Civilinė byla Nr. e2-10804-989/2019 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05586-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.1; 3.2.6.6
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S UŽ A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei G. R. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės G. R. priteisti 11295,53 Eur žalos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa iš Vokietijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, kad Vokietijoje atsakovei G. R. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Remiantis Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 11 d.) atsakovė G. R. nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelę Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala – 11259,53 Eur. Atsakovė ieškovės patirtų išlaidų neatlygino (e. b. l. 1-3).
Ieškinys buvo priimtas 2019 m. vasario 28 d. teismo rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovei siųsti procesiniai dokumentai ieškovės nurodytu adresu grįžo į teismą neįteikti (e. b. priedo l. 1). Sodros duomenimis atsakovė nedirba. Kiti adresai, kuriais atsakovei galėtų būti įteikti procesiniai dokumentai, teismui nėra žinomi. Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas dėl atsiliepimo bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (dokumentai įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje) (e. b. priedo l. 2).
Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovei Vokietijoje buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos 11295,53 Eur sumai (e. b. l. 8-12). Už atsakovei suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, nes asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovė nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (e. b. l. 13). Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų nustatyta, kad atsakovė nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018m. gegužės 11 d. (e. b. l. 16). Ieškovė 2018 m. gruodžio 12 d. ir 2019 m. sausio 10 d. pranešimais kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo (e. b. l. 14-15). Duomenų apie tai, kad atsakovė ieškovei būtų atlyginusi žalą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje Europos Sąjungos šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje Europos Sąjungos šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Europos sveikatos draudimo kortelė yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas buvimo Europos Sąjungos šalyse metu. Europos sveikatos draudimo kortelė išduodama tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 1–2 punktai). Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 31 straipsnio 1 punktą, 34 straipsnio 1 punktą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinės ligonių kasos, Teritorinės ligonių kasos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovė pažeidė prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą ieškovei dėl neteisėto pasinaudojimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 11295,53 Eur žalos atlyginimo (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).
Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 11295,53 Eur priteistą bendrą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio ir ieškinį tenkinus visiškai, į valstybės biudžetą iš atsakovės priteisiamos 257,72 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 254,00 Eur žyminis mokestis ir 3,72 Eur teismo patirtos pašto išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Priteisti ieškovei „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“, į. k. 188783796, iš atsakovės G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 11295,53 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 53 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11295,53 Eur sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 257,72 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 72) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė