduoti apie 350 kv. m ploto įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu ieškovams priklausančiu žemės sklypu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015-10-01 raštu kreipėsi į atsakovo Vilniaus miesto skyrių su prašymu pateikti reikalavimus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui. 2015-10-16 atsakovo Vilniaus miesto skyrius išdavė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Šiuo įsakymu taip pat buvo pavesta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti minėto formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus bei kreiptis į atsakovo Vilniaus miesto skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamente Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai patvirtinti 2015-11-12. Vilniaus miesto skyrius 2016-01-20 raštu suderino Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. 2016-01-26 ieškovai su matininku M. K. pasirašė sutartį dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo. Už projekto parengimą ieškovai iš viso patyrė 900 Eur išlaidų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-18 įsakymu Nr. 30-1158 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu. Minėtu įsakymu ieškovai buvo įpareigoti kreiptis į Vilniaus miesto skyrių dėl žemės sklypų suformavimo. 2016-05-31 ieškovai Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą pakeisti nustatytus ieškovų žemės sklypo kadastro duomenis pagal matininko M. K. parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-07-27 sprendimu Nr. 49SK-1640-( 14.49.109.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ suformuotas 334 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko M. K. 2016-05-31 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir 2016-07-28 raštu Nr. 49SJN-1726-(14.49.105) kreiptasi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą. Minėto prašymo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0,0334 ha (334 kv. m) ploto ieškovų siekiamas įsigyti valstybinis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ginčo sklypas). 2016-11-02 ieškovai pateikė Vilniaus miesto skyriui prašymą jiems išsimokėtinai parduoti ginčo sklypą, esantį šalia jiems nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo. 2017-01-18 Vilniaus miesto skyrius atsiuntė ieškovams pasirašyti ginčo sklypo valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Vilniaus miesto skyrius 2017-06-27 raštu Nr. 49SFN-1486-(14.49.104.) informavo ieškovus, jog atsisako parduoti ginčo 334 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, nes priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-05-25 nutarimą Nr. 521 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimą, pageidaujamas įsigyti žemės sklypas nebeatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, kadangi žemės sklypo kraštinių, pažymėtų skaičiais 1,4 ir 2,3, ilgis viršija 10 metrų, o pagal minėto nutarimo 2.2 papunktį, antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tik tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti.
11. Teismas nurodė, kad Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakcija numatė, kokie įsiterpę žemės sklypai, gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių privačios žemės sklypų savininkams. Nurodė, kad Nutarimu Nr. 521 buvo pakeistos tam tikros nutarimo Nr. 692 nuostatos, tarp jų – ir 2.15 papunktis. Nuo 2016-06-01 įsigaliojusios redakcijos 2.15 papunktyje liko nuostata dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo, esančio tarp privataus žemės sklypo ir kelio, pardavimo ne aukciono tvarka, jei tokį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitas ar griovys, tačiau atsirado konkretūs reikalavimai, keliami tokiems sklypams. Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio antrosios pastraipos nuostatos be kito ko nustatė, kad jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Padarė išvadą, kad pasikeitus teisiniam siauros juostos reglamentavimui Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė su ieškovais sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, nes ginčo žemės sklypo plotis viršija 10 m (žemės sklypo kraštinių, pažymėtų skaičiais 1,4 ir 2,3, ilgis 11,06 m).
12. Pažymėjo, jog pareiškėjai į Vilniaus savivaldybės administraciją su prašymu parduoti apie 350 kv. m ploto įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu jiems priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kreipėsi 2015 metų rudenį, t. y. iki šiuo metu galiojančios Vyriausybės nutarimo Nr. 692 redakcijos įsigaliojimo (iki 2016-06-01). Pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą ginčo žemės sklypas buvo suformuotas bendradarbiaujant dviem valstybinėms institucijoms – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai. Nustatė, jog ginčo žemės sklypo projekto kadastro duomenų byla Nacionalinei žemės tarnybai pateikta 2016-05-31. Gautų dokumentų pagrindu (žemės sklypo projekto ir kadastro duomenų bylos) 2016-07-27 buvo priimtas sprendimas dėl ginčo sklypo duomenų patvirtinimo ir sklypo įregistravimo viešame registre, t. y. nepriklausomai nuo to, jog nuo 2016-06-01 įsigaliojo naujas teisinis reglamentavimas, ieškovų parengtas sklypo formavimo projektas buvo priimtas, įvertintas tinkamu ir ieškovų lėšomis įregistruotas viešame registre. Pagal Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 16 punktą nuo sprendimo suformuoti žemės sklypą per vieną mėnesį Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis dalinys privalėjo ne tik įregistruoti parduodamą valstybinės žemės sklypą, bet ir parengti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (jos projektą). Kaip nustatyta byloje, pirkimo – pardavimo sutarties projektas ieškovams parengtas 2017-01-18, sprendimas jo nepasirašyti priimtas tik 2017-06-27, t. y. beveik po metų nuo sprendimo dėl sklypo suformavimo priėmimo. Padarė išvadą, kad tikėtina, jog delsimas priimti galutinį sprendimą dėl ginčo sklypo pirkimo – pardavimo buvo susijęs teisinio reguliavimo pasikeitimu.
13. Nurodė, kad Vyriausybės 2016-05-25 nutarimo Nr. 521 2.2 papunktyje nustatyta, kad 1.4 papunkčiu keičiamo Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki Nutarimo Nr. 521 įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Sprendimas dėl ieškovų pageidaujamo įsigyti žemės sklypo pardavimo (nepardavimo) priimtas 2017-06-27, todėl vertinant susiklosčiusią situaciją formaliai, ginčo sklypas šiuo metu neatitinka siauros juostos reikalavimų, nes jo plotis 1,06 m viršija nustatytus tokiam įsiterpusiam sklypui keliamus reikalavimus, atitinkamai sprendimas dėl atsisakymo sudaryti minėto sklypo pirkimo – pardavimo sutartį yra pagrįstas šiuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie tai, kad pagal teisinį reguliavimą, galiojusį pirkimo procedūros pradėjimo metu ir vykdymo metu, ginčo valstybinės žemės sklypas buvo laikomas įsiterpusiu ir šiuo pagrindu galėjo būti parduodamas ne aukciono būdu, teismas nurodė, kad atsisakymą parduoti tokį žemės sklypą negali vertinti pagrįstu ir teisėtu.
14. Pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog dėl to, kad 2015 metais pradėtas ginčo žemės sklypo įsigijimo procesas nepasibaigė iki 2016-06-01, yra kokios nors formos ieškovų kaltė ar kad jie kokiais nors kitais veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie pardavimo proceso trukdymo, todėl įstatyminės bazės pakeitimas negali neigiamai įtakoti ieškovų įsigytas subjektines teises.
15. Nurodė, kad ieškovų subjektinės teisės įsigyti ne aukciono tvarka ginčo sklypą atsirado Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir Vyriausybės nutarimo Nr. 692 (2014-03-28 redakcija) 2.15 papunkčio 1 pastraipos pagrindu, pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindas – 2016-05-25 Vyriausybės nutarimas Nr. 521, t. y. ieškovų teisių apimtį keičiantis teisinis reguliavimas atliktas ne įstatymo pagrindu (forma), todėl remiantis kasacinio teismo praktika bei teisėtų lūkesčių principu, kurio vienas iš elementų yra teisių, įgytų pagal Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga, konstatavo, jog ieškovų subjektinės teisės į ginčo sklypo įsigijimą ne aukciono tvarka įgytos iki teisinio reguliavimo pasikeitimo, todėl šios teisės turi būti ginamos. Atitinkamai panaikino 2017-06-27 sprendimą Nr. 49SFN-1486-(14.49.49.104), o reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutartį tenkino pilnai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti.
17. Nurodė, kad valstybinės žemės pardavimas yra specifinė procedūra, kuri gali būti vykdoma tik teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto skyrius teisėtai 2017-06-27 raštu Nr. SFN-1486-(14.49.104.) atsisakė ieškovams parduoti ginčo sklypą, kaip neatitinkantį Nutarimo 2.15 papunkčio nurodytų įsiterpusiam žemės plotui taikomų reikalavimų, todėl nėra pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto skyrių sudaryti su ieškovais valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį vadovaujantis ginčo sklypo formavimo metu galiojusiais norminiais teisės aktais, kadangi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo pažeistos lex retro non agit principas, nes įstatymų leidėjas priimto Nutarimo Nr. 521 2.2 papunkčio nuostatose reglamentavo, kad Nutarimo 2.15 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos taikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki Nutarimo Nr. 521 įsigaliojimo dienos nėra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti, taigi ginčo sklypo formavimo ir pardavimo procedūra yra užbaigiama priėmus sprendimą parduoti/neparduoti ginčo sklypą ir minėti nutarimai numato, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui pardavimo procedūros metu Nacionalinė žemės tarnyba yra įpareigota vertinti, ar ginčo sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypas sąvoką ir priimti atitinkamą sprendimą. Teigė, kad laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas.
18. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto skyrius vertino, ar ieškovai įgijo subjektinę teisę įsigyti ginčo sklypą tik gavęs ieškovų 2016-11-02 prašymą išsimokėtinai parduoti 334 kv. m ploto ginčo sklypą esantį šalia jiems priklausančio Žemės sklypo, ir atsižvelgiant į tai, kad nėra Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimo parduoti ginčo sklypą bei vadovaudamasis Nutarimo Nr. 521 2.2 papunkčio nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad Nutarimo 2.15 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki Nutarimo Nr. 521 įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Nustatęs, kad nors ginčo sklypo formavimo procedūras valstybės institucija vykdė pagal Nutarimo 2.15 papunktį (redakcija, galiojusi nuo 2014-03-28 iki 2016-06-01), kuris suteikė diskrecijos teisę institucijoms spręsti, ar įsiterpęs žemės sklypas, kuris ribojasi su laisva valstybine žeme atitinka siaurai juostai taikomus reikalavimus, tačiau veikdamas savo kompetencijos ribose ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų pardavimo procedūros metu vertino, ar ginčo sklypas atitinka įsiterpusiam žemės sklypui taikomus reikalavimus pagal Nutarimo 2.15 papunktį (redakcija, galiojanti nuo 2016-06-01) ir pagal žemės sklypo planą M 1:500 nustatęs, kad jo kraštinių, pažymėtų skaičiais 1, 4 ir 2, 3 ilgis viršija 10 metrų, todėl ginčo sklypas neatitinka siaurai juostai taikomų reikalavimų, ginčijamu Vilniaus miesto skyriaus 2017-06-27 raštu Nr. 49SFN-1486-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ pagrįstai atsisakė ieškovams parduoti ginčo sklypą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Vilniaus miesto skyriaus 2017-06-27 sprendimą Nr. 49SFN-1486-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, kadangi ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis procedūrų – pagrįstai konstatavus, kad pageidaujamas įsigyti žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu žemės sklypu.
19. Pažymėjo, kad viešojo administravimo institucija, nustačiusi, kad pradėta administracinė procedūra prieštarauja teisės aktų reikalavimas, turi pareigą tokią neteisėtą procedūrą nutraukti ir tokiu būdu užkirsti kelią tolimesnių galimai neteisėtų veiksmų atlikimui. Nurodė, kad valstybinės žemės sklypais turi būti disponuojama atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, todėl kaip įsiterpę žemės sklypai gali būti parduodami tik žemės sklypai, atitinkantys įsiterpusius žemės sklypus apibūdinančių kriterijų visumą. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-10-05 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1005-438/2016, kurioje buvo keliamas klausimas dėl valstybinės žemės patikėtinio pareigos tęsti valstybinės žemės pardavimo procedūrą tuo atveju, kai yra nustatoma, kad suformuotas valstybinės žemės sklypas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali būti parduodamas be aukciono, nurodė, kad tais atvejais, kai administracinė procedūra yra tęstinio pobūdžio, o jos metu yra priimamas ne vienas administracinis aktas, kurie tik sudaro prielaidas bei sąlygas priimti baigiamąjį administracinį aktą, kuriuo ir yra užbaigiama pati procedūra bei sukuriamos asmeniui atitinkamos subjektinės teisės, ši administracinė procedūra gali būti nutraukiama bet kurioje stadijoje iki priimant baigiamąjį administracinį aktą, jei paaiškėja, kad šis baigiamasis aktas bus neteisėtas, nepaisant to, kokio pobūdžio administraciniai aktai buvo priimti iki tol šioje procedūroje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigė, jog nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, kad Vilniaus miesto skyrius suformavęs ir įregistravęs ginčo žemės sklypą bei siuntęs ieškovams ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą derinimui, pripažino jų subjektinę teisę įsigyti žemės sklypą, kadangi nėra priimtas Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimas, kuris leistų parduoti ieškovams ginčo žemės sklypą.
20. Ieškovai A. Ž. ir R. Ž. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodė, kad pasikeitęs reglamentavimas riboja ieškovų teises, kadangi vadovaujantis Nutarimo redakcija, galiojančia nuo 2016-06-01, jų pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas, nors ir nežymiai (1 m.), tačiau nebeatitinka siauros juostos naujai nustatytų kriterijų, todėl jie praranda teisę ginčo žemės sklypą įsigyti lengvatine tvarka. Tuo tarpu lex retro non agit principas draudžia taikyti teisės normas juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šių teisės normų įsigaliojimo. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog valstybės institucijos, priėmusios ieškovų prašymą įsigyti žemės sklypą, taip pat vykdydamos kitas teisės aktuose numatytas procedūras ginčo sklypo perleidimui ieškovų nuosavybėn, patvirtino juridinį faktą, jog ginčo sklypas, pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus atitinka siauros juostos kriterijus ir gali būti pirkimo – pardavimo sandorio lengvatine tvarka objektu, pasikeitusiu teisiniu reglamentavimo remtis siekiant panaikinti jau nustatytus juridinius faktus nėra galima, kadangi tai reiškia lex retro non agit principo pažeidimą.
22. Paaiškino, kad vadovaujantis Naudojamų kitos valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos jose numatytomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės) ir procedūromis, pirkėjų prašymų pirkti žemę ne aukciono būdu ir prie jų pridėtų dokumentų nagrinėjimas yra pirmoji žemės pardavimo procedūros stadija ir būtent jos metu vertinamas pirkėjo prašymo atitikimas teisės aktų nustatytiems reikalavimams, taip pat sprendžiama, ar pareiškėjų pageidaujamas įsigyti žemės sklypas gali būti turto pardavimo sandorio objektu. Visos kitos Taisyklėse nustatytos procedūros yra skirtos jau patvirtintos pirkėjų teisės įsigyti konkretų sklypą faktiniam realizavimui.
23. Pažymėjo, kad ieškovai prašymą įsigyti ginčo žemės sklypą apeliantui pateikė 2015 m. rudenį. Tuo metu apeliantas ir vertino, ar pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas atitinka siauros juostos sampratą. Aplinkybės, jog ieškovams buvo leista tęsti ginčo sklypo įsigijimo procedūras rodo, kad apeliantas patvirtino ieškovų teisę minėtą sklypą įsigyti. Nurodė, kad tuomet, kai apeliantas atsisakė pasirašyti ginčo sklypo pardavimo sutartį, jau buvo priimtas sprendimas dėl ginčo sklypo pardavimo ieškovams. Atkreipė dėmesį, jog būtų visiškai nelogiška derinti su pirkėju sklypo pardavimo sutarties sąlygas, kuomet institucija dar nebuvo priėmusi sprendimo, ar toks sandoris apskritai gali būti sudarytas.
24. Nurodė, kad apeliantas be pagrindo remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-10-05 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1005-438/2016. Nurodytoje byloje teismas sprendė klausimą, ar gali būti nutraukta neteisėtai pradėta administracinė; procedūra, t. y. kuomet valstybės institucija suklydo pareiškėjo siekiamą įsigyti valstybinės žemės sklypą pripažindama siaura juosta. Teigė, kad nagrinėjamos bylos atveju, nėra ginčo dėl to, ar teisėtai buvo pradėta ginčo žemės sklypo perleidimo ieškovų nuosavybėn procedūra. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovams pateikiant prašymą įsigyti ginčo žemės sklypą ir vykdant šio sklypo įsigijimo procedūras jis visiškai atitiko teisės aktuose numatytus siauros juostos; kriterijus.
25. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų ginčą spręsti atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės bei lex retro non agit bendruosius principus, turint omenyje, jog valstybinė žemė yra ypatingos svarbos civilinių teisinių santykių objektas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
27. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių. Byloje nustatyta, jog ieškovai dar 2015 m. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami parduoti apie 350 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, įsiterpusį tarp jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir kelio vedančio į jų sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir sklypus sujungti.
28. 2015 10 01 raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas kreipėsi į atsakovo Vilniaus miesto skyrių su prašymu pateikti reikalavimus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui.
29. 2015 10 16 įsakymu ieškovo Vilniaus miesto skyrius išdavė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, minėtu įsakymu pavesdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti minėto formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus bei kreiptis į ieškovo Vilniaus miesto skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo.
30. 2015 11 12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas patvirtino Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.
31. 2016 01 20 atsakovo Vilniaus miesto skyrius raštu suderino Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.
32. 2016 01 26 ieškovai pasirašė sutartį dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo su matininku M. K. ir patyrė 900 Eur išlaidų.
33. 2016 05 18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30- 1158 buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu ir jo sprendiniai: (1) plotas – 1 840 kv. m, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 334 kv. m ploto sklypą prie 1 506 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); (2) ribos, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis (kita); (3) naudojimo būdas (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija); Minėtu įsakymu ieškovai buvo įpareigoti kreiptis į atsakovo Vilniaus miesto skyrių dėl žemės sklypų suformavimo.
34. 2016 05 31 ieškovai atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui pateikė prašymą pakeisti nustatytus ieškovų žemės sklypo kadastro duomenis pagal matininko M. K. parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas.
35. 2016 07 27 atsakovo Vilniaus skyriaus vedėjo sprendimu suformuotas 334 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko M. K. 2016 05 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, o 2016 07 28. Raštu kreiptasi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir atsakovo patikėjimo teisę į žemės sklypą. Minėto prašymo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0,0334 ha (334 kv. m) ploto ieškovų siekiamas įsigyti valstybinis ginčo žemės sklypas, sklypo registravimo išlaidas padengė ieškovai.
36. 2016 11 02 ieškovai pateikė atsakovo Vilniaus skyriui prašymą jiems išsimokėtinai parduoti ginčo sklypą, esantį šalia jiems nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo.
37. 2017 01 18 atsakovo Vilniaus miesto skyrius atsiuntė ieškovams pasirašyti ginčo sklypo Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, pasirašytą sutartį ieškovai grąžino 2017 01 20.
38. 2017 06 27 raštu atsakovo Vilniaus skyrius informavo ieškovus, jog atsisako parduoti ginčo 334 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, nes priėmus Vyriausybės 2016 05 25 nutarimą Nr. 521 dėl ankstesnio nutarimo Nr. 692 pakeitimo, ieškovų pageidaujamas įsigyti žemės sklypas nebeatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, kadangi žemės sklypo kraštinių, pažymėtų skaičiais 1,4 ir 2,3, ilgis viršija 10 metrų, o pagal minėto nutarimo 2.2 papunktį, antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tik tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti.
39. Taigi, byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo veiksmų jam atstovaujant valstybę, valstybinės žemės nuosavybės teisiniuose santykiuose, atsisakius parduoti įsiterpusį sklypą, kai ieškovams atlikus visus veiksmus, kuriuos pagal galiojusį teisinį reguliavimą jie privalėjo atlikti tam, kad galėtų sudaryti valstybei priklausiusio sklypo, kuris procedūros pradžioje, šiuos veiksmus atliekant visiškai atitiko įsiterpusio sklypo sąvoką, pirkimo - pardavimo sutartį, pasikeitus poįstatyminiame akte formuluojamai įsiterpusio sklypo kai jį sudaro siaura juosta sąvokai, papildžius ją papildoma sąlyga, jog tokiu atveju tokios juostos plotis turi neviršyti 10 metrų, teisėtumo.
40. Santykius susijusius su Valstybine žeme, tame tarpe valstybinės žemės pirkimo–pardavimo santykius reglamentuoja specialus įstatymas Žemės įstatymas (toliau ŽĮ), kurio paskirtis suformuluota šio 1 straipsnyje nurodant, jog šis įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.
41. Valstybinės žemės perleidimą kitiems asmenims reguliuoja ŽĮ 10 straipsnis, kurio 5 dalyje įvardijami išimtiniai atvejai kai valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, vienas iš tokių atvejų 5 dalies 4 punkte įvardijamas atvejis kai sklypai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio ir parduodami šių sklypų savininkams. Minėto straipsnio 7 dalis nustato, jog Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
42. Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui nagrinėjant klausimą dėl Vyriausybės 1999 06 02 nutarimo Nr. 692, 2.15 punkto (2004 11 29 redakcijoje) pirmosios pastraipos atitikties konstitucijai ir ŽĮ, Vyriausybė nurodė jog žemės reformos metu formuojant valstybinės žemės sklypus dėl teritorijų planavimo proceso trūkumų ir kitų priežasčių liko laisvos valstybinės žemės plotų, kurie dėl savo savybių – mažo dydžio, nepatogios konfigūracijos ir pan. – negalėjo būti formuojami kaip atskiri žemės sklypai ir tinkamai savarankiškai eksploatuojami. Tokie įsiterpę laisvos valstybinės žemės sklypai didino apleistos žemės plotus, trukdė įgyvendinti žemės reformos tikslus, buvo ekonomiškai nenaudingi valstybei, gadino kraštovaizdį, kėlė rūpesčių aplinkinių žemės sklypų naudotojams. Galimybė be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, pirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kurio negalima suformuoti kaip atskiro naujo savarankiškai eksploatuojamo žemės sklypo, turėjo užtikrinti patogios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės panaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybių ir valstybės biudžetus gavimą.
43. Vyriausybė 1999 06 02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčio (2004 m. lapkričio 29 d. redakcija) pirmojoje pastraipoje detalizuojant įsiterpusių sklypų pardavimo tvarką nustatė, jog lengvatine tvarka be aukciono gali būti parduodami valstybinės žemės plotai, įsiterpę ne tik tarp privačių žemės sklypų, bet ir tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių. Pagal minėto Vyriausybės nutarimo Nr. 692, 2.15 papunkčio redakciją galiojusią nuo 2014 03 28 laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesni kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
44. Vyriausybės 2016 05 25 nutarimu Nr. 521, nutarimo Nr. 692, 2.15 punkto antra pastraipa išdėstyta taip teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Taigi, pažodiškai aiškinant šio pakeisto poįstatyminio akto nuostatas, išeina, jog pagal pakeistą tvarką siauros juostos sąvoka sprendžiant ar sklypas atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką kai sprendžiama dėl įsiterpusio sklypo esančio teritorijoje, kurių paskirtis yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų bendrabučių naudojimui, tampa aktuali tuo atveju kai toks galimai viršija 0,04 ha (400 kv.m.), nes kai įsiterpusį sklypą sudaro siaura ne daugiau kaip10 metrų pločio juosta sklypas laikomas įsiterpusiu ir gali būti parduodamas lengvatine tvarka ir kai jo plotas yra didesnis nei 0,04 ha. Šiuo atveju ieškovų sklypo plotas neviršija 0,04 ha todėl, nepaisant jo kraštinių ilgio jis atitinka įsiterpusio sklypo, kuris gali būti parduodamas ne aukciono tvarka sąlygas.
45. Taip pat šią poįstatyminio akto nuostatą savo praktikoje aiškina ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau LVAT). Šis teismas 2019 01 14 nutartyje priimtoje Administracinėje byla Nr. eA-1726-602/2018, kurioje ginčas buvo kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus sprendimo, kuriuo buvo atmestas kolektyvinis prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas buvo žemės plotų dviejų 0,0389 ha ir 0,0122 ha sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu. Teismas pripažino, kad sprendimu prašymas atmestas pagrįstai atsižvelgiant į tai, kad prašomi prijungti valstybinės žemės plotai (bendras plotas apie 0,0511 ha) neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, planuojamų prijungti žemės plotų nesudaro siauros juostos (plotis viršija nustatytą 10 metrų ribą), taip pat nėra duomenų, kad šiuos plotus sudarytų šlaitai, griovos, taip pat nurodyti plotai nepatenka į išimčių atvejų sąrašą, nustatytą dėl nesiribojimo su suformuotu valstybinės ar privačios žemės sklypu.
46. Minėtoje nutartyje LVAT nurodė, kad pagal kriterijus, detalizuojančius įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, kurie nurodytus Vyriausybės 1999 06 02 nutarimo Nr. 692 redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2016 06 01, teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Teismas konstatavo jog iš nurodytos valstybinės žemės pardavimo tvarkos nustatymo galima teigti, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje A-268-261/2018).
47. Byloje nustatęs, kad ginčo teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas, t. y. teritorijas, kuriose vyrauja mažaaukštė gyvenamoji statyba, teismas sprendė, kad pagal Nutarimo 2.15 punkto nuostatas, tokiu atveju įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Minėtoje byloje nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai norimus prisijungti valstybinės žemės plotus vertino kaip vientisą 0,0511 ha valstybinės žemės plotą. LVAT sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo sklypas, esantis tarp pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvių, kaip vientisas 0,0511 ha valstybinės žemės plotas, neatitinka Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinto dydžio, t. y. viršija Vyriausybės nustatytą didžiausią leistino prisijungti valstybinės žemės ploto (0,04 ha) kriterijų gyvenamosiose teritorijose. Taip pat planuojamų prisijungti valstybinės žemės sklypo plotų nesudaro siauros juostos, šlaitai ar griovos, t. y. planuojamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas nepatenka į išimčių sąrašą. Nustačiusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendė, kad šis vientisas žemės plotas neatitiko tų sąlygų, pagal kurias konkretus žemės plotas gali būti pripažintas įsiterpusiu, todėl ginčo žemės sklypas negalėjo būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas ir sudarė pagrindą atsakovui netenkinti pareiškėjų prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
48. Ieškovų siekiamo įsigyti sklypo plotis viršija 10 m, nes jo kraštinių, pažymėtų skaičiais 1,4 ir 2,3, ilgis yra 11,06 m. Todėl ginčo sklypas neatitinka vieno naujame poįstatyminiame akte nustatytų žemės plotą apibūdinančiu siaura juosta požymių, nes jo plotis 1,06 m viršija nustatytą 10 metrų pločio ribą, tačiau pagal bendrą plotą ginčo sklypas laikytinas įsiterpusiu sklypu parduodamu lengvatine ne aukciono tvarka.
49. Be to, kolegijos įsitikinimu šiuo atveju, kai apeliantas veikia kaip valstybės atstovas turtiniuose santykiuose su ieškovais vykdydamas valstybės turto pardavimo procedūras, kurių trukmė priklausė ne nuo ieškovų, kurie yra įvykdę visus veiksmus, kad įsigyti ginčo sklypą procedūros pradžioje visiškai atitikusį visus įsiterpusio sklypo reikalavimus pasikeitusio reglamentavimo taikymas jo atžvilgiu reikštų teisės taikymą atgal ir konstitucinio principo Lex retro non agit pažeidimą.
50. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu atsakovas pats pripažino, jog ieškovams pateikus ginčo sklypo formavimo projektą ir kadastrinių matavimų bylą, nebuvo jokio pagrindo atsisakyti priimti šiuos dokumentus, taip pat atsisakyti vykdyti veiksmus dėl tokio sklypo formavimo ir įregistravimo, nebuvo jokio teisinio pagrindo minėtoje stadijoje stabdyti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo procedūrą, nes teisinis reguliavimas taip pat nenumato galimybės pasikeitus įstatyminei bazei, grįžti prie pradinės žemės pardavimo procedūros stadijos ir iš naujo vertinti parduodamo žemės sklypo atitikimą įstatymų reikalavimams.
51. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos pastebėjimu, kad kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog visuotinai pripažintas teisės principas – įstatymas atgal negalioja – reiškia, kad teisiniai norminiai aktai reguliuoja tik tuos visuomeninius santykius, kurie atsirado įsigaliojus norminiam aktui. Skirtingai nuo baudžiamųjų ar administracinių teisinių santykių, kai atsakomybę švelninantis ar panaikinantis įstatymas galioja atgal, civilinių – teisinių santykių specifika ta, kad naujos normos priėmimas paliečia dviejų teisiškai lygių subjektų teises ir pareigas, todėl nėra galimas vienareikšmiškas vienodomis sąlygomis proporcingas abiejų šalių padėties pagerinimas. Todėl tam, kad būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas. Tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/1999).
52. Kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovus įgijus subjektines teises ne aukciono tvarka įgyti ginčo sklypą kai jie atliko visas nuo jų valios priklausius veiksmus šiam sklypui įgyti galiojant pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir Vyriausybės nutarimo Nr. 692 (2014 m. kovo 28 d. redakcija) 2.15 papunkčio 1 pastraipos pagrindu, iki jo pakeitimo 2016 m. gegužės 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 521, kitoks aiškinimas pažeistų vieną iš pamatinių teisės principų teisėtų lūkesčių principą, bei neatitiktų valstybės teisinio reguliavimo stabilumo principų, kad pagal atitinkamą valstybės teisinį reguliavimą įgytos asmens teisės negali būti paneigtos vėlesniu teisiniu reguliavimu.
53. Apeliantas nesutikdamas su skundžiamo sprendimo argumentais, jog atsakovo Vilniaus miesto skyrius, suformavęs ir įregistravęs ginčo žemės sklypą bei siuntęs ieškovams ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties projektą derinimui, tuo pačiu jau yra pripažinęs ieškovų subjektinę teisę įsigyti minėtą žemės sklypą, kaip argumentą nurodo tai jog nebuvo priimtas Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimas, parduoti ginčo sklypą ieškovams ir kad priimant tokį sprendimą nepaisant visos daugiau nei pusę metų trukusios procedūros nukreiptos į tikslą sudaryti įsiterpusio sklypo pirkimo pardavimo sutartį Vilniaus miesto skyrius kiekvienu atveju turi pareigą vertinti, ar ginčo sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir Vilniaus miesto skyriaus vykdyti parengiamieji darbai negali būti pagrindu priimti sprendimą parduoti ginčo žemės sklypą ieškovams, dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo.
54. Apeliantas be pagrindo apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktika 2016-10-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1005-438/2016, minėtoje byloje nebuvo keliami šiam ginčui aktualūs klausimai, joje pareiškėjos pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sampratos, iš pat pradžių kadangi jo plotas viršijo leistiną normą buvo 599 kv. m Nekilnojamojo turto registro duomenis ribojosi su valstybine žeme, t. y. jau procedūros pradžioje neatitiko įsiterpusio sklypo reikalavimų dėl ko jo įsigijimo procedūra buvo sustabdyta. Vyriausybės 1999 06 02 nutarimo Nr. 692, 2.15 punkto redakcija, galiojusi nuo 2014-03-28 iki 2016-05-31 numatė jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.
55. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
56. Apibendrinant tai kas pasakyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė pateiktus į bylą įrodymus tinkamai taikė materialinės teisės normas, aktualias ginčui spręsti rėmėsi aktualia kasacinio teismo ir priėmė teisėtą ir pagrįsta sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
57. Apeliacinį skunda atmetus, remiantis CPK 93, 98 straipsniais iš atsakovo ieškovo R. Ž. naudai priteisiamos bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidos jo turėtos apmokant advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sudarančios 363 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.
Teisėjai Liuda Uckienė
Rita Kisielienė
Tomas Venckus