Civilinė byla Nr. 2-712-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00501-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties bei netenkintas prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas Z. V. 2020 m. sausio 3 d. prašymu Kauno apygardos teismo prašė:
l) nustatyti protingą terminą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „FF Lizingas“ bankroto administratoriui įvykdyti visas jo pareigas ir pateikti teismui visus dokumentus, būtinus atsakovės likvidavimo procedūrai pabaigti; 2) priimti teismo nutartį dėl UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos pabaigos; 3) dėl įmonės likvidavimo vilkinimo nubausti bankroto administratorių UAB „Admivita“ teismo nustatyto dydžio bauda, 50 proc. jos skiriant Z. V.. Be to, Z. V. pateikė teismui 2020 m. sausio 24 d. prašymą, kuriuo prašė: 1) skubiai pakeisti UAB „FF Lizingas“ bankroto administratorių; 2) priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui dėl UAB „Admivita“ piktnaudžiavimo UAB „FF Lizingas“ bankroto administratoriaus pareigomis ir bankroto bylos naudojimu ne pagal paskirtį; 3) pranešti apie susidariusią padėtį Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Nemokumo tarnyba). Į Kauno apygardos teismą taip pat kreipėsi ir bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ administratorius, prašydamas pratęsti įmonės likvidavimo procedūros terminą iki 2021 m. sausio 16 d.

2.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtus pareiškėjo Z. V. bei bankroto administratoriaus prašymus, 2020 m. sausio 28 d. nutartimi pratęsė bankrutavusios UAB „FF lizingas“ likvidavimo procedūrų terminą iki 2021 m. sausio 16 d., o pareiškėjo Z. V. 2020 m. sausio 3 d. ir 2020 m. sausio 24 d. prašymus atmetė. 

3.       2020 m. sausio 28 d. nutartyje teismas nurodė, kad UAB „FF Lizingas“ bankroto procedūra negali būti užbaigiama dėl objektyvių priežasčių (nėra baigti ikiteisminiai tyrimai, nagrinėjamos bylos, vykdomos turto realizavimo procedūros), administratorius iki šiol nėra išnaudojęs visų galimybių kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, todėl pratęsė terminą bendrovės likvidavimo procedūroms užbaigti. Teismas pažymėjo nenustatęs, kad bankroto administratorius nepagrįstai vilkintų, netinkamai vykdytų bankroto procedūras, todėl pareiškėjo prašymo atstatydinti administratorių netenkino bei atkreipė dėmesį, jog teisės aktai nenumato galimybės skirti bankroto administratoriui baudą. Kadangi teismas pratęsė bendrovės likvidavimo terminą ir nenustatė, jog bankroto administratorius vilkintų bankroto procedūras, atitinkamai nusprendė netenkinti ir pareiškėjo prašymų dėl bankroto administratoriaus pakeitimo, atskirosios nutarties priėmimo, pranešimo prokurorui bei Nemokumo tarnybai.

4.       Pareiškėjas Z. V. pateikė Kauno apygardos teismui 2020 m. vasario 7 d. prašymą, kuriame prašė: 1) skubiai pateikti atsakovės atstovo prašymą dėl likvidavimo pratęsimo su priedais ir 2020 m. sausio 16 d. UAB „FF Lizingas“ kreditorių komiteto posėdžio protokolą su priedais; 2) priimti papildomą nutartį dėl Z. V. 2020 m. sausio 3 d. ir 2020 m. sausio 24 d. prašymų reikalavimų, t. y. skirti UAB „Admivita“ baudą, pakeisti UAB „FF Lizingas“ bankroto administratorių, priimti atskirąją nutartį dėl UAB „Admivita“ piktnaudžiavimo ir pranešti apie tai prokurorui ir Nemokumo tarnybai; 3) nubausti UAB „Admivita“ ir pranešti apie tai Nemokumo tarnybai; 4) pateikti pareiškėjui Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį dėl kreditorinių reikalavimų.

5.       Be to, pareiškėjas pateikė Kauno apygardos teismui 2020 m. vasario 10 d. atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y.: 1) priimti nutartį dėl BUAB „FF Lizingas“ pabaigos; 2) skirti UAB „Admivita“ 5 000 Eur baudą, 50 proc. jos skiriant Z. V., pranešti apie tai Nemokumo tarnybai bei priimti atskirąją nutartį ir pranešti apie tai prokurorui; 3) patvirtinti Z. V. įgaliojimus vadovauti UAB „FF Lizingas“ arba paskirti Z. V. ar kitą asmenį, nesusijusį su UAB „Admivita“, UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“, UAB „FF Lizingas“ turto administratoriumi ir įpareigoti jį perimti iš UAB „Admivita“ visus UAB „FF Lizingas“ dokumentus ir turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2020 m. vasario 10 d. atskirąjį skundą ir atmetė pareiškėjo prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo.

7.       Teismas nurodė, kad pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties atsisakytina priimti todėl, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartis, kuria pratęstas terminas likvidavimo procedūroms užbaigti, atskiruoju skundu neskundžiama ir negali būti apeliacinio apskundimo objektu.

8.       Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymai paskirti UAB „Admivita“ baudą, pranešti apie tai Nemokumo tarnybai, priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui dėl administratoriaus piktnaudžiavimo savo pareigomis, pakeisti (paskirti naują) administratorių jau buvo išnagrinėti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi ir atmesti. Teismo vertinimu pareiškėjas jokių naujų aplinkybių ir argumentų dėl šių prašymų nenurodo. Be to, pareiškėjas 2020 m. vasario 7 d. prašyme dėl papildomos nutarties priėmimo kelia procesinio pobūdžio klausimus, o papildomas teismo sprendimas (nutartis) gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialiųjų teisinių reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įvardijamų prielaidų papildomai teismo nutarčiai priimti pagal pareiškėjo prašymą nenustatyta, todėl pareiškėjo prašymas atmetamas, kaip nepagrįstas. 

9.       Dėl bylos medžiagos kopijų išdavimo teismas nurodė, kad bylos dokumentų kopijų darymo ir išdavimo tvarką teisme reglamentuoja Kauno apygardos teismo pirmininko 2017 m. gruodžio
29 d. įsakymu Nr. V1E-132 patvirtintos Susipažinimo su bylų medžiaga, kopijų darymo bei apmokėjimo Kauno apygardos teisme taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 3 punkte nustatyta, kad asmenys, nurodyti CPK 37 straipsnyje, 42 straipsnio 1, 4 dalyse, 50 straipsnyje, 214 straipsnio 2 dalyje, turi teisę susipažinti teisme su nagrinėjamos bylos medžiaga ir teismo leidimu gauti už užmokestį ar sava įranga (kopijuojant, fotografuojant ir kt.) nemokamai pasidaryti byloje esančios medžiagos kopijas. Asmuo, pageidaujantis susipažinti su bylos medžiaga, gauti jos kopijas, pateikia teismo raštinės darbuotojui Taisyklių 1 priede nustatytos formos prašymą konkrečiai bylai (Taisyklių 22 punktas). Pagal CPK 81 straipsnį ir Taisyklių 21 punktą už bylų dokumentų kopijavimą, parengimą ir išdavimą imamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas mokestis. Kai kopijos daromos teismo įranga, bylos medžiagos kopijos išduodamos po apmokėjimą už kopijas patvirtinančio dokumento gavimo dienos, jei yra priimtas sprendimas išduoti bylos medžiagos kopijas (Taisyklių 42 punktas). Proceso dalyviui pageidaujant (nurodžius prašyme), bylos dokumentų kopijos gali būti išsiųstos pareiškėjui registruotu paštu ar el. ryšių priemonėmis, apmokėjus už pašto ar parengimo siuntimui el. ryšių priemonėmis išlaidas (Taisyklių 46 punktas). Dokumentų kopijos paslaugos pirkėjui atiduodamos tik tuomet, kai už jas yra visiškai atsiskaitoma (Taisyklių 56 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas Z. V., norėdamas gauti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties, UAB „Admivita“ prašymo dėl likvidavimo termino pratęsimo su priedais ir 2020 m. sausio 16 d. UAB „FF Lizingas“ kreditorių komiteto posėdžio protokolo su priedais kopijas, turi pateikti teismui nustatytos formos prašymą dėl bylos medžiagos kopijų darymo (prašymo forma viešai skelbiama Kauno apygardos teismo internetiniame puslapyje) ir sumokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą mokestį už teismo nutarties kopijų parengimą ir išdavimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

10.       Pareiškėjas Z. V. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydamas šį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį bei bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartyje nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo reikalavimų skubiai pakeisti UAB „FF Lizingas“ bankroto administratorių ir priimti atskirąją nutartį bei pranešti prokurorui dėl UAB „Admivita“ piktnaudžiavimo UAB „FF Lizingas“ bankroto administratoriaus pareigomis ir bankroto bylos naudojimo ne pagal paskirtį, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomą nutartį.

10.2.                      Teismo atsisakymas pateikti procesinius dokumentus dėl bankroto bylos pratęsimo prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje nustatytiems principams. CPK nenumato, kad bylos dalyvis negautų procesinių dokumentų ir už juos dar turėtų mokėti. Tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, tiesiogiai nesiunčia procesinių dokumentų bylos dalyviams, jis tai padaryti įpareigoja bankroto administratorių. 2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi toks įpareigojimas bankroto administratoriui nenurodytas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nešališkam teismui neteikti procesinių dokumentų bylos dalyviui ir reikalauti iš bylos dalyvio specialių prašymų ir apmokėjimo. Bylos dalyviai apmoka tik už pakartotines procesinių dokumentų kopijas arba neprocesinius dokumentus. 

10.3.                      Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2020 m. vasario 10 d. atskirąjį skundą ir nepagrįstai nepasisakė dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų. 2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartis užkerta kelią bylos nagrinėjimui. Skirtingai nuo ankstesnių Kauno apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo pratęstas UAB „FF Lizingas“ likvidavimo terminas, 2020 m. sausio 28 d. nutartimi teismas pratęsė jau pasibaigusį likvidavimo terminą, jo neatnaujinęs. Teismo išvada, kad tokia nutartis yra neskundžiama, nepagrįstas jokia CPK ar kito įstatymo norma. Šiuo atveju teismas pasisakė ne dėl procesinio termino konkrečiam bylos dalyvio veiksmui atlikti pratęsimo, bet dėl bylos nagrinėjimo pratęsimo. 

10.4.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartis naikintina, nes joje nenurodytos įstatymų nuostatos, kuriomis remiantis ši nutartis priimta, nepateikti motyvai, neišsiaiškinta, kodėl UAB „FF Lizingas“ nelikviduota iki šiol. Teismas taip pat neįvertino to, kad nuo 2020 m. sausio 15 d. 24 val. nutrūko UAB „FF Lizingas“ bankroto administratoriaus ir kreditorių komiteto įgaliojimai, todėl 2020 m. sausio 16 d. kreditorių komitetas negalėjo priiminėti nutarimų dėl bendrovės likvidavimo termino pratęsimo, nei bankroto administratorius galėjo tokį prašymą teikti teismui. 

10.5.                      Iškėlus bankroto bylą UAB „FF Lizingas“ dar buvo moki ir tapo nemoki tik dėl bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ ir kreditorių komiteto sprendimų, tačiau pareiškėjo prašymai dėl bankroto administratoriaus veiksmų, jo pakeitimo nuolat atmetami arba nepriimami. Tokiais veiksmais nutartį priėmusi teisėja bendrininkauja su galimai nuskalstamas veikas vykdančiu bankroto administratoriumi ir kreditorių komitetu bei atvirai rodo savo šališkumą. Teisėjos šališkumą įrodo ir tai, kad pareiškėjui buvo grąžintas jo 2020 m. vasario 17 d. prašymas, net nesprendus šio prašymo priėmimo klausimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties, netenkintas pareiškėjo prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo ir pareiškėjui išaiškinta bylos medžiagos kopijų išdavimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo jo pateiktą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali prašyti nagrinėti bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, tačiau toks prašymas nesaisto apeliacinės instancijos teismo. Šiuo atveju pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis galima būtų spręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka reikalingumo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis pareiškėjo atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo tam tikras faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi spręsti klausimai yra išspręsti teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

14.       Pareiškėjas atskirajame skunde kelia abejones dėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmusios teisėjos nešališkumo. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėja yra šališka, nes netenkina pareiškėjo parašymų arba juos atsisako priimti. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas pasinaudojo savo teise reikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai, tačiau Kauno apygardos teismas nušalinimo pareiškimo netenkino, nenustatęs tam įstatyme numatytų pagrindų.

15.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-54-611/2018).

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas nepaneigė preziumuojamo teismo (teisėjo) nešališkumo. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nelemia bylą nagrinėjančio teismo šališkumo nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme. Vien tai, kad teismas priėmė vienai šaliai (šiuo atveju pareiškėjui) nepalankų procesinį sprendimą, nesant kitų konkrečių šiai abejonei patvirtinti nurodytų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl teisėjos šališkumo pareiškėjo atžvilgiu. Iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad Kauno apygardos teismo teisėja N. I. elgėsi šališkai pareiškėjo atžvilgiu ar buvo suinteresuota bylos baigtimi.

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Pareiškėjo teigimu, jo 2020 m. vasario 10 d. atskirasis skundas turėjo būti priimtas, nes 2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos nutartis, kuria pratęstas bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ likvidavimo terminas, užkerta kelią bylos nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas tokius pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18.       Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiame kodekse numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 338 straipsnį, atskirasis skundas nepriimamas, jei skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai) neįvardijo nei ĮBĮ (JANĮ), nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl teismo nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju bendrovės bankroto byloje likvidavimo procedūra pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, todėl klausimams dėl likvidavimo termino pratęsimo taikytinos ĮBĮ nuostatos.

21.       Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad JANĮ normos nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pratęstas bankrutavusios įmonės likvidavimo terminas. Tokia galimybė nebuvo numatyta ir ĮBĮ. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai. Jeigu teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės įstatymai nenumato, apeliacinis procesas negali prasidėti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo
2020 m. sausio 28 d. nutarties dalies, kuria pratęstas bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ likvidavimo terminas. Tai, kad nutartys dėl bankrutavusios įmonės likvidavimo termino pratęsimo yra neskundžiamos apeliacine tvarka savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1226-781/2019; 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1211-241/2019). 

22.       Pagal CPK 107 straipsnio 2 dalį atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam teismas paskyrė baudą. Šiuo atveju pareiškėjo prašymo skirti baudą bankroto administratoriui teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi netenkino, taigi pareiškėjo atskirąjį skundą šioje dalyje buvo pagrindas atsisakyti priimti net dviem pagrindais: pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą apeliacinis skundas nepriimamas, jeigu jį paduoda asmuo, neturintis tokios teisės, o pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą – kai skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektas. Be to, CPK nenumato ir teisės skųsti nutartis, kuriomis atmetamas byloje dalyvaujančio asmens prašymas priimti atskirąją nutartį, informuojant atitinkamas institucijas ar pareigūnus apie tam tikrus pažeidimus. Tokia nutartimi neužkertamas kelias tolimesnei bylos eigai, todėl 2020 m. sausio 28 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti atskirąją nutartį ir pateikti pareiškėjo prašomą informaciją prokurorui bei Nemokumo tarnybai, apskundimas atskiruoju skundu taip pat negalimas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

23.       Kaip matyti iš pareiškėjo 2020 m. vasario 10 d. atskirojo skundo turinio, pareiškėjas neskundė Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties dalies dėl atsisakymo pakeisti (atstatydinti) bankroto administratorių, tačiau suformulavo naują reikalavimą – patvirtinti Z. V. įgaliojimus vadovauti UAB „FF Lizingas“ arba paskirti Z. V. ar kitą asmenį, nesusijusį su UAB „Admivita“, UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“, UAB „FF Lizingas“ turto administratoriumi ir įpareigoti jį perimti iš UAB „Admivita“ visus UAB „FF Lizingas“ dokumentus ir turtą.

24.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nurodytas draudimas taip pat taikomas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tokio pareiškėjo reikalavimo apskritai nenagrinėjo, todėl dėl šio reikalavimo nėra priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tik neįsiteisėjusios pirmosios instancijos nutartys (CPK 338 straipsnis, 301 straipsnio 1 dalis), taigi pareiškėjo
2020 m. vasario 10 d. atskirojo skundo dalis dėl Z. V. ar kito asmens paskyrimo vadovauti UAB „FF Lizingas“ taip pat negali būti priimta, nes toks reikalavimas nėra apeliacijos objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

25.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo Z. V. 2020 m. vasario 10 d. atskirąjį skundą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektas, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tokio procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nei pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2020 m. sausio 28 d. nutarties, privalėjo, nei juo labiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl kitų pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, susijusių su Kauno apygardos 2020 m. sausio 28 d. nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

26.       Nagrinėjamu atveju apelianto skundžiamoje 2020 m. vasario 17 d. nutartyje teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Pagal CPK 277 straipsnio
1 dalies 1 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. Pareiškėjo teigimu, Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi neišsprendė jo reikalavimų pakeisti UAB „FF Lizingas“ bankroto administratorių, priimti atskirąją nutartį dėl bankroto administratoriaus piktnaudžiavimo ir pranešti apie tai prokurorui bei Nemokumo tarnybai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo argumentais. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties paskutinėje pastraipoje nurodyta: „Pratęsus BUAB „FF Lizingas“ likvidavimo terminą iki 2021 m. sausio 16 d. ir nenustačius bankroto administratoriaus veiksmų, nepagrįstai vilkinant (netinkamai vykdant) bankroto procedūras, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo Z. V. prašymo dėl bankroto administratoriaus pakeitimo, atskirosios nutarties priėmimo, pranešimo prokurorui bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“. Taigi pareiškėjo nurodyti reikalavimai buvo išspręsti 2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, kad prielaidų priimti papildomą nutartį nenustatyta.

27.       Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų susijusių su bylos medžiagos kopijų gavimu, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi ne atsisakė pareiškėjui išduoti bylos medžiagos kopijas, bet išaiškino tokių kopijų gavimo tvarką.

28.       Kaip minėta, pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui tik CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šie trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).

29.       CPK nenumato galimybės teismo pateiktus išaiškinamus dėl šalių galimybės tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis skųsti apeliacinės instancijos teismui, bet to, tokie išaiškinamai neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui išaiškinta bylos medžiagos kopijų išdavimo tvarka, nutraukiamas (CPK 338 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 315 straipsnio 2 dalies
3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą bei pareiškėjo prašymo priimti papildomą nutartį netenkinimo palikti nepakeistą.

Nutraukti apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-712-381/2020 pagal pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui išaiškinta bylos medžiagos kopijų išdavimo tvarka. 

Teisėjas                                                                                   Artūras Driukas