Civilinė byla Nr. e2A-291-1043/2025

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09249-2023-1

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.21; 3.3.1.19.4.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Kaunas“ 5 842,14 Eur žalos atlyginimą, 423,92 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su draudėju S. S. sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d., buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2022 m. vasario 21 d. buvo užlietas dėl trūkusio bendrojo nuotekų vamzdyno. Taip pat ieškovė nurodė, kad su draudėja S. Š. sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2023 m. vasario 1 d., buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2022 m. kovo 22 d. buvo užlietas dėl trūkusio vamzdyno. Ieškovė 2022 m. vasario 21 d. ir 2022 m. kovo 22 d. įvykius pripažino draudiminiais ir iš viso išmokėjo 5 962,98 Eur žalos atlyginimo, t. y. už 2022 m. vasario 21 d. užliejimo metu padarytą žalą išmokėjo 1 941,00 Eur draudimo išmoką, o už 2022 m. kovo 22 d. – 4 021,91 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nurodė, kad žala buvo atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, todėl atskaičius nusidėvėjimą, bendra užliejimais padaryta žala siekia 5 842,14 Eur. Pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamų pastatų bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą. Būtent atsakovė yra atsakinga už pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinius darbus, todėl akivaizdu, kad atsakovė nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytos pastatų konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai kaip administratorei priskiriamų pareigų. Tokiu būdu pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių per pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), konstrukcijas į pastatų vidų prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjų būstus.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė ieškinyje teigia, kad abiem atvejais užliejimai įvyko dėl trūkusio bendrojo nuotekų vamzdyno, tačiau nepateikta nei vieno įrodymo. Ieškovė į bylą nepateikė jokių ieškovės darbuotojų ar kitų specialistų rengtų dokumentų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai spręsti, jog ieškovė buvo rūpestingas draudikas, draudiminį įvykį tyrė, todėl nėra aišku kokiomis aplinkybėmis ieškovė nustatė, kad dėl įvykių yra atsakinga atsakovė. Ieškovė kaip rūpestingas draudikas turi savarankiškai ištirti žalos atsiradimo faktą, o ne suabsoliutinti draudėjo pateiktą informaciją, kuris yra suinteresuotas duoti jam naudingus paaiškinimus. Atsakovė pažymėjo, kad ji nėra ir negali būti atsakinga už namo bendrųjų konstrukcijų priežiūrą, kurios yra uždengtos savininkų įrengtomis apdailomis, kadangi iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), galimai įtrūkęs vamzdis buvo paslėptas po gipso kartono plokštėmis, kuriomis galimai vamzdį uždengė draudėjas, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), galimai įtrūkęs vamzdis buvo paslėptas po naujai sudėtomis plytelėmis. Atsakovė nurodė, kad iš nuotraukų, susijusių su butu esančiu (duomenys neskelbtini), matosi plastikinis vamzdis pajungtas be atsakovės žinios, kadangi savo veikloje atsakovė tokių medžiagų nenaudoja. Šiuo atveju, turto savininkams įrengus sienų apdailą, kuri apribojo galimybę vizualiai stebėti vamzdyno būklę bei neinformavo atsakovės apie atliekamus remonto darbus bei apie galimybę apžiūrėti atidengtą vamzdyną, todėl turto savininkai turėtų prisiimti iš to kylančias rizikas bei pasekmes. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie buto būklę, kurią privalėjo užfiksuoti draudimo poliso sudarymo metu, nes kilus draudiminiam įvykiu, neturint tokių duomenų, nėra jokių objektyvių prielaidų nustatyti ar pažeidimai nėra buvusių įvykių pasekmė, nėra galimybės nustatyti žalos realumą.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), apliejimai įvyko dėl trūkusių vamzdžių, tačiau ginčas kilo dėl konkrečios vamzdžių trūkimo vietos – ar trūkusi vamzdyno dalis yra bendro naudojimo objekte, ar asmeninės nuosavybės teise priklausančiame objekte.

7.       Teismo vertinimu ieškovės argumentai, kad žala atsirado dėl bendrosios inžinerinės įrangos nepriežiūros ir nerūpestingumo neorganizuojant inžinerinės įrangos remonto iki avarijos bei laiku nepateikiant bendrijai informacijos apie inžinerinės įrangos būklę, yra nepagrįsti, kadangi byloje neįrodyta, kad atsakovė neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

8.       Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje teigė, jog abejais atvejais „Užliejimas įvyko dėl trūkusio bendrojo nuotekų vamzdyno“, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, kuriuo pagrįstu savo teiginius, kad atsakovė netinkamai, neapdariai ar pažeidžiant teisės aktų keliamus reikalavimus vykdė savo pareigas.

9.       Teismas pabrėžė, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių ieškovės darbuotojų ar kitų specialistų rengtų dokumentų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai spręsti, jog ieškovė buvo rūpestingas draudikas, draudiminį įvykį tyrė bei galiausiai konstatavo, jog draudiminis įvykis įvyko bei jis yra priežastiniame ryšyje su bendrojo naudojimo inžinerine įranga.

10.       Teismas pažymėjo, kad iš į bylą pateiktų statinio techninės priežiūros žurnalų matyti, jog atsakovė kasmet atlieka pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), technines apžiūras bei atlieka kasmėnesinius stebėjimus.

11.       Teismas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktas fotonuotraukas matyti, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), galimai trūkęs vamzdis (tiksliai įvertinti to negalima, kadangi ieškovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų) buvo paslėptas po gipso kartono plokštėmis, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), galimai trūkęs vamzdis (tiksliai įvertinti to negalima, kadangi ieškovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų) buvo paslėptas, kaip nurodė pats draudėjas, po naujai sudėtomis plytelėmis. Teismas vertinimu draudėjai tinkamai neįgyvendino jiems įstatymo keliamos pareigos ir atlikdami remonto darbus neinformavo atsakovės apie pastebėtus bendrojo naudojimo vamzdžių trūkumus bei nepakvietė atsakovės įgaliotų atstovų apžiūrėti vamzdynų. Teismas sprendė, kad šiose situacijose atsakovė, kaip namo administratorė, neturėjo jokios realios galimybės nustatyti bet kokius galimus trūkumus. Turto savininkams įrengus sienų apdailą bei paslėpus vamzdžius, po naujai sudėtomis plytelėmis, kurie apribojo galimybę vizualiai stebėti vamzdyno būklę, be to, atliekant remonto darbus neinformavus atsakovės apie galimybę apžiūrėti atidengto vamzdyno, būtent turto savininkai turėtų prisiimti iš to kylančias rizikas bei pasekmes. Šiuo atveju, teismas darė išvadą, kad atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio.

12.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėjo, jog atsakovė privalėjo pagal vamzdžių tuometinę faktinę būklę atlikti prevencinius veiksmus, t. y. atlikti vamzdžių atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, darbų plano parengimą ir pateikimą namo naudotojams (savininkams). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad trūkę vamzdžiai buvo asmenų gyvenamosiose patalpose ir buvo uždengti plytelėmis ir gipso plokštėmis, darė išvadą, kad be atskiro pranešimo, taip pat butų savininkų sutikimo, atsakovė neturėjo realios galimybės nustatyti vamzdžių pažeidimų ir jų pašalinti. Teismas konstatavo, kad atsakovės, kaip techninio prižiūrėtojo, veiksmai iki žalos atsiradimo yra pakankami, kad konstatuoti, jog ji tinkamai vykdė jai nurodytais teisės aktais nustatytas pareigas ir neatliko neteisėtų veiksmų. Teismas darė išvadą, kad atsakovės elgesys šiuo atveju negalėjo būti vertinamas kaip teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas ar netinkamas vykdymas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, kurie būtų tiesiogiai nulėmę žalos atsiradimą.

13.       Teismas nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų ir neteisėto veikimo, kitos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos plačiau nenagrinėjo.

14.       Teismas ieškovės ieškinį atmetė neįrodžius visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

15.       Teismas atmetęs ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteisė 363,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovei pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, jog būtų teikusi prašymus namo gyventojams, kad galėtų patekti į jų butus ir apžiūrėti bendrojo naudojimo vamzdžius, taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad teikė įpareigojimus / prašymus, jog gyventojai įrengtų revizines dureles, be to nėra įrodymų, kad namo gyventojai būtų trukdę atsakovei pateikti į butus bendrojo naudojimo vamzdynų apžiūrai bei priežiūrai. Todėl nėra aišku kaip pirmosios instancijos teismas galėjo konstatuoti, kad atsakovė tinkamai atliko bendrojo naudojimo vamzdžių priežiūrą, jeigu neapžiūrėjo gyventojų butuose esančių bendrojo naudojimo vamzdžių.

1.2.                      Pagal teismų praktiką, būtent atsakovei kyla pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. tinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras ir pan. Be to, pagal teismų praktiką, vien tik statinio techninės priežiūros žurnalas neįrodo, jog atsakovė tinkamai atliko priežiūrą, apžiūrą. Apeliantė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju iš statinio techninės priežiūros žurnalų matyti, kad jose yra pateikta tik bendrojo pobūdžio informacija, nenurodant, kuriose vietose buvo tikrinami bendrojo naudojimo vamzdžiai.

1.3.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrojo naudojimo vamzdžiai buvo neva neprieinamoje vietoje ir kad neva nebuvo jokių kitokių priemonių apžiūrėti bendrojo naudojimo vamzdžius, yra visiškai nepagrįsta, kadangi yra daugybė pažangių technologijų, kuriomis naudojantis galima patikslinti vamzdžių būklę net ir sunkiau prieinamose vietose, pvz.: naudojantis mini kameromis.

1.4.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neatsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei liudytojo parodymus, t. y. nepagrįstai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) atveju draudėjas nepranešė atsakovei apie tai, jog ketina atlikti remonto darbus, nors draudėjas prieš atlikdamas remontą buvo iškvietęs atsakovę, kadangi pastebėjo blogos būklės bendrojo naudojimo vamzdį, tačiau atsakovė nesiėmė jokių priemonių, kad būtų pakeistas / suremontuotas blogos būklės vamzdis.

1.5.                      (duomenys neskelbtini) atveju atsakovė nei karto netikrino bendrojo naudojimo vamzdyno būklės draudėjo bute bei priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, užliejimo šaltinis yra aiškus, kadangi iš fotonuotraukų matyti, kad yra trūkęs bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdynas, o iš buto plano matyti, jog bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdynas visada buvo toje pačioje vietoje ir nebuvo perkeltas, kai draudėjas remontavo butą. Apeliantė pažymėjo ir tai, kad pati atsakovė pateikė įrodymus apie tai, jog yra trūkęs bendrojo naudojimo vamzdynas, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra aiškus užliejimo židinys.

1.6.                      Pirmosios instancijos teismas rėmėsi netinkama teismų praktika, todėl priėmė nepagrįstą teismo sprendimą. Skundžiamo sprendimo 28 punkte nurodytu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. e2-947-1085/2020 nėra galimybės remtis, nes nėra informacijos ar toje byloje buvo vertinama aplinkybė dėl teiktų prašymų gyventojams apžiūrėti gyventojų butuose esančius bendrojo naudojimo vamzdžius ar teiktų įpareigojimų gyventojams įsirengti revizines dureles, kad būtų galima apžiūrėti vamzdžius. Apeliantė pažymėjo, kad šios aplinkybės yra itin svarbios, o iš cituojamos teismų praktikos, akivaizdu, kad šios aplinkybės nebuvo vertinamos. Apeliantė pažymėjo ir tai, kad skundžiamo sprendimo 29 punkte, nurodytos Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-660-357/2015 faktinės aplinkybės skiriasi, todėl teismų praktika netinkama.

1.7.                      Pagal naujausią teismų praktiką, atsakovė, kaip administratorė, atsako be kaltės (griežtoji atsakomybė) pagal CK 6.266 straipsnį.

17.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Byloje neginčijamai nustatyta, kad abiem atvejais butuose buvo atliktas remontas ir visi vamzdynai buvo nepasiekiamoje ir nematomoje vietoje. Liudytojas S. S. patvirtino, kad remontas ir buto perplanavimas buvo padarytas dar iki jam įsigyjant butą, ir kad byloje pateiktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), planas neatitinka faktinės padėties. Liudytojas V. Š. taip pat patvirtino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliktas remontas, keisti visi vamzdynai, o buto patalpų planas byloje nepateiktas. Atsakovė pažymėjo, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kad abiejų butų savininkai remontą savo butuose atliko pagal teisės aktų reikalavimus ir apie vamzdynų remontą bei jų uždengimą tinkamai informavo atsakovę.

2.2.                      Priešingai nei nurodo ieškovė, jokių įrodymų apie tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai prieš atlikdami remontą buvo iškvietę atsakovės atstovus, informavę atsakovę apie remontą ar demontuotus vamzdžius, byloje nėra, todėl akivaizdu, kad žala kilo dėl buto savininkų didelio neatsargumo.

2.3.                      Teisės aktuose nėra nustatyta taisyklių, kaip bendrojo naudojimo administratorius turi apžiūrėti butuose esančius bendrojo naudojimo vamzdžius, butų savininkų uždengtus įvairiomis statybinėmis konstrukcijomis / medžiagomis, arba esančius perdangoje, grindyse. Teisės aktuose taip pat nenurodyta, kad administratorius arba namo techninis prižiūrėtojas gali duoti butų ir kitų patalpų savininkams privalomuosius nurodymus dėl revizinių durelių konstrukcijose įrengimo arba konstrukcijų pašalinimo.

2.4.                      Atsakovė pažymėjo, kad tik 2022 m. gegužės 1 d. šalyje nustojo galioti valstybės lygio ekstremalioji situacija, paskelbta 2020 m. vasario 26 d. dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, todėl minėtais laikotarpiais patekimas prie bendro naudojimo objektų, esančių gyventojų butuose buvo apsunkintas.

2.5.                      Atsakovė, kaip namo administratorė, techninę priežiūrą organizuoja STR 1.07.03:2017 nustatyta tvarka, todėl nesutiktina su ieškovės teigimu, kad atsakovė privalo pasirinkti tokius apžiūros būdus, kurie būtų tinkamai tiriamiems objektams įvertinti, kadangi nėra pagrindo plečiamai aiškinti STR 1.07.03:2017 nuostatas, nustatančias statinio techninio prižiūrėtojo pareigas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės, civilinės atsakomybės už apliejimu padarytą žalą.

21.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir draudėjas S. S. sudarė būsto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. buvo apdraustas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 9-11). 2022 m. vasario 21 d. šis butas buvo užlietas (el. b. 1 t., b. l. 16). Ieškovė 2022 m. vasario 21 d. įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 1 941,07 Eur žalos atlyginimo (el. b. l. 1 t. b. l. 30-31). Žala buvo atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 8,63 Eur (el. b. 1 t., b. l. 32).

22.       Ieškovė ir draudėjas S. Š. sudarė būsto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2023 m. vasario 1 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 13-15). 2022 m. kovo 22 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). (el. b. 1 t., b. l. 21-22). Ieškovė 2022 m. kovo 22 d. įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 4 021,91 Eur žalos atlyginimo (el. b. l. 1 t. b. l. 40-41). Žala buvo atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 112,21 Eur (el. b. 1 t., b. l. 42).

23.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti žalą iš atsakovės, kaip būsto administratorės, kuri, būdama atsakinga už pastatų, remontą/priežiūrą, ieškovės teigimu, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytos pastatų konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai kaip administratorei priskiriamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ nuostatas. Dėl šių neteisėtų atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“ veiksmų per pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), konstrukcijas į pastatų vidų prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjų būstus.

24.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog ji buvo rūpestingas draudikas, draudiminį įvykį tyrė bei galiausiai konstatavo, jog draudiminis įvykis įvyko bei jis yra priežastiniame ryšyje su bendrojo naudojimo inžinerine įranga. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija mano esant tikslinga pažymėti, jog vien dėl to, kad byloje reikalavimą pareiškė žalą atlyginęs draudikas, pastarasis neįgyja daugiau pareigų nei, kad turėjo apdrausto būsto savininkas, kitaip tariant tai, kad reikalavimą reiškia draudikas nepakeičia įrodinėjimo naštos paskirstymo. Tokia išvada daroma įvertinus CK 6.1015 straipsnio turinį. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turėjo procesinę pareigą tokia pačia apimtimi, kokia būtų turėjęs pats apdrausto turto savininkas, įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.

25.       Atsakovė nuo pareikšto reikalavimo gynėsi teigdama, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog avarija įvyko bendro naudojimo vamzdyne, pati ieškovė netyrė ir nenustatinėjo įvykių priežasčių, o net ir nustačius, kad draudiminis įvykis įvyko bendrosios konstrukcijos trūkumų, atsakovei nekyla atsakomybė, kadangi ji negali būti atsakinga už namo bendrųjų konstrukcijų priežiūrą, kurios yra uždengtos savininkų įrengtomis apdailomis.

26.       Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ, redakcija, galiojusi nuo 2017 01 01 iki 2023 01 01). Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). 

27.       Namo bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų ribų nustatymas yra reglamentuotas aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-549 patvirtintame Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše, t. y. bendrosioms pastato inžinerinės sistemos vandentiekio sistemoms priskiriama geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos. Nuotekų šalinimo sistemai priskiriami nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos.

28.       Pagal Administravimo nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

29.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje liko neišsiaiškintos faktinės aplinkybės, susijusios su žalą sukėlusių įvykių priežastimi. Byloje yra tik įrodymai, patvirtinantys, kad patalpos buvo sulietos ir, kad joms buvo padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai identifikavo byloje kilusį ginčą dėl esminės faktinės aplinkybės, t. y. ar trūkusi vamzdyno dalis yra bendro naudojimo inžinerinėje sistemoje ar butams priklausančiose sistemose. Tačiau šių aplinkybių visiškai netyrė ir nevertino. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatliko savarankiško faktinių aplinkybių nustatymo ir jų teisinio vertinimo, mechaniškai pritardamas atsakovės procesiniame dokumente – atsiliepime į ieškinį išdėstytiems argumentams. Pagal į bylą pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti kas sąlygojo vandens išsiliejimą į patalpas. Pažymėtina, kad administratoriui kyla prievolė prižiūrėti tik bendrojo naudojimo inžinerines sistemas, tačiau ne butų savininkams priklausančias sistemas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuriuo pagrįstų savo teiginius, kad atsakovė netinkamai, neapdairiai ar pažeidžiant teisės aktų keliamus reikalavimus vykdė savo pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl pareigų vykdymo (ne)tinkamumo apskritai galėtų būti keliamas tik nustačius, kad žalos kilimo priežastis yra bendrojo naudojimo inžinerinėje sistemoje. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad statinio techninės priežiūros žurnaluose, fiksuoti statinio būklės nuolatiniai stebėjimai, o atsakovė kasmet atliko pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), technines apžiūras bei kasmėnesinius stebėjimus ir, kad vamzdžiai buvo paslėpti po patalpų savininkų įrengta apdaila (gipso kartono plokštėmis bei plytelėmis), konstatavo, kad nėra atsakovės neteisėtų veiksmų ir neteisėto neveikimo. Kitaip tariant, teismas net nenustatęs priežasties dėl kurios kilos žala, sprendė, kad nėra atsakovės neteisėtų veiksmų / neveikimo sąlygojusio žalos kilimą. Tokia išvada stokoja teisinio ir loginio pagrįstumo.

30.       Nagrinėjant bylą pirmiausiai turi būti nustatyta avarijos vieta (lokalizacija) – bendro naudojimo ar butams priklausanti inžinerinė sistema ir jos priežastis – trūkimas, užsikimšimas, netinkamas prisijungimas prie bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų ir pan. Tik nustačius kurioje inžinerinės sistemos dalyje įvyko avarija galima spręsti dėl asmens atsakingo už kilusias pasekmes, o nustačius pratekėjimo priežastį – dėl to, kokios teisės normos turėtų būti taikomos – bendrosios deliktinę atsakomybę ar griežtąją deliktinę atsakomybę reglamentuojančios ir, tik tuomet galima spręsti dėl vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų (ne)buvimo. Be to, kad egzistuotų pagrindai atsakovės atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas kilti, nepakanka nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio (inžinerinės įrangos) trūkumo. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas). Techniniam prižiūrėtojui sutartimi pavestos vykdyti techninės priežiūros apimtis pirmiausia priklauso nuo paties susitarimo turinio (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys). Tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo vertintos. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar atsakovei pavestų vykdyti pareigų turinys sutampa su pareigų, įtvirtintų Reglamente, turiniu, kitaip tariant, ar atsakovei, be kita ko, buvo pavestos vykdyti visos funkcijos, susijusios su bendrojo naudojimo objekto – namo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų – technine priežiūra. Pažymėtina, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas.

31.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos išvada, jog vamzdžiui esant gyvenamojoje patalpoje ir uždengtam apdaila be atskiro pranešimo, taip pat buto savininko sutikimo administratorius neturi realios galimybės nustatyti vamzdžio pažeidimo ir jo pašalinti. Tokiais atvejais konstatuotina, kad administratoriaus, kaip techninio prižiūrėtojo, veiksmai iki žalos atsiradimo yra pakankami, kad konstatuoti, jog jis tinkamai vykdė jam nurodytais teisės aktais nustatytas pareigas ir neatliko neteisėtų veiksmų nėra nei pagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis, nei tinkamai motyvuota. Atsakovė nuo jai pareikšto reikalavimo gynėsi ir tuo, kad ji nėra atsakinga už bendrųjų konstrukcijų priežiūrą, kurios yra uždengtos apdaila. Vertinant šią atsakovės nurodomą poziciją pažymėtina, kad pirma – nei atsakovė, nei jos argumentams pritaręs teismas, nenurodė jokios teisės normos įtvirtinančios draudimą uždengti gyvenamajame būste esančius vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo vamzdžius. Antra, šiais laikais nėra įprasta, kad būstuose būtų paliekamos atviros (matomos) pastatų inžinerinės įrangos dalys, priešingai, įprastai jos yra uždengiamos atliekant patalpų apdailą, tokiu būdu užtikrinant estetinį patalpų vaizdą. Trečia, atsakovė net ir neįrodinėjo, kad iki avarijų lankėsi draudėjų butuose tikslu apžiūrėti bendrojo naudojimo vamzdžius ir įvertinti jų būklę ar siekė gauti draudėjų, kaip buto savininkų, sutikimą dėl apdailos (jos dalies) nuardymo (jeigu tam būtina), turint tikslą įvertinti vamzdžių būklę. Jokie šie veiksmai nebuvo atlikti (tokių įrodymų į bylą nepateikta), todėl atsakovės jau post factum (po įvykio) dėstoma pozicija apie jos negalėjimą butuose patikrinti vamzdžių, kai realiai pati atsakovė iki įvykio nė karto net nesiekė tą padaryti, pripažintini išimtinai deklaratyvaus pobūdžio.

32.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, tačiau, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, esant pagrindui patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai). Būtent teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą. Proceso šalių ir teismo pareigos įrodinėjimo procese sudaro darnią sistemą, todėl teismas negali remtis negatyviuoju įrodinėjimo naštos aspektu spręsdamas kilusį ginčą vien dėl to, kad šalies pateikti įrodymai teismui nėra pakankamai aiškūs ar tikslūs, prieš tai neįvykdęs jam tenkančios išaiškinimo pareigos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvykdė jam tenkančių pareigų.

33.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

34.       Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su reikalavimo priteisti žalą iš atsakovės pagrįstumu, nenustatęs faktinių aplinkybių, negalėjo atlikti jų teisinio įvertinimo. Tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) jau vien dėl to, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to procesas pirmosios instancijos teisme turi būti pakartotas – panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

35.       Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                         Gintautas Koriaginas

Anita Sereikienė

Agnė Vyliaudaitė