Civilinė byla Nr. e2A-1401-480/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20905-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.1.3.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEST Baltija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3884-955/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEST Baltija“ patikslintą ieškinį atsakovams K. K., A. U., R. B., A. V., L. L., G. T., R. Š., R. V., A. R., J. R., N. P., G. Z., K. Č., Ž. S., R. S., A. P., I. V., E. J., A. C., K. M., R. E. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – D. B., A. K., A. S..

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEST Baltija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino. Patikslintu ieškiniu prašė solidariai su nuteistaisiais D. B., A. K. ir A. S. ieškovei iš atsakovų priteisti žalos atlyginimą: iš K. K. – 5 400 Eur, iš A. U. – 6 000 Eur, iš R. B. – 5 500 Eur, iš A. V. – 5 000 Eur, iš L. L. – 10 500 Eur, iš G. T. – 6 000 Eur, iš R. Š. – 5 600 Eur, iš R. V. – 6 000 Eur, iš A. R. ir J. R. – 5 000 Eur, iš N. P. – 4 000 Eur, iš G. Z. – 4 000 Eur, iš K. Č. – 4 000 Eur, iš Ž. S. – 3 600 Eur, iš R. S. – 5 000 Eur, iš A. P. – 5 800 Eur, iš I. V. – 6 000 Eur, iš E. J. – 6 000 Eur, iš A. C. – 5 000 Eur, iš K. M. – 5 400 Eur, iš R. E. – 3 750 Eur; taip pat iš atsakovų priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-219-813/2019 tretieji asmenys D. B., A. K. ir A. S. pripažinti kaltais, padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje. A. S. dirbo ieškovės vyr. buhalterės pareigose bei disponavo ieškovės elektroninės bankininkystės kodų generatoriais ir slaptažodžiais. A. S. pasisavino ieškovės lėšas tiek tiesiogiai jas pervesdama į savo asmenines sąskaitas, tiek naudodamasi atsakovų šioje civilinėje byloje pagalba. Ieškovė pervesdavo pinigų sumas nuo 1 000 Eur iki 6 000 Eur atsakovams, o jie šias sumas išgrynindavo ir perduodavo tretiesiems asmenims. Atsakovai neturėjo jokio pagrindo gauti ieškovės lėšas bei jomis disponuoti ir tai žinojo. Už šią paslaugą dalis atsakovų ikiteisminio tyrimo metu pripažino gavę piniginį atlygį. Žalos atlyginimą teismas baudžiamojoje byloje ieškovei priteisė tik iš trečiųjų asmenų, t. y. atsakovai išvengė atsakomybės (tiek baudžiamosios, tiek civilinės) taikymo.

3.       Atsiliepimuose į ieškinį atsakovai K. Č. ir G. T. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, ieškovei visos patirtos turtinės žalos atlyginimas jau yra priteistas iš trečiųjų asmenų. Atsakovas, leisdamas pasinaudoti jo vardu atidaryta banko sąskaita, nežinojo visų aplinkybių ir negalėjo numanyti, kad trečiasis asmuo A. K. nori juo pasinaudoti, siekdamas užvaldyti ieškovei priklausančias pinigines lėšas. Atsakovas neturėjo galimybės savo veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimo ieškovei. Priešingai, nei nurodo ieškovė, atsakovas nebandė dangstyti savo ar trečiųjų asmenų veiksmų, tyrimo metu jokios klaidinančios informacijos nei tyrėjams, nei kredito įstaigai neteikė. Net jeigu ir būtų konstatuotas neteisėtas atsakovų veikimas, tai tokiu atveju turėtų būti taikytina atsakovų dalinė, o ne solidarioji atsakomybė.

4.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. P. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė atsakovo atžvilgiu taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje nurodytų veiksmų atsakovas nėra atlikęs. Atsakovas trečiųjų asmenų nepažįsta ir jokio santykio su jais niekada nėra turėjęs, atsakovas jų nėra nei matęs, nei su jais bendravęs, nei apie juos ką nors girdėjęs, todėl tretiesiems asmenims nieko neleido, nieko jiems nepadėjo, nieko neperdavė. Dėl pinigų pervedimo į atsakovą kreipėsi A. V., kuris paaiškino, kad jo draugas nori gauti atsiskaitymą už darbą, tačiau jis šiuo metu yra išvykęs į užsienį ir Lietuvoje savo sąskaitos neturi, dėl ko paprašė ar negalėtų, kad pinigai darbdavio būtų pervesti į atsakovo sąskaitą. Kadangi A. V. buvo atsakovo klasiokas ir jo draugas, bei pakankamai paaiškino pinigų pervedimo aplinkybes, atsakovui nekilo jokio įtarimo, kad tai gali būti kažkas neteisėto. Atsakovui niekada nebuvo žinoma ir neteko girdėti, kad A. V. būtų ką nors apgavęs ar elgęsis neteisėtai ar netinkamai, dėl ko jokio pagrindo juo nepasitikėti atsakovui nebuvo. Tai buvo draugiškas poelgis be jokių tikslų ar užmačių. Atsakovas iš to jokios naudos nėra gavęs ir to nesiekė. Šiuo atveju ieškovės vadovas turėjo ir galėjo nustatyti tinkamą kontrolės bei priežiūros mechanizmą, užtikrinantį, kad lėšos būtų pervedamos tik tiems subjektams, kurie jas turi pagrindą gauti ir kad darbuotojams, dirbantiems darbą, susijusį su pinigų pervedimu, būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo teisėmis ir pareigomis, ypač atliekant tokį jautrų darbą, susijusį su sąskaitų valdymu ir pinigų pervedimu (piniginėmis operacijomis).

5.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas R. E. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė atsakovo atžvilgiu taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-219-813/2019 matyti, jog nuo tariamos žalos padarymo bei sužinojimo apie ją iki ieškinio pateikimo šioje byloje praėjo daugiau nei 3 metai. Taigi ieškovė praleido senaties terminą ir nepateikė jokių priežasčių, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas. Ieškovė nepasisakė dėl kiekvieno atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, atsakovas neatliko jokių neteisėtų ar teisės aktus pažeidžiančių veiksmų, nes iki ieškinio gavimo dienos neturėjo jokios informacijos apie vykusią ir pasibaigusią baudžiamąją bylą. Atsakovas pinigų nepasisavino, o juos grąžino prašiusiam draugui A. V. be jokio atlygio. Atsakovas trečiųjų asmenų nepažįsta. Ieškovė neįrodė nei vienos solidariosios atsakomybės sąlygos. Pati ieškovė buvo neatidi ir nerūpestinga, nors jai, kaip juridiniam asmeniui, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai.

6.       Atsiliepime į ieškinį atsakovais K. M., L. L. ir R. V. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai nepažįsta trečiųjų asmenų. Atsakovams priklausančių atsiskaitomųjų sąskaitų duomenys buvo padiktuoti tuometiniam klasiokui A. V.. Daugiau jokių veiksmų su atsakovų sąskaitomis nei A. V., nei kiti asmenys neatlikto. Nei baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas, šioje byloje trečiais asmenimis įtrauktų asmenų atsakomybės klausimas, nei šioje civilinėje byloje jokių įrodymų apie atsakovų L. L., R. V. bei K. M. tyčinius, priešingus teisei veiksmus, nėra.

7.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas R. Š. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nebuvo kaltinamuoju ar įtariamuoju baudžiamojoje byloje, A. S. ir D. B. asmeniškai nepažinojo. Pažinojo A. K., kuris paprašė leidimo atlikti pavedimą į atsakovo sąskaitą, nurodydamas, kad laikinai negali naudotis savo banko sąskaita. Kokia suma bus pervesta, nežinojo, atlygio už paslaugą neprašė ir negavo.

8.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. U. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-219-813/2019 nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė apie atsakovui pervestus pinigus sužinojo prieš daugiau nei 3 metus, todėl praleido senaties terminą ir nepateikė jokių priežasčių, dėl kurių jis turėtų būti atnaujintas. 2017 m. pradžioje A. V. paprašė atsakovo banko sąskaitos numerio ir nurodė, kad bus pervesti pinigai iš neįvardintos įmonės. Vėliau šie pinigai buvo išgryninti ir perduoti A. V.. A. V. atsakovas pažinojo apie 3–4 metus, todėl juo pasitikėjo. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų ar teisės aktus pažeidžiančių veiksmų. Jokie įstatymai ar teisės aktai nedraudžia gauti pinigus kito asmens vardu, o vėliau juos grąžinti. Atsakovas pinigų nepasisavino. Ieškovė neįrodė solidariosios atsakomybės sąlygų. Ieškovė buvo neatidi ir nerūpestinga, nors jai, kaip juridiniam asmeniui, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, ir tokiu būdu pati prisidėjo prie žalos kilimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovams A. P. 1 512,50 Eur, L. L. 1 350 Eur, R. V. 1 350 Eur, K. M. 1 350 Eur, K. Č. 200 Eur, G. T. 200 Eur, A. U. 750 Eur, G. Z. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 218,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

10.       Teismas sutiko su atsakovų nuomone, kad apie savo pažeistas teises ieškovė vėliausiai galėjo sužinoti 2017 m. birželio mėn., ir konstatavo, jog iš visų baudžiamojoje byloje Nr. 1-219-813/2019 nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė apie atsakovams pervestus pinigus sužinojo prieš daugiau nei 3 metus iki kreipimosi į teismą, tačiau elgėsi pasyviai, nesirūpino savo pažeistų teisių gynyba ir praleido ieškinio senaties terminą.

11.       Teismas sprendė, jog gavusi sąskaitų išrašus ir pamačiusi, kad įmonės lėšos yra pervestos į asmenų, nesusijusių su įmone sąskaitas, ieškovė negalėjo nesuprasti to padarinių. Teismas nenustatė nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kurios leistų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

12.       Teismas konstatavo, kad ieškovei apie jos teisių pažeidimą vėliausiai tapo žinoma 2017 m. birželio mėn., todėl ieškinio senatis, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 d., pasibaigė atitinkamai 2020 m. birželio mėn. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą, ir tai yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti patikslinto ieškinio reikalavimus.

13.       Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovų veikimas (leidimas pasinaudoti jų banko sąskaitomis) gali būti vertinamas kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Jei taip, ar šis veikimas sukėlė ieškovei nuostolius, taip pat, ar minėtą atsakovų veikimą lėmė jų kaltė.

14.       Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo šiuo atveju grindžiant generalinį deliktą reglamentuojančiomis teisės normomis, nagrinėjamu atveju aktualus atsakovų veiksmų vertinimas, taikant atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą.

15.       Teismas, nustatęs, jog į atsakovus dėl leidimo pasinaudoti atsakovų atsiskaitomosiomis banko sąskaitomis suteikimo kreipėsi pažįstami asmenys (skirtingais atvejais vaikystės draugai, kaimynai, klasiokai ir pan.), kuriais atsakovai neturėjo pagrindo nepasitikėti, jiems buvo paaiškintos konkrečios priežastys, dėl kurių pinigai negali būti pervedami į pačių prašančiųjų sąskaitas, priėmė išvadą, kad atsakovams tai galėjo nesukelti įtarimų.

16.       Teismas pažymėjo, kad atidus, sumanus asmuo turi imtis tų atsargumo priemonių, mažinančių jo veikos rizikingumą, jeigu yra protingai tikėtina, jog dėl tam tikrų jo veiksmų trečiajam asmeniui gali kilti žala, ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovai, leisdami pasinaudoti jų vardu atidarytomis banko sąskaitomis, galimai nežinojo visų aplinkybių ir negalėjo net numanyti, jog tretieji asmenys nori atsakovais pasinaudoti siekdami užvaldyti ieškovei priklausančias pinigines lėšas.

17.       Teismas pažymėjo, kad pinigus į atsakovų atsiskaitomąsias banko sąskaitas pervedė juridinis asmuo, pavedimo paskirtyse buvo nurodytos tos paskirtys, apie kurias atsakovams buvo paaiškinta, todėl tikėtina, kad tai atsakovams nesukėlė jokio įtarimo. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė nepagrįstu ieškovės teiginį, kad atsakovai elgėsi neteisėtai, nes netikrino pinigų gavėjo. Teismo vertinimu, tokie veiksmai negali būti traktuojami kaip neteisėti ar pažeidžiantys rūpestingo ir atidaus asmens standartą.

18.       Teismas taip pat pažymėjo, kad net banko darbuotojams nekilus abejonių dėl trečiojo asmens A. S. atliktų bankinių pavedimų tikslingumo, būtų nerealu tikėtis, kad fiziniams asmenims, šiuo atveju atsakovams, būtų galėję sukelti įtarimą pavedimuose nurodyti gavėjai, sumos bei pavedimų paskirtis.

19.       Teismas konstatavo, kad atsakovų elgesys, leidžiant pasinaudoti savo banko sąskaitomis pažįstamiems asmenims, šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Nustatęs, kad nėra vienos iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, teismas sprendė, jog tampa neaktualu vertinti kitas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl dėl jų plačiau nepasisakė.

20.       Kadangi ieškovės atstovas pateikė prašymą įvertinti argumentus dėl „pinigų mulų“ veiklos jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, savarankiško reikalavimo vertinti atsakovų veiksmus kaip „pinigų mulų“ ieškovė byloje nebuvo pareiškusi, teismas sprendė, jog neturi pareigos šiuos argumentus vertinti ir dėl šių procesinių prašymų pasisakyti teismo sprendime.

21.       Teismas konstatavo, kad nėra atsakovų subjektyviojo bendrininkavimo požymių, t. y. teismas nenustatė, jog atsakovai veiktų bendrai, turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą, tarpusavyje jie nebuvo pažįstami, taip pat nepažinojo ir nuteistųjų asmenų.

22.       Teismas pritarė atsakovų argumentams, jog jeigu ir būtų pagrindai atsakovams taikyti civilinę atsakomybę, tai ji turėtų būti dalinė, o ne solidarioji, nes atsakovų veikimas tik netiesiogiai galėtų turėti įtakos žalos atsiradimui.

23.       Teismas sprendė, kad šiuo atveju taikyti solidarią atsakomybę atsakovams nebūtų pagrindo, nes tarp atsakovų veiksmų ir kilusių pasekmių (žalos atsiradimo) priežastinis ryšys pernelyg yra nutolęs, jie galėtų turėti tik netiesioginės įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei D. B., A. K. ir A. S. nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

24.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „NEST Baltija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.       Net ir konkrečių (imperatyvių) sutarties ar įstatymo reikalavimų nepažeidę atsakovų veiksmai, ieškovės vertinimu, šiuo atveju laikytini neteisėtais bei sudaro pagrindą civilinei atsakomybei kilti, kadangi atsakovų elgesys neatitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standarto ir sukėlė ieškovei žalą. Pirmosios instancijos teismas padarė priešingą išvadą, su kuria ieškovė nesutinka. atsakovams J. R., G. Z., Ž. S., R. Š. ir K. Č. trečiasis asmuo A. K. buvo nurodęs, jog negali pasinaudoti savo sąskaitomis dėl pritaikytų suvaržymų. Atsakovai turėjo suvokti, kad leisdami pasinaudot savo sąskaitomis pinigų pervedimui, padėjo A. K. išvengti skolininko pareigų vykdymo procese ir užkirsti kelią vykdymo proceso tikslų pasiekimui. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovų veiksmai leidžiant pasinaudoti sąskaitomis siekiant nuslėpti naudos gavėją bei išvengti priverstinio vykdymo veiksmų yra teisėti, yra ydinga ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovų („pinigų mulų“) veikla yra teisėta bei pateisinama draugiškumu, ne tik prieštarauja teisinio reguliavimo esmei, tačiau ir formuoja ydingą teismų praktiką.

24.2.       Priešingai nei konstatuota sprendimu, ne visi atsakovai pažinojo „paslaugos“ prašiusius asmenis, ne visiems atsakovams buvo atskleistos prašymo leisti pasinaudoti sąskaitomis priežastys, ne visi atsakovai žinojo pavedimų aplinkybes. Ieškovė pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kada esą visi atsakovai pažinojo „paslaugos“ prašiusį asmenį, prašymo priežastis bei pavedimų aplinkybes, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovams turėjo kilti (ir atskirais atvejais netgi kilo) įtarimai dėl pavedimų bei prašymo leisti pasinaudoti jų sąskaitomis teisėtumo, todėl, būdami vidutiniškai protingais, tvarkingais, rūpestingais ir atidžiais asmenimis, be pagrindo gavę ieškovės lėšas, atsakovai privalėjo atlikti bent jau minimalius veiksmus pavedimo pagrindui patikrinti.

24.3.       Pirmosios instancijos teismas suklydo identifikuodamas ieškinio senaties termino pradžią, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Ieškovės teises pažeidė ir žalą jai sukėlė ne pats pavedimo faktas, o atsakovų atlikti „pinigų mulo“ veiksmai, t. y. be pagrindo gautų lėšų nugryninimas ir perdavimas tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismo akcentuotas pinigų pervedimo faktas netgi nėra atsakovų veiksmas, su kuriuo galėtų būti siejamas ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminą teismas nepagrįstai skaičiavo net ne nuo atsakovų, o nuo trečiojo asmens veiksmų. Apie atsakovų atliktus „pinigų mulo“ veiksmus, t. y. ieškovės teisių pažeidimą, sukėlusį žalą, ieškovė sužinojo tik po to, kuomet 2018 m. kovo 19 d. prokuroro nutarimu ieškovei buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl ieškinio senaties terminas negali būti skaičiuojamas nuo anksčiau, kaip 2018 m. kovo 19 d. ir, atitinkamai, baigtis anksčiau, kaip 2021 m. kovo 19 d.

24.4.       Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog esą ieškovė buvo pasyvi ir savo pažeistų teisių negynė laiku, esą todėl ieškinio senaties terminas negali būti atnaujinamas. Nors Kauno apygardos teismo nuosprendis ir buvo priimtas 2019 m. gruodžio 23 d., tačiau įsiteisėjo tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. gruodžio 9 d. priėmus nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-183-654/2020. Ieškovė negalėjo baudžiamojoje byloje pareikšti atitinkamų reikalavimų atsakovams tiek dėl skirtingo reikalavimų pagrindo, tiek dėl atsakovų procesinio statuso.

24.5.       Sprendimu teismas ieškinio senaties terminą taikė absoliučiai visiems atsakovams pareikštų reikalavimų atžvilgiu, nors atsakovai J. R. ir A. R., N. P., R. S., A. V., R. B., A. C., G. Z., Ž. S., I. V., E. J., K. K. tokio reikalavimo net nereiškė (minėti atsakovai net nepateikė atsiliepimų į ieškinį).

24.6.       Teismas sprendime pats sau prieštarauja. Aptardamas atsakovų veiksmų teisėtumą teismas konstatavo bei akcentavo atsakovus pažinojus trečiuosius asmenis (sprendimo 62–63 punktai), tačiau pasisakydamas dėl priežastinio ryšio padarė visiškai priešingą išvadą, t. y. esą šie asmenys buvo nepažįstami. Tad spręsdamas dėl skirtingų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo teismas sprendimu konstatavo vieną kitam prieštaraujančius (vienas kitą paneigiančius) faktus. Teismas taip pat konstatavo atsakovus neperdavus lėšų tretiesiems asmenims, nors tokios aplinkybės expressis verbis (iš lot. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) fiksuotos byloje esančiuose atsakovų liudytojų apklausos protokoluose.

25.       Atsakovas A. U. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

25.1.       Atsakovas nepažeidė jokio teisės akto, todėl jo veiksmai buvo visiškai teisėti. Ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde neįvardijo, kokius konkrečiai teisės aktus būtų pažeidęs atsakovas. Atsakovas leido pasinaudoti jo banko sąskaita draugystės pagrindu, kas atsispindi jo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, todėl galima suprasti, kad pati ieškovė jo veiksmus nelaiko neteisėtais, kadangi akcentuoja tik kitų atsakovų veiksmus.

25.2.       Leidimas savo banko sąskaita naudotis tyčia, žinant, kad tokiu būdu padedama daryti nusikalstamas veikas, ir netgi to siekiant, įprastai yra laikoma „pinigų mulo“ veikla. Tai, kad atsakovų veiksmai nebuvo tyčiniai, jie nežinojo, kad jais naudojamasi darant nusikalstamas veikas, jie negavo iš to jokios naudos, suponuoja išvadą, kad atsakovai elgėsi teisėtai ir nepažeisdami bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos. Taigi atsakovai nepažeidė bendros rūpestingumo ir atidumo pareigos, kad jiems būtų galima taikyti civilinę atsakomybę.

25.3.       Pati ieškovė patikslintame ieškinyje neišskyrė ir neindividualizavo kiekvieno atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau tokio individualizavimo reikalauja iš teismo, todėl pirmosios instancijos teismas tik bendrame kontekste pasisakė dėl atsakovų veiksmų, o nežymūs nesutapimai tarp atsakovų neturėjo ir negalėjo turėti įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

25.4.       Ieškovė klaidina teismą ir teisėtus bei bonus pater familia principą atitinkančius atsakovo veiksmus mėgina priskirti prie tyčinių, neteisėtų veiksmų, tokių kaip sąmoningas padėjimas daryti nusikalstamą veiką arba netrukdymas jos darymui, suvokiant neigiamas tokio pasyvumo pasekmes. Ieškovės nurodomi argumentai nepatvirtina, kad atsakovas būtų supratęs, jog padeda A. V. daryti nusikalstamą veiką.

25.5.       Apie atsakovo veiksmus, kad jis negrąžino įmonei gautų lėšų ir kad leido pasinaudoti savo banko sąskaita, ieškovė sužinojo direktoriui susipažinus su banko sąskaitomis ir jose matomais pavedimais su fizinių asmenų pavardėmis, o, tai įvyko ne vėliau nei 2017 m. birželio mėn. Ieškovės direktorius, 2017 m. birželio mėn. sužinojęs, kad pinigai pervesti atsakovui, taip pat matė, kad šie pinigai nėra grąžinti įmonei, todėl dar tą pačią akimirką turėjo suprasti apie tariamą savo teisių pažeidimą.

25.6.       2022 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu teismas paklausė ieškovės atstovo, ar ieškovė prašo atnaujinti senaties terminą, tačiau ieškovės atstovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad atnaujinti ieškinio senaties termino neprašo, tačiau apeliaciniame skunde ieškovė jau dėsto priešingas aplinkybes ir keičia savo poziciją.

25.7.       Nors ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį kitų atsakovų atžvilgiu, nors jie tokių prašymų neišreiškė, tačiau pažymėtina, kad savo teises byloje aktyviai gynę atsakovai prašė taikyti senatį visų atsakovų vardu, todėl teismas pagrįstai sprendė dėl ieškinio senaties taikymo visų atsakovų atžvilgiu.

25.8.       Atsakovo veiksmai yra pernelyg nutolę nuo ieškovės patirtos žalos, jie neturi solidarumo požymių su trečiųjų asmenų veiksmai, todėl ieškovės argumentai, kad atsakovų veiksmai buvo solidarūs su trečiaisiais asmenimi, atmestini.

26.       Atsakovė G. T. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1.       Atsakovė nepažeidė rūpestingo ir atidaus asmens standarto. Tokią išvadą galima daryti iš to, kad panašiose situacijose pasielgė dar keliolika kitų atsakovų šioje civilinėje byloje. Kiekvienas empatiškas asmuo yra linkęs padėti kitam pagalbos prašančiam žmogui, jeigu tokia pagalba nepažeidžia jokių teisės aktų. Jeigu atitinkamoje situacijoje panašų elgesio variantą pasirinko keliolika tarpusavyje nesusijusių asmenų, reiškia toks elgesys negali būti kvalifikuojamas kaip bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas.

26.2.       Atsakovai nėra tie subjektai, kuriems kokius nors įpareigojimus galima kildinti iš Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 ir 16 straipsnių, todėl ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų veiksmų teisėtumo, neturėjo jokio pagrindo taikyti šį įstatymą.

26.3.       Ieškinys buvo pareikštas dėl žalos atlyginimo. Ieškovė neteko turto, kai iš jos sąskaitos neteisėtais jos darbuotojos A. S. veiksmais buvo nurašytos lėšos, todėl negalima sutikti su ieškovės teiginiais, kad žalą ji patyrė tik tada, kai be pagrindo gautos lėšos buvo išgrynintos ir perduotos tretiesiems asmenims. Be to, ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino.

26.4.       Atsakovų ir trečiųjų asmenų solidariai atsakomybei kilti nėra pagrindo. Atsakovė, leisdama pasinaudoti jos vardu atidaryta banko sąskaita, nežinojo visų aplinkybių ir negalėjo net numanyti, kad tretieji asmenys nori ja pasinaudoti siekdami užvaldyti ieškovei priklausančias pinigines lėšas. Tuo pačiu atsakovė neturėjo galimybės savo veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą ieškovei.

26.5.       Atsakovų atžvilgiu ieškovė savo patirtą žalą priežastiniu ryšiu sieja su atsakovų atliktu pinigų išgryninimu iš jiems priklausančių sąskaitų ir perdavimu tretiesiems asmenims. Kitaip tariant, ieškovė savo patirtą žalą priežastiniu ryšiu sieja su atsakovų veiksmais, kurie buvo atlikti jau po to, kai žala ieškovei buvo atsiradusi. Tokia pozicija ir jos argumentacijos nelogiškumas tik patvirtina, kad trečiųjų asmenų ir atsakovų nesieja solidari atsakomybė.

27.       Atsakovai G. Z. ir K. Č. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

27.1.       Atsakovai nepažeidė rūpestingo ir atidaus asmens standarto. Tokią išvadą galima daryti iš to, kad panašiose situacijose pasielgė dar keliolika kitų atsakovų šioje civilinėje byloje. Kiekvienas empatiškas asmuo yra linkęs padėti kitam pagalbos prašančiam žmogui, jeigu tokia pagalba nepažeidžia jokių teisės aktų. Jeigu atitinkamoje situacijoje panašų elgesio variantą pasirinko keliolika tarpusavyje nesusijusių asmenų, reiškia toks elgesys negali būti kvalifikuojamas kaip bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas.

27.2.       Atsakovai nėra tie subjektai, kuriems kokius nors įpareigojimus galima kildinti iš Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 ir 16 straipsnių, todėl ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų veiksmų teisėtumo, neturėjo jokio pagrindo taikyti šį įstatymą.

27.3.       Ieškovė apie savo teisių pažeidimą, tai yra apie tai, kad darbuotojai atlikus nepagrįstas bankines operacijas buvo sumažintas jos turtas, sužinojo vėliausiai 2017 m. birželio 16 d. Ši diena laikytina ieškinio senaties termino eigos pradžia. Be to, ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino.

27.4.       Atsakovas G. Z. nors ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau savo reikalavimą taikyti ieškinio senatį išreiškė per savo atstovą teismo posėdyje ir aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino taikymu, teismas išsamiai tyrė nagrinėdamas bylą.

27.5.       Atsakovų ir trečiųjų asmenų solidariai atsakomybei kilti nėra pagrindo. Atsakovė, leisdama pasinaudoti jos vardu atidaryta banko sąskaita, nežinojo visų aplinkybių ir negalėjo net numanyti, kad tretieji asmenys nori ja pasinaudoti siekdami užvaldyti ieškovei priklausančias pinigines lėšas. Tuo pačiu atsakovė neturėjo galimybės savo veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą ieškovei.

27.6.       Atsakovų atžvilgiu ieškovė savo patirtą žalą priežastiniu ryšiu sieja su atsakovų atliktu pinigų išgryninimu iš jiems priklausančių sąskaitų ir perdavimu tretiesiems asmenims. Kitaip tariant, ieškovė savo patirtą žalą priežastiniu ryšiu sieja su atsakovų veiksmais, kurie buvo atlikti jau po to, kai žala ieškovei buvo atsiradusi. Tokia pozicija ir jos argumentacijos nelogiškumas tik patvirtina, kad trečiųjų asmenų ir atsakovų nesieja solidari atsakomybė.

28.       Atsakovas R. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

28.1.       Ieškovė niekaip neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų. Priešingai – akivaizdu, kad atsakovas nepažeidė jokio teisės akto, todėl jo veiksmai buvo visiškai teisėti. Viso proceso metu ieškovė neįvardijo, kokius konkrečius teisės aktus būtų pažeidęs atsakovas, nepateikė jokių kitų įrodymų, išskyrus paties atsakovo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Duomenų, jog atsakovai žinoto apie tai, kad lėšos iš įmonės yra pasisavinamos nusikalstamu būdu, byloje nėra.

28.2.       Ieškovė apeliaciniame skunde selektyviai pateikia tam tikrus nereikšmingus nesutapimus tarp pirmosios instancijos teismo išvadų ir byloje surinktų įrodymų, bet neanalizuoja ir nepasisako, kokią įtaką tam tikri nesutapimai daro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

28.3.       Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teisingai sprendė, kad ieškovė apie atsakovams pervestus pinigus sužinojo prieš daugiau nei 3 metus iki kreipimosi į teismą, tačiau elgėsi pasyviai, nesirūpino savo pažeistų teisių gynyba ir praleido ieškinio senaties terminą.

28.4.       Teismas pagrįstai sprendė dėl ieškinio senaties taikymo visų atsakovų atžvilgiu, nors taikyti ieškinio senatį byloje prašė ne visi atsakovai. Byloje nėra duomenų, jog nors vienas iš solidarių atsakovų būtų atsisakęs reikalauti taikyti ieškinio senatį, kas reiškia, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį galioja ir kitiems bendraatsakoviams.

28.5.       Atsakovams baudžiamojoje byloje nebuvo pareikšti jokie įtarimai, jų veiksmuose nebuvo nustatyta jokios nusikalstamos veikos požymių. Nei nagrinėjant baudžiamąją bylą, nei šios civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad nors vienam atsakovui buvo žinoma, jog į jų sąskaitą bus pervedamos neteisėtai iš ieškovės pasisavintos piniginės lėšos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju taikyti solidariąją atsakomybę atsakovams nebuvo pagrindo, nes tarp atsakovų veiksmų ir kilusių pasekmių (žalos atsiradimo) priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs.

29.       Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

29.1.       Ieškovė, įrodinėdama, kad šiuo konkrečiu atveju turėjo būti taikoma generalinio delikto taisyklė, bei tuo pačiu įrodinėdama žalą, atsakovų kaltę, jų neteisėtus veiksmus, grįsdama bei įrodinėdamas atsakovo neteisėtus veiksmus, iš esmės remiasi kitų atsakovų ikiteisminio tyrimo metu duotos apklausos parodymais. Ieškovės vertinimas, kad atsakovo elgesys turi būti vertinamas pagal kitų atsakovų ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes yra ydingas ir netinkamas.

29.2.       ieškovės dėstomos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, nebuvo įrodinėjamos ir proceso metu, t. y. nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje ieškovė neįrodinėjo, kad A. K. būtų turėjęs kažkokių skolų ir kad atsakovai padėjo jam išvengti tokių skolų išieškojimo, todėl apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės aplamai nebuvo nei bylos nagrinėjimo, nei ieškovės įrodinėjamos aplinkybės.

29.3.       Ieškovė įrodinėdama, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, šią aplinkybę įrodinėjo pateikta Lietuvos banko informacija „Lietuvos bankas įspėja: būkite atsargūs – netapkite pinigų mulais“, tačiau pažymėtina, kad minėta informacija portale (duomenys neskelbtini) publikuota 2020 m. rugpjūčio 25 d., tuo tarpu pavedimas į atsakovo sąskaitą atliktas 2017 m. sausio 13 d., tad minėta informacija publikuota kur kas vėliau ir joje kalbama apie kitas situacija, kai tuo naudojasi nepažįstami asmenys, tuo tarpu šiuo atveju santykiai buvo tarp gerai pažįstamų asmenų.

29.4.       Ieškovė taip pat remiasi ir bendromis tam tikrų bankų taisyklės nurodytomis nuostatomis, nurodant, kad atsakovas jas pažeidė. Ieškovė nėra sutarties tarp atsakovo ir banko dalyvė, dėl ko neturi teisės įrodinėti ar atsakovas pažeidė tam tikras sutarties sąlygas ar ne. Teismui nebuvo pateikta nei pati sutartis, sudaryta tarp banko ir atsakovo, nei jokie duomenys, nuo kada atsakovas yra klientas, su kokiomis sąlygomis jis yra susipažinęs ir pasirašęs, dėl ko vertinti, kad atsakovas pažeidė kažkokias sąlygas, kurios net neaišku ar egzistavo, atsakovui sudarant sutartį su banku, nėra jokios galimybės. Ieškovė cituoja sąlygas, kurios net neaišku nuo kada galioja laiko atžvilgiu, bei jos bet kokiu atveju sieja tik atsakovą ir banką.

29.5.       Atsakovas nesutinka, su ieškovės vertinimu, kad atsakovų veiksmai vertinami kaip „pinigų mulo“ veiksmai. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės pinigai nėra gauti nusikalstamu būdu ir vien tai, kad ieškovės darbuotojas minėtas lėšas išvaistė ar siekė tokias lėšas pasisavinti, nesudaro pagrindo laikyti, kad tokie pinigai yra „nešvarūs“. Tokios lėšos nėra gautos iš kontrabandos, narkotikų ar kitokios neteisėtos veikos.

29.6.       Konstatuoti tai, kad buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kai tokioje ar labai panašioje situacijoje iš esmės lygiai taip pat pasielgia ir visi kiti asmenys, nėra galima. Priešingai tas tik pagrindžia, kad toks elgesys atitiko bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes visi pasielgė analogiškai. Žala atsirado dėl pačios ieškovės neatidumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimo, dėl to, kad nebuvo nustatytas joks pervedamų lėšų kontrolės mechanizmas, dėl pačios ieškovės vadovo perdėto pasitikėjimo trečiuoju asmeniu A. S., dėl to, kad daugelį metų nebuvo tikrinta, kaip atliekami pavedimai ir ar tinkamai naudojamos įmonės lėšos.

29.7.       Ieškovės vadovas patvirtino, kad jam apie tai, jog A. S. iš įmonės pasisavino apie 650 000 Eur, juos pervesdama į kitų jai nepažįstamų asmenų sąskaitas, žinojo jau 2017 m. birželio 12 d. Nuo šios dienos jis galėjo imtis veiksmų savo teisėms apginti. Ieškinio senaties terminą ieškovė praleido dėl savo kaltės, o ieškovė nepagrįstai teigia, kad žalą sukėlė ne pinigų pervedimas, o jų išgryninimas.

29.8.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo išvados prieštarauja tarpusavyje, vėl analizuoja kitų atsakovų duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tiek, kiek tai liečia atsakovą A. P., jokių teismo išvadų prieštaravimo nėra. Atsakovas nepažinojo nei trečiųjų asmenų, su jais niekada nebuvo bendravęs ir nei vienam iš jų pinigų neperdavė, todėl teismo padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes.

30.       Atsakovai R. V., K. M. ir L. L. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

30.1.       Ieškovė skunde atsakovus įvardija kaip „pinigų mulo“ statusą turinčius asmenis. Tokiu būdu iškraipo civilinės bylos aplinkybes, iš esmės kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo keliami nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant civilinę bylą, ieškovė neįrodinėjo aplinkybių apie tai, kad atsakovai žinojo, jog į jų atsiskaitomąsias sąskaitas yra pervedamos nusikalstamu būdu gautos piniginės lėšos.

30.2.       Skundo motyvai dėl generalinio delikto taisyklės taikymo atsakovų, kurie veikė kaip „pinigų mulai“ ir jų veiksmai, net jeigu jie nepažeidė konkrečių sutarties ar įstatymų reikalavimų savaime yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti, įdingi, nes atsakovams negalima taikyti „pinigų mulų“ sąvokos bei vaidmens, atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas būtina įrodyti ir tai turi padaryti ieškovė.

30.3.       Ieškovės nurodomas atsakovų elgesys, kuomet jie negrąžino gautų lėšų į savo sąskaitas, nebuvo vienintelė sąlygą žalai kilti. Jeigu ne atsitiktinės aplinkybės, dėl kurių išaiškėjo neteisėta A. S. veika, tikėtina, jog ieškovė būtų patyrusi dar didesnę žalą. Taigi atsakovų R. V., K. M. ir L. L. veiksmai, t. y. sąskaitų numerių padiktavimas, piniginių lėšų gavimas į sąskaitą, piniginių lėšų nuėmimas ir perdavimas draugui A. V., nebuvo pakankami ieškovės turtinei žalai kilti.

30.4.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovei jau 2017 m. birželio mėn. buvo žinoma, kokiems fiziniams asmenims buvo atlikti mokėjimai į atsiskaitomąsias sąskaitas. Ieškovė yra juridinis asmuo ir savo veikloje turi elgtis ypatingai atidžiai. Žinodama, jog įtarimai, o taip pat ir civilinis ieškinys, yra pareikšti tik tretiesiems asmenims, ieškovė turėjo pagrindą pretenzijas reikšti ir atsakovams, tačiau jokių veiksmų nesiėmė

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

31.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

32.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

33.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Nest Baltija“ (toliau – ieškovė arba apeliantė) patikslintas ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

34.       Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-219-813/2019 D. B., A. K. ir A. S. pripažinti kaltais, padarę nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje; 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad nuteistoji A. S., dirbdama UAB „Nest Baltija“ vyriausiąja buhaltere, pagal pareigas turėdama savo žinioje šiai įmonei bankų AB SEB ir Luminor Bank AB išduotų kodų generatorius ir prisijungimo slaptažodžius, neturėdama įmonės savininko bei administratoriaus sutikimo, padedant A. K. ir D. B., laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. birželio 7 d. iš UAB „Nest Baltija“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, nepagrįstai į A. K. ir kitų trečiųjų asmenų sąskaitas, nurodydama apgaulingas lėšų pervedimo paskirtis, atskirais pavedimais pervedė atsakovams atitinkamas sumas. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-219-813/2019 ieškovei UAB „Nest Baltija” iš A. S. ir D. B. solidariai buvo priteista 520 420 Eur, o iš A. S., D. B. ir A. K. solidariai priteista 129 750 Eur. Remdamasi generalinio delikto institutu, ieškovė prašo žalą priteisti iš atsakovų: K. K. – 5 400 Eur, A. U. – 6 000 Eur, R. B. – 5 500 Eur, A. V. – 5 000 Eur, L. L. – 10 500 Eur, G. T. – 6 000 Eur, R. Š. – 5 600 Eur, R. V. – 6 000 Eur, A. R. ir J. R. – 5 000 Eur, N. P. – 4 000 Eur, G. Z. – 4 000 Eur, K. Č. – 4 000 Eur, Ž. S. – 3 600 Eur, R. S. – 5 000 Eur, A. P. – 5 800 Eur, I. V. – 6 000 Eur, E. J. – 6 000 Eur, A. C. – 5 000 Eur, K. M. – 5 400 Eur, R. E. – 3 750 Eur, solidariai su nuteistaisiais, kadangi, ieškovės vertinimu, atsakovai padėjo nuteistiesiems sukelti ieškovei žalą.

35.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino praleidimo, o taip pat nenustatęs vienos iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų – atsakovų neteisėtų veiksmų ir kitų sąlygų nevertindamas, padaręs išvadą, kad šiuo atveju taikyti solidarią atsakomybę atsakovams nebūtų pagrindo, nes tarp atsakovų veiksmų ir kilusių pasekmių (žalos atsiradimo) priežastinis ryšys pernelyg yra nutolęs, jie galėtų turėti tik netiesioginės įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei trečiųjų asmenų nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala ieškovei.

36.       Pažymėtina, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010).

37.       Ieškovo pareiga yra ieškinyje suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. nurodyti, kokiu būdu jis siekia apginti savo galimai pažeistas teises. Ieškinio dalykas apibrėžiamas ieškinyje išdėstant aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens pažeistos teisės (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažeistos civilinės teisės gali būti apgintos civilinių teisių gynimo būdais numatytais CK 1.138 straipsnyje bei specialiuose įstatymuose.

38.       Ieškinio teisiniu pagrindu ieškovė nurodo kokiomis teisės normomis vadovaujantis turėtų būti sprendžiamas ginčas, t. y. ieškovė atsakovų veiksmus nurodo kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimą (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tačiau jos ieškinio reikalavimai (ieškinio dalykas), teisėjų kolegijos vertinimu, suformuluoti netinkamai. Pagal ieškinio reikalavimus panašu, kad iš kiekvieno atsakovo ji prašo priteisti atitinkamą sumą solidariai su nuteistaisiais trečiaisiais asmenimis, tačiau tarp pačių atsakovų solidariosios atsakomybės taikyti ji neprašo.

39.       Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas.

37.       Nagrinėjamoje byloje pagal nurodytas aplinkybes buvo reikalinga išsiaiškinti, ar ieškovės reikalavimas tinkamas ir kieno atžvilgiu ji prašo taikyti solidariąją atsakomybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl kelių asmenų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolės rūšies nustatymo yra nuosekli ir išplėtota (mutatis mutandis (lietuviškai – su tam tikrais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-143-684/2018, Lietuvos Aukščiausioje Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-286-695/2020). Be to, kasacinės instancijos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi priteisdamas žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų, pripažino, kad ši prievolė yra solidari su teismo nuosprendžiu nustatyta trečiojo asmens prievole ieškovei. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad tik ieškovei tinkamai suformulavus ieškinio reikalavimus pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, teisingai būtų galima nustatyti teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.

38.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad solidarioji prievolė pagal atsiradimo pagrindą gali būti mišrioji. Vienam bendraskoliui ji gali atsirasti pagal sutartį, kitam – pagal įstatymą, tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas dėl skolininkų atsakomybės, turi nustatyti kiekvieno skolininko civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, spręsti dėl atsakomybės ribų bei vertinti solidariosios civilinės atsakomybės pagrindą. Jeigu taikoma solidarioji atsakomybė, tai teismai turi argumentuoti, kodėl taikoma ji ir netaikoma dalinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.).

39.       Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą dėl atsakovų veiksmų teisėtumo, tokią išvadą padarė jos visiškai nepagrįsdamas byloje surinktais įrodymais ir neanalizuodamas atskirai kiekvieno atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (pastaba: jau minėta, pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl vienos atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų). 

40.       Kaip minėta, ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nurodo kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimą (CK 6.263 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, yra nurodęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

40.       Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad įstatymas nedraudžia į savo banko sąskaitą gauti kitam asmeniui skirtus pinigus ir atiduoti juos gavėjui, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nevertino to, kad pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Taigi, taikant generalinio delikto taisyklę, net ir konkrečių (imperatyvių) sutarties ar įstatymo reikalavimų nepažeidę atsakovų veiksmai, gali būti laikomi neteisėtais ir sudaro pagrindą civilinei atsakomybei kilti, jeigu jų elgesys neatitinka tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standarto ir sukelia žalą ieškovei. Todėl tik išanalizavus ir įvertinus aplinkybes apie atskirai kiekvienam atsakovui jam suteiktos informacijos apie prašymo pasinaudoti sąskaita priežastis, būsimus pavedimus, tokių pavedimų tikslą, faktiškai atliktų pavedimų duomenis bei atsakovo veiksmus, būtų galima padaryti išvadą dėl jo (jų) veiksmų (ne)teisėtumo pagal generalinio delikto taisyklę.

41.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškiniu yra praleistas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti. Teismas vertino, kad 2017 m. birželio mėn. ieškovei jau buvo žinomi piniginių lėšų gavėjai, kurie nebuvo susiję su ieškovės veikla, ir sprendė, jog gavusi sąskaitų išrašus ir pamačiusi, kad įmonės lėšos yra pervestos į asmenų, nesusijusių su įmone sąskaitas, ieškovė negalėjo nesuprasti to padarinių.  Ieškovė apeliaciniame skunde su šiuo vertinimu nesutinka, teigdama, kad žalą ieškovei sukėlė ne pats pavedimo faktas, o atsakovų be pagrindo gautų lėšų nugryninimas ir perdavimas tretiesiems asmenims. Teigia, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo tik po to, kuomet 2018 m. kovo 19 d. prokuroro nutarimu ieškovei buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (joje buvo surinkti atsakovų liudytojų apklausos protokolai, atskleidžiantys ieškovės teisių pažeidimą).

42.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo atveju tik išsiaiškinus, ar ieškovės reikalavimas tinkamas ir kieno atžvilgiu ji prašo taikyti solidariąją atsakomybę, spręstina dėl ieškinio senaties taikymo, o jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.

43.       Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016 22 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis.

44.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad esant solidariajai atsakomybei vieno iš bendrininkų pareikšto reikalavimo taikyti ieškinio senatį galiojimas kitiems bendrininkams pasižymi tam tikrais ypatumais: vieno bendrininko reikalavimas laikomas pareikštu ir kitų bendrininkų interesais, tačiau vienam iš bendrininkų pareiškus, kad jis atsisako reikalauti taikyti ieškinio senatį, kito bendrininko reikalavimas ieškinio senatį taikyti nelaikomas pareikštu atsisakiusio taikyti ieškinio senatį bendrininko vardu. Pagal CK 6.16 straipsnio 3 dalį vieno iš solidariųjų skolininkų pareikštas atsisakymas reikalauti taikyti ieškinio senatį neturi įtakos kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuris atsisakė reikalauti taikyti ieškinio senatį, netenka atgręžtinio reikalavimo teisės į kitus bendraskolius, kurių pareiga pasibaigė suėjus ieškinio senaties terminui. Taigi, solidariosios atsakomybės atvejais vieno iš bendrininkų pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį galioja ir kitiems bendrininkams, jeigu šie nėra atsisakę reikalauti taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016 25 punktas).

45.       CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.

46.       Sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

47.       Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).

48.       CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

49.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

50.       Byloje yra tikslinga siūlyti ieškovei tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus, išplaukiančius iš nurodytų ieškinio ir atsiliepimo į jį faktinių aplinkybių.

51.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas pakartotinai bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.