VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Gedimino Užubalio

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Noriu darbo“ skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo E. A..

Teismas,

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Noriu darbo“ (toliau – ir Bendrovė, UAB „Noriu darbo“) pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 3R-823 (2.13-1.E) „Dėl E. A. 2022 m. rugpjūčio 9 d. skundo (toliau – ir Sprendimas).

2.       Nurodo, kad Inspekcija neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo E. A. skundą, netinkamai ir neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Pareiškėja pažymi, kad negali tiksliai nustatyti, ar trečiojo suinteresuoto asmens nurodytomis dienomis siuntė jam elektroninius laiškus, taip pat neturi duomenų, kad būtų gavusi trečiojo suinteresuoto asmens paklausimą dėl asmens duomenų tvarkymo, todėl pareiškėjos nuomone, jai tokio laiško trečiasis suinteresuotas asmuo nesiuntė. Pareiškėja pažymi, kad Inspekcija sprendimu perkėlė įrodinėjimo pareigą asmeniui, kurio veikla buvo tiriama ir taip pažeidė nekaltumo prezumpciją. Be to, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 5 punktą trečiojo suinteresuoto asmens skundas Inspekcijoje negalėjo būti nagrinėjamas, nes nuo elektroninių laiškų išsiuntimo praėjo beveik 2 metai. Pareiškėjos nuomone, Inspekcijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

3.       Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo teismo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 47-51). Nurodo, jog Inspekcija siekdama išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens skundą, kreipėsi į pareiškėją dėl informacijos pateikimo. Pareiškėja atsakyme į Inspekcijos raštą išdėstė savo poziciją bei pateikė įrodymus. Inspekcija, atsižvelgusi ir įvertinusi pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus ir informaciją pripažino trečiojo suinteresuoto asmens skundą pagrįstu. Atsakovė nurodo, kad išanalizavo pareiškėjos pateiktą poziciją dėl siųstų laiškų pobūdžio bei trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus elektroninius laiškus bei jų turinį ir nustatė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo siūloma pirkti nuotolinius seminarus, o tokie pareiškėjos siunčiami pranešimai laikytini tiesiogine rinkodara.

4.       Inspekcija pažymi, kad nagrinėjant skundą buvo nustatyta, jog pareiškėja siuntė tiesioginės rinkodaros pasiūlymus trečiajam suinteresuotam asmeniui neturėdama jo išankstinio sutikimo, todėl ji pažeidė Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (toliau - ir ERĮ) 69 straipsnio 1 dalį. Be to ,pareiškėja turėjo įrodyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens kreipimosi negavo, todėl neatsakė į jo užduotus klausimus. Pareiškėja, nepateikdama prašomos informacijos pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyvos 95/46/EB (toliau – ir BDAR), 15 straipsnio 1 dalį. Inspekcija pažymi, kad jos kompetenciją apibrėžia specialus įstatymas, t. y. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ), kuris numato 2 metų senaties terminą, kuris nėra praleistas, todėl šis pareiškėjos argumentas taip pat nepagrįstas. Atsakovė nurodo, kad tinkamai ištyrė ir įvertino surinktą informaciją, vadovaudamasi BDAR ir ADTAĮ nuostatomis, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo E. A. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad jis kreipėsi į pareiškėją raštu, bandė geranoriškai išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo pradėti tvarkyti jo asmens duomenys, jam apie tai nieko nežinant ir kodėl buvo vykdoma tiesioginė rinkodara, kai išankstinis sutikimas iš jo niekada pareiškėjai nebuvo suteiktas. Pažymi, kad po jo rašytinio kreipimosi 2020 m. lapkričio 20 d., pareiškėjos atstovė atrašė, tačiau kai jis 2020 m. lapkričio 24 d. kreipėsi pakartotinai dėl tiesioginės rinkodaros ir savo asmens duomenų tvarkymo, jokio atsakymo iš pareiškėjos negavo. Todėl jis, siekdamas užtikrinti savo teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pateikė skundą pagal kompetenciją nagrinėti Inspekcijai, kuri išnagrinėjo trečiojo suinteresuotojo asmens skundą ir jį pripažino pagrįstu. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovės Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas faktiniais įrodymais ir galiojančiomis teisės normomis, todėl negali būti panaikintas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

6.       Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 3R-823 (2.13-1.E) „Dėl E. A. 2022 m. rugpjūčio 9 d. skundo“, kuriuo nuspręsta trečiojo suinteresuoto asmens E. A. skundą pripažinti pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

7.       Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad E. A. m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu nurodydamas, kad UAB „Noriu darbo“ be jo sutikimo2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. lapkričio 17 d., 2020 m. lapkričio 18 d., 2020 m. lapkričio 20 d., 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. elektroniniais laiškais siuntė jam tiesioginės rinkodaros tikslais pasiūlymus pirkti nuotolinius seminarus. E. A. 2020 m. lapkričio 24 d. laišku kreipėsi į Bendrovę dėl jo asmens duomenų tvarkymo, kuriame prašė pateikti sutikimo formą, kurioje jis yra nurodęs, jog sutinka, kad jo asmens duomenys (vardas, pavardė ir el. pašto adresas) būtų tvarkomi Bendrovėje komerciniais tikslais; pateikti visus šaltinius iš kurių Bendrovė gavo jo asmens duomenis (vardą, pavardę ir el. pašto adresą); paaiškinti dėl kokių priežasčių jis nebuvo informuotas, jog Bendrovė pradėjo tvarkyti jo asmens duomenis (vardą, pavardę ir el. pašto adresą); 4 pateikti informaciją, kokius kitus asmens duomenis Bendrovė turi Bendrovė trečiajam suinteresuotam asmeniui jokio atsakymo nepateikė.

8.       Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 2R-4065 (2.13.Mr) kreipėsi į Bendrovę prašydama pateikti informaciją įgyvendinant atskaitomybės principą. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikė atsakymą Nr. 1R-5006 (2.13.Mr) į Inspekcijos raštą, kuriame nurodė, kad Bendrovė neturėjo pareiškėjo E. A. išankstinio sutikimo rinkodaros tikslais naudoti jo elektroninio pašto adresą. Tikėtina, kad pareiškėjo elektroninio pašto adresas galėjo būti gautas asmeninio kontakto metu kuriame nors iš viešųjų renginių, konferencijų ar mokymuose, todėl Bendrovės nuomone, formalizuoti tokį sutikimą nebuvo poreikio. Bendrovė nurodė, kad E. A. 2020 m. lapkričio 20 d. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame klausė, kaip galima susisiekti su Bendrove. Bendrovės darbuotoja atsakė, klausdama kuo gali padėti, tačiau pareiškėjas nieko daugiau neatsakė. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. pradžios elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) tiesioginės rinkodaros tikslais nenaudojamas.

9.       Inspekcija 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 3R-823 (2.13-1.E) E. A. skundą pripažino pagrįstu. Nutarė UAB "Noriu darbo" vadovei ERĮ 69 straipsnio 1 dalies pažeidimą surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir pareikšti UAB „Noriu darbo“ papeikimą už BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto bei 15 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus.

10.       Byloje pateikta Inspekcijos Informacinių technologijų skyriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. išvada Nr. 4R-603 (2.13.)(toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas E. A. prie skundo medžiagos pateikė šešis elektroninius laiškus ir jų techninius aprašus (2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. lapkričio 17 d., 2020 m. lapkričio 18 d., 2020 m. lapkričio 20 d., 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d.), kuriuos jis gavo į elektroninį pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Remiantis organizacijos „Internet EngineeringTask Force“ elektroninio pašto pranešimų standartu RFC 5322 (https://tools.ietf.org/html/rfc5322) ir kitais RFC standartais, išnagrinėjus pateiktus elektroninius laiškus ir jų techninius aprašus, Išvadoje nustatyta, kad visi elektroniniai laiškai išsiųsti iš elektroninės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini). Patikrinus (duomenys neskelbtini) Kauno technologijos universiteto interneto paslaugų centro www.domreg.lt interneto puslapyje, nustatyta, kad domenas (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. priklausė UAB „Noriu darbo“

11.       Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ), Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas.

12.       Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalis numatė, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. ERĮ 3 straipsnio 85 dalyje numatyta, kad šio įstatymo devintajame skirsnyje vartojamos sąvokos, neapibrėžtos šiame įstatyme, suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos ADTAĮ. ERĮ 3 straipsnio 85 dalyje nustatyta, jog šio Įstatymo devintajame skirsnyje vartojamos sąvokos, neapibrėžtos šiame Įstatyme, suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ADTAĮ.

13.       ADTAĮ 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos (išskyrus sąvokas „tiesioginė rinkodara“ ir „valdžios institucijos ir įstaigos“) suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - BDAR).ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiesioginė rinkodara - veikla, kurios tikslas paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo elektroniniu paštu gavo šešis elektroninius laiškus, kuriuose Bendrovė pareiškėjui siūlė pirkti nuotolinius seminarus. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir ADTAĮ įtvirtintą tiesioginės rinkodaros sąvoką, tokie Bendrovės siunčiami pranešimai laikytini tiesiogine rinkodara. Ginčo byloje dėl to nėra.

14.       Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 2 punktu, duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas. BDAR 4 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad duomenų subjekto sutikimas - tai bet koks, laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais, kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję duomenys. Pažymėtina, kad vadovaujantis abonento ir registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sąvokomis, įtvirtintomis ERĮ 3 straipsnio 1 ir 49 dalyse, ERĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, todėl nagrinėjamu atveju Bendrovė, prieš siųsdama pareiškėjui tiesioginės rinkodaros pranešimą, turėjo gauti sutikimą, atitinkantį BDAR 4 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ginčo byloje nėra, kad Bendrovė siųsdama trečiajam suinteresuotam asmeniui elektroninius laiškus neturėjo jo sutikimo tvarkyti jo duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais.

15.       Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija Sprendimu netinkamai ir neteisingai nustatė faktines aplinkybes, perkėlė įrodinėjimo pareigą asmeniui, kurio veikla buvo tiriama ir taip pažeidė nekaltumo prezumpciją.

16.       Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka Reglamento (ES) 2016/679 5 ir 6 straipsnių nuostatas. Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) (Reglamento (ES) 2016/679 5 str. 1 d. c p.).Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).

17.       BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis). Taigi nesant nė vieno teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijaus, asmens duomenų tvarkymas laikytinas neteisėtu.

18.       BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atskaitomybės principas, pagal kurį duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi. BDAR numato, jog priežiūros institucija turi įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų, įskaitant papeikimo duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos, pareiškimą (58 straipsnio 2 dalies b punktas), nurodymą duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui suderinti duomenų tvarkymo operacijas su BDAR nuostatomis, tam tikrais atvejais – nustatytu būdu ir per nustatytą laikotarpį (BDAR 58 straipsnio 2 dalies d punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog priežiūros institucija (Inspekcija) privalo įvertinti ir nustatyti, ar duomenų valdytojo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad duomenys buvo tvarkomi su tvarkymo tikslu suderinamu būdu ir kad tai darant buvo laikomasi teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo principų, o kartu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4388-968/2020).

19.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų laikymąsi ir jis turi sugebėti tai įrodyti. Duomenų valdytojas privalo įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai (t. y. teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų, tačiau kiekvienu atveju būtinas situacijos išsamus tyrimas, įvertinant kokie duomenys surinkti, kokie duomenų tvarkymo veiksmai atlikti, jų intensyvumas, koks poreikis vykdymo procese nurodytų duomenų ir jų panaudojimas vykdant antstolio funkcijas, padarytos ar potencialios žalos asmeniui padarymas, be kita ko, įvertinant ir tam tikrų duomenų gavimo atsitiktinumo ar informacinių sistemų funkcionalumo apribojimų faktorių(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje eA-745-261/2021). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog priežiūros institucija (Inspekcija) privalo įvertinti ir nustatyti, ar duomenų valdytojo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad duomenys buvo tvarkomi su tvarkymo tikslu suderinamu būdu ir kad tai darant buvo laikomasi teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo principų, o kartu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4388-968/2020).

20.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Inspekcija įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis patvirtinančius, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų. Pažymėtina, kad Inspekcija Sprendime išanalizavo pareiškėjos pateiktus paaiškinimus dėl siųstų laiškų pobūdžio bei trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus elektroninius laiškus bei jų turinį ir nustatė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo siūloma pirkti nuotolinius seminarus, t. y. elektroniniai laiškai buvo siųsti rinkodaros tikslais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Inspekcijos Informacinių technologijų skyrius išnagrinėjęs pateiktus elektroninius laiškus ir jų techninius aprašus, Išvadoje nustatė, kad visi elektroniniai laiškai išsiųsti iš elektroninės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini). Šis domenas nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. priklausė UAB „Noriu darbo“. Be to, Kaip minėta, pareiškėja trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo tvarkyti jo duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais neturėjo. Byloje nepateikta objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėja trečiojo suinteresuoto asmens duomenis tvarkė laikantis BDAR reikalavimų. Pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai, jog jo suinteresuoto asmens sutikimą gavo prezentacijų metu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad trečiojo duomenys buvo tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad būtent duomenų valdytojas (pareiškėja) privalo įrodyti, jog trečiojo suinteresuoto asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų. Tokių duomenų byloje nepateikta. Esant nurodytoms aplinkybės pareiškėjos teiginiai, kad Inspekcija Sprendimu netinkamai ir neteisingai nustatė faktines aplinkybes bei, kad pareiškėjai buvo perkelta įrodinėjimo pareiga atmestini kaip nepagrįsti.

21.       Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 5 punktą trečiojo suinteresuoto asmens skundas Inspekcijoje negalėjo būti nagrinėjamas, nes nuo elektroninių laiškų išsiuntimo praėjo beveik 2 metai.

22.       VAĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjat prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“ ADTAĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu - priežiūros institucija, priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (toliau - pažeidimai) nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką“. ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį, jei nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. lapkričio 17 d., 2020 m. lapkričio 18 d., 2020 m. lapkričio 20 d., 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. išsiuntė elektroninius laiškus trečiajam suinteresuotam asmeniui, kuris skundą Inspekcijai pateikė 2022 m. rugpjūčio 9 d., t. y. nesuėjus 2 metų senaties terminui, todėl šis pareiškėjos argumentas taip atmestinas kaip nepagrįstas.

23.       Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad Inspekcija tinkamai išnagrinėjo E. A. skundą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė asmens duomenis tvarkė nesilaikant BDAR reikalavimų, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Inspekcija, vertindama faktines aplinkybes ir priimdama ginčijamą Sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, surinko ir išsamiai ištyrė ginčui aktualią informaciją. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjos skundo, remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

24.       Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją).

25.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

26.       Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo E. A. pateikė prašymą priteisti jam iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas yra atmestas, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo E. A. turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. A. bylą pateikė 2023 m. gegužės 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 00444, 300,00 Eur ir 2023 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymą Nr. 170, iš kurių matyti, kad E. A. patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas trečiajam suinteresuotam asmeniui E. A. iš pareiškėjos priteistinos 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

        Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Noriu darbo“skundą atmesti.

        Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Noriu darbo“, į. k. 135070753, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. A., 300,00 Eur (tris šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų

        Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                Diana Butrimienė

                                                Arūnas Kaminskas

                                                Gediminas Užubalis