Civilinė byla Nr. e2-1472-545/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13642-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.5.9;

2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.39.1; 3.1.3.3;

3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11

(S) 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

sekretoriaujant Jūratei Trumpickaitei, Audronei Glaubienei

dalyvaujant ieškovės R. N. atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui

atsakovų AB „Baltic Underwriting Agency“, AXIS Specialty Europe SE atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Justinui Pupkai,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. patikslintą ieškinį atsakovams AB „Baltic Underwriting Agency“ ir AXIS Specialty Europe SE dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, 60000 Eur draudimo išmokos priteisimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

n u s t a t ė :

ieškovė R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydama:

1) pripažinti, kad nelaimingas atsitikimas, tai yra L. N. uždusimas paspringus maistu (duomenys neskelbtini) yra draudiminis įvykis;

2) priteisti L. N. įpėdinei pagal įstatymą ieškovei R. N. iš atsakovo AXIS Specialty Europe SE draudimo išmoką sumoje 60 000,00 Eur;

3) priteisti iš atsakovo AXIS Specialty Europe SE ieškovės R. N. naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas;

4) priteisti iš atsakovų AB „Baltic Underwriting Agency“, AXIS Specialty Europe SE ieškovės R. N. naudai visas bylinėjimosi išlaidas-2685 Eur (1125 Eur žyminio mokesčio, 1260 Eur advokato išlaidų, 300 Eur eksperto apklausos išlaidų) (b.l. 1-3, dok-1888; b.l. 22 dok-24; b.l. 82, dok-83720; b.l. 89-93 dok-118744).

Patikslintame ieškinyje bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas  nurodė, kad

Kaip matyti iš pridedamo Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų poliso (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) atsakovės AB „Baltic Underwriting Agency“ ( toliau ir – BUNDA Baltic Underwriting Agency), L. N. buvo apsidraudęs nuo nelaimingų atsitikimų laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) 60 000,00 Eur sumai mirties atveju, draudiku Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polise (duomenys neskelbtini) įvardijama ne šį polisą išrašiusi atsakovė BUNDA Baltic Underwriting Agency, o kita atsakovė - AXIS Specialty Europe SE.

Kaip matyti iš pridedamo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. V. liudijimo, mirusiojo L. N. palikimą priėmė įpėdinė pagal įstatymą sutuoktinė R. N..

(duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė BUNDA Baltic Underwriting Agency informavo, jog įvykį, kurio metu mirė L. N., atsakovė BUNDA Baltic Underwriting Agency laiko nedraudiminiu ir draudimo išmoka nebus mokama, nes L. N. lavono kraujyje nustatyta (duomenys neskelbtini). Atsakovė BUNDA Baltic Underwriting Agency rėmėsi jos pačios patvirtintų Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių (duomenys neskelbtini) II skyriaus „Nedraudžiamieji įvykiai“ 7.5 punktu. Analogišką atsakymą atsakovė BUNDA Baltic Underwriting Agency pateikė (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku. Taigi, atsakovė BUNDA Baltic Underwriting Agency priėmė sprendimą pripažinti įvykį nedraudiminiu bei atsisakyti mokėti draudimo išmoką, vadovaudamasi savo pačios patvirtintomis Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėmis (duomenys neskelbtini), todėl ji yra tinkama atsakovė šioje byloje, nes būtent atsakovės BUNDA Baltic Underwriting Agency sprendimas pripažinti įvykį nedraudiminiu ir atsisakyti mokėti draudimo išmoką pažeidė ieškovės teises ir būtent dėl atsakovės BUNDA Baltic Underwriting Agency priimto sprendimo pripažinti įvykį nedraudiminiu bei atsisakyti mokėti draudimo išmoką, ieškovė kreipėsi į teismą bei prašo pripažinti, kad nelaimingas atsitikimas - L. N. uždusimas paspringus maistu (duomenys neskelbtini)- yra draudiminis įvykis. Tačiau kadangi vienas iš ieškovės ieškinio reikalavimų yra priteisti ieškovei, kaip L. N. įpėdinei pagal įstatymą, draudimo išmoką sumoje 60 000 Eur, o draudiku šiuo konkrečiu atveju įvardinta AXIS Specialty Europe SE, todėl ši bendrovė traukiama į bylą atsakove.

Ieškovės nuomone, aplinkybę, jog atsakovė BUNDA Baltic Underwriting Agency yra mirusiojo L. N. draudimo atveju veikė ne kaip tarpininkas, kaip tai teigiama atsakovės atsiliepime į pirminį ieškovės ieškinį, patvirtina ir ieškovės jau pateiktas į bylą kartu su (duomenys neskelbtini) prašymu priminimas dėl draudimo įmokos mokėjimo, kuriame atsakovė BUNDA Baltic Underwriting Agency aiškiai įvardijama draudiku. Kartu su ieškiniu pateiktame L. N. draudimo polise (duomenys neskelbtini)aiškiai nurodoma, kad draudimo įmokos turi būti mokamos į atsakovės įmokų surenkamąją sąskaitą. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovei yra suteikta teisė vertinti draudėjų riziką, sudaryti su jais draudimo sutartis, rinkti draudimo įmokas, administruoti draudžiamuosius įvykius ir mokėti draudimo išmokas. Šiomis teisėmis atsakovė ir pasinaudojo savarankiškai priimdama sprendimą pripažinti įvykį nedraudiminiu bei atsisakydama išmokėti draudimo išmoką.

Požiūrį į apdraustojo (duomenys neskelbtini) ar kitokią būseną tokiais atvejais yra išreiškęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-04-29 sprendime Nr. 56/06. Konstitucinis Teismas sprendė, kad ar socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojanti įstatymo nuostata, nustatanti, kad įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, jeigu apdraustasis buvo (duomenys neskelbtini) ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su įvykio atsiradimu, neprieštarauja LR Konstitucijai. Tokiu atveju Konstitucinis teismas konstatavo, kad tokia teisės norma, kuria nustatoma, kad įvykis yra nedraudžiamasis, jeigu apdraustasis nelaimingo atsitikimo metu buvo (duomenys neskelbtini) ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, nors tai neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo atsiradimui, prieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Ši konstitucinė nuostata įpareigoja teismą aiškintis įtaką kurią turėjo (duomenys neskelbtini) atsiradusių pasekmių atžvilgiu, o ne tik konstatuoti, kad esant nustatytai nedraudiminei sąlygai, pats įvykis tampa nedraudiminiu.

Ieškovės nuomone, BUNDA Baltic Underwriting Agency sprendimą pripažinti nelaimingą atsitikimą - L. N. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nedraudiminiu įvykiu priėmė vadovaudamasi savo pačios, tai yra BUNDA Baltic Underwriting Agency patvirtintų Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių (duomenys neskelbtini)II skyriaus „Nedraudžiamieji įvykiai“ 7.5 punktu, kuriame nurodoma, jog įvykis yra nedraudžiamasis ir išmoka nemokama, jei „apdraustasis svaiginosi (duomenys neskelbtini), toksinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis arba vartojo stipriai veikiančius vaistus be atitinkamo gydytojo paskyrimo; šis punktas taikomas, jei nurodomos aplinkybės turėjo tiesioginį ryšį su nelaimingo atsitikimo įvykimu. Vertinant aukščiau nurodytą sąlygą, kuriai esant draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudiminę išmoką, kaip esant nedraudžiamajam įvykiui, pastebėtina, kad ji negali būti aiškinama plečiamai, kaip apimanti visus atvejus, kai apdraustasis įvykio metu buvo veikiamas (duomenys neskelbtini), neatsižvelgiant į apdraustojo veikimo (duomenys neskelbtini) priežastinį ryšį su įvykiu, nes toks aiškinimas pernelyg susiaurintų draudimo apsaugos ribas, prieštarautų draudimo sutarties prigimčiai bei sampratai (CK 6.987 str.).

Ieškovės nuomone, apdraustojo veikimo (duomenys neskelbtini) faktas gali neturėti jokios įtakos draudiminiam įvykiui ar žalos dydžiui, tada kai draudžiamasis įvykis - draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, apibrėžtas kaip nepriklausantis nuo apdraustojo valios atsitikimas, tai yra nelaimingas atsitikimas. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką, turėjo lemti Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalyje nustatyti kriterijai, t. y. draudikas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas (apdraustasis) pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti j draudėjo (apdraustojo) kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, jog būtent apdraustojo vartojamas (duomenys neskelbtini) – buvimas (duomenys neskelbtini) turėjo įtaką atsitikusiam įvykiui.

Iš pateikiamų kartu su šiuo ieškiniu dokumentų – (duomenys neskelbtini) medicininiame mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), Greitosios medicinos pagalbos kortelės, (duomenys neskelbtini) Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, akivaizdu, kad nelaimingas atsitikimas, pasibaigęs L. N. mirtimi, įvyko dėl to, kad L. N. tiesiog (duomenys neskelbtini), kam jokios įtakos neturėjo jo (duomenys neskelbtini).

Pabrėžtina, kad pagal  CK 6.1014 str. 1 d. draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo tik tuo atveju, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios.

Šiuo konkrečiu atveju L. N. kaip draudėjas savo prievoles pagal draudimo sutartį vykdė tinkamai – draudimo įmokas mokėjo, įvykis įvyko galioj ant draudimo sutarčiai, todėl laikytina, kad atsakovės atsisakymas mokėti draudimo išmoką vienareikšmiai yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovės BUNDA Baltic Underwriting Agency patvirtintų Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių (duomenys neskelbtini)IV skyriuje „Skundų nagrinėjimo tvarka“ nurodoma: „Jeigu esate vartotojas ir likote nepatenkintas galutiniu, jūs turite teisė kreiptis į Lietuvos banką“. Tačiau tame pat skyriuje nurodoma: „Aukščiau išdėstyta skundų nagrinėjimo tvarka neapriboja jūsų teisės imtis teisinių veiksmų ar alternatyvių ginčo sprendimo būdų pagal sutartinius įsipareigojimus.“

Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr.03-23 (Lietuvos banko valdybos 2016 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 03-11 redakcija) patvirtintų Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių (toliau – Taisyklės) 13 punkte nurodoma: „Vartotojas, kurio netenkina finansų rinkos dalyvio atsakymas, turi teisę pateikti Lietuvos bankui prašymą nagrinėti vartojimo ginčą, kad būtų apgintos pažeistos arba ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai.“ Taisyklių 57.3 punkte reglamentuojama, jog Lietuvos bankas nutraukia ginčo nagrinėjimą, jeigu „viena iš ginčo šalių dėl nagrinėjamo ginčo kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą“. O Taisyklių 64 punkte aiškiai nurodoma, kad Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Vartotojui ir finansų rinkos dalyviui išlieka teisė dėl ginčo sprendimo kreiptis į teismą arba kita ginčų nagrinėjimo instituciją įstatymu nustatyta tvarka.“ Taigi, šiuo konkrečiu atveju kreipimasis dėl ginčo išsprendimo į Lietuvos banką, kuris teikia tik konsultacinę išvadą, nėra įstatymų nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, o nesikreipimas dėl konsultacinės išvados į Lietuvos banką neatima iš atsakovės teisės dėl ginčo išsprendimo kreiptis tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą, kas ir yra numatyta Taisyklių 57.3 p.

Atsakovės BUNDA Baltic Underwriting Agency patvirtintų Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių (duomenys neskelbtini)IV skyriuje „Skundų nagrinėjimo tvarka“ yra paminėtas Lietuvos bankas, kaip institucija, kurią atsakovė rekomenduoja ginčų sprendimui, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos bankas savo konsultacinėse išvadose ne kartą yra konstatavęs, jog vien tik asmens (duomenys neskelbtini) negali būti pagrindu atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Pavyzdžiui, 2018 m. rugsėjo 05 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus sprendime Nr. 242-373 „Dėl S.A. ir gyvybės draudimo UAB „Bonum Publicum“ ginčo nagrinėjimo“ (ginčo bylos Nr.2018- 01008) yra konstatuojama: „Lietuvos banko nuomone, kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, pagal konkrečias įvykiui būdingas aplinkybes, todėl vien bendro pobūdžio informacija, kartu remiantis specialistų išvadomis, jog apdraustasis buvo (duomenys neskelbtini) ir per gatvę ėjo ne pėsčiųjų perėjoje, ar šio veiksmo pasekmė - eismo įvykis, nepatvirtina priežastinio apdraustojo asmens girtumo ir eismo įvykio ryšio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad draudikas neįrodė, jog apdraustojo asmens svaiginimasis (duomenys neskelbtini) turėjo įtakos 2018 m. sausio 11 d. eismo įvykio, dėl kurio metu patirtų sužalojimų apdraustasis mirė, kilimui, ir nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Kitame sprendime - 2017 m. kovo 08 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus sprendime Nr.242-89 „Dėl J.L. ir gyvybės draudimo bendrovės UAB „Bonum Publicum“ ginčo nagrinėjimo“ (ginčo bylos Nr.2016-01051) konstatuojama: „Išvadą, kad apdraustojo mirtis buvo susijusi su (duomenys neskelbtini) vartojimu, draudikas grindžia specialisto išvada, prokuroro nutarimu ir konsultacine eksperto išvada. Draudikas savo atsisakymą mokėti drausimo išmoką grindžia ir konsultacine eksperto išvada, kurioje ekspertas konstatavo, kad „ (duomenys neskelbtini)turėjo įtakos piliečio mirčiai, remiantis literatūros duomenimis, nes jis apsunkina širdies kraujagyslių eigą, o konkrečiu atveju apsunkino išeminės ligos išeitis. Vertinant šią išvadą kaip įrodymą, kad apdraustojo mirtis įvyko dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo, pažymėtina, kad ekspertas pateikia konsultacinę išvadą, paremtą moksline literatūra, ji nepaneigia specialisto išvadoje konstatuoto fakto, kad apdraustojo mirties priežastis - lėtinė išeminė širdies liga. Darytina išvada, kad draudiko pateikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad draudžiamasis įvykis buvo susijęs su apsvaigimu nuo (duomenys neskelbtini).“

Ieškovės nuomone, kitokia, nei aukščiau paminėta, praktika būtų tiesiog absurdiška, nes ji reikštų, jog vartojant (duomenys neskelbtini) negalima valgyti tariamai dėl didelės tikimybės paspringti maistu, nors ant daugumos vynų, kuriais legaliai prekiaujama Lietuvos Respublikos prekybos centruose, etikečių yra patarimų prie kokio maisto jis dera, su kokiu maistu jį rekomenduotina ragauti. O alkoholinių gėrimų derinimas su kartu vartojamu maistu yra netgi etiketo dalis. Pavyzdžiui, straipsnyje „Vyno gėrimo etiketas“, publikuojamame interneto svetainėje „Etiketas.lt“, nurodoma: „Vynas turi tikti prie patiekalo. Prie lengvo maisto vaišinkite lengvu, vaisių skonio vynu, prie sunkaus ir riebaus - stipriu. Senos taisyklės, kad šviesus vynas tinka tik prie šviesios mėsos ir žuvies, tamsus - prie tamsios mėsos, jau niekas nepaiso; etiketo žinovai nenustebs, jei prie upėtakio gersit raudonąjį vyną. Ne veltui vynai, geriami per gausias vaišes, vadinami suderintais. Jie turi derėti prie valgių, papildyti ar paryškinti atskirų patiekalų skonį, bet jo nenustelbti. Todėl prie žuvies patiekalų ir šaltųjų užkandžių tinka lengvi, sausi ir jauni baltieji vynai, kaip antai, vokiškas Mosel-Saar-Ruwer arba prancūziškas Chablis. Prie lengvų karštųjų užkandžių, pavyzdžiui, paukštienos ragu ar žuvies patiekalų, rinkitės lengvus ar net stiprokus baltuosius vynus. Prie sunkių ir pikantiškų patiekalų, pavyzdžiui, viščiuko ar kiaulienos kepsnių, tiks stipresnis baltasis ar lengvas vynas. Įsidėmėkite: prieskoniais pagardintiems švelniems patiekalams pikantiškumo suteikia lengvi, jauni ir vaisių skonio vynai, aštriems patiekalams - išlaikyti malonaus skonio raudonieji vynai. Prie jautienos, avienos, antienos, žąsienos ir žvėrienos tiks stipresnis raudonasis vynas. Prie deserto geriamas šiek tiek švelnesnis ir keliais laipsniais stipresnis vynas. Iš vėlyvo derliaus, sušalusių ar džiovintų vynuogių pagaminti vynai - natūraliai saldūs ir labai tinka prie deserto. Italija - klasikinių desertinių arba stipriųjų vynų tėvynė. Iš stipriųjų vynų dar būtų galima paminėti portugališką portveiną”. Analogiškai, galima rasti ir kitų alkoholinių gėrimų derinimo su maistu taisyklių. Pavyzdžiui: „Brendis tinka su ryškaus skonio ir kvapo užkandžiais. Geruose restoranuose prie brendžio jums būtinai pasiūlys riešutų, taip pat jis dera su brandintais intensyvaus kvapo ir skonio sūriais, kaip rokforas ar stiltonas. Tokie užkandžiai padeda atskleisti brendžio skonio savybes. Apie brendžio ir šokolado derinimą galima būtų kalbėti ir kalbėti! Kadangi brendis neturi vynui būdingo rūgštumo, jį drąsiai galima derinti su sunkiais ir riebiais desertais, pavyzdžiui, tortais, ledais, pyragaičiais. Jei desertui patieksite vaisius, irgi neapsiriksite. Ypač su brendžiu dera vyšnios, slyvos, nes jų aromato turi ir pats gėrimas.“

Taigi, maisto vartojimas kartu su (duomenys neskelbtini) yra įprastas reiškinys ir negali būti pretekstu nemokėti draudimo išmokos maistu paspringusiam asmeniui vien dėl to, kad tas asmuo vartojo (duomenys neskelbtini) gėrimus.

Atsakovas AB „Baltic Underwriting Agency“, į. k. 303489019, (toliau-BUNDA)  pateikė teismui atsiliepimą bei atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuose prašo atmesti ieškovės ieškinį pilna apimtimi, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas - 8350,41 Eur (b.l. 6-9, dok-156996; b.l. 25-26, dok-203503; b.l. 88 doc-105631).

Atsiliepime (b.l. 6-9, 156996) bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą kildina iš L. N. (toliau - Draudėjas) Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų poliso Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Polisas).

Atkreipė dėmesį, kad BUNDA nėra Polisą išdavęs draudikas, o yra asmuo, per kurį draudikas veikė, t. y. buvo draudimo tarpininku. Tuo tarpu Draudėjo draudikas buvo AXIS Specialty Europe SE (toliau – Draudikas), kuris ir turėtų būti traukiamas atsakovu, kadangi materialiuosius reikalavimus ieškovas reiškia ne bet kokiam subjektui, o būtent jam draudimo apsaugą garantavusiam draudikui.

Taigi, draudimo teisiniai santykiai Draudėją saistė ne su BUNDA, o su Draudiku.

CPK 45 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti atsakovą tinkamu atsakovu.

Atsakovas BUNDA prašė pakeisti ieškinyje nurodytą atsakovą tinkamu atsakovu – AXIS Specialty Europe SE.

Pakeitus netinkamą atsakovą tinkamu, atitinkamai, pakeistina BUNDA procesinė padėtis, t. y.  BUNDA į bylą įtrauktinas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis.

Ginčas kilo dėl to, kad Draudėjas apsidraudė nuo nelaimingų atsitikimų laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); draudimo laikotarpiu- (duomenys neskelbtini)d. Draudėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) (mažiausiai (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ir tai buvo jo mirties priežastis; paveldėjusi Draudėjo teises ir pareigas ieškovė kreipėsi dėl 60 000,00 Eur dydžio draudimo išmokos išmokėjimo (Polise numatyta, kad Draudėjo mirties atveju išmokama 60 000,00 Eur dydžio draudimo išmoka).

Ieškovei (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas pranešimas apie sprendimą žalos byloje, kuriuo ieškovė buvo informuota, jog Draudėjo mirtis laikytina nedraudžiamuoju įvykiu, kadangi Draudėjo mirtį sąlygojo Draudėjo (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į gautą papildomą kreipimąsi, BUNDA (duomenys neskelbtini) el. paštu pakartotinai informavo bei pateikė papildomą pagrindimą, kodėl Draudėjo mirtis nėra laikytina draudžiamuoju įvykiu.

Atsakovas BUNDA pažymi, kad Draudėjo mirtis, kurią sukėlė jo veiksmai esant (duomenys neskelbtini) – nedraudžiamasis įvykis, todėl neegzistuoja pagrindas išmokėti draudimo išmoką.

Atsakovo teigimu, sudarydamas draudimo sutartį Draudėjas, be kita ko, sutiko su draudimo taisyklių sąlygomis. Atsižvelgiant į pasirinktą draudimo rūšį, buvo taikomos Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės (duomenys neskelbtini), kurios galiojo nuo (duomenys neskelbtini)(toliau – Taisyklės).

Taisyklių 7.5. p. numatyta, kad įvykis yra nedraudžiamasis ir išmoka nemokama, jei Apdraustasis svaiginosi (duomenys neskelbtini), toksinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis arba vartojo stipriai veikiančius vaistus be atitinkamo gydytojo paskyrimo; šis punktas taikomas, jei nurodomos aplinkybės turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su nelaimingo atsitikimo įvykimu.

Dėl to, jog mirties metu Draudėjas buvo (duomenys neskelbtini) (nustatyta (duomenys neskelbtini)), ginčo byloje nėra. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą: Specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad L. N. mechaninės traumos požymių nekonstatuota. L. N. mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). L. N. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija (duomenys neskelbtini), kas atitinka (duomenys neskelbtini).

Ginčas byloje yra dėl to, ar Draudėjo (duomenys neskelbtini) mirties metu turėjo priežastinį ryšį su nelaimingo atsitikimo įvykimu, t. y. Draudėjo mirtimi.

Atsakovo nuomone, Draudėjo (duomenys neskelbtini) turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su nelaimingo atsitikimo įvykimu, t. y. jo mirtimi.

Lietuvos Banko, kuris ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš draudimo teisinių santykių, 2020-02-12 sprendime konstatuota, kad nelaimingu atsitikimu draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Sudarydamos Draudimo sutartį, šalys susitarė, kad draudimo rizika yra Draudimo sutarties galiojimo metu įvykęs nelaimingas atsitikimas. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad draudimo rizika – tai draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus. Remiantis nelaimingu atsitikimu draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, samprata ir atsižvelgiant į šios sutarties esme bei tikslus, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) prieš nelaiminga atsitikima vartojimas turi būti susijęs su apdraustajam gresiančia nelaimingo atsitikimo draudimo rizika (tikėtinu pavojumi).

Taigi, matyti, kad apdraustojo (duomenys neskelbtini) laikytinas susijusiu su įvykusiu nelaimingu atsitikimu, jeigu (duomenys neskelbtini) sąlygojo tikėtiną pavojų apdraustajam.

Šiuo atveju Draudėjo (duomenys neskelbtini) (kuris, be kita ko, buvo ne mažesnis (duomenys neskelbtini) sąlygojo padidintą užspringimo riziką, taigi, padidintą ir tikėtiną pavojų Draudėjui.

Vienoje bendrosios kompetencijos teisme nagrinėtoje byloje specialių žinių turintis ekspertas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sąlygoja itin didelę riziką paspringti maistu: „Ekspertas S. L. teisme paaiškino, kad I. P. mirties priežastis - uždusimas, paspringstant nukentėjusiajam maistu, kuris uždarė kvėpavimo takus, taip sutrikdydamas kvėpavimą, kuris baigėsi mirtimi. Pati dažniausia paspringimo priežastimi, kuri baigiasi mirtimi, būna (duomenys neskelbtini). Pavartojus (duomenys neskelbtini), jis suveikia kaip galvos smegenų veiklą slopinanti cheminė medžiaga, tarp jų slopina ir rijimo centrą. Jeigu žmogus tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) veikia jo galvos smegenis, turi burnoje kąsnį, jis gali paspringti.“

Pažymėtina, kad Draudėjo mirties metu jo kraujyje buvo nustatytas pavojingas kiekis (duomenys neskelbtini), kadangi asmens kraujyje nustačius apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmeniui būdingas vėmimas, apsinuodijimu (duomenys neskelbtini) požymiai. Taigi, toks (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), koks buvo nustatytas Draudėjui mirus, aiškiai sąlygojo neigiamus fiziologinius Draudėjo organizmo pokyčius, sąlygojusius ženkliai padidintą riziką paspringti, t. y. rijimo centro prislopimą, tikėtiną apsinuodijimą (duomenys neskelbtini), kuris galėjo sąlygoti ne tik rijimo centro prislopimą, bet ir viso Draudėjo raumenyno veiklos bei orientacijos apdorojant valgomą maistą sutrikimus.

Taigi, 1) (duomenys neskelbtini) kraujyje veikiant kaip slopinančiai medžiagai, kuri slopina žmogaus rijimo centrą, 2) draudėjui buvus suvartojus didelį kiekį (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas pavojingu bei sąlygojančiu apsinuodijimo (duomenys neskelbtini) požymius bei kitus stiprius šalutinius efektus, konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini)turėjo įtaką užspringimui.

Priešinga išvada objektyviai neįmanoma. Draudėjui nelaimingo atsitikimo metu nebuvus apsvaigusiam nuo (duomenys neskelbtini), jo rijimo centras nebūtų buvęs prislopintas, taigi, Draudėjas nebūtų susidūręs su sunkumais nuryjant maistą. Galėdamas be jokio šalutinio poveikio valdyti savo veiksmus, ko negalėjo efektyviai padaryti būdamas neigiamai paveiktas vartoto (duomenys neskelbtini), Draudėjas būtų galėjęs tinkamai nuryti maistą, kurio nuryti, esant prislopintam rijimo centrui, Draudėjas negalėjo. Taigi, Draudėjui nelaimingo atsitikimo metu nebuvus paveiktam (duomenys neskelbtini), Draudėjas nebūtų paspringęs ir to rezultate miręs.

Ieškovės nurodomos aplinkybės bei argumentai neleidžia daryti išvados, jog Draudėjo mirtis turėtų būti traktuojama kaip draudžiamasis įvykis.

Atsakovo teigimu, Lietuvos bankas, kaip institucija, ikiteismine tvarka nagrinėjanti iš draudimo teisinių santykių kylančius ginčus yra konstatavusi, kad vien tik asmens (duomenys neskelbtini) negali būti pagrindu atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Visgi, BUNDA jokiu būdu nesilaiko tokios pozicijos, jog vien tik Draudėjo (duomenys neskelbtini) faktas sąlygojo įvykio pripažinimą nedraudžiamuoju. Kaip nurodoma aukščiau, Draudėjo (duomenys neskelbtini) turėjo tiesioginę įtaką užspringimui. Tuo tarpu ieškovė pateikia klaidingą BUNDA dar ikiteisminės komunikacijos metu pateiktą pozicijos interpretavimą ir siekia suklaidinti teismą, tikėtina tam, jog būtų sukurtas BUNDA bei Draudiko nesąžiningumo draudimo teisiniuose santykiuose įvaizdis.

Ieškovė vadovaujasi dvejais Lietuvos banko sprendimais, tokiu būdu grįsdama poreikį Draudėjo nelaimingą atsitikimą pripažinti draudžiamuoju įvykiu, tačiau bylos, į kurias referuojama, nagrinėtos visiškai kitokių faktinių aplinkybių kontekste:

-byla Nr. 2018-01008, kurioje 2018-09-05 priimtas sprendimas Nr. 242-373, tačiau byloje nagrinėtas visiškai kitokių faktinių aplinkybių ginčas, kuomet draudėjas mirė ne užspringęs, o nuo eismo įvykio metu padarytų sužalojimų, kurie sukėlė smegenų komą ir sunkų hemoraginį šoką;

-byla Nr. 2016-01051, kurioje 2017-0308 priimtas sprendimas Nr. 242-89, tačiau byloje taip pat apdraustasis mirė visiškai kitomis aplinkybėmis nei nagrinėjamoje byloje. Byloje apdraustasis mirė nuo lėtinės išeminės ligos, o (duomenys neskelbtini) poveikis ir sąsajumas su mirtimi buvo grindžiamas itin nutolusiu priežastiniu ryšiu - neva dažnas (duomenys neskelbtini) galėjo sąlygoti lėtines ligas, todėl draudiko nuomone, mirtį sąlygojo būtent (duomenys neskelbtini) vartojimas.

Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos banko sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir neturi jokios privalomos reikšmės šiai bylai. Visgi, net, jeigu teismo nuomone, Lietuvos banko sprendimais būtų pagrindas vadovautis, pažymėtina, jog precedentas taikomas tik tuomet, kai jis sukurtas analogiškų faktinių aplinkybių byloje: precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Todėl ieškovei referuojant į Lietuvos banko sprendimus, kurie priimti visiškai kitokių faktinių aplinkybių kontekste, konstatuotina, jog jie bet kokiu atveju negalėtų turėti precedento galios ir jais vadovautis nebūtų jokio pagrindo.

Pasak ieškovės, (duomenys neskelbtini) kartu su maistu yra rekomenduotinas ir, tam tikrais atvejais, etiketo dalis, todėl neva objektyviai užspringimas vartojus (duomenys neskelbtini) negalėtų būti nedraudžiamuoju įvykiu. Visgi, šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl to, ar asmuo turi teisę vartoti maisto produktus tuo metu, kuomet jis vartoja (duomenys neskelbtini) gėrimus. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar Draudėjo mirtį sąlygojo (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje didesnis (duomenys neskelbtini) kiekis Draudėjo kraujyje sąlygojo fiziologines reakcijas organizme, kurios lėmė jo rijimo refleksų prastesnį funkcionavimą, todėl tokio laipsnio (duomenys neskelbtini), kuris esmingai paveikia žmogaus organizmo funkcionavimą neigiama linkme (šiuo atveju apsunkindamas rijimo bei raumenų veiklą) laikytinas tiesiogiai sąlygojusiu nelaimingą atsitikimą, kuris lėmė Draudėjo mirtį.

Atsakovo nuomone, labiau tikėtina, kad Draudėjo mirtį sąlygojo tuometinis (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), nei ne. Tokia išvada darytina, kadangi toks (duomenys neskelbtini) sąlygojo Draudėjo rijimo centro funkcionalumo prislopimą, taip pat kitus neigiamus fiziologinius efektus organizme, kurie neigiamai sąlygoja asmens galimybę efektyviai nuryti maistą. Neatsitiktinai paspringimo, kuris baigiasi mirtimi, pati dažniausia priežastis būna būtent (duomenys neskelbtini) vartojimas.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l.25-26, dok-203503) atsakovas papildomai pažymėjo, kad atsiliepime į pirminį ieškinį BUNDA buvo nurodžiusi, kad BUNDA nėra Polisą išdavęs draudikas, o yra asmuo, per kurį draudikas veikė, t. y. buvo įgaliotasis draudiko atstovas. Tuo tarpu Draudėjo draudikas buvo AXIS Specialty Europe SE, kuris ir turėtų būti traukiamas atsakovu, kadangi materialiuosius reikalavimus ieškovė reiškia ne bet kokiam subjektui, o būtent jam draudimo apsaugą garantavusiam draudikui.

Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ieškovės velionio vyro L. N. ir Draudiko (AXIS Specialty Europe SE) teisiniuose santykiuose BUNDA veikė kaip Draudiko įgaliotasis atstovas ir jokių veiksmų ar sprendimų savo rizika neatliko ir nepriiminėjo. Atitinkamai, teises ir pareigas savo veiksmais BUNDA sukūrė Draudikui (AXIS Specialty Europe SE), o ne sau pačiam. Tai aiškiai nurodyta (duomenys neskelbtini) Draudiko (AXIS Specialty Europe SE)  išduotame įgaliojimo rašte. 

Minėtame įgaliojimo rašte Draudikas (AXIS Specialty Europe SE) patvirtino, kad BUNDA, atstovaudama Draudiko interesus, veikia ir priimdama sprendimus dėl atsisakymo įvykį pripažinti draudžiamuoju bei atsisakymo išmokėti draudimo išmoką ir jokie BUNDA priimti sprendimai, veikiant Draudiko vardu, nesukuria jokių teisių/pareigų BUNDA, o teisės ir pareigos sukuriamos būtent Draudikui.

BUNDA sprendimą dėl atsisakymo pripažinti ginčo įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką priėmė ne savo, o atstovaujamojo – Draudiko – vardu.

Ieškovės teigimu, BUNDA pateiktame priminime dėl draudimo įmokos sumokėjimo BUNDA buvo įvardinta draudiku. Minimą pranešimą L. N. pateikė UADBB „M Insurance“, kuris, kaip nurodyta Polise, buvo draudimo brokeris. BUNDA nėra žinoma, kodėl draudimo brokeris savo siųstame priminime dėl draudimo įmokos sumokėjimo BUNDA įvardino kaip draudiką. Tačiau toks BUNDA įvardinimas brokerio teiktame priminime niekaip nepagrindžia fakto, kad BUNDA veikė ne kaip draudikas, o kaip įgaliotasis atstovas, ką pagrindžia eilė į Bylą pateiktų įrodymų.

Ieškovė nurodė, kad Draudimo įmokos buvo mokamos į BUNDA įmokų surenkamąją sąskaitą. BUNDA buvo įgaliota surinkti draudėjo draudimo įmokas, tačiau jas pervesdavo draudimo apsaugą teikiančiam Draudikui. Tai aiškiai pagrindžia (duomenys neskelbtini) Draudiko išduotas įmokos gavimo patvirtinimas. Taigi, BUNDA tik surinkdavo draudėjo L. N. draudimo įmokas, tačiau jų galutinis gavėjas buvo būtent Draudikas (AXIS Specialty Europe SE).

Ieškovė nurodė, kad BUNDA buvo suteikta teisė vertinti draudėjų riziką, sudaryti su jais draudimo sutartis, rinkti draudimo įmokas, administruoti draudžiamuosius įvykius ir mokėti draudimo išmokas. Visgi, šias funkcijas BUNDA atliko atstovaudama Draudiko teises ir interesus, kaip Draudiko įgaliotasis atstovas, veikiantis jo vardu.

Ieškovė nurodė, kad priimdama sprendimą dėl atsisakymo pripažinti įvykį draudžiamuoju bei išmokėti draudimo išmoką BUNDA rėmėsi jos pačios patvirtintomis Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėmis. Visgi, kaip taip pat nurodyta aukščiau ir ką patvirtina (duomenys neskelbtini) Draudiko išduotas įgaliojimo raštas, ginčo teisiniuose draudimo santykiuose, vykdytuose Poliso pagrindu, BUNDA veikė Draudiko vardu ir sau draudiko teisių bei pareigų šiuose santykiuose nesukūrė. Todėl neturi jokios reikšmės kokio subjekto draudimo taisyklės buvo patvirtintos, kai dar draudimo Polise buvo aiškiai identifikuota, kad Polisą išduodantis draudikas yra būtent Draudikas, o BUNDA yra jį atstovaujantis subjektas, per kurį Draudikas veikia.

Atsakovo nuomone, nurodytos aplinkybės tik įrodo, kad savo pozicijos pagrįstumą ieškovė mėgina grįsti atskiromis bekontekstėmis detalėmis, kurios nei kartu, nei atskirai, nepagrindžia nei to, kad BUNDA veikė kaip draudikas, nei to, kad BUNDA ginčo draudimo teisiniuose santykiuose prisiėmė kokias nors draudiko teises ar pareigas savo vardu.

Atsakovas nesutiko ir su tuo, kad yra tinkamas atsakovas byloje, nes be kitų argumentų teismo sprendimas būtų vykdomas ne BUNDA, o būtent tinkamu atsakovu esančio Draudiko (AXIS Specialty Europe SE).

Be to, sprendimas pripažinti ginčo įvykį nedraudžiamuoju buvo priimtas Draudiko vardu. Taigi, laikytina, kad tokį sprendimą priėmė Draudikas. Atitinkamai, reikalavimas dėl ginčo įvykio pripažinimo draudžiamuoju,  reikalavimas ir priteisti draudimo išmoką reiškiamas Draudiko atžvilgiu.

Tuo tarpu reikalavimas kito atsakovo – Draudiko – atžvilgiu taip pat atmestinas, kadangi įvykis, dėl kurio draustumo yra nagrinėjamas ginčas šioje byloje, yra nedraustinas.

Atsakovas AXIS Specialty Europe SE, j.a.k. 353402, (Airija), pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį (b.l. 27 dok-203504), kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas- 335,78 Eur (b.l. 88 doc-105631).

Atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l. 27 dok-203504) atsakovas nurodė, kad palaiko kito atsakovo - BUNDA byloje išdėstytą poziciją tiek dėl ginčo įvykio nedraustumo, tiek dėl to, kad tinkamu atsakovu šioje byloje yra Draudikas (AXIS Specialty Europe SE).

Ginčo įvykis, kurį ieškovė siekia pripažinti draudžiamuoju, yra nedraudžiamasis. Tai išsamiai pagrindžia BUNDA atsiliepime į pirminį ieškinį išdėstytos aplinkybės.

BUNDA nėra tinkamas atsakovas byloje, kadangi sprendimą dėl ginčo įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju ir atsisakymo išmokėti draudimo išmoką BUNDA priėmė Draudiko (AXIS Specialty Europe SE) vardu.

Ieškinys atmestinas

Kaip nustatyta byloje, (duomenys neskelbtini) L. N. (apdraustasis) ir draudimo kompanija AXIS Specialty Europe SE (Airija) (draudikas), veikianti per AB „Baltic Underwriting Agency“ ( toliau ir – BUNDA) sudarė Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisą (duomenys neskelbtini), pagal kurį L. N. buvo apsidraudęs tame skaičiuje ir nuo nelaimingų atsitikimų mirties atveju laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) 60 000,00 Eur sumai.

Kaip nustatyta byloje, šio draudimo poliso galiojimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės R. N. sutuoktinis L. N.. (duomenys neskelbtini) medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) L. N. mirties priežastis nurodyta- nelaimingas atsitikimas, rastas (duomenys neskelbtini).

Pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. V. liudijimą, mirusiojo L. N. palikimą priėmė įpėdinė pagal įstatymą sutuoktinė R. N. (atsakovė).

Ieškovė R. N. kreipėsi į AB „Baltic Underwriting Agency“ (BUNDA) su prašymu išmokėti 60 000 Eur draudimo išmoką mirus vyrui L. N., tačiau minėta bendrovė (duomenys neskelbtini) įteikė ieškovei pranešimą apie priimtą sprendimą žalos byloje, kuriuo ieškovė buvo informuota, jog Draudėjo mirtis laikytina nedraudžiamuoju įvykiu, kadangi Draudėjo mirtį sąlygojo Draudėjo (duomenys neskelbtini).

Be to, į pakartotinį ieškovės kreipimąsi, BUNDA (duomenys neskelbtini) el. paštu pakartotinai informavo bei pateikė papildomą pagrindimą, kodėl Draudėjo mirtis nėra laikytina draudžiamuoju įvykiu, atitinkamai ir draudimo išmoka nebus ieškovei mokama.

Tokiu būdu, tarp šalių byloje kilo ginčas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, draudimo išmokos (60 000 Eur) išmokėjimo, tinkamo atsakovo (-ų-) nustatymo.

Dėl tinkamo atsakovo

CPK 45 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti atsakovą tinkamu atsakovu.

Atsakovo AB „Baltic Underwriting Agency“ (BUNDA) teigimu, jis yra netinkamas atsakovas byloje, o tinkamu atsakovu yra draudikas - AXIS Specialty Europe SE (Airija), kuri atstovauja BUNDA.

Teismas svarstydamas šalių argumentus dėl tinkamo atsakovo byloje, atsižvelgia į tai, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose (b.l.12, dok-160762) prašė įpareigoti pradinį atsakovą  AB „Baltic Underwriting Agency“ (BUNDA) pateikti į bylą:

- rašytinį dokumentą, kuriuo jam 2015 metais suteiktas įgaliotojo atstovo (“Coverholders“) statusas Lioyd*s rinkoje, apie ką atsakovas rašo savo internetinėje svetainėje;

-kokiu pagrindu atsakovas AB „Baltic Underwriting Agency“ (BUNDA)  atstovauja AXIS Specialty Europe SE bei su kokiomis teisėmis;

-duomenis apie murusiojo L. N. sumokėtas draudimo įmokas į atsakovo sąskaitą bei ar šios įmokos buvo pervestos į AXIS Specialty Europe SE sąskaitą.

Atsakovė BUNDA į teismo įpareigojimą pateikė teismui 2015-09-02 BUNDA įgaliotojo atstovo („Coverholder“) statuso Lloyd‘s rinkoje patvirtinimą kartu su šio patvirtinimo vertimu į lietuvių kalbą; AXIS Specialty Europe SE naujausią įgaliojimą BUNDA kartu su jo vertimu į lietuvių kalbą; išrašą iš BUNDA banko sąskaitos su L. N. atliktais mokėjimais; nurodė, kad BUNDA L. N. atliktas įmokas pervedė AXIS Specialty Europe SE, tačiau šios surinktos įmokos buvo pervedamos kartu su iš kitų draudėjų surinktomis įmokomis atliekant vieną bendrą išmokėjimą (b.l. 14 dok-170288); AXIS Specialty Europe SE (duomenys neskelbtini) pasirašytą patvirtinimą, kuriame pateikiamas susistemintas minėto draudiko patvirtinimas dėl L. N. mokėtų lėšų gavimo ir tai pagrindžianti informacija (b.l. 15, dok-177628); draudiko (AXIS Specialty Europe SE) (duomenys neskelbtini) d. išduotą įgaliojimą ir jo vertimą į lietuvių kalbą, kuriame nurodytos BUNDA turimos įgaliojimų atstovaujant minėtą draudiką apimtys pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisą (duomenys neskelbtini) ir šioje civ.byloje e2-18888-545/23 (šiuo metu bylos Nr. e2-1472-545/2024) (b.l. 21 dok-189996).

Po šių procesinių dokumentų gavimo ieškovė pakeisti atsakovą AB „Baltic Underwriting Agency“ (BUNDA) kitu atsakovu AXIS Specialty Europe SE nesutiko, tačiau pateikė 2023-12-07 d. patikslintą ieškinį, kuriame buvo nurodyti abu atsakovai (b.l. 22 dok-193346).

Nagrinėjamu atveju pateikti atsakovo BUNDA aptarti įrodymai bei aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polise (duomenys neskelbtini) draudiku nurodytas atsakovas AXIS Specialty Europe SE, kurį atstovauja AB „Baltic Underwriting Agency“ ( toliau ir – BUNDA) paneigia ieškovės argumentus dėl tinkamo atsakovo BUNDA.

Laikytina, kad L. N. (apdraustasis) ir draudimo kompanija AXIS Specialty Europe SE (Airija) (draudikas), veikiantis per AB „Baltic Underwriting Agency“ (toliau ir – BUNDA), sudarė (duomenys neskelbtini) Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisą (duomenys neskelbtini), todėl draudiko atstovas negali būti tinkamu atsakovu šioje civ.byloje.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad atsakovas BUNDA ginčo draudimo santykiuose veikė kaip Draudiko (AXIS Specialty Europe SE) atstovas ir jokių sprendimų savarankiškai, savo rizika, nepriiminėjo, ginčo draudimo santykiuose teises ir pareigas sukūrė jos atstovaujamajam Draudikui (AXIS Specialty Europe SE).

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad netinkamam atsakovui pareikštas ieškinys yra atmetamas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-280-603/2021).

Šiuo pagrindu ieškinys atsakovo BUNDA atžvilgiu atmestinas, nes jis yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje.

Teisinis bylos įvertinimas

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-10-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Kaip matyti iš taikomų Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių (duomenys neskelbtini), pateiktų pačios ieškovės, kurios galiojo nuo (duomenys neskelbtini) (toliau – Taisyklės), 7.5. p. įvykis yra nedraudžiamasis ir išmoka nemokama, jei Apdraustasis svaiginosi (duomenys neskelbtini), toksinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis arba vartojo stipriai veikiančius vaistus be atitinkamo gydytojo paskyrimo; šis punktas taikomas, jei nurodomos aplinkybės turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su nelaimingo atsitikimo įvykimu.

Kaip jau minėta, apdraustasis L. N. (duomenys neskelbtini)d. mirė savo namuose, jo mirties metu jis buvo (duomenys neskelbtini) (nustatyta (duomenys neskelbtini)), ginčo dėl to byloje nėra. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini)nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Taip pat (duomenys neskelbtini) d. Specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) (b.l. 45-47) nurodoma, kad L. N. mechaninės traumos požymių nekonstatuota. L. N. mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). L. N. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija (duomenys neskelbtini), kas atitinka (duomenys neskelbtini).

Teismas sutinka, kad iš esmės ginčas šioje civilinėje byloje kilo dėl to, ar L. N. (duomenys neskelbtini) mirties metu turėjo priežastinį ryšį su nelaimingo atsitikimo įvykimu, t. y. jo mirtimi (Taisyklių 7.5 p.).

Pagal atsakovų prašymą (b.l. 32 dok-11081), aptartą su ieškovės atstovu, šioje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-05 d. nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė pavedus ją atlikti teismo ekspertui G. A. C. per 3 savaites nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos, tenkinant atsakovų prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, teismo ekspertui G. A. C. atsakyti į klausimus:

-Ar ta aplinkybė, kad L. N. vartojo (duomenys neskelbtini), buvo tiesioginė, būtina, lemiama ir pagrindinė įvykio, sąlygojusio L. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirtį, priežastis? Ar galima daryti išvadą, kad L. N. paspringimą, kuris sąlygojo mirtį, sąlygojo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini)?

-Kaip šiuo konkrečiu atveju nustatyta (duomenys neskelbtini) koncentracija L. N. kraujyje (mažiausiai (duomenys neskelbtini)) gale?jo sąlygoti kramtymo ir rijimo proceso funkcionavimo sutrikimą??

-Ar L. N. turėjo tokias sveikatos būklės/sveikatos sutrikimus, de?l kuriu? gali sutrikti antgerklio refleksas, ar egzistavo kitos priežastys, sąlygojančios antgerklio reflekso sutrikimą?? (b.l.49-51).

G. A. C. nepriklausomo teismo medicinos eksperto 2024-03-13 ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytos išvados, kad specialios žinios, medicininių dokumentų – Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (duomenys neskelbtini) – duomenys, lavono L. N., gim. (duomenys neskelbtini), teismo medicinos tyrimo duomenys leidžia teigti, jog ta aplinkybė, kad L. N. vartojo (duomenys neskelbtini), buvo tiesioginė, būtina, lemiama ir pagrindinė įvykio, sąlygojusio L. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirtį, priežastis; teismo medicinos tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad L. N. paspringimą, kuris sąlygojo mirtį, sąlygojo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini).

Teismo med. ekspertas išaiškino, kad valgymas – dėjimas ar ėmimas maisto į burną, jo kramtymas (sutraiškymas dantimis) ir nurijimas. Mąstymas, kuris reguliuojamas galvos smegenų, leidžia suaugusiam asmeniui suvokti, koks yra gyvybei saugus į burną dedamo maisto gabalėlio dydis. Kiti valgymo proceso veiksmai (maisto kramtymas (sutraiškymas dantimis) ir nurijimas) taip pat yra reguliuojami galvos smegenų. (duomenys neskelbtini) – nervų sistemą slopinanti medžiaga, t. y. (duomenys neskelbtini) buvimas kraujyje (kūne) slopina, sutrikdo galvos smegenų veiklą. VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) mirusiojo L. N., gim. (duomenys neskelbtini), teismo medicinos vidinio tyrimo metu nustatyta, jog „(duomenys neskelbtini)“ bei mirusiojo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Todėl anksčiau išvardintos specialios žinios, lavono L. N., gim. (duomenys neskelbtini), teismo medicinos tyrimo duomenys leidžia teigti, jog šiuo konkrečiu atveju nustatyta (duomenys neskelbtini) koncentracija L. N. kraujyje (mažiausiai (duomenys neskelbtini)) sąlygojo kramtymo ir rijimo proceso funkcionavimo sutrikimą?. Teismo ekspertas taip pat konstatavo, kad išskyrus L. N. lavono kraujyje nustatytą mažiausią koncentraciją (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), byloje duomenų apie L. N. sveikatos būkles / sveikatos sutrikimus, dėl kurių gali sutrikti tiriamojo antgerklio refleksas, nėra. Byloje duomenų apie kitas priežastis, sąlygojančias antgerklio reflekso sutrikimą?, nėra (b.l. 58-63, dok-52150).

Teisminio nagrinėjimo metu (2024-05-29) teismo medicinos ekspertas G. A. C. buvo apklaustas ir patvirtino savo 2024-03-13 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)išvadas. Jis apklaustas nurodė, kad pati dažniausia paspringimo priežastimi, kuri baigiasi mirtimi, būna (duomenys neskelbtini). Pavartojus (duomenys neskelbtini), jis suveikia kaip galvos smegenų veiklą slopinanti cheminė medžiaga, tarp jų slopina ir rijimo centrą. Jeigu žmogus tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) veikia jo galvos smegenis, turi burnoje kąsnį, jis gali paspringti. Visoje jo žinomoje ir analizuotoje mokslinėje literatūroje pateikiama praktiškai viena ir vienintelė išvada, kad vidutinio amžiaus žmonių (ne vaikų ir senyvo amžiaus asmenų) paspringimo maistu priežastis – (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu visos kitos priežastys atmetamos.

Be to, tokio apsvaigimo, kaip šiuo atveju, metu asmens refleksai yra itin prislopinti. Būtent toks mirusiojo refleksų prislopinimas, kurį sąlygojo (duomenys neskelbtini), ir buvo priežastis tiek to, kad mirusysis iš viso į burną dėjosi tokį (duomenys neskelbtini), tiek to, kad tokį (duomenys neskelbtini), tiek to, kad mirusysis nesugebėjo (duomenys neskelbtini), o taip pat atkosėti ar atstumti, dėl ko įvyko (duomenys neskelbtini), sąlygojęs mirusiojo mirtį.

Taip pat teisminio nagrinėjimo metu (2024-05-29) buvo apklausta teismo ekspertė M. K., surašiusi (duomenys neskelbtini)d. Specialisto išvadą (duomenys neskelbtini)(b.l. 45-47), kuri taip pat šią išvadą patvirtino visiškai. Šioje išvadoje konstatuota, kad pagrindinė draudėjo mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), o su ja susijusi gretutinė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini).

Teismas visiškai sutinka su atsakovų argumentu, kad ieškovės nurodomi Lietuvos Banko sprendimai priimti kitokių faktinių aplinkybių bylose.

Teismo vertinimu, nelaimingas atsitikimas, pasibaigęs L. N. mirtimi, nedraudžiamuoju įvykiu pripažintas pagrįstai (Taisyklių 7.5 p.), todėl ieškinys atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (LAT 2011-06-14 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011-04-05 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad ieškovė ieškinio reikalavimų byloje neįrodė (CPK 12 str., 178 str.), todėl ieškinį atmeta.  

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Atmetus ieškinį nėra pagrindo tenkinti ieškovės išvestinių reikalavimų dėl 60000 Eur draudimo išmokos, procesinių palūkanų (5 proc. dydžio) priteisimo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies, o CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą ar ruošiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 1125 Eur žyminio mokesčio, 1260 Eur advokato išlaidų, 300 Eur eksperto apklausos išlaidų, t.y. viso  2685 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 82, dok-83720).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Atsakovo AB „Baltic Underwriting Agency“(BUNDA) bylinėjimosi išlaidos sudarė - 8 350,41 Eur (7550,41 Eur advokato išlaidų +800 Eur ekspertizės išlaidų); atsakovo AXIS Specialty Europe SE bylinėjimosi išlaidos sudarė – 335,78 Eur (b.l. 30 dok-6004; b.l. 88, dok-105631).

Atsakovo AXIS Specialty Europe SE bylinėjimosi išlaidos sudarė – 335,78 Eur, patirtos už advokates atsiliepimą į patikslinto ieškinio rengimą -277,50 Eur+21 proc. PVM = 355,78 Eur (b.l. 27 dok-203504; b.l. 30 dok-6004).

Sprendžiant atsakovo advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.).

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad byla sudėtinga, byloje kilęs ginčas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, 60000 Eur draudimo išmokos priteisimo, byla susideda iš dviejų el.bylos tomų, bylos trukmę, ieškinys priimtas 2023-09-18 d., byla nagrinėjama iki šiol, į tai, kad byloje buvo keli posėdžiai, atsakovo atstovas teikė papildomus įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose, ieškinio suma didelė – 60 000 Eur, todėl ieškinį atmetus teismas priteisia iš ieškovės nurodytas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis nors ir neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, tačiau  neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.) bei ieškovės atstovui prašant nurodytą sumą mažinti, nes ji neproporcingai didelė, atsižvelgiant į atsakovo atstovo prašymą (b.l. 94) dėl parengtų procesinių dokumentų kiekį bei apimtį, į teismo posėdžių byloje skaičių ir trukmę, teismas priteisia iš ieškovės 800 Eur ekspertizės išlaidų, nes ekspertizės aktu grindžiami atsakovo atsikirtimai į ieškinį (b.l. 68), o 7550, 41 Eur advokato/ padėjėjo išlaidas mažina 50 proc. iki 3775,20 Eur, tuomet atsakovo AB „Baltic Underwriting Agency“(BUNDA) bylinėjimosi išlaidos sudarys 4575,20 Eur (3775,20 Eur +800 Eur), kas ir priteistina iš ieškovės atsakovo naudai; be to, iš ieškovės priteistina 335,78 Eur atsakovo AXIS Specialty Europe SE naudai, t. y. šis procesinis reikalavimas tenkintinas visiškai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (6,64 Eur), į valstybės pajamas nepriteistinos, nes neviršija 8,00 Eur dydžio sumos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., CPK 96 str. 6 d. Teisingumo ir Finansų ministrų 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. N. a. k. (duomenys neskelbtini) 4575,20 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt penkis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo AB „Baltic Underwriting Agency“, į. k. 303489019, naudai; 335,78 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis Eur 78 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovo AXIS Specialty Europe SE, j.a.k. 353402, (Airija), naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė