Civilinė byla Nr. 2-3900-1190/2024

Proceso Nr. 2-22-3-00064-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 2.3.2.8; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 9 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Miglė Kiršienė, sekretoriaujant Daivai Nekriošiutei,

dalyvaujant ieškovei R. V. ir jos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei, išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Zaicevienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui M. R. dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu prašė: 1) nustatyti nepilnametės dukters L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo valstybei išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal VGTPT Kauno skyriaus pažymą. 

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai, taip pat šaukimas į teismo posėdį jam įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovui skirtų procesinių dokumentų įteikti žinomu jo gyvenamosios vietos adresu nepavyko. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas vykdo individualią veiklą. Atsakovo gyvenamoji vieta Lietuvoje nedeklaruota, nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Telefonu su atsakovu susisiekti nepavyko, elektroniniu paštu atsakymas negautas.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog dukrą augina nuo gimimo pati. Atsakovas buvo įkalintas, kai ji laukėsi penktą mėnesį. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos kelis kartus lankė dukrą, vėliau dingo. Atsakovo nematė beveik metus. Susisiekti nei telefonu, nei socialiniais tinklais nepavyko. Visais vaiko poreikiais rūpinasi pati. Vaiko poreikiams tenkinti reikia vidutiniškai 500-540 Eur per mėnesį. Specialiųjų poreikių dukra neturi. Išlaikyti padeda mama, paremia daržovėmis. Dirba, gauna 708,00 Eur pajamų, taip pat vaikų pinigus. Turto neturi. Augina dar vieną dukrą. Sveikata gera. Apie atsakovo sveikatos būklę, turtą, įsiskolinimus nežino. Žino, kad atsakovas turi ir kitą dukrą, bet ar teikia jai išlaikymą, nežino. Atsakovo motinai taip pat nepavyksta su juo susisiekti.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

1.       Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas susilaukė dukters L. R.. Šiuo metu šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove. Kur yra atsakovas, nėra žinoma.

Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-383/2008).

Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje esančių duomenų visumą: atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė; nepilnametis vaikas gyvena su ieškove nuo gimimo; kur šiuo metu gyvena atsakovas, kokios yra jo galimybės užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą, nėra žinoma; byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė nesudarytų tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad L. R. gyvenamosios vietos nustatymas sujos motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti nuolatinę nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja tenkinamas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

2.       Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašo paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad visais vaiko poreikiais rūpinasi tik ji. Vaiko išlaikymui reikalinga 500-540 Eur suma.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga 2024 metais yra 924,00 Eur, t. y. apie 708,42 Eur atskaičius mokesčius. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), kurių ieškovė gauna 136,22 Eur (272,44/2) per mėnesį (t. 1,8 b. 1.).

Nagrinėjamu atveju vaiko išlaikymo dydis (200 Eur) neviršija orientacinio teismų praktikos formuojamo dydžio ir iš esmės atitinka valstybės nekompensuojamą vaiko poreikių dydį tenkantį kiekvienam iš tėvų (540-136/2).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Ieškovė transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba, gauna 708,00 Eur atlyginimą. Atsakovas Lietuvoje nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, verčiasi individualia veikla, turi įsiskolinimų.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Spręsdamas dėl vaikui iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į šias reikšmingas aplinkybes: 1) atsakovas yra jauno amžiaus (29 m.); byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad jis yra sveikas; darbingumas, bylos duomenimis, jam nėra apribotas; 2) atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, taigi prašomo išlaikymo vaikui dydžio neginčijo; 3) šalių dukra gyvena su ieškove, kuri rūpinasi jos poreikių tenkinimu; kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010).

Atsakovui nepateikus jokių duomenų, patvirtinančių, jog j o turtinė padėtis riboja galimybes teikti išlaikymą vaikui, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200,00 Eur iki vaiko pilnametystės kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, yra visiškai pagrįstas, todėl tenkinamas visa apimtimi. Ieškovė skiriama uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas.

3.       Procesiniai klausimai

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei 2023 m. spalio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu byloje teikta 100 proc. kompensuojama antrinė teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma - 370,00 Eur (2024 m. kovo 25 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-03276). Žyminis mokestis byloje sudaro 72,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas), 145,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš viso 217,00 Eur. Valstybė byloje patyrė 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Ieškinį patenkinus visiškai, visos šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. sausio 10 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko L. R. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 370,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimties eurų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, 217,00 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų) žyminį mokestį ir 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 et) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Visos šios sumos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Įmokos kodas procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms - 5662; žyminiam mokesčiui - 5660; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms - 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja                                                 Miglė Kiršienė