Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-282-317/2013

Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00009-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

45.4.2.; 45.4.4.; 45.4.5; 79.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 24 d. nutarimu R. S. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., bei nubaustas galutine 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Jis nubaustas už tai, kad 2012-12-06 apie 16.10 val., Jonavos mieste, (duomenys neskelbtini) vairuodamas I. L. priklausantį automobilį „Volvo V40“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai bus saugu, dėl ko parkuodamasis kliudė stovėjusią transporto priemonę „Opel Vectra“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią V. S., ir ją apgadino. Nepaisant to, R. S. jo sukeltam eismo įvykiui buvo abejingas, eismo įvykio deklaracijos ar, bent jau, eismo įvykio schemos nepildė, iš eismo įvykio vietos pasitraukė nesutaręs su apgadinto automobilio savininku dėl padarytos žalos, o pažadėjęs apgadinto automobilio savininkui po 2-3 valandų pas jį atvykti, sutartu laiku neatvyko ir žalos iki šiol neatlygino. Įvertinęs tai, apylinkės teismas pripažino, jog R. S. pažeidė KET 9, 232 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

R. S. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimą, prašo jį pakeisti - panaikinti nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padarius nusižengimą numatytą LR ATPK 130 str. 1 d.; papildomai pripažinti lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe tai, kad jis augina tris mažamečius vaikus; pripažinti, kad sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra.

Skunde apeliantas nurodo, jog bausti jo už tai, kad į eismo įvykį nebuvo iškviesti policijos pareigūnai, nėra pagrindo. Jis su nukentėjusiu asmeniu sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir žalos dydžio. Įvykio vietoje apeliantas prisipažino V. S. atsirėmęs į šio automobilį, jie abu įvertino nukentėjusiojo nepatogumus 300 Lt suma, jis padavė V. S. savo vairuoto automobilio transporto priemonės registracijos liudijimą. Nesant nenustatytų įvykio aplinkybių ir ginčo tarp dalyvių, R. S. ir V. S. bendrai sutarė, jog apeliantas gali važiuoti. Todėl teismo išvada, kad nebuvo sutarta dėl eismo įvykio aplinkybių ar žalos atlyginimo, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Skunde pažymima, jog pats V. S. pareigūnus dėl įvykio informavo tik kitą dieną. Apelianto nuomone, teismas administracinėje byloje jį nubaudė už tai, kad jis praleido terminą atsiskaityti - tinkamai nepranešė apie termino praleidimą. Apelianto įsitikinimu, tokiu būdu teismas administracine tvarka jį nubaudė už civilinių teisinių santykių pažeidimą, kas prieštarauja įstatymams.

Skunde apeliantas taip pat pažymi, jog teismas suklydo nurodydamas jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pakartotinai per metus padarytą tos pačios rūšies teisės pažeidimą, nes metų bėgyje jis nebuvo baustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Kadangi LR ATPK 31 str. numatytų lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, apeliantas prašo lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažinti ir tai, kad jis privalo rūpintis trimis mažamečiais vaikais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris prašo netenkinti R. S. apeliacinio skundo, jį atmesti kaip nepagrįstą, ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nutarimą.

R. S. skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde ginčijamas apelianto patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. turinio galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami visi reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš vietos eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, yra būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei, kad jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012 dėl LR ATPK 130 str. 1 d. taikymo pažymėjo, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas, asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pagrįstai pripažinęs R. S. padarius LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, apylinkės teismas neįvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų visumos, neanalizavo R. S. tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, todėl nepagrįstai pripažino, kad R. S. padarė ir LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Abiejų eismo dalyvių, t. y. tiek pažeidėju pripažinto R. S., tiek ir nukentėjusiojo V. S. duoti paaiškinimai pareigūnams (b.l.7, 30) bei apylinkes teismui (b.l.38-39) patvirtina, jog R. S. nevengė atsakomybės ar pareigos atlyginti V. S. padarytą žalą. Apgadinęs V. S. automobilį, R. S. iš eismo įvykio vietos nepasitraukė, o sulaukęs apgadinto automobilio savininko R. S., jam savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino. Jie abu sutarė, jog R. S. atlygins V. S. padarytą žalą-sumokės 300 Lt. Šie abiejų įvykio dalyvių paaiškinimai sutampa, todėl darytina išvada, jog pažeidėjas R. S. ir nukentėjusysis V. S. sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių bei žalos dydžio. Kadangi 300 Lt su savimi R. S. neturėjo, jis paliko V. S. savo vairuoto automobilio techninį pasą, paėmė V. S. telefono numerį ir pažadėjo po 1-2 valandų paskambinti. Šių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. S., pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, nesitikėjo apsunkinti kaltininko nustatymo, eismo įvykio aplinkybių atskleidimo, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, eismo įvykio metu buvo blaivus, tad jo veiksmuose nebuvo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, su kuria jis buvo susijęs, pažeidžiant kelių eismo taisykles.

Atsižvelgdamas į aptartas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. S. veiksmuose nėra LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tačiau bylos nagrinėjimo metu susipažinęs su aptartais aukščiau duomenimis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog R. S. veiksmuose yra kito - LR ATPK 1241 str. 7 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

LR ATPK 1241 str. 7 d. numato, jog kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, - užtraukia vairuotojui įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

Kelių eismo taisyklių 232 p. nurodyta, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog sutarę dėl eismo įvykio aplinkybių bei žalos dydžio, R. S. ir V. S. policijos į eismo įvykio vietą nekvietė ir abu neįvykdė privalomo Kelių eismo taisyklių 232 p. reikalavimo  užpildyti eismo įvykio deklaraciją ar nubraižyti eismo įvykio schemos. Tokiu būdu tiek R. S., tiek ir V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 232 p. reikalavimus. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 232 p. reikalavimus  t.y. neužpildydamas ir nenubraižydamas eismo įvykio deklaracijos ar eismo įvykio schemos, padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 1241 str. 7 d., už kurį baustinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodydamas R. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pakartotinai per metus padarytą tos pačios rūšies teisės pažeidimą, apylinkės teismas nesuklydo. Administraciniai teisės pažeidimai pagal rūšis suskirstyti į skirsnius, todėl vienarūšiais pažeidimais LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p. prasme laikytini ne tik pažeidimai, numatyti tuose pačiuose LR ATPK straipsniuose, bet ir tame pačiame skirsnyje. Administracinio teisės pažeidimo byloje esanti pažyma apie asmens baustumą (b.l.8-9) patvirtina, jog 2012-11-09 R. S. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę su įrengtais saugos diržais, jų neprisisegęs. Šis pažeidimas reglamentuotas tame pačiame skirsnyje, kaip ir LR ATPK 127 str. 2 d. bei 1241 str. 7 d. numatyti pažeidimai. Todėl, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta apelianto prašymą pripažinti, kad byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgęs į R. S. padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, jog R. S. augina tris mažamečius vaikus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog už padarytą LR ATPK 1241 str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą R. S. baustinas minimalia minėtos normos sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas atmeta R. S. prašymą pripažinti lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę tai, kad jis augina tris mažamečius vaikus, tačiau į šią aplinkybę atsižvelgia, skirdamas R. S. nuobaudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

n u t a r ė :

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimą pakeisti:

nutarimo dalyje, pagal kurią R. S. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. ir nubaustas 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, R. S. padaryto administracinio  teisės pažeidimo kvalifikavimą  pakeisti iš LR ATPK  130 str. 1 d. į LR ATPK  1241 str. 7 d. bei paskirti R. S. už LR ATPK  1241 str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą 20 Lt (dvidešimties litų) baudą;

panaikinti apylinkės teismo nutarimo dalį, pagal kurią paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir R. S. paskirta galutinė  subendrintą nuobauda –3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, o vairuotojo pažymėjimą nutarta laikyti atimtu nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., subendrinti apėmimo būdu šia nutartimi naujai paskirtą 20(dvidešimties) litų baudą ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimu paskirtą 100(vieno šimto) litų baudą, bei skirti R. S. galutinę  subendrintą nuobaudą –100 (vieno šimto) litų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                    Algirdas Jaliniauskas