Civilinė byla Nr. e2-17245-1080/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11993-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.2.6.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ ieškinį atsakovui E. T. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 1 955,46 Eur negrąžintos kredito dalies; 136,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 14 d.); 389,43 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 14 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 10 d.); 1 029,86 Eur tarpininkavimo mokesčio; 6,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 14 d.); 17,10 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 955,46 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Atsakovui E. T. pradinis ieškinys su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti tinkamai per darbovietę (duomenys neskelbtini) remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi. 2020 m. liepos 21 d. patikslintas ieškinys su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti 2020 m. rugsėjo 4 d. viešo paskelbimo būdu, remiantis CPK 130 straipsnio nuostatomis.
Kadangi atsakovas per teismo nustatytą 20 dienų terminą, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus AB „NEO Finance“ ir atsakovo 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 2 524,22 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 978,34 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 17,10 proc.), 346,74 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. rugsėjo 10 d. (apskaičiuotas su nuolaida, preziumuojant, kad atsakovas tinkamai vykdys prievolę). Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. balandžio 8 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu 2020 m. balandžio 14 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl liko skolingas ieškovei 1 955,46 Eur vartojimo kredito ir 136,09 Eur mokėjimo palūkanų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).
Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, teismas, nagrinėdamas ginčą dėl vartojimo kredito negrąžinimo (priteisimo), turi vertinti ar tinkamai buvo įgyvendinta pareiga įvertinti skolininko kreditingumą. Pažymėtina, kad vartojimo kredito davėjo pareigos įvertinti kredito gavėjo kreditingumą netinkamas vykdymas sukelia atitinkama teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 65, 66 punktai). Bylos duomenimis ieškovė prieš suteikdama atsakovui kreditą, tinkamai įvertino jo kreditingumą (mokumą).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito ir pagal sutartį prisiimtų kitų mokėjimų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė, taip pat į tai, jog atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo prievolės neginčija, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 955,46 Eur negrąžinto vartojimo kredito suma ir 136,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. balandžio 14 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 389,43 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 14 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 10 d.). Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punktas). Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Bylos duomenimis sutartis buvo sudaryta 48 mėnesių terminui ir pagal paskolos mokėjimo grafiką paskutinė įmoka turėjo būti atlikta 2022 m. rugsėjo 10 d. Ieškovės teigimu, ji pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Ieškovei dėl atsakovo kaltės nutraukus sutartį, ieškovė negavo numatytą gauti kredito mokestį už laikotarpį, kai sutartis galiotų. Tokie ieškovės paskaičiavimu nuostoliai (negautos pajamos) pagal sutartį sudaro 389,43 Eur, kurie yra suskaičiuoti už sutartinį terminą, kurį sutartis būtų galiojusi, jei nebūtų nutraukta. Teismas sprendžia, kad toks ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 389,43 Eur nuostolių (negautų pajamų).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 029,86 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties 1.29 punktu šalys susitarė, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pagal bendrųjų sąlygų 5.4. punktą vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl šalys susitarė, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Tarpininkavimo mokesčio suma pagal sutartį be nuolaidos yra 1 029,86 Eur, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 346,74 Eur. Sutarties 5.14. punkte numatyta, jog bet kokios nuolaidos yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, t. y., kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai klientams, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam sutarties laikotarpiui. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 029,86 Eur tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 14 d.) bei 17,10 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 955,46 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kasacinis teismas pažymėjo, jog aiškinant CK 6.874 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo kartu galimybę sutarties pažeidimo atveju, nuostatas, turi būti atsižvelgiama į sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis CK normomis. CK 6.874 straipsnio 1 dalis yra viena iš paskolos sutarties bendrąsias nuostatas reglamentuojančių teisės normų, įtvirtintų CK XLIII skyriaus „Paskola“ pirmajame skirsnyje, t. y. ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Bylos duomenimis metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė sutartyje, sudaro 17,10 proc. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 6,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas bei 17,10 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 955,46 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos tenkintini.
Už priteistą sumą (3 517,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 79,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, viso 279,00 Eur, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Byloje iš viso patirta 7,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, įmonės kodas 303225546, naudai 1 955,46 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 46 ct) negrąžinto kredito dalies, 136,09 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus ir 9 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 389,43 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 43 ct) negautų pajamų (nuostolių), 1 029,86 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt devynis eurus ir 86 ct) tarpininkavimo mokesčio, 6,48 Eur (šešis eurus ir 48 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. balandžio 14 d., 17,10 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 955,46 Eur nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą (3 517,32 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 27 d.) d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 279,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,52 Eur (septynis eurus ir 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtą sumą, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 (dvidešimt) dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dovilė Sadauskaitė