Civilinė byla Nr. e2-1534-657/2016
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00217-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.35.; 3.1.18.4.; 3.2.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Labochema LT“ ieškinį atsakovei VšĮ Kauno technologijos universitetas dėl perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo (pirkimo Nr. 169712) dokumentų nuostatų pripažinimo neteisėtomis ir jų panaikinimo. Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė UAB „Labochema LT“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti 3 pirkimo dalies „Mikrobiologijos mokslo laboratorijos įranga“ techninės specifikacijos 26 punkte nustatytą reikalavimą horizontaliam autoklavui „būtinas tiesioginis gamintojo įgaliojimas servisui“; pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos 2016-02-10 sprendimą Nr. VP-16-043 dėl pretenzijos atmetimo; įpareigoti perkančiąją organizaciją patikslinti 3 pirkimo dalies „Mikrobiologijos mokslo laboratorijos įranga“ horizontalaus autoklavo techninę specifikaciją pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ir išskirti horizontalaus autoklavo pirkimą į atskirą pirkimo dalį; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ketina teikti pasiūlymą atsakovės vykdomo atviro konkurso „Laboratorinė įranga Maisto institutui“ (pirkimo Nr. 169712) 3 pirkimo daliai „Mikrobiologijos mokslo laboratorijos įranga“, tačiau išanalizavusi pirkimo dokumentų techninę specifikaciją, pastebėjo, kad 3 pirkimo dalies „Mikrobiologijos mokslo laboratorijos įranga“ horizontalaus autoklavo techninė specifikacija yra parengta taip, kad ją atitiktų iš esmės tik vieno gamintojo (duomenys neskelbtini) prietaisas, ir parengta galimai vieno potencialaus tiekėjo UAB „Laisva linija“, kuris bendradarbiauja su gamintoju (duomenys neskelbtini) (Vokietija), interesais. Techninės specifikacijos reikalavimas „Tiesioginis gamintojo įgaliojimas servisui“ neužtikrina konkurencijos, diskriminuoja tiekėjus ir prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principams. Horizontalaus autoklavo Techninės specifikacijos reikalavimų visumai atitinka tik gamintojo (duomenys neskelbtini) (Vokietija) autoklavas, nors pavienes iš šių 9 pozicijų gali atitikti ir kitų gamintojų horizontalūs autoklavai, ir tai apriboja tiekėjų galimybę siūlyti alternatyvų kito gamintojo prietaisą. Horizontalaus autoklavo Techninės specifikacijos 26 punkto reikalavimas „būtinas tiesioginis gamintojo įgaliojimas servisui“ yra perteklinis ir ribojantis potencialių tiekėjų skaičių. Be to, šis reikalavimas negali būti laikomas prekės funkcine savybe. Perkančioji organizacija galėjo išskirti horizontalaus autoklavo pirkimą į atskirą pirkimo dalį, tačiau to galimai sąmoningai nepadarė, ieškovės pateiktos pretenzijos netenkino.
Atsakovei buvo nustatytas 7 dienų terminas atsiliepimui pateikti. Ieškinys su pranešimu apie atsiliepimo pateikimą atsakovei įteikti 2016 m. kovo 1 d. Atsiliepimo į ieškinį atsakovė nustatytu terminu teismui nepateikė.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė VšĮ Kauno technologijos universitetas vykdo atvirą konkursą „Laboratorinė įranga Maisto institutui“ (pirkimo Nr. 169712). Pirkimas skaidomas į penkias atskiras pirkimo dalis, kiekvienai iš kurių atskirai sudaroma pirkimo – pardavimo sutartis. Pirkimo objektas – laboratorinė įranga maisto institutui (konkurso sąlygų 2.1. p.). Pirkimo objekto savybės nustatytos pirkimo dokumentų 3 priede „Techninė specifikacija“ (konkurso sąlygų 2.2. p.).
Nustatyta, kad ieškovė, nesutikdama su tokiais perkančiosios organizacijos tiekėjams nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais, pasinaudodamas ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija, 2016 m. sausio 8 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją Nr. 03-07, prašydama pakeisti pirkimo sąlygų III pirkimo dalies autoklavo techninės specifikacijos punktus dėl „tiesioginis gamintojo įgaliojimas servisui“ kaip akivaizdžiai perteklinius, nepagrįstus ir neatitinkančius minimalių kvalifikacinių reikalavimų sampratos ir konkurenciją ribojančius ir tiekėjus diskriminuojančius kvalifikacinius reikalavimus arba šią poziciją išskirti į atskirą pirkimo dalį. Perkančioji organizacija 2016 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. VP-16-043 ieškovės pretenziją atmetė.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas viešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o šio įstatymo nuostatos aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.
Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (Įstatymo 35–37 str.).
Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai. Nors perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų ir 25 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių.
Dėl Techninėje specifikacijoje 26 punkto reikalavimo. Ieškovė nesutinka su trečios pirkimo dalies „Mikrobiologijos mokslo laboratorijos įranga“ techninės specifikacijos 26 punkto reikalavimu, jog būtinas „Tiesioginis gamintojo įgaliojimas servisui“ ir nurodė, jog toks reikalavimas yra perteklinis ir ribojantis potencialių tiekėjų skaičių, neatitinka viešųjų pirkimų principų, toks reikalavimas, ieškovės nuomone, negali būti laikomas prekės funkcine savybe.
Atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją nurodė, jog perkančioji organizacija siekia įsigyti ne tik kokybišką prekę, bet ir tinkamą įrangos priežiūrą bei profesionalų įrangos aptarnavimą eksploatavimo laikotarpiu, o bet kuris įsigyjamos įrangos tiekėjas turi galimybę siekti tapti atitinkamos įrangos gamintojo įgaliotu atstovu servisui. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia perkančiosios organizacijos pozicija ir pritaria ieškovės argumentams.
Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. balandžio 13 d. išvadoje Nr. 4S-1165, pasisakydama dėl šio perkančiosios organizacijos reikalavimo turėti gamintojo įgaliojimą pažymėjo, kad toks reikalavimas nėra susijęs su prekės funkcine savybe ir yra kvalifikacinis reikalavimas, todėl perkančioji organizacija turėjo jį priskirti prie Pirkimo dokumentuose nurodytų kvalifikacinių reikalavimų.
Dėl Techninės specifikacijos reikalavimų horizontaliam autoklavui. Ieškovė nurodo, jog trečios pirkimo dalies „Mikrobiologijos mokslo laboratorijos įranga“ horizontalaus autoklavo techninė specifikacija yra parengta taip, kad ją atitiktų iš esmės tik vieno gamintojo (duomenys neskelbtini) prietaisas ir pasiūlymą galimai galėtų pateikti tik vienas potencialus tiekėjas UAB „Laisva linija“, ką patvirtina pridedama prie ieškinio gamintojo (duomenys neskelbtini) (Vokietija) brošiūra, iš kurios matyti, kad techninėje specifikacijoje 9 pozicijose nurodyti duomenys visiškai sutampa su gamintojo brošiūroje pateiktais duomenimis, nors pavienes pozicijų gali atitikti ir kitų gamintojų horizontalūs autoklavai.
Už viešojo pirkimo dokumentų (techninių specifikacijų, kvalifikacinių reikalavimų) parengimą, pagrįstumą ir atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, tiekėjų pasiūlymų atitikties norimam rezultatui vertinimą, už viešojo pirkimo komisijos sprendimus yra atsakinga perkančioji organizacija. Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnyje nustatyti techninės specifikacijos rengimo reikalavimai, kurių privalo laikytis perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose apibūdindama perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybes,
Perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų ir 25 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai (tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui), kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015). Pagal teismų praktiką perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2011m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; Europos Teisingumo Teismo 1995-01-24 Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-359/93).
Atsakovė 2016 m. vasario 10 d. rašte Nr. VP-16-043 atsakydama į ieškovės pretenziją nurodė, kad perkančiosios organizacijos nuomone, pirkimo dokumentuose nėra nustatyta reikalavimo, kad atitinkamos pirkimo dalies visoms pozicijoms būtų pateikiamos vieno gamintojo prekės. Pirkimo dalyviai turi galimybę siūlyti įvairių gamintojų gaminius skirtingoms pozicijoms. Rinkoje yra pakankamai tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymą atitinkantį specifikacijas nurodytas pirkimo dokumentų III pirkimo dalyje, todėl parengta techninė specifikacija nėra diskriminuojanti ar ribojanti konkurenciją. Teismas tokį perkančiosios organizacijos argumentą vertina kaip deklaratyvų, nes atsakovė nepateikė į bylą atsiliepimo į ieškinį ir nepagrindė leidžiamais įrodymais, jog nustatytus reikalavimus atitinkantį horizontalų autoklavą gali pasiūlyti ne vienas tiekėjas, kad Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai horizontaliam autoklavui nėra pritaikyti konkretaus gamintojo įrenginiui ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, t.y. kad šio įrenginio techniniai reikalavimai (jų visuma) atitinka daugiau nei vieno gamintojo įrenginį bei nurodyti bent keletą gamintojų ir prekių pavadinimų (CPK 178 str.).
Dėl ieškovės reikalavimo išskirti horizontalaus autoklavo pirkimą į atskirą pirkimo dalį. Techninėje specifikacijoje trečiai pirkimo daliai nustatyti techniniai reikalavimai 15 (penkiolikai) prekių, tarp jų – ir ginčijamam horizontaliam autoklavui. Iš Techninę specifikacijos, matyti, kad reikalavimas (turėti gamintojo įgaliojimą) yra nustatytas tik ginčijamam horizontaliam autoklavui. Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. balandžio 13 d. išvadoje Nr. 4S-1165, nurodė, jog tiekėjas neturėdamas dokumento, pagrindžiančio jo pasiūlymo atitikimą šiam reikalavimui, negalėtų teikti pasiūlymo visai pirkimo 3 daliai, nes tiekėjas gali teikti tik vieną pasiūlymą visai pirkimo daliai (Konkurso sąlygų 2.5 p.).
Viešųjų pirkimų įstatyme nenustatyta imperatyvios pareigos perkančiajai organizacijai skaidyti pirkimo objektą į dalis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius. Taigi kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, ar norimo rezultato negalima pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015; 2015 n. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015). Sprendimas skirtingus viešojo pirkimo objektus sujungti į vieną viešąjį pirkimą laikytinas proporcingu, tik tada, jeigu kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis, perkančiosios organizacijos tikslas negalėtų būti įgyvendintas arba jį pasiekti būtų itin sudėtinga (Lietuvos apeliacinis teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-813-516/2015).
Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. balandžio 13 d. išvadoje Nr. 4S-1165 akcentavo, kad pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2010-09-30 įsakymu Nr. 1S-139 (2014-10-30 įsakymo Nr. 1S-196 redakcija), 4 punktą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tiekėjams dalyvauti pirkimuose, perkančiajai organizacijai rekomenduojama skaidyti didelės apimties pirkimus į dalis. Mažesnis pirkimo dalių dydis suteikia galimybę pirkimuose dalyvauti daugiau tiekėjų, o pirkimo dalių turinys labiau atitinka tiekėjų pajėgumus. Tokiu atveju pirkimų skaidymas į dalis, sudarantis sąlygas didelės apimties pirkimuose dalyvauti didesniam tiekėjų skaičiui, skatina konkurenciją rinkoje.
Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų laikymasis privalo būti užtikrintas visame viešojo pirkimo procese. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nustatydama minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, techninius reikalavimus pirkimo objektui, viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąlygas ir kitas konkurso sąlygas, turi užtikrinti tiekėjų nediskriminavimą ir lygiateisiškumą. Konkurso sąlygos neturi suteikti perkančiajai organizacijai besąlyginio pasirinkimo laisvės ar neribotos diskrecijos (nuožiūros) (Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) prieš Nyderlandų valstybę, 31/87; 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), C-513/99). Tiekėjų lygiateisiškumas (nediskriminavimas) užtikrinamas adekvačiomis pirkimo objektui ir sutarčiai įvykdyti reikalingomis sąlygomis, pasireiškiančiomis minimaliais dalyvių kvalifikacijos reikalavimais (VPĮ 32 str.), taip pat nediskriminaciniais reikalavimais pirkimo objektui (VPĮ 25 str.), bei visais kitais reikalavimais, kurie dirbtinai neriboja tiekėjų galimybės konkuruoti tarpusavyje.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad perkančioji organizacija neteisėtai ir nepagrįstai nustatė atskirus Konkurso sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus horizontaliam autoklavui, į kuriuos ieškovė atkreipė perkančiosios organizacijos dėmesį, kaip ribojančius konkurenciją.
Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimas laikytinas esminiu viešųjų pirkimų pažeidimu. Kaip jau minėta, šie principai nebūtų pažeisti tik išimtiniais atvejais, t.y. kai to reikalauja objektyvios priežastys, pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės paslaptį ar prekių, paslaugų ar darbų pirkimų organizavimas krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo srityse (kai netaikomas viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, reguliavimas) ir kai tokių ribojimų taikymas proporcingas siekiamam tikslui, ko šiuo atveju nėra nustatyta.
Byloje nustačius, kad Konkurso sąlygų Techninės specifikacijos 26 punkto reikalavimas horizontaliam autoklavui „Tiesioginis gamintojo įgaliojimas servisui“, bei 9 pozicijose nurodytų duomenų sutapimas su vieno gamintojo (duomenys neskelbtini) (Vokietija) siūlomu įrenginiu yra nustatyti pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principams, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinio reikalavimai panaikinti atsakovės VšĮ Kauno technologijos universiteto Komisijos sprendimą 2016 m. vasario 10 sprendimą Nr. VP-16-043 atmesti ieškovės pretenziją ir panaikinti 3 pirkimo dalies „Mikrobiologijos mokslo laboratorijos įranga“ techninės specifikacijos 26 punkte nustatytą reikalavimą horizontaliam autoklavui „būtinas tiesioginis gamintojo įgaliojimas servisui“ (pirkimo Nr. 169712) tenkintini.
Kasacinio teismo viešųjų pirkimų ginčų bylose praktikoje formuojama nuostata, kad atskirais atvejais bylą nagrinėjančiam teismui kyla pareiga peržengti pareikšto ieškinio ribas siekiant apginti viešąjį interesą, dėl to gali kilti poreikis pasisakyti dėl viešojo pirkimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).
Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija privalo pateikti visą informaciją pirkimo dokumentuose apie pirkimo sąlygas ir procedūras; pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjas galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 24 str. 7 d.), t.y. už pirkimo dokumentų atitikimą VPĮ 24 str. nuostatoms atsako perkančioji organizacija, taigi nagrinėjamoje byloje atskirų viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo pasekmės negali kilti išimtinai tiekėjui (ieškovui).
Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad, teismui sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir ieškinio (ne)patenkinimo, jo sprendimas neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo dalyviams, nepriklausomai nuo to, jie buvo įtraukti į procesą ar ne. Šie galimi (neigiami) padariniai dalyviams susiję su teismų procesinėmis pareigomis konstatavus pirkimo sąlygų neteisėtumą. Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu Viešųjų pirkimų įstatymo normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas – nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tokiu atveju teismas privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo. Taigi, toks teismo sprendimas būtų šalių grąžinimo į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį išimtis, kurios taikymas nepriklauso nuo pirkimo būdo, kaip tokio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013).
Pažymėtina, kad pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Tolesnio procedūrų vykdymo nepateisina aplinkybė, kad perkančioji organizacija neteisėtomis sąlygomis nebesirems. Pirma, tai iš tikrųjų suponuotų sumažėjusią pirkimo sąlygų apimtį, taigi ir lemtų draudžiamą pirkimo sąlygų pakeitimą (žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimą Komisija /(duomenys neskelbtini), C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Antra, niekada negalima atmesti galimybės, kad dėl neteisėta pripažintos pirkimo sąlygos ar jos dalies pirkime nedalyvavo kiti potencialūs tiekėjai. Tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tokiems tiekėjams ir toliau sudarytų kliūtis pasiūlymams pateikti (pvz., pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas), nors perkančioji organizacija jau nebesiremtų neteisėta pirkimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013).
Bylos duomenimis nenustatyta, kad perkančioji organizacija būtų sudariusi su trečiosios dalies pirkimą laimėjusiu tiekėju viešojo pirkimo sutartį, todėl teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pripažinus aukščiau minėtas pirkimo sąlygas neteisėtomis, pirkimo procedūros negali būti tęsiamos toliau, todėl pirkimas 3 dalyje turi būti nutrauktas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į išnagrinėtos bylos rezultatą, sprendžia, kad ieškovės UAB „Labochema“ turėtos išlaidos pirmosios instancijos teisme – 217,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 800,00 Eur už advokato pagalbą yra pagrįstos rašytiniais įrodymais priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktais, 149 straipsniu, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti VšĮ Kauno technologijos universiteto Komisijos 2016 m. vasario 10 sprendimą Nr. VP-16-043 atmesti ieškovės UAB „Labochema“ pretenziją (pirkimo Nr. 169712).
Panaikinti 3 pirkimo dalies „Mikrobiologijos mokslo laboratorijos įranga“ techninės specifikacijos 26 punkte nustatytą reikalavimą horizontaliam autoklavui „būtinas tiesioginis gamintojo įgaliojimas servisui“.
Nutraukti VšĮ Kauno technologijos universitetas vykdomo atviro konkurso Laboratorinė įranga Maisto institutui“ (pirkimo Nr. 169712) trečią pirkimo dalį „Mikrobiologijos mokslo laboratorijos įranga“.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės VšĮ Kauno technologijos universitetas (kodas 111950581) ieškovei UAB „Labochema“ (kodas 300670772) 1 017,00 Lt (vieną tūkstantį septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Žibutė Budžienė