Administracinė byla Nr. eAS-24-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09216-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. I. J. (D. I. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. I. J. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas D. I. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – ir Lietuvos kariuomenė, atsakovas) 2023 m. rugsėjo 1 d. ekspertinį nutarimą, priimtą pagal Medicinos ekspertizės akto Nr. 2945/2023 ekspertines išvadas (toliau – ir Ekspertinis nutarimas) ir perduoti Ekspertinio nutarimo priėmimo klausimą Lietuvos kariuomenei nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė, jeigu teismas vertintų, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, atnaujinti terminą skundui dėl Ekspertinio nutarimo paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad, jo vertinimu, skundo padavimo terminas nepraleistas. Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 (toliau – ir Nuostatai)  45 punkte numatyta, kad ekspertiniai nutarimai dėl asmens sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo gali būti skundžiami teismui per dešimt dienų nuo jų įteikimo kariui, jo šeimos nariams ar jų prašymu kitam kario interesams atstovaujančiam asmeniui. Kaip nurodyta šio skundo 9 punkte, Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-11943-535/2023 2023 m. spalio 23 d. gavo Lietuvos kariuomenės atsiliepimą ir medžiagą nurodytoje administracinėje byloje, tai yra Medicinos ekspertizės aktą Nr. 2945/2023 su Ekspertiniu nutarimu (DOK-29985). Teismas Lietuvos kariuomenės atsiliepimą ir pridėtą medžiagą 2023 m. spalio 31 d. išsiuntė pareiškėjo atstovui, kuris ją gavo 2023 m. lapkričio 1 d. Taigi teisės aktas sieja skundo padavimo terminą su ekspertinio nutarimo dėl asmens sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo įteikimu. Anksčiau Ekspertinis nutarimas pareiškėjui nebuvo įteiktas.

Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą dėl svarbios priežasties. Iš pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 11 d. įteiktos Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Vilniuje 2023 m. rugsėjo 1 d. ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 2945 pareiškėjas neturėjo informacijos apie sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį, nustatytą atsakovo, todėl objektyviai negalėjo realizuoti savo teisės apskųsti Ekspertinį nutarimą dėl pareiškėjo sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo. Ekspertiniame nutarime yra skiltis „Tiriamojo asmens supažindinimas su ekspertiniu nutarimu”, kurį pareiškėjas 2023 m. birželio 28 d. pasirašė, patvirtindamas, kad su Ekspertiniu nutarimu ir jo apskundimo tvarka susipažino, nors galutinio 2023 m. rugsėjo 1 d. ekspertinio nutarimo net nebuvo. Iš ekspertinių išvadų lentelės matyti, kad gydytojas K. N. ir gydytoja K. V. ekspertinius įrašus padarė tik po dviejų mėnesių, tai yra 2023 m. rugpjūčio 30 d., su šiais įrašais ir medicininiais dokumentais pareiškėjas supažindintas nebuvo. Svarbu tai, kad pareiškėjui Medicinos ekspertizės aktas Nr. 2945/2023 su galutiniu Ekspertiniu nutarimu buvo įteiktas tik 2023 m. lapkričio 1 d.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad atsakovas buvo įpareigotas raštu nurodyti teismui, kada 2023 m. rugsėjo 1 d. Ekspertinis nutarimas ir Medicinos ekspertizės aktas Nr. 2945/2023 buvo pirmą kartą įteikti pareiškėjui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Lietuvos kariuomenė 2023 m. lapkričio 14 d. pateiktame rašte nurodė, kad pareiškėjas dar 2023 m. birželio 28 d. pasirašytinai buvo supažindintas su Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos (toliau – ir KMT) Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Vilniuje (toliau – ir KMEK) 2023 m. birželio 28 d. jo sveikatos apžiūrą atlikusių gydytojų išvadomis ir preliminariu nutarimu. KMEK pareiškėjo atžvilgiu 2023 m. rugsėjo 1 d. priėmė galutinį (po to, kai gyd. K. N. 2023 m. rugpjūčio 30 d. paskutinis įrašė savo įrašą į Ekspertinių išvadų lentelės 5 eilutę) Ekspertinį nutarimą, kuris įformintas KMEK Ekspertinio nutarimo 2023 m. rugsėjo 1 d. pažyma Nr. 2945 (toliau – ir Pažyma). Pareiškėjui pagal jo 2023 m. rugsėjo 11 d. pateiktą rašytinį prašymą KMEK išduoti būtent Pažymą, ji buvo išduota KMEK pareiškėjui į rankas pasirašytinai 2023 m. rugsėjo 11 d., tą patvirtina pateikiamas KMEK pildomas Pažymų išdavimo žurnalas. Pareiškėjas nei savo vardu, nei per atstovą iki šiol nėra kreipęsis į atsakovo būstinę, esančią Šv. Ignoto 8, Vilnius, patį KMEK ar KMT su prašymu pateikti būtent Ekspertinį nutarimą ar Aktą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigė, jog skundžiamo Ekspertinio nutarimo pažyma jam įteikta 2023 m. rugsėjo 11 d. Tai, kad pažyma pareiškėjui pasirašytinai įteikta 2023 m. rugsėjo 11 d. patvirtina Lietuvos kariuomenės teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Tačiau iš paties pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad apie preliminarias medicinos ekspertizės akto Nr. 2945/2023 išvadas jam buvo žinoma anksčiau, t. y. 2023 m. birželio 28 d.

Skunde pareiškėjas teigia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-11943-535/2023 2023 m. spalio 23 d. gavo Lietuvos kariuomenės atsiliepimą ir medžiagą, tai yra Medicinos ekspertizės aktą Nr. 2945/2023 su Ekspertiniu nutarimu (DOK-29985). Teismas Lietuvos kariuomenės atsiliepimą ir pridėtą medžiagą 2023 m. spalio 31 d. išsiuntė pareiškėjo atstovui.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-11943-535/2023 pateiktame skunde pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą Lietuvos kariuomenę pateikti pareiškėjui jo atžvilgiu surašytą karinės gydytojų konsultacinės komisijos medicinos ekspertizės aktą ir Ekspertinį nutarimą dėl pareiškėjo tinkamumo privalomajai karo tarnybai.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenė tiek administracinėje byloje Nr. eI2-11943-535/2023 pateiktame atsiliepime, tiek šioje byloje 2023 m. lapkričio 14 d. pateiktame rašte patvirtino, jog pareiškėjas iki šiol nėra kreipęsis į atsakovo būstinę, Šv. Ignoto 8, Vilnius, KMEK ar KMT su prašymu pateikti Aktą.

Pareiškėjas, 2023 m. rugsėjo 11 d. susipažinęs su Ekspertinio nutarimo pažyma, turėjo galimybę kreiptis dėl medicinos ekspertizės akto kopijos į KMEK Regioninę pakomisę Vilniuje, kaip nurodyta 2023 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus regioniniame karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Vilniaus karo prievolės ir komplektavimo poskyrio elektroniniame laiške, tačiau į Regioninę pakomisę nesikreipė, o 2023 m. spalio 3 d. su skundu kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo pateikti dokumentus (administracinė byla Nr. eI2-11943-535/2023).

Teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas teismui skundą dėl Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos 2023 m. rugsėjo 1 d. Ekspertinio nutarimo galėjo paduoti iki 2023 m. spalio 11 d., tačiau skundą teismui padavė 2023 m. lapkričio 6 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde prašo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Ekspertinio nutarimo paduoti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 17 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su profesionaliu atstovu – advokatu, kuriam suteikė teisę pateikti skundą teismui. Šiuo atveju pareiškėjas po Ekspertinio nutarimo pažymos įteikimo ir susipažinimo su ja nepagrįstai delsė kreiptis į teismą su skundu, dėl neapdairumo nerealizavo savo teisės paduoti skundą teismui per įstatyme nustatytą terminą, o tai sudaro pagrindą pripažinti, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių. Proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai reikalauja proceso dalyvių naudotis savo proceso teisėmis kuo aktyviau, operatyviau ir efektyviau, nepiktnaudžiaujant jomis, siekiant kuo greitesnio ginčo išsprendimo.

Teismas nenustatė objektyvių svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjo praleistas terminas šiuo atveju turėtų būti atnaujintas, todėl prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė.

Teismas, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu yra praleistas skundo padavimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, įvertinęs tai, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, nenustatęs priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas D. I. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundą pirmosios instancijos teismui išsiuntė 2023 m. lapkričio 3 d., skundas teisme registruotas 2023 m. lapkričio 6 d. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad jis praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas skunde ginčija Ekspertinį nutarimą dėl asmens sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo, todėl teismas, spręsdamas dėl skundo pateikimo termino, privalėjo taikyti Nuostatų 45 punktą, kuris nustato, kad ekspertiniai nutarimai dėl asmens sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo gali būti skundžiami teismui per dešimt dienų nuo jų įteikimo kariui, jo šeimos nariams ar jų prašymu kitam kario interesams atstovaujančiam asmeniui, o ne taikyti bendrąjį ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas teigia, kad pagal Nuostatų 45 punktą, teismas turėjo pareigą nustatyti skundo priėmimui svarbią aplinkybę – kada konkrečiai pareiškėjui buvo įteiktas Ekspertinis nutarimas, o ne Ekspertinio nutarimo pažyma, kadangi pažyma nėra skundžiamas aktas. Ekspertinis nutarimas dėl asmens sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo yra skundžiamas aktas, todėl teismas, nustatęs datą, kada Ekspertinis nutarimas buvo įteiktas pareiškėjui, turėjo skaičiuoti skundo padavimo terminą.

Ekspertinio nutarimo pažyma nėra Ekspertinio nutarimo sinonimas. Ekspertinio nutarimo pažymoje nėra duomenų apie tiriamo asmens sveikatos būklę ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį. Tokie duomenys yra tik Ekspertinio nutarimo dalimi esančiame medicinos ekspertizės akte. Iš ekspertinio nutarimo pažymos nėra įmanoma spręsti apie asmens sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymą. Ekspertinį nutarimą dėl asmens sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo pareiškėjas turėjo teisę skųsti per 10 dienų nuo Ekspertinio nutarimo įteikimo, todėl šia teise ir pasinaudojo, taigi skundo padavimo termino nepraleido.

Ekspertinis nutarimas pareiškėjui buvo įteiktas 2023 m. lapkričio 1 d. Teismui įpareigojus, atsakovas 2023 m. spalio 23 d. Ekspertinį nutarimą pateikė į Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. eI2-11943-535/2023, todėl skundo padavimo terminą - 10 dienų nuo ekspertinio nutarimo įteikimo, teismas privalėjo skaičiuoti nuo 2023 m. lapkričio 1 d., arba bent nuo 2023 m. spalio 23 d., kuomet pareiškėjo atstovas galėjo susipažinti atsakovo pateiktu į administracinę bylą Ekspertiniu nutarimu.

Teismas, taikydamas Nuostatų 45 punktą, siekdamas nustatyti nuo kada turi būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas, neatskyrė, nors privalėjo atskirti, kurį skundo dėl Ekspertinio nutarimo padavimo pradžios laiką, nagrinėjamu atveju, būtina taikyti, kadangi Nuostatų 45 punktas nustato du skirtingus skundo padavimo termino pradžios momentus, tai yra: 1) informavimo apie ekspertinį nutarimą momentą, ar 2) ekspertinio nutarimo įteikimo pareiškėjui momentą. Nurodyta, kad visi ekspertiniai nutarimai gali būti skundžiami teismui per vieną mėnesį skaičiuojant nuo dienos, kurią asmuo buvo informuotas apie priimtą ekspertinį nutarimą, išskyrus ekspertinius nutarimus dėl asmens sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo, kuris privalo būti faktiškai įteikiamas. Nagrinėjamu atveju, 10 dienų skundo padavimo terminą teismas privalėjo skaičiuoti nuo Ekspertinio nutarimo įteikimo pareiškėjui dienos, tai yra 2023 m. lapkričio 1 d. ar Ekspertinio nutarimo pateikimo į administracinę bylą dienos, tai yra 2023 m. spalio 23 d.

Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, apskritai netaikė Nuostatų 45 punkto ir nenagrinėjo klausimo, kada taikant Nuostatų 45 punktą pareiškėjui atsirado teisė paduoti skundą dėl asmens sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo. Taigi teismui netaikius proceso teisės normos, kurią buvo privalu taikyti, teismas pažeidė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Proceso teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla – nepagrįstai ir neteisėtai atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad apie preliminarias medicinos ekspertizės akto Nr. 2945/2023 išvadas pareiškėjui buvo žinoma anksčiau, t. y. 2023 m. birželio 28 d. Pareiškėjo teigimu, nurodyta aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant, ar pareiškėjas pateikė skundą (ne)praleisdamas nustatytą terminą. Preliminarių išvadų žinojimas nereiškia, kad preliminarios medicinos ekspertizės akto išvados sutapo su galutinėmis medicinos ekspertizės akto išvadomis, bei nereiškia, jog pareiškėjui buvo įteiktas galutinis medicinos ekspertizės aktas su Ekspertiniu nutarimu. Skunde pareiškėjas yra nurodęs, kad iš ekspertinių išvadų lentelės matyti, jog gydytojas K. N. ir gydytoja K. V. ekspertinius įrašus padarė tik po dviejų mėnesių, tai yra 2023 m. rugpjūčio 30 d., su šiais įrašais ir medicininiais dokumentais pareiškėjas supažindintas nebuvo.

Pareiškėjas nesutinka su teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad, pasak Lietuvos kariuomenės, pareiškėjas iki šiol nėra kreipęsis į atsakovo būstinę, KMEK ar KMT su prašymu pateikti aktą. Teismas ignoravo ir nenagrinėjo skundo 4 ir 5 punktuose nurodytų aplinkybių ir įrodymų (garso įrašo), patvirtinančių, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 11 d. atvykęs į Lietuvos kariuomenės KMEK regioninę pakomisę Vilniuje paprašė jam išduoti gydytojų išvadas apie pareiškėjo sveikatos būklę, tačiau gydytojų išvadas išduoti atsisakyta, buvo išduota tik Ekspertinio nutarimo pažyma. Tai reiškia, kad skirtingai, nei sprendė teismas, pareiškėjas prašė išduoti gydytojų išvadas apie jo sveikatos būklę, kurios yra nurodytos tik medicinos ekspertizės akte Nr. 2945/2023, todėl pareiškėjui atsisakyta išduoti medicinos ekspertizės aktą. Taigi teismas vienus įrodymus vertino, kitų įrodymų nevertino, tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d. 1–2 p.).

Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai pritaikė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, o netinkamas proceso teisės normos pritaikymas yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla – nepagrįstai ir neteisėtai atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir šis terminas neatnaujintinas. 

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Ekspertinio nutarimo paduoti praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino skundui paduoti, nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, o ne Nuostatų 45 punktu, neteisingai nustatė Ekspertinio nutarimo pareiškėjui įteikimo datą, todėl nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti skundą.

Byloje nustatyta, kad KMEK 2023 m. rugsėjo 1 d. priėmė Ekspertinį nutarimą, kuris įformintas 2023 m. rugsėjo 1 d. Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 2945.

Ekspertinis nutarimas pareiškėjo atžvilgiu priimtas dėl tinkamumo priimant į karo tarnybą, t. y. dėl pareiškėjo sveikatos būklės, o ne dėl sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo, todėl Ekspertinis nutarimas, kaip nurodyta ir pačiame nutarime, gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį skaičiuojant nuo dienos, kurią asmuo buvo informuotas apie priimtą nutarimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl termino skundui paduoti nepagrįstai rėmėsi ABTĮ, o ne Nuostatais, kuriuose nustatyti skundų dėl Ekspertinių nutarimų padavimo terminai, nepagrįsti, todėl atmestini.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui jo prašymu 2023 m. rugsėjo 11 d. buvo išduota Ekspertinio nutarimo pažyma, kurioje, be kita ko, yra nurodyta ir Ekspertinio nutarimo apskundimo tvarka ir terminai. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

Taigi nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas skundą teismui dėl Ekspertinio nutarimo galėjo paduoti iki 2023 m. spalio 11 d., tačiau skundą teismui padavė 2023 m. lapkričio 3 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad jis nepraleido termino skundui paduoti nepagrįsti.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu nėra galimybių daryti išvadą, jog pareiškėjas, be kita ko, atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato) buvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas bei aktyviais veiksmais siekė ginti savo galbūt pažeistas teises. Nors pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde dėsto aplinkybes, susijusias su Ekspertinio nutarimo jam įteikimu, jo apskundimo tvarka, terminais, ir kt., teigia, kad jam nebuvo įteiktas Ekspertinis nutarimas, o tik Ekspertinio nutarimo pažyma, kuri, pareiškėjo teigimu, neskundžiama teismui, tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjas, žinodamas atsakovo sprendimą (pripažinti jį tinkamu tarnybai), bei žinodamas atsakovo sprendimo apskundimo tvarką, terminus, operatyviai ėmėsi veiksmų Ekspertinio nutarimo pažymai nuginčyti. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl, dėl kurių jis praleido terminą paduoti skundą teismui, nelaikytinos objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl savo veiksmų, kurie negali būti vertinami kaip objektyvios termino skundui paduoti praleidimo priežastys, nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Ekspertinio nutarimo pažymą. Kadangi nenustatyta, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, darytina išvada, jog nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nagrinėjamu atveju nelemia kitokios teisėjų kolegijos išvados, todėl jie nevertinami.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus jo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintinas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. I. J (D. I. J) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Gintaras Kryževičius

                                        Dainius Raižys

                                        Egidijus Šileikis