Civilinė byla Nr. e2S-3524-640/2025
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03479-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.3.2.6.2
(S)
VILNIAUS apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal suinteresuoto asmens A. O. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Andriaus Liaškovo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Langana“, A. O..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis Andrius Liaškovas kreipėsi į teismą, pateikdamas 2025 m. gegužės 29 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-159-28589, kuriuo prašė skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Langana“ neįvykdžius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. vasario 21 d. nutarimo, kuriuo iš dalies buvo patenkintas išieškotojo A. O. skundas ir skolininkė įpareigota netinkamos kokybės prekes (paslaugas) pakeisti tinkamos kokybės prekėmis (paslaugomis) pagal 2024 m. balandžio 30 d. sutarties Nr. 0441-2024 ir jos priede Nr. 1 (Pro-Lan-24-0441-) esančią informaciją, spręsti klausimą dėl šio nutarimo neįvykdymo teisinių pasekmių. Pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S-25-159-25672 įpareigojo skolininkę pateikti informaciją, ar įvykdymas nutarimas, tačiau skolininkė tokios informacijos nepateikė ir nutarimo neįvykdė.
2. Suinteresuoto asmens skolininkės UAB „Langana“ vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nori įvykdyti nutarimą, tačiau to negali padaryti kol pats išieškotojas nedalyvauja išmatuojant langų angas ir priimant sprendimą kaip toliau elgtis. Vadovas paaiškino, kad sumontuoti langai atitinka matmenis, nurodytus sutartyje ir komerciniame pasiūlyme, todėl jei būtų pagaminti tokie patys langai, išieškotojas vis tiek būtų nepatenkintas, todėl buvo susisiekta su išieškotoju, paprašyta, kad jis ar gyvenamojo namo savininkas ar jo atstovas dalyvautų sprendžiant susidariusią situaciją, tačiau tai nebuvo padaryta. Sutartyje šalys nesusitarė, kad skolininkė atlieka langų angų (nei vidinių, nei išorinių) remonto darbus, skolininkė siūlė nutinkuoti išorines langų angas, tačiau sutikimas nebuvo gautas. Vadovas taip pat nurodė, kad antstoliui pranešė apie susidariusią situaciją, pateikė susirašinėjimą su išieškotoju, o vėliau antstoliui neturėjo daugiau informacijos apie susidariusią situaciją.
3. Suinteresuoto asmens skolininkės atstovas advokatas Virgilijus Januška teismo posėdžio metu prašė neskirti skolininkei baudos. Atstovas nurodė, kad nutarimas nebuvo įvykdytas dėl objektyvių priežasčių, nes skolininkė negali priimti sprendimų dėl langų angų, kuriuos gali priimti tik išieškotojas. Atstovas akcentavo, kad langai pagaminti tokio dydžio, kokie nurodyti sutartyje. Atstovo nuomone, tai, kad 2025 m. balandžio 10 d. skolininkė su asmeniu, turinčiu statybų techninės priežiūros vadovo atestatą, apžiūrėjo visus langus rodo, kad skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų nutarimui įvykdyti. Atstovas pažymėjo, kad vykdymo procese išieškotojas turi pareigą bendradarbiauti, tačiau šios pareigos jis tinkamai nevykdo, o skolininkei, kuri langų gamybos veiklą vykdo 14 m., jos apyvarta 2024 m. siekė 2 mln. Eur, naujų langų gamybos suma negalėtų būti priežastis nevykdyti nutarimo. Atstovas nurodė, kad, kol nežinoma išieškotojo pozicija dėl galimybės atlikti vidinių namo sienų konstrukcijų korekciją, skolininkė negali atlikti jokių veiksmų, nes sutartyje nėra numatyta tokia skolininkės teisė ar pareiga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjo prašymo skolininkei paskirti baudą netenkino.
5. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0159/25/19123 pagal Tarnybos 2025 m. vasario 21 d. nutarimą, kuriuo iš dalies buvo patenkintas išieškotojo skundas ir skolininkė įpareigota netinkamos kokybės prekes (paslaugas) pakeisti tinkamos kokybės preke (paslauga) pagal 2024 m. balandžio 30 d. sutarties Nr. 0441-2024 ir jos priede Nr. 1 (Pro-Lan-24-0441-) esančią informaciją. Iš 2024 m. balandžio 30 d. sutarties Nr. 0441-2024 teismas nustatė, kad skolininkė įsipareigojo numatytais terminais ir sąlygomis bei pagal priede Nr. 1 (Pro-Lan-24-0441-) nurodytą gaminių kiekį ir komplektaciją pateikti gaminius ir paslaugas, o užsakovė A. O. įsipareigojo priimti ir apmokėti už gaminius ir paslaugas. Priede Nr. 1 (Pro-Lan-24-0441-) nurodyta, kad užsakoma pagaminti 13 langų pagal nurodytus matmenis ir savybes bei užsakyta transportavimo paslauga, difuzinė juosta ir stiklo blokelių demontavimo darbai, nurodyta, kad į kainą įskaičiuotas montažas. Išieškotojas, pateikdamas skundą Tarnybai, nurodė aplinkybes dėl 7 langų netinkamos kokybės, tačiau Tarnyba konstatavo, jog visi langai neatitinka jiems keliamų kokybės reikalavimų bei kad jų montavimas buvo atliktas netinkamai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, vertino, jog skolininkei Tarnybos 2025 m. vasario 21 d. nutarimu buvo nustatyta prievolė pakeisti visus langus ir iš naujo atlikti jų montavimo darbus. Teismas pažymėjo, kad skolininkė, kuri nutarimo neįvykdė, prašydama neskirti baudos už nutarimo nevykdymą, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad langai pagaminti pagal matmenis ir savybes, kurie nurodyti sutartyje, tam, jog nutarimas butų tinkamai įvykdytas, būtina, kad išieškotojas bendradarbiautų ir dalyvautų trūkumų šalinimo procese. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju sprendžiant dėl baudos skyrimo svarbu nustatyti, ar skolininkė įrodė, kad ji ėmėsi realių veiksmų įvykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomąjį dokumentą, tačiau to negalėjo padaryti dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.
6. Teismas nurodė, kad skolininkė ir išieškotojas po nutarimo įsiteisėjimo nuo 2025 m. kovo 25 d. iki 2025 m. balandžio 9 d. elektroniniu paštu derino klausimą, kaip įvykdyti nutarimą, išieškotojui laikantis pozicijos, kad prekių ir paslaugų trūkumai yra aiškiai įvardinti, todėl skolininkė turi visas galimybes pašalinti trūkumus nedalyvaujant išieškotojui, o skolininkei laikantis pozicijos, kad be išieškotojo dalyvavimo trūkumų šalinimas neįmanomas. Skolininkės vadovas 2025 m. balandžio 10 d. su V. V., turinčiu statybų techninės priežiūros vadovo atestatą, apžiūrėjo iš lauko pusės visus langus, naudodami gulsčiuką ir kampuotį, nustatė, kad visi langai sumontuoti išlaikant horizontalią liniją, langų matmenys vietoje ir nurodyti sutarties priede visiškai sutampa, nukrypimų nerasta, patikrinus langų sąramų horizontalumą, langų angų mūro vertikalumą ir vidinius kampus, nustatyti didesni ar mažesni nukrypimai, todėl reikalingas papildomas sandarinimas dėl nelygumų ir plyšių. Aplinkybė, kad langų matmenys atitinka sutarties priede nurodytus matmenis, yra konstatuota ir nutarime („Sumontuoti langai atitinka pasiūlyme nurodytus matmenis, išskyrus langą Nr. 9, kuris yra 1 cm žemesnis“).
7. Teismas sprendė, kad nors Tarnybos nutarimas yra įsiteisėjęs ir dėl to vykdytinas ir skolininkė, kuri nepareiškė ieškinio dėl ginčo esmės, jau nebeturi teisės ginčyti nutarime nustatytų aplinkybių dėl langų ir jų montavimo darbų trūkumų, tačiau šiuo atveju sutiko su skolininke, kad, tam, jog būtų išvengta galimų tolimesnių ginčų skolininkei šalinant langų ir jų montavimo darbų trūkumus, išieškotojo dalyvavimas yra būtinas. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad net iš naujo pagaminus visus langus pagal sutarties priede nurodytus matmenis ir savybes, tam tikriems langų montavimo darbų sprendiniams būtina turėti išieškotojo sutikimą arba išieškotojui būtina priimti sprendimą dėl langų matmenų keitimo, nes skolininkė vienašališkai sutarties sąlygų keisti neturi teisės.
8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susidariusioje situacijoje negalima konstatuoti, kad skolininkė neatliko jokių veiksmų, vykdydama nutarimą, kad buvo pasyvi ir piktybiškai vengė vykdyti nutarimą. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ne išimtinai nuo skolininkės priklausančių priežasčių nutarimas iki šiol neįvykdytas. Kaip minėta, skolininkė derino išieškoto dalyvavimą langų ir jų montavimo darbų trūkumų šalinimo procese, tačiau pats išieškotojas atsisakė dalyvauti, apie negalėjimą įvykdyti nutarimo nedalyvaujant išieškotojui skolininkė raštu 2025 m. gegužės 5 d. informavimo antstolį.
9. Teismas pakartojo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalyje numatytos baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti. Skolininkė ėmėsi pakankamai aktyvių veiksmų įvykdyti nutarimą jos pasirinktu būdu, kuris neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Akivaizdaus piktnaudžiavimo, nesąžiningumo, neveikimo skolininkės veiksmuose teismas, remiantis turimais bylos duomenimis, nenustatė ir konstatuoti negalėjo. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju paskyrus skolininkei baudą ji neatliktų įstatyme numatytų tikslų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu išieškotojas prašo paskirti skolininkei baudą ir įpareigoti skolininkę įvykdyti Tarnybos sprendimą visa apimtimi.
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Skolininkės prašymas išieškotojui privalomai dalyvauti skolininkės atliekamų matavimų procese yra perteklinis. Išieškotojas neturi specialių žinių, kompetencijos ar atitinkamo išsilavinimo, reikalingo matavimo duomenis surinkti ar juos tinkamai įvertinti. Išieškotojo dalyvavimas matavimų procese nesudarytų palankesnių sąlygų faktinėms aplinkybėms ir nepagerintų trūkumų šalinimo kokybės.
11.2. Išieškotojas su skolininke 2025 m. balandžio 10 d. sutarė dėl atvykimo į objektą trūkumų įvertinimui ir šalinimo darbams suderinti. Vietoje to, skolininkės vadovas atvyko kartu su statybos darbų vadovu, kurie atliko paviršutinišką 13 langų ir angų apžiūrą, trukusią 8-10 min., nevertinant darbų iš vidaus, nors tokia galimybė buvo suteikta. Toks elgesys negali būti pripažintas aktyviu Tarnybos sprendimo įgyvendinimu. Išieškotojui buvo pažadėta pradėti trūkumų pašalinimo darbus, tačiau faktiškai atlikta tik formalioji apžiūra, vienašališkai pakeičiant numatytą vizito tikslą iš trūkumų pašalinimo į atliktų darbų įvertinimo.
11.3. Išieškotojui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys statybos darbų vadovo kvalifikaciją. Be to, jo paslaugas apmokamos iš skolininkės lėšų, todėl egzistuoja pagrįsta abejonė dėl vertinimo nešališkumo. Atitinkamai, kyla abejonės ir dėl paties asmens, atlikusio vertinimą, kvalifikacijos.
11.4. Išieškotojas ne kartą kreipėsi į skolininkę dėl trūkumų pašalinimo terminų nustatymo, tačiau skolininkė nereagavo, parodydama pasyvumą. Tik pradėjus priverstinio vykdymo procedūrą, skolininkė ėmė imituoti veiksmus, kurie nukreipti į atsakomybės išvengimą, o ne į faktinį problemos sprendimą.
11.5. Skolininkė bando perkelti atsakomybę išieškotojai, nors pagal sutartį būtent skolininkė buvo atsakinga už matavimus, gamybą ir montavimą. Skolininkė veiklą vyko daugiau kaip 14 metų, todėl turi pakankamai patirties tinkamai parinkti langų dydžius.
11.6. Dėl laiku neatliktų trūkumų pašalinimo darbų, išieškotojui buvo sukelti reikšmingi nepatogumai. Išieškotojas, laukdamas Tarnybos sprendimo įgyvendinimo, negalėjo atlikti vidaus sandarinimo darbų prieš prasidedant šaltajam sezonui. Artėjant antrajam šaltajam sezonui, išieškotojas buvo priverstas imtis laikinų vidaus sandarinimo priemonių, siekdamas užtikrinti tinkamą vidaus temperatūrą ir išlaikyti gyvenimo sąlygas žiemos metu. Skolininkės atliktų darbų vėlavimas lėmė gyvenimo kokybės pablogėjimą ir papildomas išlaidas.
12. Atsiliepimu antstolis (pareiškėjas) teismo prašo atskirąjį skundą patenkinti.
13. Skolininkė atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
14. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Siekiant patekti į išieškotojui ar jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, būtinas tiesioginis dalyvavimas. Nesant savininko tiesioginio dalyvavimo neįmanomas nutarimo įvykdymas. Langų kietinimui būtina atlikti gyvenamojo namo langų angų apžiūra iš vidaus. Skolininkė pagal nutarimą įpareigota atlikti 7 langų pakeitimą gyvenamajame name, tačiau nurodyto įpareigojimo negali atlikti, nepatenkant į gyvenamojo namo vidų. Tarp šalių kilo ginčas dėl nurodytų langų matmenų, todėl siekiant užtikrinti išieškotojo interesų tinkamą įgyvenimą ir ateityje išvengti ginčų, būtinas išieškotojo ar jo įgalioto asmens dalyvavimas yra neišvengiamas.
14.2. Skolininkė papildomai 2025 m. balandžio 10 d. pasitelkė specialistą V. V., turintį statybų techninės priežiūros vadovo atestatą, kuris iš gyvenamojo namo lauko pusės atliko apžiūrą, nes nesant savininko negalėjo patekti į namo vidų, apžiūrėjus gyvenamąjį namą, naudojant gulsčiuką ir kampuotį bei nustatė, kad visi langai sumontuoti išlaikant horizontalią liniją, langų matmenys vietoje ir nurodyti sutarties priede visiškai sutampa, nukrypimų nerasta, patikrinus langų sąramų horizontalumą, langų angų mūro vertikalumą ir vidinius kampus, nustatyti didesni ar mažesni nukrypimai, todėl reikalingas papildomas sandarinimas dėl nelygumų ir plyšių. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad langų matmenys atitinka sutarties priede nurodytus matmenis, yra konstatuota ir nutarime. Visa tai sąlygoja, kad išieškotojo dalyvavimas atliekant keičiamų langų matavimą būtinas bei suderinimas, kad ateityje nekiltų ginčų ir skolininkė galėtų įgyvendinti Nutarimą bei užtikrinti išieškotojo ar jo sutuoktinės interesus
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
16. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patenkinti antstolio prašymą dėl baudos skolininkui skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo prie bylos
17. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai)
18. Išieškotojas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė: 1) 2024 m. liepos 8 d. – 2025 m. balandžio 11 d. išieškotojo ir skolininkės el. susirašinėjimo kopijas; 2) 2025 m. gegužės 29 d. išieškotojo ir antstolio el. bendravimo kopijas; 3) 2025 m. vasario 21 d. – 2025 m. kovo 27 d. išieškotojo ir Tarnybos el. susirašinėjimo kopijas.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkės ir išieškotojo susirašinėjimo kopijos jau yra byloje, išieškotojo ir antstolio susirašinėjimas yra vykdomojoje byloje Nr. 0159/25/19123, o susirašinėjimas tarp išieškotojo ir Tarnybos, atsižvelgus į jo turinį, nėra susijęs su ginčo dalyku, naujai pateiktus įrodymus atsisako prijungti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
20. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime ar antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019).
21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tarnyba 2025 m. vasario 21 d. priėmė nutarimą netinkamos kokybės prekę (paslaugą) pakeisti tinkamos kokybės preke (paslauga) pagal 2024 m. balandžio 30 d. sutartį Nr. 0441. Komisija nustatė, kad langų apžiūros metu buvo nustatyti montavimo trūkumai – tarpai tarp staktų ir angokraščių, langų nuokrypis nuo vertikalumo, pašaliniai garsai darinėjant, izoliacinių juostų trūkumas; langų gamybos trūkumai - nėra drenažo angų dangtelių, įsispaudusi tarpinė tarp varčios rėmo ir stiklo paketo; netiksliai atliktų matavimų trūkumai – didesni tarpai tarp langų Nr. 7, 9, 12 staktų ir angokraščių. Sumontuoti langai atitinka pasiūlyme nurodytus matmenis, išskyrus langą Nr. 9, kuris yra 1 cm žemesnis. Komisija pažymėjo, kad nors vartotojas (išieškotojas) nurodė, kad jo nuomone 7 langai neatitinka jiems keliamų kokybės reikalavimų, komisija, vadovaudamasi vartotojų teisių intereso gynimo principu, akcentavo, jog pagal Vertinimo išvadą, visi vartotojui pristatyti langai neatitiko jiems keliamų kokybės reikalavimų, taip pat ir montavimas nebuvo atliktas tinkamai. Komisija vertino, kad skolininkė neįrodė, jog sutartimi sulygtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, kartu Vertinimo išvadoje yra nustatyti langų gamybos ir montavimo trūkumai, todėl įpareigojo vartotojui tinkamai pagaminti ir sumontuoti Sutartimi sulygtus langus.-2024 ir jos priede Nr. 1 (PRO-Lan-24/0441-) esančią informaciją. Komisija nutarime akcentavo, kad įpareigoja skolininkę vartotojui tinkamai pagaminti ir sumontuoti Sutartimi sulygtus langus
23. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad išieškotojas jau 2025 m. kovo 25 d. kreipėsi į skolininkę dėl langų trūkumų pašalinimo. Skolininkė 2025 m. kovo 26 d. atsakymu išreiškė poreikį dėl išieškotojo dalyvavimo ir paprašė nurodyti datą, kuomet ji galės atvykti. 2025 m. kovo 28 d. išieškotojas nurodė, jog jo dalyvavimas nėra būtinas ir pabrėžė, kad užtikrins galimybę išsimatuoti langų angas, ištaisyti kitus trūkumus. 2025 m. balandžio 2 d. skolininkė pateikė atsakymą, kad neketina matuoti naujų langų, nori tik pašalinti esamus trūkumus ir be išieškotojo dalyvavimo nieko neatliks. Taip pat pažymėjo, kad būtent dėl to, jog išieškotojas reiškė pretenzijas, jis privalo dalyvauti trūkumų šalinimo metu. Išieškotojas tos pačios dienos laiške pažymėjo, kad jo dalyvavimas nėra būtinas dėl kompetencijos trūkumo ir paprašė paaiškinti priežastis, kodėl egzistuoja jo dalyvavimo poreikis. Skolininkė tos pačios dienos laišku pakartotinai nurodė, kad trūkumus sutinka pašalinti tik dalyvaujant išieškotojui arba atsakingam asmeniui. 2025 m. balandžio 3 d. išieškotojas paprašė nurodyti datą ir laiką, kuomet planuoja atvykti skolininkė su tikslu, jog išieškotojas galėtų užtikrinti skolininkės patekimą į namo vidų. Sutartas laikas 2025 m. balandžio 10 d. rytas. Laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 8 d. iki 2025 m. balandžio 10 d. tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl būtinų atlikti darbų ir matomas skirtingas jų poreikio vertinimas. Išieškotojas taip pat prašė nurodyti terminą iki kada ketinama sumontuoti langus, tačiau iš turimų duomenų matyti, jog atsakymas nebuvo pateiktas.
24. Išieškotojas 2025 m. balandžio 16 d. antstoliui pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti ir vykdomųjų išlaidų apskaičiavimo. Tą pačią dieną antstolis 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymu vykdomąjį dokumentą priėmė. Vykdomojoje byloje 2025 m. gegužės 5 d. gautas skolininkės raštas, kuriame ji nurodė, jog sutinka pašalinti trukumus tik dalyvaujant užsakovui ar atsakingam asmeniui. Taip pat pabrėžė, kad ne kartą kreipėsi į užsakovą dėl trūkumų pašalinimo datos ir laiko suderinimo, tačiau užsakovas nesutinka dalyvauti. Kartu su raštu pateikė jau aukščiau aptartą šalių susirašinėjimą, tačiau ne iki 2025 m. balandžio 10 d., kuriame jau buvo sutartas aiškus pirmojo susitikimo laikas, o tik iki 2025 m. balandžio 3 d. Daugiau jokių duomenų antstoliui skolininkė nepateikė. Antstolis 2025 m. gegužės 20 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašė skolininkės paaiškinti savo neveikimo priežastis. Joks atsakymas nebuvo gautas, dėl ko 2025 m. gegužės 29 d. buvo priimtas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
25. Nustatyta, kad antstolis baudą prašė paskirti kompleksiškai, t. y. tiek dėl paties Tarnybos 2025 m. vasario 21 d. nutarimo nevykdymo, tiek ir dėl 2025 m. gegužės 20 d. įpareigojimo pateikti informaciją nevykdymo.
26. Įvertinus skolininkės tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme išreikštą procesinę poziciją, matyti, jog skolininkė principingai laikosi nuostatos dėl imperatyvaus išieškotojo ar kito atsakingo asmens dalyvavimo, visų pirma dėl to, jog iš naujo keičiant langus, siekiant išspręsti ir suderinti su gyvenamojo namo savininku iš naujo, būtinas tiesioginis gyvenamojo namo savininko ar jo įgalioto asmens dalyvavimas.
27. Bylos duomenys patvirtina, kad išieškotojas pats savo iniciatyva derino skolininkės atvykimo laiką, taip pat turint tikslą jai patekti ir į namo vidų, t. y. pirminiai veiksmai pradėti esant išieškotojo iniciatyvai. Tai patvirtina šalių susirašinėjimas ir , atitinkamai, 2025 m. balandžio 10 d. parengta sumontuotų langų apžiūros ataskaita Nr. 2025/04/10-01. Apeliacinės instancijos teismas nevertina ataskaitos pagrįstumo, ar kaip nurodo apeliantas, ją parengusio asmens kvalifikacijos tinkamumo jai atlikti, tačiau akivaizdu, jog sąlygos namo apžiūrai buvo suteiktos. Byloje nėra jokio skolininkės atskiro kreipimosi po 2025 m. balandžio 10 d. dėl galimybės patekti į namo vidų suteikimo. Nors ataskaitos turinys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas taip pat nevertina jos pagrįstumo, tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesutikimą su Tarnybos išvada ir atliktu langų būklės įvertinimu, skolininkė turėjo teikti ne šioje byloje, o išieškotojo skundo nagrinėjimo metu arba apskųsdama Tarnybos nutarimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkė siekė patekti į namo vidų atlikti papildomus matavimus ar taisyti trūkumus, o išieškotojas tokių galimybių nesudarė. Priešingai, byloje esančių duomenų visuma patvirtina pačios skolininkės pasyvumą ir išieškotojo aktyvius veiksmus, siekiant Tarnybos nutarimo įvykdymo. Kita vertus, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme skolininkė nepaaiškino išieškotojo dalyvavimo poreikio viso trūkumų pašalinimo proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad jo visokeriopas dalyvavimas nėra reikalingas jam neturint trūkumų pašalinimui reikalingos kvalifikacijos, kadangi tokio pobūdžio duomenų byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas šios bylos kontekste nepagrįstai sureikšmino išieškotojo sutikimo atlikti tam tikrus darbus davimą ar diskusijas dėl atliktinų darbų, kadangi apelianto dalyvavimas yra būtinas tik suteikiant sąlygas patekti prie namo ar į paties namo vidų, o atliktinus darbus galima suderinti tiek telefonu, tiek ir el. paštu, pavyzdžiui, pateikiant atliktinų darbų sąrašą, sąmatą ir kt. Duomenų, kad skolininkė derino atliktinus darbus ar duomenų, patvirtinančių išieškotojo sąmoningus veiksmus trukdyti skolininkei įvykdyti nutarimą, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas tokio pobūdžio išvadas galėjo priimti tuomet, kai bylos duomenys patvirtintų aktyvius skolininkės veiksmus siekiant ištaisyti trūkumus ir paties išieškotojo pasyvumą, pareiškiant, pavyzdžiui, skolininkės ignoravimu. Tokių duomenų byloje nėra ir kaip minėta, būtent išieškotojo atlikti veiksmai parodo jo siekį įgyvendinti Tarnybos nutarimą. Skolininkės tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme nurodyti motyvai iš esmės yra deklaratyvūs ir teorinio pobūdžio.
28. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl skolininkės aktyvumo siekiant įvykdyti Tarnybos nutarimą ir neva paties išieškotojo trukdymo jį įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, kad po 2025 m. gegužės 5 d. skolininkės pateikto rašto antstoliui, ji ėmėsi kokių aktyvių veiksmų dėl Tarnybos nutarimo įvykdymo, kai nuo Tarnybos nutarimo šiai dienai yra praėję jau 9 mėnesiai. Skolininkė sistemingai nevykdo Tarnybos nutarimo.
Dėl skirtinos baudos dydžio
29. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Toks kasacinio teismo išaiškinimas leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tęstinio pobūdžio bauda, esant tam tikroms aplinkybės, gali būti keičiama į kito pobūdžio baudą, pavyzdžiui, fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-291-392/2025).
31. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas šalių tarpusavio pusiausvyros, atsižvelgdamas į aukščiau aptartą skolininkės neveikimą bei į faktą, jog Tarnybos nutarimas pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu buvo neįvykdytas 6 mėnesius (nuo Tarnybos nutarimo įsiteisėjimo – 5 mėn.) sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skirtina ne periodinė, o vienkartinė 300 Eur bauda (CPK 771 straipsnis). Pažymėtina, kad baudos skyrimas neatleidžia nuo Tarnybos nutarimo vykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir priimamas naujas procesinis sprendimas – antstolio prašymas dėl baudos skyrimo tenkintinas ir skolininkei skirtina 300 Eur dydžio vienkartinė bauda (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
33. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
n u t a r i a :
suinteresuoto asmens (išieškotojo) A. O. atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti antstolio Andriaus Liaškovo prašymą dėl baudos skyrimo ir paskirti skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Langana“ (juridinio asmens kodas 302592564) 300 Eur dydžio vienkartinę baudą už 2025 m. vasario 21 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo ir antstolio 2025 m. gegužės 20 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo nevykdymo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė