Civilinė byla Nr. 2VP-1727-1032/2022
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00225-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.24.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. birželio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė
sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,
dalyvaujant suinteresuoto asmens P. V. J. atstovui advokatui Nedui Šilaikai,
suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei Jurgitai Kurtinaitienei,
suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovei Gintarei Čiakienei,
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl baudų skyrimo, suinteresuoti asmenys A. B., J. K., P. V. J., S. V., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama suinteresuotiems asmenims A. B., S. V., P. V. J., J. K. už 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 neįvykdymą skirti baudas už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.
2. Nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0075/17/00584, Nr. 0075/117/00585, Nr. 0075/17/00586, Nr. 0075/17/00587 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-909-889/2013 dėl įpareigojimo atsakovams A. B., S. V., P. V. J., J. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“ (išregistruota bankrutavus) lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringoje, pastatytus pastatą - motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895(16.31) ir sutvarkyti statybvietę, gautas 2021 m. spalio 14 d. išieškotojo pranešimas, kad skolininkai nevyko teismo įpareigojimo, todėl prašoma kreiptis į teismą dėl baudų skolininkams skyrimo. 2021 m. spalio 28 d. skolininkai patvarkymais įpareigoti pateikti informaciją dėl teismo įpareigojimų vykdymo. Skolininkas P. V. J. elektroniniu paštu pranešė, kad statinių (duomenys neskelbtini), Neringoje, savininkai neturi lėšų ir galimybių griauti statinius ir patarė kreiptis į valstybės institucijas. 2021 m. gruodžio 12 d. ketvirtą kartą surašyti neįvykdymo aktai Nr. S-21-75-19868, Nr. S-21-75-19872, Nr. S-21-75-19878, Nr. S-21-75-19875. Pažymi, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 teismas netenkino antstolės prašymo dėl baudos skyrimo skolininkams už teismo sprendimo neįvykdymą motyvuojant tuo, kad tai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.
3. Suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepime nurodė, kad kadangi šios bylos atveju egzistavo realios galimybės įteisinti savavališkos statybos padarinius, susitariant dėl statinių įteisinimo, suinteresuoti asmenys visada aktyviais veiksmais stengėsi įteisinti statybas, gauti reikalingus dokumentus, rengti projektus, taikiai išspręsti susidariusią situaciją, ne kartą kreipėsi į teismą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymo atidėjimo ir teismas prašymus tenkino. Svarbu pažymėti ir tai, jog teismo sprendimą vykdanti antstolė jau buvo kreipųsis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus su pareiškimais skirti suinteresuotam asmeniui S. V. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, tačiau visi pareiškėjos prašymai dėl baudos skyrimo suinteresuotiems asmenims buvo atmesti (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021). Todėl, nagrinėjamu atveju, susidaro situacija, jog antstolė vėl teikdama teismui prašymą skirti suinteresuotam asmeniui S. V. baudą už teismo sprendimo nevykdymą, reiškia iš esmės visiškai tapatų reikalavimą klausimu, kuris jau buvo išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 nutarė taikyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime numatytas pasekmes, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti žemės sklype pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento. Iš šio seka, kad prievolė įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą galioja ne tik sąžiningų suinteresuotų asmenų, tačiau ir valstybinę statybos priežiūrą vykdančios institucijos atžvilgiu.
4. Pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime buvo nustatyta, jog dėl neteisėtų statinių statybos yra atsakingi ne suinteresuotas asmuo S. V., o eilė valstybinių institucijų, priėmusių klaidingus sprendimus ir (ar) neatlikusios reikiamų veiksmų, dėl ko teismo buvo nustatyta, jog neteisėtos statybos padarinių šalinimas turi būti vykdomas jų lėšomis.
5. Suinteresuotas asmuo S. V. dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo neįvykdymo negali būti laikomas atsakingu ir dėl to, kad jog pati Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dalyvavusi byloje ieškovės teisėmis, suformulavo reikalavimą atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per numatytą terminą, leisti ieškovei pačiai nugriauti ginčo statinius. Bylą išnagrinėjęs teismas tenkino tokį ieškovės prašymą ir kaip alternatyvą teismo sprendimo įvykdymui numatė, jog suinteresuotiems asmenims neįvykdžius teismo sprendimo, tokią teisę turi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Nagrinėjamu atveju, ieškovės nesinaudojimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime numatyta alternatyva negali būti laikomas pagrindu suinteresuotam asmeniui S. V. skirti neigiamo poveikio priemonę, t. y. baudą. Tuo labiau, jog neteisėtų statinių nugriovimas yra ne suinteresuoto asmens S. V. poreikis, o pačios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos interesas.
6. Atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog nugriaunant suinteresuotiems asmenims, tame tarpe, ir suinteresuotam asmeniui S. V. priklausantį statinį ir taip yra pažeidžiamos jo, kaip sąžiningo įgijėjo teisės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu buvo nustatyta, kad suinteresuotas asmuo S. V. nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su neteisėto statinio statyba, todėl būtent valstybės institucijos, o ne sąžiningi tretieji asmenys turi prisiimti atsakomybę už neteisėtų veiksmų padarinius. Teigia, jog nagrinėjamoje byloje negalima konstatuoti suinteresuoto asmens S. V. piktybiškumo ar sąmoningo teismo sprendimo įvykdymo vilkinimo ir yra akivaizdu, kad jokia papildoma finansinė našta ir atsakomybė suinteresuotam asmeniui negali būti teisėtai perkeliama.
7. Nurodo, jog iki šiol nėra tinkamai išspręstas suinteresuotų asmenų patirtos žalos, susijusios su jiems teisėtai priklausančių statinių nugriovimu, atlyginimo klausimas, todėl egzistuojant tokiai situacijai, baudos skyrimas už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimo neįvykdymą visiškai nepargrįstai, neproporcingai apsukintų ir suvaržytų suinteresuoto asmens S. V. teises, kurios be jo kaltės jau ir taip yra itin suvaržytos. Esant nurodytoms priežastims bei įvertinus suinteresuoto asmens S. V. kaltės laipsnį antstolės prašomos paskirti baudos kontekste, baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų bei tokios pasekmės būtų visiškai neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei bylos situacijai. Prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui nedalyvaujant.
8. 2022 m. balandžio 29 d. suinteresuotas asmuo P. V. J. pateikė rašytinius paaiškinimus byloje. Nurodė, jog įsiteisėjusiomis ir galutinėmis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartimis tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu klausimu jau yra du kartus išspręstas antstolės pakartotinai šioje byloje keliamas klausimas. Pabrėžtina, kad minėtose teismų nutartyse teismas yra pasisakęs tiek apie draudimą taikyti baudą P. V. J. ir kitiems suinteresuotiems asmenims už teismo sprendimo nevykdymą apskritai, tiek apie tai, kad nėra nustatyta jokio faktinio pagrindo (piktybinio vengimo vykdyti teismo sprendimą) taikyti baudas sąžiningų įgijėjų atžvilgiu. Suinteresuoto asmens nuomone, toks antstolės pakartotinai teikiamas tapatus pareiškimas dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo (baudų skyrimo) net neturėjo būti priimtas nagrinėti teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o priėmus jį nagrinėti – tokia byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto numatytu pagrindu.
9. Pažymi, kad po paskutinio tapataus antstolės kreipimosi faktinė situacija iš esmės pasikeitė tik ta apimtimi, kad 2021 m. sausio 20 d. teismo nutartimi (įsiteisėjusia 2021 m. kovo 31 d.) ieškotojui – Inspekcijai – suteikta teisė pačiai įvykdyti teismo sprendimą. Tokiu būdu tiek Inspekcija, tiek antstolė, turėdamos tiek procesines, tiek faktines galimybes įvykdyti teismo sprendimą savo iniciatyva ir jėgomis bei dėl neteisėtų administracinių aktų atsakingų valstybės ir Neringos savivaldybės institucijų lėšomis, iki šiol neatliko jokių teismo sprendimo vykdymo veiksmų.
10. Pabrėžia, kad teisės aktai būtent Inspekcijai priskiria pareigą užtikrinti tinkamą ir savalaikį teismo sprendimų vykdymą bylose dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo. Teigia, jog šie byloje dalyvaujantys asmenys, turintys ne tik kompetenciją ir pakankamus teismo sprendimu ir 2021 m. sausio 20 d. teismo nutartimi nustatytus įgalinimus, bet ir įstatymu priskirtą pareigą imtis priemonių teismo sprendimui įvykdyti, iki šiol per daugiau nei metus laiko nuo 2021 m. sausio 20 d. teismo nutarties įsiteisėjimo neatliko jokių realių veiksmų pagal jiems priskirtas funkcijas.
11. Atskirai pažymi, kad atsakovas, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo klausimą, nuolat tiek antstolei, tiek valstybės ir savivaldybės institucijoms, tiek bylą nagrinėjusiam teismui akcentavo, kad tiek suinteresuotas asmuo P. V. J., tiek kiti suinteresuoti asmenys yra fiziniai asmenys ir neturi finansinių galimybių savo lėšomis vykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. sausio 20 d. teismo nutartyje aiškiai nurodyta, jog teismo sprendimas turi būti vykdomas atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis, reikalauti, kad teismo sprendimą pirmiausiai savo lėšomis įvykdytų sąžiningi turto įgijėjai – fiziniai asmenys (faktiškai – kredituotų valstybę ir Neringos savivaldybę), o vėliau šias lėšas išsiieškotų iš atsakingų asmenų, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
12. Suinteresuoto asmens P. V. J. nuomone, remiantis konkrečiose bylose suformuota teismų praktika, nei antstolė, nei Inspekcija neturi teisės reikalauti arba priverstinai vykdyti teismo sprendimo nugriauti suinteresuotiems asmenims priklausančius pastatus, kol teisės aktų ir tarptautinių teismų praktikos nustatyta tvarka nėra išspręstas sąžiningų įgijėjų (turto savininkų) patirto žalos atlyginimo klausimas.
13. Suinteresuotas asmuo P. V. J. nurodo, jog antstolė trečią kartą kreipiasi į teismą su tapačiu reikalavimų dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo, o bylą nagrinėjantys teismai tokius antstolės pareiškimus pripažįsta nepagrįstais. Tokie žinomai nepagrįsti antstolės pareiškimai, kaltinant sąžiningus nekilnojamojo turto įgijėjus nevykdant teismo sprendimo, kai už teismo sprendime nurodytus pažeidimus yra atsakingos valstybės ir savivaldybės institucijos, daro esminę žalą suinteresuotiems asmenims, verčia juos vėl ir vėl įsitraukti į dėl valstybės kaltės pradėtus teisminius procesus, patirti ženklias bylinėjimosi sąnaudas. Pateikia įrodymus, kad nuo pakartotinio 2020 metais pateikto antstolės pareiškimo suinteresuotas asmuo P. V. J. dėl dalyvavimo tokiuose teisminiuose procesuose patyrė ne mažiau kaip 6000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tokios išlaidos pripažintinos tiesioginiais suinteresuoto asmens nuostoliais, susijusiais su neteisėtais valstybės institucijų (neprisiimančių atsakomybės už padarytus pažeidimus) ir antstolės (teikiant pakartotinius žinomai nepagrįstus pareiškimus) veiksmais. Dėl nurodytų priežasčių reiškia prašymą skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant suinteresuoto asmens P. V. J. išlaidoms už dalyvavimą tokiuose antstolės inicijuojamuose procesuose, kompensuoti.
14. 2022 m. birželio 13 d. suinteresuotas asmuo P. V. J. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad mano, jog atsiliepime išdėstyta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (toliau – VSTT) pozicija yra nepagrįsta ir akivaizdžiai nesąžininga jokių teisės pažeidimų nepadariusių privačių fizinių asmenų, nekilnojamojo turto įgijėjų, atžvilgiu. Teigia, jog VSTT savo atsiliepime visiškai ignoruoja aplinkybę, kad teismo sprendimuose, kuriais atsakovai A. B., S. V., P. V. J., J. K. buvo įpareigoti nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, kartu buvo nurodyti neteisėtus veiksmus atlikę ir už statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius atsakingi asmenys - Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Be to, visapusiškai vertinant teismo sprendimo vykdymo klausimus, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pačiai nugriauti sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Neringoje, pastatytus statinius: motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento. Tokiu būdu, byloje esant įsiteisėjusiais teismų sprendimai nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad už pagal teismo sprendimą griautinų statinių statybą yra atsakingos konkrečios valstybės institucijos, ir šiuo metu kitai valstybės institucijai – Inspekcijai – yra suteikti įgalinimai įvykdyti teismo sprendimą, suinteresuoto asmens nuomone nėra jokio racionalaus ir sąžiningo pagrindo reikalauti, kad teismo sprendimas vis tiek būtų vykdomas privačių asmenų, sąžiningų nekilnojamojo turto įgijėjų, jėgomis ir lėšomis, tik vėliau šias lėšas išieškant iš kaltų valstybės institucijų.
15. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas ne kartą viešai deklaravo, kad jis neturi finansinių lėšų ir yra nepajėgus finansuoti ir savo jėgomis taisyti valstybės institucijų padarytas klaidas, todėl valstybės institucijos, matydamos poreikį ir teismų sprendimais nustatytą atsakomybę, turėtų savarankiškai spręsti teismo sprendimo vykdymo klausimus. Priešingas situacijos vertinimas (šiuo metu VSTT atsiliepime nurodant, kad atsakovai iki šiol nesikreipė į VSTT pavaldžią saugomos teritorijos direkciją dėl lėšų teismo sprendimui įvykdyti poreikio. Taigi, VSTT atsiliepime formuojama pozicija, kad sąžiningi nekilnojamojo turto savininkai, niekuo neprisidėję prie neteisėtų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, prie statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, o tik įsigiję nekilnojamojo turto objektus po jų statybos užbaigimo, turėtų prisiimti tiek finansinę, tiek administracinę naštą (organizuojant ir atliekant teismo sprendimo vykdymo veiksmus), šalinant valstybės institucijų klaidas, turėtų būti suprantama kaip iš esmės prieštaraujanti EŽTT sprendimuose formuojamoms taisyklėms dėl valstybės (ir jos institucijų) atsakomybės už padarytas klaidas.
16. Suinteresuoto asmens nuomone, esant nustatytam faktui dėl visos eilės valstybės ir savivaldybės institucijų kaltęs dėl neteisėtų sprendimų priėmimo, būtent valstybė, pasitelkdama ir išieškotoją vykdomojoje byloje – Inspekciją – turėtų koordinuoti ir atlikti visus reikiamus veiksmus tam, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, neįtraukiant į šiuos procesus sąžiningų privačių asmenų ir neperkeliant jiems nepagrįstos finansinės ir administracinės naštos. Tokie VSTT ir kitų institucijų veiksmai prieštarauja ne tik civiliniuose santykiuose, tačiau ir viešajame administravime galiojantiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Prašo atstovės pareiškimo ir VSTT atsiliepimo reikalavimus atsakovo atžvilgiu ir kitų sąžiningų nekilnojamojo turto savininkų atžvilgiu atmesti ir įvertinti pagrindą šioje byloje priimti atskirąją nutartį dėl sąmoningo valstybės institucijų vilkinimo ir sprendimų nepriėmimo dėl teismo sprendimo nevykdymo, visą su tuo susijusią atsakomybę siekiant perkelti sąžiningiems privatiems asmenims.
17. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens P. V. J. atstovas advokatas Nedas Šilaika nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka. Pažymėjo, kad 2021 m. teismo nutartimi antstolės prašymas dėl baudos skyrimo jau buvo atmestas, sprendimo vykdymo tvarka pakeista atsižvelgiant į tai, jog teismas vertino kas galutinai yra atsakingi už susiklosčiusią situaciją. Teigia, jog apeliacinio teismo aptartos sąlygos nesudaro pagrindo konstatuoti suinteresuotų asmenų teismo sprendimo įvykdymo vilkinimo. Teigia, jog turi būti įvertinta ar suinteresuoti asmenys atliko kokius nors veiksmus, kuriais institucijoms yra trukdomas ar neleidžiama vykdyti teismo sprendimą. Mano, jog teismui pakeistus sprendimo įvykdymo tvarką ir pačiai Inspekcijai galint įvykdyti teismo sprendimą pastatų griovimo organizacinę, administracinę ir finansinę naštą turėtų prisiimti Inspekcija ir atsakingos valstybės institucijos, o ne sąžiningi suinteresuoti asmenys.
18. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į bylą pateikė 2022 m. balandžio 8 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-1919.
19. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovė Jurgita Kurtinaitienė su pareiškėjos reikalavimu sutiko. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas yra neįvykdytas. Pažymėjo, kad teismo sprendimo neįvykdymą patvirtina suinteresuotiems asmenims ketvirtą kartą surašyti sprendimų nevykdymo aktai. Šiuo metu, teisės aktams nenumatant galimybės vykdyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statybą apskritai, mano, jog nebeliko galimybių, kad byloje galėtų būti sudaryta taikos sutartis. Pažymi, kad CPK 771 straipsnio 7 dalyje yra numatyta galimybė skirti baudą už sprendimo nevykdymą pakartotinai. Šiuo atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 42 punktu, numatančiu: „teismui leidus taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – teisę išieškotojui už skolininką įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti statinį, išardyti jo dalį (-is) ar atlikti kitus statybos darbus ir (ar) sutvarkyti statybvietę (CPK 771 straipsnio 2 dalis), išieškotojas, turėdamas galimybę ir norėdamas pasinaudoti šia teise, parenka asmenį, kuris vykdys minėtus darbus, ir nurodo jį antstoliui. Išieškotojas antstoliui pateikia preliminarią statinio griovimo, jo dalies (-ių) ardymo ar kitų statybos darbų (įskaitant projektavimo) atlikimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo sąmatą, nurodo (suderinęs su antstoliu) minėtų darbų pradžios (priverstinio sprendimo vykdymo) datą, laiką, numatomą trukmę ir, jei reikia, siūlomą skolininko turto saugotoją“ bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 „Dėl Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), kuriame numatytas priverstinio sprendimo vykdymo tvarkos veiksmų eiliškumas, taip pat laikomasi Aprašo 3 priede numatytos procedūros. Paaiškino, kad Inspekcija, tik matydama, jog teismo paskirta bauda už sprendimo nevykdymą yra neefektyvi imasi veiksmų dėl tolesnio sprendimo įgyvendinimo, laikydamasi Aprašo 3 priede nustatytos tvarkos. Vadovaujantis Aprašo 3 priede nustatyta tvarka visų pirma yra skiriama bauda, o jai esant neefektyviai po 6 mėnesių ieškoma kitų sprendimo įgyvendinimo būdų. Mano, kad pareiga taikyti vykdomame sprendime nurodytas pasekmes neturėtų būti perkelta vien Inspekcijai, nes statinių savininkai (P. V. J., A. B., S. V. ir J. K.) per šį laikotarpį neatliko jokių veiksmų dėl sprendimo įvykdymo, tai yra nesudarė statinių pašalinimo sąmatos, neieškojo rangovų nurodytiems darbams atlikti, neteikė duomenų ar kreipėsi į atsakingas institucijas dėl žalos atlyginimo ir ar atliko kitus veiksmus. Šios aplinkybės institucijos atstovės vertinimu parodo, kad suinteresuoti asmenys nėra atlikę jokių realių veiksmų užtikrinančių sprendimo vykdymo įgyvendinimą. Teigia, jog sprendimo vykdymo privalomumas yra įtvirtintas CPK 18 straipsnyje ir suinteresuoti asmenys yra saistomi tos pareigos. Mano, kad per laikotarpį nuo sprendimo priėmimo iki šiol suinteresuoti asmenys turėjo suprasti, kad statiniai nebus įteisinti ir patys imtis aktyvių veiksmų sprendimo įgyvendinimui, o neperkelti šios pareigos Inspekcijai.
20. Be to, tai, kad visų pirma turi būti išspręstas baudos skyrimo klausimas patvirtina ir tai, kad Aprašo 18.1.4 punkto 2 dalyje yra numatyta, jog: „antstolio taip pat prašoma, pakeitus sprendimo vykdymo tvarką, ir nustačius, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, o pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį paskirta bauda neefektyvi ir skolininkas toliau neįvykdo teismo sprendimo, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Sprendimų neįvykdymo aktą perduoti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, su prašymu išspręsti teismo sprendimo neįvykdymo klausimą (leisti Inspekcijai pasinaudoti pakeista teismo sprendimo vykdymo tvarka, t. y. įgyvendinti teisę nugriauti statinį)“. Taip pat mano, kad yra būtina laikytis Aprašo 3 priede nurodyto veiksmų eiliškumo ir visų pirma išspręsti klausimą dėl baudos skyrimo. Nurodo, kad antstolė pagrįstai kreipėsi į teismą prašydama skirti suinteresuotiems asmenims baudą. Prašė pareiškėjos prašymą tenkinti, o teismui nusprendus skirti suinteresuotiems asmenims baudą, ji turėtų būti sumokama valstybės naudai, nurodant specialų įmokos kodą.
21. Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2- 909-889/2013 yra neįvykdytas. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, visada buvo atsižvelgiama į aplinkybę, kad tęsiasi Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) procedūra), o teismo sprendimo vykdymas užsitęsė ne dėl įpareigotų nugriauti pastatų – motelių savininkų kaltės, bet dėl to, kad Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas dar nėra baigtas rengti, suderintas su kitomis valstybės institucijomis ir patvirtintas. Nutarimu Nr. 144 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr.702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo įtvirtino, kad sklype (duomenys neskelbtini) pastatų statyba negalima. Įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė (9.7.1.3 nutarimo punktas). Antstolės 2022 m. sausio 10 d. pareiškime nurodyta, kad po to, kai 2021 m. spalio 28 d. buvo surašyti patvarkymai dėl to, kad savininkai nurodytų, kokius veiksmus atliko, vienas iš savininkų skolininkas P. V. J. elektroniniu paštu pranešė, kad statinių (duomenys neskelbtini) „savininkai neturi lėšų ir galimybių griauti statinius ir patarė kreiptis į valstybines institucijas“. Antstolė 2021 m. gruodžio 9 d. ketvirtą kartą surašė neįvykdymo aktus Nr. S-21-75-19868, Nr. S-21-75-19878, Nr. S-21-75-19878, Nr. S-21-75-19875. Pažymi, kad pagal įsiteisėjusį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 pirmiausiai yra įpareigojimas atsakovams A. B., S. V., P. V. J., J. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos lėšomis nugriauti neteisėtus pastatus žemės sklype. Kiek Tarnybai žinoma, iš jai pavaldžios KNNP direkcijos, į saugomos teritorijos direkciją niekas nesikreipė dėl lėšų, nepateikė jokių griovimo sąmatų ir pan. Todėl esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, neegzistuojant teisinėms prielaidoms neteisėtų statybų Kuršių nerijoje įteisinimui žemės sklype (duomenys neskelbtini) A. B., S. V., P. V. J. ir J. K. turėjo/turi imtis aktyvių veiksmų sprendimo įvykdymui, nes kitaip neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje. CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcija (galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) suteikia teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio. Kaip nurodė antstolė pareiškime dėl baudos skyrimo, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs pašalinti savavališkos statybos padarinius, teismas skolininkui gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Tarnybos nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos taikyti CPK 771 straipsnio 2 ir 6 dalyje įtvirtintas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes ir antstolės Astos Rimaitės - Žičkuvienės prašymą patenkinti.
22. Suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Po 2022 m. birželio 14 d. vykusio teismo posėdžio teisme buvo gautas suinteresuoto asmens prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, pažymėjo, kad į bylą yra pateiktas suinteresuoto asmens atsiliepimas į antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo.
23. Suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo porcesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
24. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė Gintarė Čiakienė nurodė, kad su pareiškėjos prašymu sutinka. Pažymėjo, kad šiai dienai sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas, tačiau pastatai iki šiol nėra nugriauti, t. y. sprendimas nėra įvykdytas. Nurodė, kad sutinka su suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, jog teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, nors, pareiga įvykdyti teismo sprendimą tenka suinteresuotiems asmenims (A. B., S. V., P. V. J. ir J. K.), o ne institucijoms, nes būtent šiems asmenims yra nurodyta pašalinti neteisėtai pastatytus statinius. Taip pat nurodė, kad palaiko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovės Jurgitos Kurtinaitienės teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją. Mano, kad antstolės pareiškimas dėl teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo ir baudos skyrimo yra laikytinas pagrįstu, todėl turi būti tenkinamas.
25. Pareiškėja Asta Rimaitė Žičkuvienė, suinteresuoti asmenys J. K., A. B., Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant teisme negauta, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuoti tinkamai, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje nustatytos aplinkybės
26. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 įpareigojo: 1) atsakovus P. V. J. ir J. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringoje, pastatytą pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895 (16.31), ir sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovą S. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“ lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringoje, pastatytą pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895 (16.31), ir sutvarkyti statybvietę; 3) atsakovą A. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“ lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringoje, pastatytą pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895 (16.31), ir sutvarkyti statybvietę; 4) atsakovams P. V. J., J. K., S. V. ir A. B. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringoje, pastatytus statinius: motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895 (16.31), ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“.
27. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584-253/2014 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. spalio 29 d. Įsiteisėjus 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimui, suinteresuoti asmenys (atsakovai) privalėjo iki 2015 m. balandžio 29 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės žinioje yra vykdomosios bylos Nr. 0075/17/00584, Nr. 0075/117/00585, Nr. 0075/17/00586, Nr. 0075/17/00587, vykdomos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-909-889/2013 dėl įpareigojimo atsakovams A. B., S. V., P. V. J., J. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“ (išregistruota bankrutavus) lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringoje, pastatytus pastatą - motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895(16.31) ir sutvarkyti statybvietę.
29. 2017 m. balandžio 4 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-17-75-2305, Nr. S-17-75-2306, Nr. S-17-75-2303, Nr. S-17-75-2299. Skolininkams neįvykdžius įpareigojimo, 2017 m. birželio 30 d. antstolė kreipėsi į teismą dėl teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytų pasekmių taikymo bei baudos skyrimo už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018 antstolės pareiškimas netenkintas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, vykdymas, 2018 m. balandžio 17 d. teismo nutartimi, skolininko A. B. prašymu, buvo atidėtas iki 2018 m. spalio 1 d. Išieškotojas 2018 m. gruodžio 3 d. pateikė 2018 m. lapkričio 9 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. 4D-2876 (16.24) kopiją, prašė tęsti vykdymo veiksmus, antstolė 2018 m. gruodžio 4 d. pakartotinai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktus Nr. S-18-75-7921, Nr. S-18-75-7925, Nr. S-18-75-7923, Nr. S-18-75-7922. Teismo 2018 m. sausio 24 nutartimi 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymas atidėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą tęsti vykdymo veiksmus, antstolė 2020 m. balandžio 27 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktus Nr. S-20-75-4054, Nr. S-20-75-4045, Nr. S-20-75-4042, Nr. S-18-75-4051. Skolininkams neįvykdžius teismo sprendimo įpareigojimų antstolė 2020 m. balandžio 30 d. pareiškimu Nr. S-20-75-4148 kreipėsi į teismą dėl 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo ir baudos skyrimo.
30. Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos miesto rūmai) 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 yra išnagrinėjęs antstolės prašymą dėl baudos suinteresuotiems asmenins skyrimo už to paties sprendimo nevykdymą. Nurodyta nutartimi teismas antstolės pareiškimą tenkino iš dalies, t. y. nusprendė taikyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytas pasekmes: leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Neringoje, pastatytus statinius: motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895(16.31) ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento. Kita pareiškimo dalis (dėl baudos suinteresuotiems asmenims skyrimo) netenkinta.
31. Pareiškėja antstolė Asta Rimaitė - Žičkuvienė 2021 m. gruodžio 12 d. ketvirtą kartą surašė sprendimų neįvykdymo aktus Nr. S-21-75-19868, Nr. S-21-75-19872, Nr. S-21-75-19878, Nr. S-21-75-19875. Pažymi, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 teismas netenkino antstolės prašymo dėl baudos skyrimo skolininkams už teismo sprendimo neįvykdymą motyvuojant tuo, kad tai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.
32. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos antstolės A. Rimaitės–Žičkuvienės pareiškimą ir grąžino pareiškimą jį padavusiam asmeniui.
33. 2022 m. kovo 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarties, jį tenkino ir panaikino minėtą nutartį, o pareiškimo priėmimo klausimą perdavė iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
34. 2022 m. balandžio 12 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos į bylą pateikė 2022 m. balandžio 8 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-1919, kuriame nurodė, kad statybos padariniai adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pastatai – moteliai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nepašalinti, todėl sprendimas yra neįvykdytas.
Dėl pareiškėjos prašymo tapatumo
35. Suinteresuotas asmuo P. V. J. 2022 m. balandžio 29 d. į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad yra pagrindas bylą nutraukti, nes pareiškėjos pareiškimas yra tapatus jau du kartus teismo išnagrinėtiems antstolės pareiškimams dėl baudos skyrimo. Pažymėjo, kad antstolės prašymai dėl sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo jau yra išnagrinėti 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018 ir 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021.
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartyje Nr. 2S-310-618/2022 konstatavo, kad šioje byloje pareikštas pareiškimas dėl baudos skyrimo yra grindžiamas aplinkybėmis, susiklosčiusiomis po Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties priėmimo, todėl civilinės bylos Nr. 2VP-232-991/2021 ir šios civilinės bylos pagrindas nėra laikytinas tapačiu. Vadovaujantis nurodytu aukštesnės instancijos teismo išaiškinimu, analogiška išvada darytina ir dėl pareiškimo tapatumo su 2018 m. kovo 26 d. civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018 nutartimi išnagrinėtu pareiškimu. Todėl nėra teisinio pagrindo antstolės pareiškimą dėl baudos suinteresuotiems asmenims skyrimo pripažinti tapačiu jau išnagrinėtiems ir bylą tuo pagrindu nutraukti. Esant nurodytoms aplinkybėms antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo nagrinėtinas iš esmės.
Dėl pareiškėjos reikalavimo skirti baudą suinteresuotiems asmenims
37. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jei neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).
38. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys bei jų atstovai nesutiko su pareiškėjos pareiškimu dėl teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, nurodė, kad būdami nurodytų pašalinti pastatų savininkais nevengė vykdyti teismo sprendimo, nes jie aktyviais veiksmais stengėsi įteisinti statybas, gauti reikalingus dokumentus, rengti projektus, taikiai išspręsti susidariusią situaciją viso teisminio bylinėjimosi metu. Tačiau Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 2VP-232-991/2021 leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Neringoje, pastatytus statinius: motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento. Minėtame teismo sprendime teismas taip pat pažymėjo, kad papildomos baudos skyrimas suinteresuotiems asmenims už sprendimo nevykdymą neatitiktų proporcingumo ir protingumo kriterijų, tokios pasekmės būtų neproporcingos susiklosčiusiai faktinei situacijai.
39. Suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovai, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nesutinka su tokia suinteresuotų asmenų ir jų atstovų pateikta pozicija ir palaiko pareiškėjos pareiškimą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas yra neįvykdytas, mano, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos taikyti CPK 771 straipsnio 2 ir 6 dalyje įtvirtintas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes ir skirti baudą suinteresuotiems asmenims.
40. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo privalomumą, o CPK 583 straipsnio blanketinė norma nustato vykdymo proceso teisinio reglamentavimo šaltinius. Normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, tinkamas taikymas yra svarbus priimtų sprendimų efektyviam vykdymui ir asmenų civilinių teisių apsaugai, nes šiame procese yra itin svarbi tiek išieškotojo, tiek skolininko, tiek kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2007).
41. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys (atsakovai A. B., S. V., P. V. J., J. K.) iki šio antstolės kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl baudų skyrimo stengėsi įteisinti statybas, gauti reikalingus dokumentus, rengti projektus, bei sudaryti taikos sutartį, siekiant išspręsti susidariusią situaciją, nes anksčiau jau yra kreipęsi į teismą dėl 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, tačiau kaip nustatyta iš bylos medžiagos bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų, šiai dienai teismo įpareigojimas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringoje, pastatytą pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895 (16.31), ir sutvarkyti statybvietę yra neįvykdytas.
42. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime buvo nurodytos CPK 273 straipsnyje numatytos pasekmės, t. y. suinteresuotiems asmenims (atsakovams) P. V. J., J. K., S. V. ir A. B. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Neringoje, pastatytus statinius: motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895 (16.31), ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“, kurias leista taikyti 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021.
43. Pareiškėja prašo taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas pasekmes, t. y. suinteresuotiems asmenims A. B., S. V., P. V. J., J. K. už teismo sprendimo neįvykdymą skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.
44. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir - svarbiausia - tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu ar kitu teisės aktu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teismo nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai.
45. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, jog 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 teismas leido taikyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytas pasekmes: leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Neringoje, pastatytus statinius: motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895(16.31) ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento.
46. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys palaikantys antstolės pareiškimą dėl baudos suinteresuotiems asmenims skyrimo laikėsi pozicijos, jog šiuo atveju turėtų būti laikomasi Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo 3 priede numatytos tvarkos, tai yra visų pirma turėtų būti išspręstas klausimas dėl baudos dėl sprendimo nevykdymo skyrimo klausimas. Pažymėtina, kad nurodyto Aprašo 3 priede nustatytas Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos eiliškumas numato, kad pirmas kriterijus, apibūdinantis griautiną objektą yra bauda, t. y. „jei paskirta bauda neefektyvi ir skolininkas pats neįvykdo teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo (toliau – PN) (nuo 2017 m. sausio 1 d.). Bauda laikoma neefektyvia, jei po jos paskyrimo skolininkas neįvykdo sprendimo per 6 mėn. (6 mėn. terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo, o jei bauda numatyta teismo sprendime – 6 mėn. nuo nutarties taikyti šią baudą įsiteisėjimo)“. Antrasis kriterijus - teismo sprendime ar PN numatyta teisė inspekcijai griauti statinį ir yra įsiteisėjusi nutartis taikyti sprendime ar PN numatytas pasekmes (CPK 771 straipsnio 2 dalis).
47. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 teismas jau leido taikyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytas pasekmes, teismo vertinimu, pagal Aprašo teisės normų analizę šiuos sprendimo įvykdymo veiksmus Inspekcija gali atlikti pati ir kreipimasis į teismą dėl baudos skyrimo nėra privalomas pagal Aprašo normas, nes 2021 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 leisti inspekcijai pačiai nugriauti sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Neringoje, pastatytus statinius, yra įsiteisėjusi. Taip pat teismas atsižvelgia į suinteresuotų asmenų S. V. ir P. V. J. atsiliepime į pareiškimą nurodytą aplinkybę, kad jie ir kiti suinteresuoti asmenys neturi lėšų teismo sprendimui įvykdyti, kurią laiko pagrįsta. Be to, sprendžiant pareiškimą dėl baudos skyrimo atsižvelgiama ir į įsiteisėjusioje 2021 m. sausio 20 d. teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 padarytą išvadą, kad teismui nusprendus taikyti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime nurodytas pasekmes, suinteresuotiems asmenims A. B., S. V., P. V. J., J. K., papildomas baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų bei tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai. Teismo vertinimu, nenustačius byloje aplinkybių paneigiančių 2021 m. sausio 20 d. teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 padarytą išvadą dėl leidimo taikyti teismo sprendime numatytas pasekmes, priešingas aplinkybių aiškinimas sukurtų dviprasmišką teisinę situaciją dėl atsakingų už sprendimo įvykdymą asmenų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimus, rašytinius paaiškinimus, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, prieš tai teismų priimtus procesinius sprendimus, susijusius su nagrinėjama byla, sprendžia, jog pareiškėjos antstolės Astos R. Ž. pareiškimas dėl baudos skyrimo suinteresuotiems asmenims yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis antstolei skyrimo
48. Suinteresuotas asmuo P. V. J. taip pat prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis antstolei skirti baudą, kadangi antstolės prašymas skirti baudą dėl sprendimo nevykdymo suinteresuotiems asmenims laikytinas neteisėtu bei pažeidžiančiu suinteresuoto asmens teises. Pažymi, kad antstolė jau kreipėsi į teismą su analogišku pareiškimu 2020 metais ir dėl nurodyto kreipimosi jis yra patyręs ne mažiau kaip 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Tokios išlaidos turėtų būti pripažintos netiesioginiais suinteresuoto asmens nuostoliais, susijusiais su valstybės institucijų veiksmais. Nurodytų aplinkybių pagrindu prašo teismo skirti antstolei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant suinteresuoto asmens P. V. J. patirtoms bylinėjimosi išlaidoms antstolės inicijuotuose teisminiuose procesuose kompensuoti.
49. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).
50. Teismo vertinimu, antstoliui suteikta teisė vykdyti vykdomuosius dokumentus, o kartu ir imtis proceso įstatyme numatytų veiksmų, vykdant vykdomuosius dokumentus, skolininkams nevykdant teismo sprendimo, antstolis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl leidimo teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo ir baudos skyrimo (CPK 771 straipsnio 2 dalis, 6 dalis).
51. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog teismo sprendimas iki šiol yra neįvykdytas, taigi antstolė, kreipdamasi į teismą su pareiškimui dėl baudos skyrimo suinteresuotiems asmenims pasinaudojo jai proceso įstatyme numatyta teise nevykdant teismo sprendimo, o toks antstolės teisėtas procesinis veiksmas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesu, kitos antstolės piktnaudžiavimo procesu aplinkybės nenustatytos. Pažymėtina, jog antstolė pareiškimu dėl baudos skyrimo į teismą kreipėsi 2021 m. spalio 14 d. gavusi išieškotojos – Inspekcijos prašymą kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo (vyk. B. 0075/17/00586, b.l. 121). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens P. V. J. prašymo ir CPK 95 straipsnyje numatytu pagrindu skirti antstolei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Dėl atskirosios nutarties priėmimo
52. Suinteresuotas asmuo P. V. J. 2022 m. birželio 13 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad teismo sprendimuose, kuriais suinteresuoti asmenys A. B., S. V., P. V. J., J. K. buvo įpareigoti nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, kartu buvo nurodyti neteisėtus veiksmus atlikę ir už statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius atsakingi asmenys - Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Todėl mano, kad esant įsiteisėjusiais teismų sprendimai nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad už pagal teismo sprendimą griautinų statinių statybą yra atsakingos konkrečios (prieš tai išvardintos) valstybės institucijos. Prašo įvertinti pagrindą šioje byloje priimti atskirąją nutartį dėl sąmoningo valstybės institucijų vilkinimo ir sprendimų nepriėmimo dėl teismo sprendimo nevykdymo, visą su tuo susijusią atsakomybę siekiant perkelti sąžiningiems privatiems asmenims (suinteresuotiems asmenims, kuriems prašoma skirti baudą).
53. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 299 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.
54. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, negali padaryti vienareikšmės išvados dėl suinteresuoto asmens P. V. J. nurodytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Be to, teismo nuomone, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, suteikiančių pakankamą pagrindą išvadai, kad byloje dalyvaujančių asmenų (valstybės institucijų) veiksmuose yra galimo pažeidimo faktų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, suinteresuoto asmens prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo netenkintinas (CPK 299 straipsnis).
55. Suinteresuotam asmeniui išaiškintina, kad, manydamas, jog galimai buvo padarytas teisės pažeidimas ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jis turi teisę pats kreiptis į atitinkamas institucijas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
pareiškimo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. Nr. 0075/17/00584, Nr. 0075/117/00585, Nr. 0075/17/00586, Nr. 0075/17/00587 grąžinti antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Rūta Zubrickaitė