Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-02-22][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-330-343-2021].docx
Bylos nr.: e2S-330-343/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Smolex 304945689 ieškovo atstovas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų samprata, forma, turinys ir rūšys
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Apeliacinis procesas
Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Atskirieji skundai
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirojo skundo nagrinėjimas
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Kitos bylos, kylančios iš daiktinių teisinių santykių
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai

?

     Civilinė byla Nr. e2S-330-343/2021

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19452-2020-5

      Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.1.11.4

 (S)

  

 

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. vasario 18 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. I. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. I. ir A. M. ieškinį atsakovui V. O. dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos užbaigimo.  

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Kauno apylinkės teisme gautas ieškovų M. I. ir A. M. (toliau – ir ieškovai) ieškinys atsakovui V. O. (toliau – ir atsakovas) dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos užbaigimo, kuriame ieškovai prašo įpareigoti atsakovą atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras per šešis  mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2.       Nurodo, kad ieškovai yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, o atsakovas yra šio namo statytojas. Teigia, kad atsakovas, pradėjęs pardavinėti butus, kai namo baigtumas buvo 74 procentai, įsipareigojo užbaigti namą iki 100 procentų baigtumo bei įregistruoti statybos užbaigimo aktą valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Registrų centras“. Atsakovas šio pažado nevykdė, tuo pažeidė su ieškovais sudarytose butų pirkimo- pardavimo sutartyse prisiimtus įsipareigojimus.

 

II.       II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatė ieškovams septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus. Išaiškino, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus nustatytų trūkumų, procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

4.       Teismas iš ieškovų pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties nustatė, jog atsakovas 2004 m. lapkričio 17 d. pardavė ieškovui A. M. butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Su kitu ieškovu M. I. sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties ieškovai nepateikė, taip pat nepateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ar kitų duomenų, pagrindžiančių, jog šiuo metu jiems nuosavybės teise priklauso nurodyto gyvenamojo namo dalis. Ieškovai taip pat nepateikė duomenų, kad atsakovas yra minėto gyvenamojo namo bendraturtis ir, kad 2004 m. spalio 5 d. jam išduotas statybos leidimas yra galiojantis ir jis gali atlikti statybos užbaigimo procedūras. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovai su ieškiniu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog atsakovas buvo įsipareigojęs užbaigti namo statybą iki 100 procentų baigtumo bei įregistruoti statybos užbaigimo aktą VĮ „Registrų centras“, kadangi pateiktoje 2004 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartyje tokie atsakovo įsipareigojimai nėra nurodyti.

5.       Sprendė, kad iš pateikto ieškinio ir jo priedų negalima suprasti, kokiu pagrindu ir kokius konkrečius darbus turėjo atlikti atsakovas, tačiau jų neatliko. Teismas vertino, kad, priėmus ieškinį, kuriame suformuluotas toks ieškovų reikalavimas, būtų neaiškios bylos nagrinėjimo teisme ribos ir apribota kitos šalies teisė į teisminę gynybą, suvaržyta teisė atsiliepime į ieškinį tinkamai parengti atsikirtimus.

 

III.       III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

 

6.       Atskirajame skunde ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismas nepagrįstai nepriėmė ieškinio ir nurodė trūkumus, nors pagal teismų praktiką tokie teismo argumentai nepriimti ieškinį yra nepagrįsti bei ribojantys ieškovo teises į teisminę gynybą.

1.2.                       Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kad ieškinys neatitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimų.

1.3.                       Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš procesinio dokumento turinio turi būti aišku, ko reikalaujama iš konkretaus asmens. Apeliantai pažymi, kad iš pateikto ieškinio bei suformuoto reikalavimo aišku, jog ieškovai prašo teismo įpareigoti atsakovą atlikti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, ieškinio reikalavimas suformuotas aiškiai ir konkrečiai. 

1.4.                       Teismo reikalaujamų duomenų ieškovai neturi, tačiau minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu įrodinės ne tik rašytiniais įrodymais ar teisės normų reikalavimais, bet ir liudytojų parodymais. Tikina, kad visa dokumentacija yra pas atsakovą, todėl, jam pateikus atsiliepimą į ieškinį, spręstų dėl papildomų dokumentų išreikalavimo bei papildomų dokumentų pateikimo. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į atsiliepime nurodytus argumentus, gali skirti tiek parengiamąjį teismo posėdį, tiek bylai ruoštis paruošiamųjų dokumentų būdu.

 

        Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

 

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

8.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovą atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovams nustatė septynių dienų terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Konstatavo, kad ieškovai savo reikalavimams pagrįsti nepateikė šių įrodymų: su ieškovu M. I. sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ar kitų duomenų, pagrindžiančių, jog šiuo metu jiems nuosavybės teise priklauso nurodyto gyvenamojo namo dalis; duomenų, kad atsakovas yra minėto gyvenamojo namo bendraturtis ir kad 2004 m. spalio 5 d. jam išduotas statybos leidimas yra galiojantis ir jis gali atlikti statybos užbaigimo procedūras; nepateikė 2004 m. spalio 5 d. atsakovui išduoto statybos leidimo; nepateikė įrodymų, kad atsakovas buvo įsipareigojęs užbaigti namo statybą iki 100 procentų baigtumo bei įregistruoti statybos užbaigimo aktą VĮ „Registrų centras“. Apylinkės teismas sprendė, kad iš pateikto ieškinio ir jo priedų negalima suprasti, kokiu pagrindu ir kokius konkrečius darbus turėjo atlikti atsakovas, tačiau jų neatliko. Nurodė, kad, priėmus ieškinį, kuriame suformuluotas minėtas reikalavimas, būtų neaiškios bylos nagrinėjimo teisme ribos ir apribota kitos šalies teisė atsiliepime į ieškinį tinkamai parengti atsikirtimus.

10.       Apeliantai atskirajame skunde laikosi priešingos pozicijos. Jų teigimu, ieškinio reikalavimas suformuluotas aiškiai ir konkrečiai. Akcentuoja, kad teismo reikalaujamų duomenų ieškovai neturi, tačiau ieškinį pagrindžiančias aplinkybes teismo posėdžio metu įrodinės ne tik rašytiniais įrodymais ar teisės normų reikalavimais, bet ir liudytojų parodymais. Tikina, kad visa dokumentacija yra pas atsakovą, todėl, jam pateikus atsiliepimą į ieškinį, spręstų dėl papildomų dokumentų išreikalavimo bei papildomų dokumentų pateikimo.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą rašytinę medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovams terminą procesinio dokumento (ieškinio) trūkumams pašalinti, pasielgė teisėtai ir pagrįstai.

12.       Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus - dokumentų formai ir turiniui, kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendė procesinio dokumento – ieškinio priėmimo klausimą. Be to, kad ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, CPK 135 straipsnis nustato papildomus reikalavimus turiniui. Kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

13.       Pažymėtina, kad civilinio proceso kodekso normose nustyti bendrieji bei specialieji reikalavimai teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis) suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise. CPK 135 straipsnyje nustatyti ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Ieškinio atitikimas ieškinio turiniui keliamienms reikalavimams svarbus yra ir priešingai šaliai tikslu tinkamai pasiruošti gynybai nuo ieškinio. Reikalavimų nesilaikant gali nukentėti proceso operatyvumas, pasidaryti neįmanoma tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu yra ne tik teismo, bet ir šalies pareiga (CPK 7 straipsnio 2 dalis), todėl ieškinyje šalis turi nurodyti visas esmines reikalavimą grindžiančias aplinkybes, atskleisti jų turinį, pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

14.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad iš ieškovų kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų yra neaišku, kokiu pagrindu reiškiamas ieškinys atsakovui. Taipogi ieškovai, suformulavę reikalavimą – įpareigoti atsakovą atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras, iš esmės neatskleidė šio reikalavimo turinio, kadangi iš jo nėra aišku, kokius konkrečiai darbus atsakovas turėjo atlikti ir kokiu pagrindu – sutarties, žodinio susitarimo ir pan. Be to, ieškovai, nepateikę įrodymų, kaip pavyzdžiui su vienu iš ieškovų M. I. sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties, kitų duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovams iš tiesų nuosavybės teise priklauso nurodyto namo dalis, duomenų, kad atsakovas yra ginčo namo bendraturtis, kad atsakovui 2004m. spalio 5 d. išduotas statybos leidimas tebegalioja ir, kad atsakovas apskritai buvo įsipareigojęs užbaigti namo statybą iki 100 procentų baigtumo ir įregistruoti statybos užbaigimo aktą VĮ „Registrų centras“, sudaro pagrindą abejoti, ar ieškovai apskritai turi reikalavimo teisę į atsakovą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdu, kad pateiktas ieškovų ieškinys yra su trūkumais, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė terminą jiems pašalinti.

15.       Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad jie neturi teismo reikalaujamų duomenų, tikina, kad visa dokumentacija yra pas atsakovą, todėl, jam pateikus atsiliepimą į ieškinį, būtų sprendžiama dėl papildomų dokumentų išreikalavimo bei papildomų dokumentų pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus vertina neigiamai. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 12 straipsniu, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teisinis reglamentavimas nustato, kad ieškovai turi laikytis rungimosi principo, t. y. teikti įrodymus. Akivaizdu, kad duomenis apie savo nuosavybę ieškovai turi arba gali gauti. Jei negauna duomenų iš kitų asmenų (fizinių ar juridinių), pateikia teismui įrodymus, kad tokių įrodymų negali gauti.

16.       Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliantų atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas ieškovams nustato terminą iki 2021 m. kovo 1 d. (įskaitytinai) pašalinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatytus procesinio dokumento trūkumus.

 

     Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

 

n u t a r i a :

 

         palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį.

         Nustatyti ieškovams M. I. ir A. M. terminą iki 2021 m. kovo 1 d. (įskaitytinai) pašalinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatytus procesinio dokumento trūkumus.

         Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                                                           Rūta Palubinskaitė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 115 str. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • CPK 111 str. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir turinys
  • CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės