Administracinė byla Nr. I-386-386/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00033-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 11.10; 14.3.3; 74 (S)

KLAIPĖDOS
APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės
Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Aušrelės
Mažrimienės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,
pareiškėjui R. M., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos atstovei K. P.,
2013 m. gegužės 2 d. viešame
teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M.
patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio
ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
n u s t a t ė:
Klaipėdos apygardos
administracinis teismas 2013-02-21 nutartimi (b. l. 57-61) po trūkumų šalinimo
priėmė pareiškėjo R. M. (toliau – ir pareiškėjas, R. M.) skundą
(patikslintą skundą) (b. l. 9-16, 30-31) dalyje dėl atsakovės Nacionalinės
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė,
Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba) 2012-12-10 sprendimo Nr. S36-54 „Dėl
nuosavybės teisių atkūrimo Plungės mieste pilietei B. M.“ (toliau – ir
Sprendimas) panaikinimo.
Pareiškėjas nurodo, kad jo
velionė mama B. M. 1991-11-22 padavė prašymą Plungės miesto savivaldybei dėl nuosavybės
natūra atstatymo į visą jos tėvo J. N. ir senelio K. N. turėtą žemę Plungės
mieste ir rajone. Teigia, kad 2012-12-10 Nacionalinės
žemės tarnybos
Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo
nusprendė B. M. atkurti nuosavybės teisę į 1,7042 ha žemės,
grąžinant natūra 2 sklypus: vieną - 0,5500 ha ir antrąjį - 1,1542 ha.
Pareiškėjas
paaiškina, kad jis yra B. M. sūnus ir turto paveldėtojas, kad ginčijamu
Sprendimu jo išlikusi vientisa žemė buvo išskaidyta į tris dalis, atsisakant
atstatyti nuosavybę į viduriniąją dalį. Mano, kad Sprendimas yra neteisėtas ir
neteisingas, darantis didelę turtinę ir moralinę žalą, įteisinantis įstatymams
prieštaraujančių sprendimų egzistavimą. Be to, nurodo, kad Sprendimo pasekmėje Plungės
miesto pramoniniame rajone, kur pagal įstatymus gyvenama statyba netinkama ir
neleistina, vietoje vieno grąžintino didelio, tinkamo pramonės įmonei statyti sklypo,
suformuoti trys sklypai: iš kurių du - 0,5500 ha ir 1,1542 ha skirti nuosavybės
B. M. atstatymui, o trečiasis - 0,5646 ha sklypas numatytas UAB „Plungės Agnė“
pastatų eksploatacijai.
Pareiškėjas teigia, kad jo paveldėto turto suskaidymas
į tris dalis nėra motyvuotas jokiais įstatyminiais pagrindais, o paremtas tik tuo,
kad vidurinėje sklypo dalyje stovi senas skardinis, jau akivaizdžiai
susidėvėjęs ir nenaudojamas angaras, kuriame nevyksta jokia reali veikla.
Pareiškėjas nurodo 2001-04-02 Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame, kaip teigia pareiškėjas, konstatuota, kad
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, kas anot pareiškėjo reiškia, kad kai
laisvai (neužstatytai) žemei nėra
konkretaus visuomenės poreikio, visa tokia žemė turi būti
grąžinama jos teisėtiems šeimininkams. Taip pat nurodo Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-22 nutartį administracinėje
byloje Nr. A10-640/2007, kurioje, kaip pareiškėjas
teigia, konstatuota
tai, kad žemė yra išnuomota, nėra įstatymo nustatyta
kliūtis, dėl kurios nuosavybės teisės į žemę natūra negalėtų būti atkurtos.
Pareiškėjas mano, kad Plungės rajono savivaldybės
administracija minėtą sandėlį pirmiausiai turėjo pasiūlyti nupirkti
pareiškėjo mamos žemės paveldėtojams, tačiau tai niekada nebuvo daroma. Jis
abejoja, ar sandėlis yra teisėtai įregistruotas. Teigia, kad adresu (duomenys
neskelbtini),
esantis sklypas yra grąžintinoje žemėje, o pareiškėjas, būdamas jos
paveldėtoju, pageidauja ją atgauti natūra, todėl ši žemės dalis galėjo būti
išnuomojama ne 50-čiai metų, o iki nuosavybės teisių atkūrimo. Teigia, kad sudaryta
minėta ilgalaikė žemės sklypo nuomos sutartis yra neteisėta, o atstatyti nuosavybę
į žemės sklypą nuolat atsisakoma.
Teigia,
kad atsisakymas grąžinti žemės dalį dėl to, kad negalima grąžinti užstatytos
žemės, jau ne kartą yra paneigtas panašiose bylose daugelyje kitų teismų. Mano,
jog tokią teismų praktiką` žino ir Tarnyba, tačiau sąmoningai jos netaikė.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
atstovaujama Plungės ir Rietavo skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.
l. 678-70) nurodo, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, kad pretendentė į buvusių savininkų J. N. ir
K. N. turėtą žemę Plungės mieste yra pareiškėjo motina B. M., 1991-11-21
prašiusi perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam,
o likusią dalį kompensuojant. Teigia, kad B. M. (duomenys
neskelbtini) mirus, jos įpėdiniai vyras A.
T. M. ir sūnus R. M. 1992-01-26 pateiktu prašymu patvirtino B. M. valią, tačiau
vėliau įpėdinių valia nuolat keitėsi: 1992-01-28 A. T. M. prašė atlyginti tik
kompensuojant; 1992-09-22 A. T. M. ir R. M. pareiškė, kad nori susigrąžinti žemę
natūra, o už likusią dalį sutinka gauti kompensaciją; 1994-03-15 A. T. M. ir R.
M. prašė sugrąžinti kompensuojant ir 0,3 ha žemės natūra; 1994-07-05 R. M. dar
kartą pareiškė, kad nori gauti kompensaciją ir 0,3 ha žemės natūra; 1994 m.
liepos mėn. A. T. M. prašė sugrąžinti kompensuojant ir suteikiant 0,2 ha žemės;
2003-01-28 A. T. M. ir R. M. prašė sugrąžinti žemę natūra, o už likusią
užstatytą dalį - kompensuojant; 2003-03-31 R. M. prašė visą paveldėtą žemę
sugrąžinti natūra.
Atsakovė teigia, kad pareiškėjo pageidaujamas susigrąžinti žemės
sklypas užimtas pastatu (1994 m. pastatytas arkinis sandėlis, po pastatu esantis
1,7291 ha ploto žemės sklypas 2001-09-25 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr.
N68/2001-0806 buvo išnuomotas J. Č.). Atsižvelgiant į A. T. M. ir R. M.
2003-03-31 prašymą, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus
2005-11-21 įsakymu Nr. D-713 leista rengti detalųjį planą, detalus planas
patvirtintas Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus
2007-05-21 įsakymu Nr. D-387, kuriuo suformuoti du žemės sklypai: vienas - prie
UAB „Plungės Agnė“ priklausančių pastatų, kitas - nuosavybės teisės atkūrimui.
Atsakovė teigia, kad B. M. turto paveldėtojo R. M. prašymas
atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų J. N. ir K. N. Plungės mieste
turėtą žemę buvo svarstomas Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės
tvarkymo departamento Plungės rajono žemėtvarkos skyriuje 2007-09-12 įvykusiame
posėdyje (posėdžio protokolas Nr. Vl-28), tačiau R. M. nesutiko, kad nuosavybės
teisės į (duomenys neskelbtini)
gatvėje esantį plotą būtų atkuriamos pagal Plungės rajono savivaldybės parengtą
detalųjį planą ir pageidavo, kad būtų grąžintas visas plotas kartu su
nuomininku ir jo pastatais užimta žeme, o jei to negalima padaryti, prašė
grąžinti vėliau pagal jo pareikštą valią. Atsakovė pažymi, jog J. Č. sutiko
sumažinti savo nuomojamo sklypo plotą. Vadovaujantis detaliuoju planu, B. M.
paveldėtojams grąžinamos žemės plotas sudarė 1,1542 ha, o nuomininkui likusi
žemės sklypo dalis sudarė 0,5646 ha ploto. Teigia, kad 2007-09-12 posėdyje
nutarta likusią žemės dalį atkurti vėliau pagal B. M. paveldėtojo pasirinktus
būdus, o R. M. buvo įpareigotas apsispręsti iki 2007-11-15 ir pareikšti savo
valią.
Nurodo, kad iki šios dienos R. M. savo valios neišreiškė,
buvo kviestas į posėdį, vykusį 2007-10-22, dėl perduodamų neatlygintinai
nuosavybėn naujų žemės sklypų skyrimo Plungės mieste, tačiau neatvyko.
A. T. M. ir R. M. 2008-03-13 raštu Nr. R3-326 buvo raginami
apsispręsti ir pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, 2008-10-15 raštu Nr.
R3-1385 buvo kviečiami atvykti dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn
lygiaverčio žemės sklypo individualiai statybai suteikimo Plungės mieste. Pažymi,
kad A. T. M. ir R. M. pasirinkti lygiavertį žemės sklypą Plungės mieste buvo
kviečiami ir anksčiau: 2002-05-17 raštu Nr. 359, 2004-06-08, 2004-07-26 raštu
Nr. 708, tačiau neatvykdavo ir valios nepareikšdavo.
Atsakovė teigia, kad nesulaukus R. M. valios pareiškimo, Tarnybos
Plungės ir Rietavo skyrius 2011-09-13 raštu Nr. 36SD-(14.36.45.)-2129
informavo, kad iki 2011-10-10 R. M. nepasirinkus priimtino nuosavybės teisių
atkūrimo būdo už likusį negrąžintą žemės plotą, Tarnybos Plungės ir Rietavo
skyrius būdą parinks pagal paskutinį pateiktą prašymą, t. y. 2003-03-31 prašyme
nurodytą valią. Nurodo, kad Plungės ir Rietavo skyrius 2011-10-03 raštu Nr.
36SD-(14.36.45.)-2321 kvietė R. M. į posėdį, vyksiantį 2011-10-18 dėl
nuosavybės teisių atkūrimo pagal patvirtintą detalųjį planą, tačiau R. M.
2011-10-07 ir 2011-10-12 raštais informavo, kad neatvyks ir kad prašo atstatyti
nuosavybės teises į visą žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Nurodo, jog atsižvelgiant į 2011-10-12 R. M. pareiškimą posėdis buvo atidėtas,
R. M. Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus 2011-11-10 raštu Nr.
36SD-(14.36.45.)-2635 buvo informuotas, kad atkurti nuosavybės teises į žemės
sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),
kuriame yra statiniai, negalima. Teigia, kad Tarnybos Plungės ir Rietavo
skyriaus 2012-10-19 raštu Nr. 36SD-(14.36.104.)-1779 kvietė R. M. į 2012-11-12
vyksiantį nuosavybės teisių atkūrimo į žemę komisijos posėdį, tačiau R. M.
pateikė 2012-10-29 pareiškimą, kuriame išreiškė nepasitenkinimą dėl nuosavybės
atkūrimo dviejuose sklypuose ir prašė nuosavybės teisių sprendimo priėmimo
klausimo svarstymą atidėti.
Atsakovė nurodo, kad 2012-11-12 posėdyje Tarnybos Plungės ir
Rietavo skyrius, gavęs nurodymą paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę
miestuose procesą ir kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams, nusprendė
nebeatidėlioti nuosavybės atkūrimo klausimo ir priimti Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą atkurti nuosavybės teises
pilietei B. M. į tenkančią 1,7042 ha
ploto dalį (buvęs savininkas J. N.), grąžinant natūra laisvą ir neužstatytą
1,1542 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini)
ir 0,5500 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini)
(posėdžio protokolas Nr. 36PRT-216). Paaiškina, kad tokiu būdu pretendentei B.
M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą jai tenkančią žemės dalį iš buvusio
savininko J. N. valdytos žemės Plungės mieste. Teigia, kad Tarnybos Plungės ir
Rietavo skyrius 2012-12-12 raštu Nr. 36SD-(14.36.104.)-2075 informavo R. M.
apie priimtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
2012-12-10 sprendimą Nr. S36-54 ir jį įteikė. Mano, kad Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-12-10 sprendimas Nr. S36-54 priimtas
teisėtai ir pagrįstai, todėl neturi būti panaikintas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. M. palaiko savo skundą ir
prašo jį tenkinti jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovės Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė K. P. teismo
posėdžio metu atsiliepimą į pareiškėjo skundą palaiko ir prašo jį atmesti
atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Konstatuojama:
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje iš esmės ginčas kyla dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie
Žemės ūkio ministerijos 2012-12-10 sprendimo Nr. S36-54 „Dėl nuosavybės teisių
atkūrimo Plungės mieste pilietei B. M.“ (b. l. 105), kurio 1 punktu nuspręsta atkurti
nuosavybės teisę į pilietei B. M. tenkančią J. N. nekilnojamojo turto dalį –
1,7042 ha žemės: gražinant natūra (laisvą ir neužstatytą) 0,5500 ha (vertė
31680,00 Lt - trisdešimt vienas tūkstantis šeši šimtai aštuoniasdešimt litų)
žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini) ir 1,1542 ha (vertė 66482,00 Lt - šešiasdešimt šeši tūkstančiai
keturi šimtai aštuoniasdešimt du litai) žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas pagrindiniu motyvu
dėl reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą nurodo tai, kad jam nebuvo
atkurta nuosavybė
į visą išlikusį žemės sklypą ir jis buvo išskaidytas į tris dalis, atsisakant
atstatyti nuosavybę į viduriniąją dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kuri pagal VĮ
Registrų centro 2013-03-07 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko
išrašą (b. l. 128-130) yra 0,5646 ha ploto.
Pažymėtina
tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau
– ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio
akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o
tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės
aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas
(veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta
ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl tikrinant, ar nėra pagrindo
panaikinti ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
2012-12-10 sprendimą Nr. S36-54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Plungės mieste
pilietei B. M.“ būtent ir reikia nustatyti, ar atsakovė Nacionalinė žemės
tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos šiuo atveju nepažeidė įstatymų
ir kitų teisės aktų, ar neviršijo kompetencijos, ar ginčijamas Sprendimas
neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir
gavo atitinkamus įgaliojimus.
Lietuvos
Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus
buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės
buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“,
nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas
įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius
reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (Valstybės Žinios, 1997, Nr. 65-1558) (toliau
– ir Atkūrimo įstatymas).
Lietuvos
Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas pagal Atkūrimo
įstatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr.
1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“
(Valstybės Žinios, 1997, Nr. 90-2256) (toliau – ir LRV 1997-09-29 nutarimas
Nr. 1057) 1 punktu patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau
– ir Tvarka).
Ginčijame Sprendime nurodyta, kad
jis priimtas vadovaujantis Atkūrimo įstatymu ir apsvarsčius pilietės B. M.
turto paveldėtojų prašymą atkurti nuosavybės teises į B. M. tenkantį buvusio
savininko J. N. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 1,8750 ha
žemės – esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimo 3 punktu nurodyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos
dalį 0,1708 ha žemės atkurtos anksčiau Telšių apskrities viršininko 2007-09-12
sprendimu Nr. 68-19627. Sprendimo 2 punktu nustatytos specialiosios žemės naudojimo
sąlygos ir žemės servitutai bei sąlyga, kad norint plėtoti veiklą žemės sklype,
esančiame (duomenys neskelbtini),
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų
planavimo įstatymas) nustatytais atvejais būtina parengti detalųjį planą.
2007-09-12 pareiškėjas pasirašė,
jog susipažino su Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko 2007-09-12
sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei B. M.“ Nr. 68-19627
projektu (b. l. 87), kuriame nurodyta, kad Telšių apskrities viršininkas
nusprendžia atkurti pilietei B. M. nuosavybės teises į buvusio savininko J. N.
nekilnojamo turto dalį 1,8750 ha žemės, perduodant neatlygintinai natūra
išlikusią laisvą neužstatytą 0,0313 ha ploto žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini), iš bendro
0,1722 ha ploto žemės (1.1 punktas) bei perduodant neatlygintinai nuosavybėn
naują 0,1395 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini) (1.2 punktas), o už 1,7042 ha vėliau įstatymo nustatyta
tvarka pagal pretendento pasirinktą būdą (1.4 punktas). Byloje nėra duomenų,
kad šis sprendimas būtų nuginčytas ir negaliojantis.
Pagal Telšių apskrities
viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Plungės rajono
žemėtvarkos skyriaus (teisių perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės
ūkio ministerijos) 2007-09-12 protokolą Nr. V1-28 (b. l. 86) nustatyta, jog pareiškėjas
2007-09-12 posėdyje dėl R. M. prašymo nagrinėjimo atkuriant nuosavybės teises nesutiko,
kad nuosavybės teisės į (duomenys
neskelbtini) esantį plotą būtų atkuriamos pagal Plungės rajono
savivaldybės parengtą detalų planą ir pageidavo, kad būtų grąžintas visas
plotas kartu su nuomininko ir jo pastatais užimta žeme. Jei to negalima
padaryti, prašė atkurti nuosavybės teises į Šlaito ir Žemaitės gatvėse
suformuotus sklypus, o likusį plotą gražinti vėliau pagal jo pareikštą valią.
Pareiškėjas dar nebuvo apsisprendęs ir žadėjo ieškoti lygiaverčio sklypo kitose
Respublikos teritorijose. Dėl (duomenys
neskelbtini) gatvėje esančio sklypo susigrąžinimo kartu su
nuomininku galimybių žadėjo aiškintis su teisininkais ir nesutiko, kad būtų
grąžinama dalis sklypo. Taip pat pageidavo apžiūrėti ir pasirinkti lygiaverčius
sklypus Plungės mieste.
Šio 2007-09-12 posėdžio metu nutarta
Telšių apskrities viršininko sprendimu atkurti nuosavybės teises į dalį
buvusio savininko J. N. Plungės mieste turėtos žemės (duomenys neskelbtini) gatvėse, o likusią dalį atkurti vėliau
pagal pretendento pasirinktus būdus. Taip pat nutarta, kad pareiškėjas dėl
nuosavybės teisių atkūrimo būdo turi apsispręsti iki 2007-11-15 ir informuoti
Plungės žemėtvarkos skyrių.
Pažymėtina, kad byloje nėra
duomenų, jog pareiškėjas iki 2007-11-15 butų pasirinkęs žemės, priklaususios J.
N., grąžinimo B. M. būdą.
Pagal Atkūrimo įstatymo 10
straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai
atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos
įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta
tvarka iki 2001-12-31; piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl
priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti
atnaujinamas. Pagal tvarkos 10 punktą piliečiai iki 2003-04-01 gali pareikšti
arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į
nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių
atkūrimo; <...> jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl
būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, kai nepriimtas
sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkūrimo būdą parenka šios tvarkos
98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos.
Pirmą kartą pareiškėjo mama B. M.
1991-11-21 kreipėsi į Plungės rajono apylinkės agrarinės reformos tarnybą
prašymu (b. l. 73) grąžinti buvusių savininkų J. N. (B. M. tėvo) ir K. N. (B. M.
senelio) turėtą žemę Plungės mieste, kuriame nurodyta pretendento valia gauti
žemės sklypą kitame ūkyje, kur tuo metu gyveno, bei gauti kompensaciją. Bylos
duomenimis, paskutinį kartą pareiškėjas R. M. išreiškė valią 2003-03-31
prašymu Telšių apskrities viršininko administracijos Plungės Žemės tvarkymo
departamento direktoriui (b. l. 81) už nacionalizuotą žemę, šiuo metu
įeinančią į Plungės miesto ribas, atgauti sklypą Plungės mieste, paveldėtos
žemės ribose, t. y. visą Plungės mieste paveldėtą žemę atgauti natūra.
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2
dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1
d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos
grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams
bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam
pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės
sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės
išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis
nepageidauja. <...> Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų
natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės
nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės
administracijos direktorius. <...>“. Analogiškai nustatyta ir Tvarkos 34
punkte, be to, nurodyta, kad grąžinama laisva (neužstatyta) žemė suformuojama
atskirais sklypais, turinčiais pagal miesto teritorijų bendruosius planus
nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir pagal parengtus
detaliuosius planus jiems esant nustatytą teritorijos tvarkymo režimą.
Pagal VĮ Registrų centro
2013-03-07 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l.
124-177) adresu (duomenys neskelbtini)
yra 1994 metais pastatytas 699,68 kv. m. bendro ploto pastatas – arkinis
sandėlis, todėl akivaizdu, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) nėra laisva (neužstatyta) žemė Atkūrimo
įstatymo ar Tvarkos prasme. Pagal byloje pateiktą Plungės rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus 2007-05-21 įsakymo Nr. D2-387 „Dėl detaliųjų planų
tvirtinimo“ trečio punkto išrašą (b. l. 84-85), patvirtintas detalusis planas
uždarajai akcinei bendrovei „Plungės Agnė“ nuomos teise priklausančio 1,7291 ha
ploto (kitos komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir
eksploatuoti) paskirties sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini) mieste. Šiuo detaliuoju planu numatoma suformuoti du
žemės sklypus: vienas reikalingo dydžio sklypas bus suformuojamas prie
uždarajai akcinei bendrovei „Plungės Agnė“ priklausančių pastatų, kitas sklypas
suformuojamas nuosavybės teisės atkūrimui, perduodant neatlygintinai išlikusį
natūra buvusioje vietoje. Įregistruoto žemės sklypo kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Teritorijų
planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. 25 patvirtintas Telšių apskrities
viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės
priežiūros skyriaus vedėjos 2007-04-06. Byloje duomenų, kad šis detalusis
planas būtų nuginčytas ir negaliojantis nėra.
Plungės rajono žemėtvarkos
skyrius 2008-03-13 raštu Nr. R3-326
„Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (b. l. 90) informavo pareiškėją, kad
Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-06-12 įsakymu Nr.
D-456 „Dėl nuomojamų, parduodamų, grąžinamų natūra žemės sklypų vietos ir
dydžio patvirtinimo“ detaliuoju planu suformuoti grąžinimui natūrą žemės
sklypai: 1,1542 ha ploto, esantis (duomenys
neskelbtini) ir 0,5500 ha ploto esantis (duomenys neskelbtini), planai parengti, tačiau nesuderinti. Šiuo
raštu buvo prašoma pareiškėjo per mėnesį nuo šio laiško gavimo apsispręsti ir
pasirinkti priimtiną nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir apie tai raštu
informuoti Plungės rajono žemėtvarkos skyrių bei informavo, kad to nepadarius
bus siūloma priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises, parenkant atkūrimo
būdą.
Pažymėtina, kad administracinėje
byloje Nr. I-533-162/2008 pareiškėjas R. M. 2008-08-05
kreipėsi Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) pripažinti
neteisėtu Telšių apskrities viršininko administracijos 2008-07-02 raštą Nr.
S.8-1282, kuriuo atsisakyta B. M. atkurti nuosavybės teisę į paveldėtą žemės
sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą Telšių apskrities
viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini).
Pareiškėjas nurodė, kad 2008-06-02 kreipėsi į atsakovą, prašydamas natūra
atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo iš motinos B. M.
Pažymėjo, jog 2008-07-02 gavo atsakovo atsakymą, kad Telšių apskrities
viršininkas 2007-06-12 įsakymu Nr. D-465 „Dėl nuomojamų, parduodamų, grąžinamų
natūra žemės sklypų vietos ir dydžio patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), suformavo
0,5646 ha ploto sklypą UAB „Plungės Agnė“ pastatams eksploatuoti, o likusią
sklypo dalį - 1,1542 ha dydžio sklypą suformavo B. M. Nurodė, jog nesutinka su
administracijos direktoriaus 2007-06-12 įsakymu ir atsakovo raštu, kuriame
nurodyta, jog nėra galimybės atkurti nuosavybės teises į 0,5646 ha ploto žemės
sklypą, kuris skirtas UAB „Plungės Agnė“ pastatams eksploatuoti. Klaipėdos
apygardos administracinis teismas 2008-08-12 nutartimi atsisakė priimti
pareiškėjo skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti
pareiškėjui. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnis
nustato, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų
viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai
(neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami
kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi
praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusių su nuosavybės teisių
į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities
viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma
išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokia išvada grindžiama
tuo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 122 punktą skundai,
susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki
apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo
nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu
suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų
dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių
viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota
institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.
Pareiškėjo skundo turinys bei pateikti priedai leido daryti išvadą, kad
sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. M. priklausiusį žemės sklypą
nėra priimtas. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog
Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007-06-12 įsakymu Nr.
D-465 „Dėl nuomojamų, parduodamų, grąžinamų natūra žemės sklypų vietos ir
dydžio patvirtinimo“ patvirtino parengtų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (plotas 1,1542 ha),
ir (duomenys neskelbtini) (plotas
0,5500 ha), planus žemės grąžinimui natūra, tačiau B. M. turto paveldėtojai jų
nėra suderinę. Teismo nuomone, pareiškėjas nesutinka su administracijos
direktoriaus įsakymu patvirtintų žemės sklypų planais. Pareiškėjas,
nesutikdamas su suformuotų žemės sklypų ribomis nuosavybės teisių atkūrimui,
savivaldybės administracijos sprendimus turi skųsti apskrities viršininkui ir
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir tik tada teismui.
Pareiškėjo pateikti dokumentai įrodė, jog jis apskrities viršininkui neskundė savivaldybės
administracijos direktoriaus įsakymo, jam sukėlusio teisines pasekmes,
nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
Lietuvos
Respublikos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT)
2008-09-18 nutartimi administracinėje byloje AS-556-530/2008 pareiškėjo R. M.
atskirąjį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo
2008-08-12 nutartį paliko nepakeistą. LVAT konstatavo, kad Pagrindinės teisės
normų aiškinimo ir taikymo taisyklės, nagrinėjant administracines bylas dėl
nuosavybės teisių atkūrimo, yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje
2007-10-11 išnagrinėjus administracinę bylą Nr. AS11-296/2007. Nurodė,
kad LVAT nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams dėl
administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens
telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl
nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų
nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pareiškėjas skundė apskrities viršininko
aktą, priimtą pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl
nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Tokio pobūdžio ginčams Žemės reformos
įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje yra numatyta privaloma ikiteisminė ginčų
sprendimo tvarka. Nurodė, kad pagal šią tvarką, skundas, pirmiausia, turėjo
būti paduodamas apskrities viršininkui, o po to - Nacionalinei žemės tarnybai
prie Žemės ūkio ministerijos. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos atsakymą, skundas galėjo būti paduodamas teismui per dvidešimt
dienų nuo šio atsakymo gavimo dienos.
Atsižvelgiant
į tai, konstatuotina, kad Plungės
rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-06-12 įsakymas Nr. D-456
„Dėl nuomojamų, parduodamų, grąžinamų natūra žemės sklypų vietos ir dydžio
patvirtinimo“, kuriuo parengti detaliuoju planu suformuoti grąžinimui natūrą
žemės sklypai: 1,1542 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,5500 ha ploto esantis (duomenys
neskelbtini),
nėra panaikintas ir yra galiojantis.
Nacionalinės žemės tarnybos prie
Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrius (toliau – ir
Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrius) 2011-09-13 raštu Nr.
36SD-(14.36.45.)-2129 (b. l. 96) informavo pareiškėją, kad tenkinant B. M.
turto paveldėtojų T. A. M. ir R. M. 2005-10-07 prašymą atkurti nuosavybės
teises grąžinant natūra nuosavybėn laisvą ir neužstatytą žemę (duomenys neskelbtini) gatvėje, Plungės
rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-05-21 įsakymu Nr. D-387
patvirtino detalųjį planą, kuriuo buvo suformuoti du žemės sklypai: 1,1542 ha
ploto, esantis (duomenys neskelbtini)
ir 0,5500 ha ploto, esantis (duomenys
neskelbtini). Nurodė, kad Žemės kadastriniai matavimai atlikti,
bylos ir sklypų planai parengti, kad 2007-09-12 vykusio posėdžio dėl nuosavybės
teisių atkūrimo B. M. metu pareiškėjas parengtų planų nederino ir pageidavo,
kad būtų grąžintas visas plotas kartu su nuomininku ir jam priklausančiais
pastatais. Be to, nurodė, kad tenkinant pareiškėjo jau pareikštą valią savivaldybė
parengė detalųjį planą ir atliko sklypų kadastrinius matavimus bei parengė
kadastro duomenų bylas, todėl prašo atvykti suderinti parengtus dokumentus,
kurių pagrindu priims sprendimą nuosavybės teisėms į J. N. valdytą žemę
atkurti.
Plungės ir Rietavo žemėtvarkos
skyrius 2011-10-03 raštu Nr. 36SD-(14.36.45)-2321 (b. l. 97 pareiškėjas buvo
kviečiamas į 2011-10-18 vyksiantį nuosavybės teisių atkūrimo į žemę komisijos
posėdį, kurio metu buvo planuojama atkurti nuosavybės teises Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus
parinktais būdais.
Pareiškėjas 2011-10-07 ir
2011-10-12 pareiškimais
(b. l. 98, 99) informavo, kad dėl asmeninių priežasčių į posėdį atvykti
negalės, prašo žemę grąžinti natūra UAB „Bertašius ir partneriai“ išnuomotą
žemės sklypą prie įmonei priklausančių pastatų bei informuoti, kokiais būdais
numatoma atkurti nuosavybės teises B. M.
Plungės ir Rietavo žemėtvarkos
skyrius 2011-11-10 raštu Nr. 36SD-(14.36.45.)-2635 (b. l. 100) dar kartą informavo, jog tenkinant B. M. turto
paveldėtojų prašymus atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai
nuosavybėn laisvą ir neužstatytą žemę natūra (duomenys neskelbtini) gatvėje, Plungės rajono
savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-05-21 įsakymu Nr. D-387
patvirtino detalųjį planą, kuriuo suformuoti du žemės sklypai: 1,1542 ha ploto,
esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,5500 ha ploto, esantis (duomenys
neskelbtini), jog
žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti, bylos parengtos, sklypų planai parengti,
tačiau šiai dienai planai pareiškėjo nėra suderinti nors ne kartą buvo
kviestas. Nurodoma, kad atsižvelgiant į pareiškėjo pareiškimus toks
Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus sprendimas nepriimtas, svarstymas
atidėtas ir kad apie sekantį posėdį pareiškėjas bus informuotas. Be to, nurodė,
kad pareiškėjo prašymo atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini)
patenkinti negali, kadangi šis žemės sklypas nėra laisva (neužstatyta) žemė
Atsakovės Plungės ir Rietavo
skyriaus 2012-10-19 raštu Nr. 36SD-(14.36.104)-1779 (b. l. 101) pareiškėjas
buvo kviečiamas į 2012-11-12 vyksiantį nuosavybės teisių atkūrimo į žemę
komisijos posėdį.
Pareiškėjas 2012-11-08 pareiškimu (b. l. 102-103), kuriame vėl
išreiškiamas nepasitenkinimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo dviejuose
sklypuose, prašė nuosavybės teisių atkūrimo į žemę komisijos posėdį atidėti.
Pagal Plungės ir Rietavo skyriaus
nuosavybės teisių atkūrimo į žemę komisijos 2012-11-12 protokolą Nr. 36PRT-216 (b. l.
104) šiame posėdyje nutarta priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės
ūkio ministerijos sprendimą atkurti nuosavybės teises pilietei B. M. į
tenkančią 1,7042 ha ploto dalį, buvęs savininkas J. N., grąžinant laisvą ir
neužstatytą 1,1542 ha. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 0,5500 ha ploto žemės sklypą (duomenys
neskelbtini). 2012-12-10
priimtas Ginčijamas sprendimas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta,
teigtina, jog Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko 2007-09-12
sprendimu Nr. 68-19627 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei B. M.“
ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-12-10
sprendimu Nr. S36-54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Plungės mieste
pilietei B. M.“ B. M. (paveldėtojas pareiškėjas R. M.) atkurtos nuosavybės
teisės į jai tenkančią buvusio savininko J. N. nuosavybės teisėmis
valdytą nekilnojamąjį turtą 1,8750 ha žemės:
- perduodant neatlygintinai
nuosavybėn natūra išlikusį laisvą ir neužstatytą 0,0313 ha ploto žemės sklypo
dalį, esančią (duomenys neskelbtini);
- perduodant neatlygintinai
nuosavybėn naują 0,1395 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini);
- grąžinant natūra (laisvą ir
neužstatytą) 0,5500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini);
- grąžinant natūra (laisvą ir
neužstatytą) 1,1542 ha žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini).
Pagal Tvarkos 106 punktą Nacionalinės žemės tarnybos prie
Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas
sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią
miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą
(neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos
direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.
Pagal Tvarkos 107 punktą sprendimas dėl nuosavybės teisių
atkūrimo priimamas dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės,
pilietis sutikimą su priimamu sprendimu patvirtina parašu; piliečiui neatvykus
į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jam nedalyvaujant, o pagal 113
punktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo
įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas, pranešęs apie posėdį pagal šios tvarkos
112 punktą, priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo; piliečiui
neatvykus į posėdį, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja,
kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priimdama
ginčijamą 2012-12-10 sprendimą Nr. S36-54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo
Plungės mieste pilietei B. M.“ nepažeidė įstatymo ar kito teisės akto,
neviršijo kompetencijos, taip pat ginčijamas sprendimas neprieštarauja tikslams
bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus
įgaliojimus, todėl, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo
skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87
straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ė:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo R. M. skundą atsakovei
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2012-12-10
sprendimo Nr. S36-54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Plungės mieste pilietei B.
M.“ panaikinimo.
Sprendimas
gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo
dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą
Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos
teismui.
Teisėjos
Laimutė
Jokubauskaitė
Dalia Gumuliauskienė
Aušrelė Mažrimienė